Legislator Case Law & Legislation
02e09202-86b9-4ef8-869f-ba4bd3771eca AI generated

02e09202-86b9-4ef8-869f-ba4bd3771eca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 02e09202-86b9-4ef8-869f-ba4bd3771eca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                 Administracinė byla Nr. I-5009-815/2015                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04466-2014-0                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2.3.2; 21; 37.2.13; 37.2.17; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui A.

Legislator headnote

AI generated

02e09202-86b9-4ef8-869f-ba4bd3771eca · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 19 d. skundÄ Kalėjimų departamentas nagrinėjo, skambino į Vilniaus PN, aiÅ¡kinosi situacijÄ ir visiÅ¡kai akivaizdu, kad kaltÄ jį asmenį nustatė, nes tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo skambinta į Vilniaus PN, iÅ¡ Vilniaus miesto pareiÅ¡kėjui priklausanti korespondencija buvo iÅ¡siųsta atgal S. Ž., tačiau atsakyme į skundÄ Kalėjimų departamentas demagogiÅ¡kai nurodė, kad visi laiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti, bet tai yra akivaizdus ir įžūlus melas, kuriuo siekiama nuslėpti teisės pažeidimÄ ir pažeidimÄ padariusį subjektÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                 Administracinė byla Nr. I-5009-815/2015                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04466-2014-0                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2.3.2; 21; 37.2.13; 37.2.17; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui A.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kauno tardymo izoliatoriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir S. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2014 m. spalio 7 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) ir Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–6).2.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Ž. 2013 m. birželio 4 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui registruotÄ laiÅ¡kÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntimo iÅ¡laidos – 4,50 Lt), 2013 m. birželio 5 d. – 2 paprastus laiÅ¡kus (siuntimo iÅ¡laidos – 1,80 Lt ir 1,55 Lt). Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) visi Å¡ie laiÅ¡kai gauti 2013 m. birželio 6 d. (pagal paÅ¡to spaudus ant vokų), su Å¡iais laiÅ¡kais buvo gautas ir pareiÅ¡kėjui adresuotas Kalėjimų Departamento raÅ¡tas (vokas).

PareiÅ¡kėjas tuo metu iÅ¡ nuolatinės bausmės atlikimo vietos (Vilniaus PN, esančių Rasų g. 8, Vilniuje) buvo iÅ¡gabentas į Kauno TI, esantį A.Mickevičiaus g. 11, Kaune. Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui adresuotus laiÅ¡kus persiuntė į Kauno TI 2013 m. birželio 7 d. su lydraščiu Nr. 9-3405(04) (toliau – ir lydraÅ¡tis Nr. 9-3405(04)). Taigi, Vilniaus PN administracija elgėsi tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus.2.2. Kauno TI ant lydraščio Nr. 9-3405(04) užrašė tokias žymas ir rezoliucijas: spaude nurodė, kad Kauno TI gauta 2013 m. birželio 10 d., Nr.10-7354, pieÅ¡tuku užrašė „APS – 3 vnt.“, „SRS– 1 vnt.“, rezoliucijÄ su paraÅ¡u „SRS Ä®teikti 2013-06-10“, užrašė pieÅ¡tuku apie iÅ¡vykimÄ â€ž05.30 LTI-K“, rezoliucijÄ su paraÅ¡u „Gerb.

R. P. persiųsti“. Kauno TI pareiÅ¡kėjui adresuotÄ vokÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento persiuntė į LukiÅ¡kių TI-K, tai patvirtina Kauno TI 2013 m. birželio 11 d. lydraÅ¡tis Nr. 11-3309 (toliau – ir lydraÅ¡tis Nr. 11-3309). Taigi, neaiÅ¡ku, ar Kauno TI persiuntė tik pareiÅ¡kėjui adresuotÄ vokÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento, ar visÄ jam adresuotÄ korespondencijÄ , taigi, neaiÅ¡ku, ar Kauno TI elgėsi tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus. 2.3. LukiÅ¡kių TI-K ant lydraščio Nr. 11-3309 užrašė tokias žymas ir rezoliucijas: spaude „LukiÅ¡kių TI-K gauta 2013-06-12 Nr. 7-20995“, užrašė pieÅ¡tuku „253 k +“ (tuo metu pareiÅ¡kėjas laikytas kameroje Nr. 253).

Taigi, pareiškėjui adresuotas vokas iš Kalėjimų departamento ir abu paminėti lydraščiai pareiškėjui buvo įteikti, tačiau minėti 3 laiškai nuo S. Ž. dingo. Neaišku, ar pareiškėjui adresuoti 3 laiškai nuo S. Ž. buvo persiųsti į Lukiškių TI-K, todėl neaišku, dėl kurios institucijos kaltės buvo pažeistos pareiškėjo teisės: jis negavo jam adresuotos privačios korespondencijos. 2.4. Pareiškėjas 2013 m. birželio 17 d. buvo atgabentas į Kauno TI, iš karto kreipėsi į įstaigos cenzorę, pateikdamas Vilniaus PN lydraštį Nr. 9-3405(04) bei prašydamas surasti ir įteikti šiame lydraštyje minimus 3 laiškus nuo S. Ž..

Cenzorė informavo, kad žyma lydraÅ¡tyje „APS – 3 vnt.“ greičiausiai reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjui skirti laiÅ¡kai yra Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriuje, patarė kreiptis raÅ¡tu į Kauno TI direktorę. PareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi raÅ¡tu į Kauno TI direktorę, tačiau jo raÅ¡ytinis praÅ¡ymas nebuvo užregistruotas, pareiÅ¡kėjas negavo ir raÅ¡ytinio atsakymo į praÅ¡ymÄ , o tai yra Å¡iurkÅ¡tus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui padaryta žala.2.5.

PareiÅ¡kėjas 2013 m. liepos 19 d. pateikė skundÄ Kalėjimų departamento direktoriui dėl teisės gauti laiÅ¡kus pažeidimo. PareiÅ¡kėjÄ 2013 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus PN iÅ¡sikvietė pokalbiui Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas ir informavo, kad Kalėjimų departamento pareigÅ«nai skambino ir nurodė sužinoti, ar pareiÅ¡kėjo skunde minimi laiÅ¡kai buvo jam įteikti ir ar pareiÅ¡kėjas turi kokių nors pretenzijų. PareiÅ¡kėjas atsakė, kad laiÅ¡kai nebuvo įteikti, kad pretenzijos galioja.

TÄ pačiÄ dienÄ (pagal paÅ¡to spaudus ant vokų) visi trys byloje minimi pareiÅ¡kėjui adresuoti laiÅ¡kai iÅ¡ Vilniaus buvo iÅ¡siųsti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Ž., pažymint ant kiekvienos siuntos absurdiÅ¡kÄ gražinimo pretekstÄ , kad adresatas persikraustė. Minėtos korespondencijos siuntos jau buvo įteiktos Vilniaus PN, apskritai nesuprantama, kokiu (akivaizdžiai korupciniu) pagrindu paÅ¡tas Å¡ias korespondencijos siuntas priėmė atgal. Taigi, kad 3 kartus buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė gauti laiÅ¡kus (korespondencijÄ ), įtvirtinta teisės aktuose, pagal teisės aktuose imperatyviai nustatytÄ laiÅ¡kų įteikimo tvarkÄ .2.6.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos 13, 41 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniu, 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl žalos atlyginimo (6.245, 6.246, 6.248–6.250, 6.263, 6.264, 6.271, 6.272, 6.279 straipsniais), Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 1, 14, 34 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 4, 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 94 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 39 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2006 m. kovo 14 d. nutarimu (dėl bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo), 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu ir jame nurodytais 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu).2.7.

Pasak pareiÅ¡kėjo, gautieji laiÅ¡kai privalėjo bÅ«ti jam persiųsti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir įteikti taip pat ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Vilniaus PN savo pareigÄ laiÅ¡kus persiųsti atliko laiku, Kauno TI pareiÅ¡kėjui adresuotÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento persiuntė laiku, tačiau neaiÅ¡ku, ar Kauno TI persiuntė visus 4 pareiÅ¡kėjui skirtus laiÅ¡kus, ar tik tÄ , kurio siuntėjas buvo Kalėjimų departamentas. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo vardu gautÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento įteikė laiku, tačiau neaiÅ¡ku, ar LukiÅ¡kių TI-K gavo tik šį vienÄ laiÅ¡kÄ , ar visus 4 pareiÅ¡kėjui adresuotus laiÅ¡kus.

Galiausiai visi 3 laiÅ¡kai kažkokiu bÅ«du atsirado Vilniuje ir buvo grÄ Å¾inti S. Ž. (grÄ Å¾inimo spaudai ant vokų „Vilnius „Gr“ 2013-08-14“). Taigi, konkretus pareiÅ¡kėjo teisės gauti korespondencijÄ pažeidėjas neaiÅ¡kus, tačiau akivaizdu, kad pažeidimÄ bendrais veiksmais įvykdė tiesiogiai Kalėjimų departamentui pavaldÅ«s subjektai, gal ir pats Kalėjimų departamentas. PareiÅ¡kėjo teisės gauti korespondencijÄ pažeidimu jam padaryta žala. Atsakovės Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ valstybės subjektų veikė neteisėtai, nepriklausomai nuo galimos to subjekto / subjektų kaltės; valstybės deliktinei atsakomybei pakanka fakto, kad dėl valstybės institucijų veiksmų pareiÅ¡kėjas negavo jam adresuotų laiÅ¡kų, taigi, valstybės institucijos tinkamai neatliko savo pareigų, to pasekmė – pareiÅ¡kėjo patirta žala.2.8.

PareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 19 d. skundÄ Kalėjimų departamentas nagrinėjo, skambino į Vilniaus PN, aiÅ¡kinosi situacijÄ ir visiÅ¡kai akivaizdu, kad kaltÄ jį asmenį nustatė, nes tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo skambinta į Vilniaus PN, iÅ¡ Vilniaus miesto pareiÅ¡kėjui priklausanti korespondencija buvo iÅ¡siųsta atgal S. Ž., tačiau atsakyme į skundÄ Kalėjimų departamentas demagogiÅ¡kai nurodė, kad visi laiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti, bet tai yra akivaizdus ir įžūlus melas, kuriuo siekiama nuslėpti teisės pažeidimÄ ir pažeidimÄ padariusį subjektÄ .

Tokie veiksmai yra ne tik VAÄ® 1 straipsnyje įtvirtintos pareiÅ¡kėjo teisės į teisingÄ ir objektyvų skundo nagrinėjimÄ pažeidimas, tačiau ir teisės į efektyviÄ teisinės gynybos priemonę (Konvencijos 13 straipsnis) pažeidimas. 2.9. ŽalÄ pareiÅ¡kėjui padarė Kalėjimų departamentas, veikdamas bendrai su jam pavaldžiomis institucijomis Kauno TI ir LukiÅ¡kių TI-K, o pagal CK 6.279 straipsnį bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.2.10. Nuosavybės teisė į pareiÅ¡kėjo vardu gaunamÄ paÅ¡to korespondencijÄ iÅ¡ siuntėjo (S. Ž.) gavėjui (pareiÅ¡kėjui) perėjo korespondencijos įteikimo Vilniaus pataisos namams momentu, t. y. ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d. (lydraÅ¡tis Nr. 9-3405(04)).

Tolimesni veiksmai, reglamentuoti PÄ® taisyklių 94 punkte ir TI taisyklių 39 punkte (persiuntimas), su pareiÅ¡kėjui adresuota paÅ¡to korespondencija buvo atlikti jau ne kaip su siuntėjo (S. Ž.) nuosavybe, o kaip su jo, pareiÅ¡kėjo, nuosavybe. PaÅ¡tas disponuoja korespondencija kaip siuntėjo nuosavybe ir nuosavybės teisė į korespondencijÄ pereina iÅ¡ siuntėjo gavėjui korespondencijos įteikimo adresatui (Vilniaus PN įgaliotam pareigÅ«nui) momentu. Taigi, pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ korespondencijÄ Ä¯ Kauno TÄ® Vilniaus PN persiuntė jau kaip pareiÅ¡kėjo asmeninės nuosavybės objektÄ , kuriam taikomos ne tik Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies, bet ir 23 straipsnio nuostatos.

PareiÅ¡kėjo asmeninės nuosavybės iÅ¡siuntimas S. Ž., negavus pareiÅ¡kėjo sutikimo, buvo Å¡iurkÅ¡tus pareiÅ¡kėjo konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ pažeidimas, Å¡iais neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui padaryta žala.2.11. Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimais neturtinė žala asmeniui padaroma visuomet, bet koks Konvencijoje ir Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas yra deliktu ir privalo bÅ«ti atlygintas tiek pagal Konvencijos 41 straipsnį, tiek pagal CK nuostatas.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio įvertinimo, turi bÅ«ti atsižvelgta į pažeistų žmogaus teisių konstitucinį reikÅ¡mingumÄ , į atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, į faktÄ , kad nukentėjęs asmuo priklauso socialiai pažeidžiamiausių asmenų kategorijai; kuo svarbesnė yra teisinė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , buvo pažeista jo teisė į orumÄ , Å¡iuo atveju žala padaryta ne tik konstitucinės teisės saugomai teisei į orumÄ , bet ir civilinės teises saugomam gėriui – asmens teisei jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu piliečiu.

Įžūlus valstybės pareigÅ«no melavimas ir atmestinas, formalus, melagingas atraÅ¡ymas į skundÄ , akivaizdus siekis nuslėpti pažeidimus padariusius asmenis, pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas tik tam kad pažeidimus padarę asmenys bÅ«tų nuslėpti, yra įžeidimas, pažeidžia fundamentalias žmogaus teises ir pareiÅ¡kėjo konstitucinę teisę gyventi teisinėje valstybėje. Å ie įžūlÅ«s ir akivaizdžiai neteisėti valstybės institucijų bei pareigÅ«nų veiksmai sukėlė pareiÅ¡kėjui psichologinį Å¡okÄ , pažeminimo, beteisiÅ¡kumo, bejėgiÅ¡kumo jausmus, depresijÄ , o tai yra kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis praÅ¡o tik simbolinio 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (po 1 000 eurų už kiekvienÄ laiÅ¡kÄ ), tačiau teismas gali priteisti ir didesnį negu praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimÄ , jeigu konstatuotų, kad per maža neturtinės žalos atlyginimo suma sudarytų negatyvų precedentÄ ir iÅ¡ esmės reikÅ¡tų leidimÄ už nežymų mokestį pažeidinėti KonstitucijÄ ir pagrindines žmogaus teises. Atsižvelgiant į kaltų asmenų arogancijÄ , nenorÄ pripažinti padarytus teisės pažeidimus, neturtinės žalos dydį mažinti taip pat nėra jokio pagrindo.

Neturtinės žalos dydis jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tik simbolinis, be kita ko, dėl to, jog pareiÅ¡kėjas priklauso socialiai pažeidžiamiausių asmenų kategorijai (dėl laisvės atėmimo ženkliai apribotos pareiÅ¡kėjo galimybės ginti savo pažeistas teises. PareiÅ¡kėjo nuomone, teisės pažeidimo konstatavimas pats savaime pakankama satisfakcija gali bÅ«ti tada ir tik tada, kai teisės pažeidimÄ konstatuoja autoritetinga tarptautinė institucija (Europos Žmogaus Teisių Teismas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas), ir toks konstatavimas pats savaime sukelia ženklias pasekmes ne tik asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, bet ir valstybės teisinei sistemai (valstybė įpareigojama ne tik pažeidimÄ paÅ¡alinti, bet ir keisti savo teisinę sistemÄ taip, kad pažeidimai ateityje nesikartotų); vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimas nacionaliniame teisme, jeigu tai nelemia nei kaltųjų asmenų atsakomybės regreso tvarka, nei neužkerta keliÄ panaÅ¡ių pažeidimų pasikartojimams ateityje, nėra nei pakankama, nei moraline satisfakcija. 2.12.

Pažymėtina, kad pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises dalyvavo ne vienas pareigÅ«nas, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas truko 2 mėnesius, be to, pažeidimas nėra atsitiktinis: tai yra sistemingo ir net piktybiÅ¡ko nuteistųjų teisių ignoravimo, nuteistųjų teisių nepripažinimo pasekmė. Nuteistųjų teisė gauti korespondencijÄ , konstitucinė teisė į korespondencijos neliečiamumÄ pažeidžiamos nuolat II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 26–28).1.

Patikrinus Gautų informacinių dokumentų registre esančius įraÅ¡us nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d., reg. Nr. 7-20995, iÅ¡ Kauno TI gautas neatplėštas laiÅ¡kas su lydraščiu (2013 m. birželio 11 d. Nr. 11-3309), kuris buvo adresuotas pareiÅ¡kėjui. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡is laiÅ¡kas buvo persiųstas iÅ¡ Kalėjimų departamento ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įteiktas 2013 m. birželio 13 d. Gautų dokumentų įteikimo žurnalo kopijos patvirtina šį įteikimÄ , kadangi žurnale yra įraÅ¡as ir paraÅ¡as, patvirtinantis laiÅ¡ko įteikimÄ .2.

Buvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. birželio 17, reg. Nr. 7-21615, iÅ¡ Kauno TI buvo gauti 2 neatplėšti laiÅ¡kai su lydraščiu (2013 m. birželio 13 d. Nr. 11-3374), kurie buvo adresuoti pareiÅ¡kėjui. KitÄ dienÄ , 2013 m. birželio 18 d., laiÅ¡kų įteikti nepavyko, kadangi pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI; su atsiliepimu pateikiamos Gautų dokumentų įteikimo žurnalo kopijos tai patvirtina, nes jame yra įraÅ¡as, kad nuteistasis iÅ¡vyko. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko, 2 neatplėšti laiÅ¡kai su 2013 m. birželio 25 d. lydraščiu Nr. 9-13395 buvo persiųsti į Kauno TI įteikimui, taip pat į Kauno TI su 2013 m. birželio 20 d. lydraščiu Nr. 9-13084 ir su 2013 m. birželio 21 d. lydraščiu Nr. 9-13206 buvo persiųsti pareiÅ¡kėjui adresuoti 2 laiÅ¡kai, gauti iÅ¡ valstybės institucijų.3.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai nepagrįstas ir neatitinka proporcingumo principų. PareiÅ¡kėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, o jo abstraktÅ«s teiginiai negali bÅ«ti pagrindu tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmuose nėra požymių, kurie nustatytų neteisėtÄ veikimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai griežtai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai bei teisėtai veikė, atliko pavestas darbo funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Å¡ioje administracinėje byloje LukiÅ¡kių TI-K turėtų ne atstovauti valstybei, o bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu.4. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos III Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad Kalėjimų departamento procesinė padėtis keistina į trečiojo suinteresuoto asmens, taip pat nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 44–47).1. 2013 m. liepos 19 d. skundo nagrinėjimo metu Kalėjimų departamentas kreipėsi į Kauno TI administracijÄ ir nurodė pateikti dokumentinę medžiagÄ apie pareiÅ¡kėjo skunde minimas aplinkybes.

Kauno TI 2013 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. 11-4233 nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2013 m. birželio 17 d. ir iki 2013 m. liepos 11 d. laikytas kameroje Nr. 154. Minėtu laikotarpiu dėl adresuotų laiÅ¡kų į įstaigos administracijÄ raÅ¡tu ar žodžiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Vadovaujantis TI taisyklių 39 punktu, gauti pareiÅ¡kėjui adresuoti laiÅ¡kai, jam nebÅ«nant įstaigoje, 2013 m. birželio 11d. buvo persiųsti į LukiÅ¡kių TI-K, kur tuo metu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Gauti laiškai nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. liepos 11 d. buvo persiųsti į Kauno TI, kur tuo metu pareiškėjas buvo laikomas.2. Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. 24-6314 nurodė, kad, patikrinus Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje Gautų informacinių dokumentų registre esančius įrašus nustatyta, jog 2013 m. birželio 12 d. iš Kauno TI (Nr. 7-20995) buvo gautas neatplėštas laiškas su lydraščiu (2013 m. birželio 11 d. Nr. 11-3309), adresuotas pareiškėjui. 2014 m. spalio 7 d. skunde pareiškėjas nurodo, kad šis laiškas buvo persiųstas iš Kalėjimų departamento ir Lukiškių TI-K įteiktas 2013 m. birželio 13 d., tai patvirtina įrašas ir parašas Lukiškių TI-K Įskaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnale.Lukiškių TI-K 2013 m. birželio 17 d. (Nr. 7-21615) iš Kauno TI gauti 2 neatplėšti laiškai su lydraščiu (2013 m. birželio 13 d.

Nr. 11-3374), adresuoti pareiÅ¡kėjui. KitÄ dienÄ , 2013 m. birželio 18 d., laiÅ¡kų įteikti nepavyko, nes pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI, tai patvirtina įraÅ¡as LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnale. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2 neatplėšti laiÅ¡kai 2013 m. birželio 25 d. (Nr. 9-13395) buvo persiųsti į Kauno TI įteikimui. PareiÅ¡kėjui adresuoti 2 laiÅ¡kai, gauti iÅ¡ valstybės institucijų, su 2013 m. birželio 20 d. lydraščiu Nr. 9-13084 ir su 2013 m. birželio 21 d. lydraščiu Nr. 9-13206 persiųsti į Kauno TI.3.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ . Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011).

Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti ir tikslias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimÄ galintys lemti veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

4. Kalėjimų departamentas dėl žalos atlyginimo, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A4-180/2007, Nr. A556-95/2009, Nr. A502-3034/2011, Nr. A552-2692/2012, Nr. A525-1953/2013), nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus, įrodyti, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A822-1541/2013), sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

5. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis, kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.6. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis teismų praktika, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, be to, neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma, todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

IV Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 86–88).1. PareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2013 m. birželio 17 d. ir buvo iki 2013 m. liepos 11 d., per šį laikotarpį dėl adresuotų laiÅ¡kų į įstaigos administracijÄ raÅ¡tu ar žodžiu nesikreipė. Pagal TI taisyklių 39 punktÄ gauti pareiÅ¡kėjui adresuoti laiÅ¡kai, jam nebÅ«nant įstaigoje, 2013 m. birželio 11d. buvo persiųsti į LukiÅ¡kių TI-K, kur tuo metu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Gauti laiÅ¡kai nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m liepos 11 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo persiųsti vėl į Kauno TI, t. y. į tuometę pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ . Å iuos faktus patvirtina ir pareiÅ¡kėjo skunde pateiktos pažymos apie korespondencijos užregistravimÄ ir persiuntimÄ . LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. birželio 17 d. (Nr. 7-21615) gautus iÅ¡ Kauno TI 2 neatplėštus laiÅ¡kus su 2013 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. 11-3374, adresuotus pareiÅ¡kėjui, turėjo įteikti, tačiau 2013 m. birželio 18 d. laiÅ¡kų neįteikė, nes pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI; dėl Å¡ios priežasties 2 neatplėšti laiÅ¡kai 2013 m. birželio 25 d. buvo persiųsti atgal į Kauno TI įteikimui.

Kauno TI 2013 m. birželio 20 d. (Nr. 9-13084) ir 2013 m. birželio 21 d. (Nr. 9-13206) persiųsti pareiškėjui adresuoti 2 laiškai, gauti iš valstybės institucijų, dėl jų pareiškėjas nereiški pretenzijų, todėl darytina išvada, kad Kauno TI, įteikiant suimtiesiems (nuteistiesiems) laiškus, laikomasi nustatytos tvarkos.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad patyrė žalÄ ir siekdamas jos atlyginimo, praÅ¡o teismÄ jÄ priteisti, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti. Remiantis pareiÅ¡kėjo skundu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių padarytÄ neturtinę žalÄ . Pagal LVAT praktikÄ (administracinės bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/2011) kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi tiksliai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimÄ lemti galintys veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

3. Kauno TI dėl žalos atlyginimo, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis A4-180/2007, Nr. A556-95/2009, Nr. A502-3034/2011, Nr. A552-2692/2012, Nr. A822-1541/2013, Nr. A525-1953/2013), nurodo, kad: bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais / neveikimu padarytos žalos žalÄ privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kad pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus, įrodydamas, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų; sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai apskaičiuotas žalos dydis, taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik iÅ¡ valstybės neteisėtai gauti pinigų.4. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis teismų praktika, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, bet bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma, todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skunde nepateikiama konkrečių faktų, kuriuos bÅ«tų galima patikrinti ir padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie jų buvimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra be pagrindo, o Kauno TI veikė nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.V Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ remiasi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“, be kita ko, nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas teisėjo ar teismo deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, todėl pasisakyti dėl skunde keliamų klausimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi procesinio suinteresuotumo, taigi, dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako (b. l. 23–24). VI Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , be kita ko, nurodo, jog neturi suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, todėl praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, taip pat nurodo, jog patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes: 2013 m. birželio 4 d. ji iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui registruotÄ laiÅ¡kÄ (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2013 m. birželio 5 d. iÅ¡siuntė 2 paprastus laiÅ¡kus, visi minėti laiÅ¡kai po daugiau kaip 2 mėn. (rugpjūčio 16 d.) buvo jai grÄ Å¾inti su žymomis „persikraustė“; dalis jos siųstos korespondencijos dėl praėjusio ilgo laiko prarado aktualumÄ , kitÄ dalį grÄ Å¾intos korespondencijos siuntė pareiÅ¡kėjui pakartotinai (b. l. 105). VII PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno TI atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2014 m. gegužės 15 d. praÅ¡yme, be kita ko, nurodo, kad: susipažinęs su Kauno TI teismui pateiktu pareigÅ«no T.

J. 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, reg. Nr. 9-722, pareiÅ¡kia, jog Å¡iame oficialiame teismui pateiktame dokumente įraÅ¡yti žinomai melagingi teiginiai, o tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnyje numatyta veika; Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 4 d. buvo iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-1870-550/2015, kurioje buvo pateikti raÅ¡ytiniai nuteistųjų liudijimai dėl sistemingų Kauno TI pareigÅ«no T. J. nusikalstamų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atsisakant priimti ir registruoti pareiÅ¡kėjo skundus; atsakovės atstovui Kauno TI nepaneigus Å¡iame oficialiame dokumente įraÅ¡ytų melagingų teiginių, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ys teismÄ apie veikas, numatytas BK 300 straipsnyje, informuoti prokuratÅ«rÄ (b. l. 114).

VII Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. G., remdamasis skundu, prašė tenkinti jo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus duomenimis (pareiÅ¡kėjo asmens bylos Nr. 2253-12), pareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 10 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ Vilniaus PN, 2013 m. gegužės 13 d. iÅ¡vyko į Kauno TI; 2013 m. gegužės 30 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ Kauno TI, 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI; 2013 m. liepos 11 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ Kauno TI, 2013 m. liepos 12 d. iÅ¡vyko į Vilniaus PN (b. l. 40–41).2.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Ž. 2013 m. birželio 4 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui į Rasų g. 8 (t. y. į Vilniaus PN) registruotÄ jÄ pirmenybinę paÅ¡to korespondencijos siuntÄ ((duomenys neskelbtini)) (to patvirtinimui pateiktas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2013 m. birželio 4 d. kvitas Nr. 68772/29 (b. l. 106)), 2013 m. birželio 5 d. – 2 paprastÄ sias paÅ¡to korespondencijos siuntas (laiÅ¡kus) (viena iÅ¡ jų – pirmenybinė (vokas (b. l. 108))) pareiÅ¡kėjui į Rasų g. 8 (t. y.

į Vilniaus PN) (toliau – ir 3 laiÅ¡kai), tačiau visos nurodytos paÅ¡to korespondencijos siuntos 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo grÄ Å¾intos siuntėjai su paÅ¡to tarnybos AB „Lietuvos paÅ¡tas“ žymomis ant vokų „Gr“ bei „GrÄ Å¾. iÅ¡ įkalinimo įstaigos“, pažymėta grÄ Å¾inimo priežastis – „persikraustė“ (vokų originalai (b. l. 107–109)).3. Vilniaus PN su 2013 m. birželio 7 d. lydraščiu Nr. 9-3405(04) „Dėl vokų persiuntimo“ persiuntė į Kauno TI pareiÅ¡kėjui atsiųstus laiÅ¡kus nuo S. Ž. ir dokumentus, atsiųstus iÅ¡ Kalėjimų departamento (iÅ¡ viso 4 neatkirptus vokus), nes pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. gegužės 10 d. buvo konvojuotas į Kauno TI (b. l. 7); lydraÅ¡tis Nr. 9-3405(04) Kauno TI gautas 2014 m. birželio 10 d., reg.

Nr. 10-7354, kuriame yra pareigÅ«nų įraÅ¡ai „SRS įteikti 2013-06-10“ ir „Gerb. R. P. persiųsti“ (b. l. 7, 52).4. Kauno TI su 2013 m. birželio 11 d. lydraščiu Nr. 11-3309 „Dėl persiuntimo“ persiuntė į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui skirtÄ uždarÄ vokÄ iÅ¡ Kalėjimų departamento ir lydraÅ¡tį, reg. Nr. 10-7354, kadangi pareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 30 d. iÅ¡vyko į LukiÅ¡kių TI-K; lydraÅ¡tis su pridėtais dokumentais (uždaru voku ir kitu lydraščiu) LukiÅ¡kių TI-K gautas 2013 m. birželio 12 d., reg.

Nr. 7-20995 (b. l. 8, 55, 90). Å i korespondencijos siunta pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K įteikta 2013 m. birželio 13 d., tÄ pasiraÅ¡ytinai patvirtino pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnale (kopija (b. l. 34–35, 64–65, 81–82)).5. Kauno TI su 2013 m. birželio 11 d. lydraščiu Nr. 11-3335 „Dėl paketo persiuntimo“, vadovaudamasis TI taisyklių 39 punktu, persiuntė į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui adresuotus 3 neatplėštus paketus, nes pareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 30 d. iÅ¡vyko į LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 54, 91).

6. LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. birželio 17 d. (reg, Nr. 7-21615) iÅ¡ Kauno TI su 2013 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. 11-3374 gauti 2 neatplėšti laiÅ¡kai, adresuoti pareiÅ¡kėjui (b. l. 36, 56) KitÄ dienÄ , 2013 m. birželio 18 d., laiÅ¡kų įteikti nepavyko, nes pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI (LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnalas (kopija (b. l. 34–35, 64–65, 81–82))).7. LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. birželio 25 d. su lydraščiu Nr. 9-13395 „Dėl laiÅ¡kų persiuntimo“ (toliau – ir lydraÅ¡tis Nr. 9-13395) persiuntė į Kauno TI pareiÅ¡kėjui adresuotus 2 laiÅ¡kus, nes pareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 17 d. iÅ¡vyko į Kauno TI (b. l. 37, 57).

Kauno TI lydraÅ¡tis Nr. 9-13395 su priedais gautas 2013 m. birželio 28 d., reg. Nr. 10-8145 (b. l. 58).8. PareiÅ¡kėjas su 2013 m. liepos 19 d. skundu (toliau – ir Skundas) kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl nuo S. Ž. negautų 3 laiÅ¡kų, praÅ¡ydamas surasti ir įteikti jam minėtus 3 laiÅ¡kus bei informuoti, kokių priemonių imtasi dėl kaltų asmenų; tu atveju, jeigu minėti laiÅ¡kai yra prarasti, pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žalos atlyginimo neteismine tvarka (b. l. 48– 49).9.

Remiantis Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūno T. J. 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu, reg. Nr. 9-722, 2013 m. birželio 17 d. į Kauno TI buvo pristatytas pareiškėjas, kuris nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. liepos 11 d. dėl jam adresuotų laiškų ar persiuntimų iš kitų įstaigų raštu ar žodžiu nesikreipė (b. l. 51, 92).10. Kauno TI 2013 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. 11-4233 „Dėl nuteistojo A. G. skundo“ (toliau – ir pažyma Nr. 11-4233), adresuotoje Kalėjimų departamentui, be kita ko, nurodė: 2013 m. birželio 17 d.

į Kauno TI pristatytas pareiÅ¡kėjas, kuris nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. liepos 11 d. dėl jam adresuotų laiÅ¡kų iÅ¡ kitų įstaigų raÅ¡tu ar žodžiu nesikreipė; pagal TI taisyklių 39 punktÄ visi gauti pareiÅ¡kėjui adresuoti laiÅ¡kai, jam nebÅ«nant Kauno TI, 2013 m. birželio 11 d. buvo persiųsti į LukiÅ¡kių TI-K, kur tuo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (b. l. 50).11. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo SkundÄ dėl galimai neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų, 2013 m. rugpjūčio 19 raÅ¡te Nr. 2S-3642 „Dėl JÅ«sų skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. 2S-3642) konstatavo, kad skundo nagrinėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Kauno TI administracija pažeistų galiojančius teisės aktus, nenustatyta (b. l. 10, 75).

RaÅ¡te Nr. 2S-3642, be kita ko, nurodyta:11.1. Nagrinėdamas skundÄ , Kalėjimų departamentas kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , nurodydamas pateikti dokumentinę medžiagÄ apie Skunde nurodytas aplinkybes. Kauno TI pažymoje Nr. 11-4233 nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2013 m. birželio 17 d. ir buvo jame laikomas iki 2013 m. liepos 11 d., per šį laikotarpį dėl pareiÅ¡kėjui adresuotų laiÅ¡kų į įstaigos administracijÄ raÅ¡tu ar žodžiu nesikreipė.11.2. Pagal TI taisyklių 39 punktÄ visi gauti pareiÅ¡kėjui dresuoti laiÅ¡kai, jam nebÅ«nant Kauno TI, 2013 m. birželio 11 d. buvo persiųsti į LukiÅ¡kių TI-K, kur tuo metu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Visi gauti pareiškėjui adresuoti laiškai nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. liepos 11 d. buvo persiųsti į Kauno TI, kur tuo metu pareiškėjas buvo laikomas. Suimtųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelėje užregistruota, kad 3 laiškai nuo S. Ž. 2013 m. birželio 26 d. (2 laiškai) ir 2013 m. liepos 4 d. (vienas laiškas) pareiškėjui buvo įteikti.12. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2014 m. spalio 28 d. pažymoje apie A. G. adresuotus laiškus Nr. 24-6294 (toliau – ir pažyma Nr. 24-6294), adresuotoje Lukiškių TI-K Personalo skyriui (b. l. 29), ir 2014 m. spalio 29 d. pažymoje apie A.

G. adresuotus laiÅ¡kus Nr. 24-6314 (toliau – ir pažyma Nr. 24-6314), adresuotoje Kalėjimų departamento Teisės ir personalo skyriui (b. l. 76), nurodė analogiÅ¡kÄ informacijÄ , be kita ko, kad:12.1. Patikrinus LukiÅ¡kių TI-K Administracijos skyriuje Gautų informacinių dokumentų registre esančius įraÅ¡us nustatyta kad 2013 m. birželio 12 d. (Nr. 7-20995) iÅ¡ Kauno TI buvo gautas neatplėštas laiÅ¡kas su 2013 m. birželio 11 d. lydraščiu Nr. 11-3309, adresuotu pareiÅ¡kėjui. Kaip mini skunde Vilniaus los administraciniam teismui pareiÅ¡kėjas, Å¡is laiÅ¡kas buvo persiųstas iÅ¡ Kalėjimų departamento ir LukiÅ¡kių TI-K įteiktas 2013 m. birželio 13 d., tÄ patvirtina įraÅ¡as ir paraÅ¡as LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnale.12.2.

LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. birželio 17 d. (Nr. 7-21615), iÅ¡ Kauno TI gauti 2 neatplėšti laiÅ¡kai su 2013 m. birželio 13 d. lydraščiu Nr. 11-3374, adresuoti pareiÅ¡kėjui. KitÄ dienÄ , 2013 m. birželio 18 d., laiÅ¡kų įteikti nepavyko, nes pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kauno TI (tai patvirtina įraÅ¡as LukiÅ¡kių TI-K Ä®skaitos skyriaus Gautų dokumentų įteikimo žurnale). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iÅ¡vyko, 2 neatplėšti laiÅ¡kai su 2013 m. birželio 25 d. lydraščiu Nr. 9-13395 buvo persiųsti į Kauno TI įteikimui.

Taip pat į Kauno TI su 2013 m. birželio 20 d. lydraščiu Nr. 9-13084 ir su 2013 m. birželio 21 d. lydraščiu Nr. 9-13206 persiųsti pareiškėjui adresuoti 2 laiškai, gauti iš valstybės institucijų.

13. Remiantis Lukiškių TI-K Gautų informacinių dokumentų registro kopijomis: Lukiškių TI-K 2013 m. birželio 12 d. gautas Kauno TI 2013 m. birželio 11 d. lydraštis Nr. 11-3309 su 1 neatplėštu laišku (dokumento reg. Nr. Lukiškių TI-K – 7-20995), pieštuku įrašytas įrašas „KD laiškas“ (b. l. 30, 77); 2013 m. birželio 17 d. gautas Kauno TI 2013 m. birželio 13 d. lydraštis Nr. 11-3374 su 2 neatplėštais laiškais (dokumento reg. Nr. Lukiškių TI-K – 7-21615), pieštuku įrašytas įrašas „2 asm. laiškai“, nurodyta, kad perduota cenzūrai (b. l. 31, 78).

14. Remiantis Lukiškių TI-K Siunčiamų informacinių dokumentų registro kopijomis: 2013 m. birželio 25 d. į Kauno TI išsiųstas laiškas (reg. Nr. 9-13395) su 2 priedais, teksto antraštė – „Dėl laiškų persiuntimo – A. G.“ (b. l. 32, 79); 2013 m. birželio 20 d. į Kauno TI išsiųstas laiškas (reg. Nr. 9-13084) su 1 priedu, teksto antraštė – „Neatplėštas laiškas – A. G.“, 2013 m. birželio 21 d. į Kauno TI išsiųstas laiškas (reg.

Nr. 9-13206) su 1 priedu, teksto antraštė – „Neatplėštas laiškas – A. G.“, 2013 m. birželio 25 d. į Kauno TI išsiųstas laiškas (reg. Nr. 9-13395) su 2 priedais, teksto antraštė – „Neatplėštas laiškas – A. G.“, 2013 m. birželio 27 d. į Kauno TI išsiųstas laiškas (reg. Nr. 9-13489) su 1 priedu, be kita ko, neatplėštu laišku A. G., pieštuku įrašyta „valstybinių inst-jų laiškai“(b. l. 33, 80).II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.

G. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jam nebuvo įteikti vokai, kuriuos jam siuntė S. Ž..2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“2.1. Nors pareiÅ¡kėjui trys ginčo laiÅ¡kai, kuriuos jam siuntė S. Ž., iÅ¡ karto nebuvo įteikti (dėl to ginčo nėra), tačiau, teismas, įvertinęs A.

G. nuolatinį judėjimÄ tarp Kauno TI, LukiÅ¡kių TI-K, vykusį 2013 m. birželio – liepos mėn. (žr. Å¡io sprendimo konstatuojamosios dalies I skyrių), LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI aktyvius veiksmus, siekiant įteikti pareiÅ¡kėjui korespondencijÄ (žr. Å¡io sprendimo konstatuojamosios dalies I skyrių), nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto ieÅ¡kojo korespondencijos (žr. Kauno TI paaiÅ¡kinimus, pažymÄ , b. l. 50, 51), esant duomenims, kad visi laiÅ¡kai grįžo siuntėjai (b. l. 105), kurių dalis, be kita ko, vėl buvo iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjui (b. l. 105), daro iÅ¡vadÄ , kad pataisos įstaigų veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, nes jų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas grindžia prielaidomis, neįvertindamas jo paties didžiulio judėjimo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ yra abstraktaus pobÅ«džio, nes vokų neįteikimas laiku, nepateikiant teismui jokių duomenų apie laiÅ¡kų aktualumo pobÅ«dį, teismo vertinimu, negali bÅ«ti traktuojamas kaip veiksmas, sukeliantis kokiÄ nors neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo teismo posėdyje pateikti aiÅ¡kinimai, kad jam laiÅ¡kai buvo bÅ«tini byloms vesti, atmestini, kaip nepagrindžiantys tų laiÅ¡kų aktualumo, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti civilizuotÄ savo teisių gynimo formÄ â€“ net advokato teisinę pagalbÄ .2.2.

Å ioje administracinėje byloje nėra nustatytos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis