2018-02-14 Nr. AB-3208-3-61-3-02376-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-381-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02376-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 2S-3056 (skunde neteisingai nurodyta data – 2016 m. gegužės 30 d.); 2) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 96-1102, 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 96-1357, 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 96-1136, 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 96-1385, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 96-1183; 3) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pontem“ 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 05-09-199; 4) priteisti pareiškėjui 19 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K buvo maitinamas pasenusiu, nebetinkamu vartoti maistu (2016 m. balandžio 4, 6, 8–11, 13 d. buvo patiekti supuvę rauginti agurkai), 2016 m. balandžio 12 d. negavo pomidorų padažo, maisto porcijos buvo mažesnės nei numatytos teisės aktuose, 2016 m. kovo 27 d. jis kartu su vakariene negavo arbatos. Pareiškėjas teigė, kad maistas Lukiškių TI-K dalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, be pirštinių ir be specialios aprangos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad didžiąją dalį laiko jis kameroje laikomas vienas, todėl neturi galimybės bendrauti su žmonėmis, jam nėra sudaromos sąlygos dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais bei dirbti. Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl netinkamų sąlygų rašė skundus Lukiškių TI-K direktoriui ir Kalėjimų departamentui, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Pareiškėjo teigimu, dėl šių pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, depresija, sveikatos sutrikimais. Vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad asmenys Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, o tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas, patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Lukiškių TI-K teigė, kad maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų, pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, jų sveikatos būklė yra patikrinta, visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo rūpintis asmens higiena. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis. Lukiškių TI-K nurodė, kad tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, yra persiunčiami UAB „Pontem“, teikiančiai maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K. Atsakovo teigimu, apklausti maisto dalintojai paaiškino, kad pareiškėjo nurodytą dieną vakarienei visiems buvo išdalinta maisto bei arbatos tik, kiek priklauso.

5. Atsakovas nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pareiškėjas iki 2012 m. gegužės 10 d. buvo statutinis valstybės tarnautojas, o Lukiškių TI-K nebuvo nuteistųjų, su kuriais pareiškėjas galėjo būti laikomas kartu vienoje kameroje. Atsakovas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas negali dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais, tačiau turi teisę individualiai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose programose ir užsiėmimuose. Be to, atsakovas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. liepos 17 d. pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje kartu su kitu nuteistuoju.

6. Lukiškių TI-K teigimu, pageidaujantys dirbti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą, kuris, gavus VĮ „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininko pritarimą, pateikiamas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai organizuojami atsižvelgiant į gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas ir pretendentams keliamus reikalavimus. Atsakovas paaiškino, kad pastaruoju metu VĮ „Mūsų amatai“ dėl naujų darbuotojų poreikio į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

7. Taip pat atsakovas paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji, turintys teisę paskambinti telefonu, per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išvedami skambinti telefonu eilės tvarka, ir kad pareiškėjui buvo leista paskambinti telefonu 2016 m. balandžio 2 d. ir 2016 m. balandžio 5 d.

8. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, padarytos žalos bei prašomos priteisti sumos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

9. Atsakovas UAB „Pontem“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Bendrovė paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Pontem“ ir Lukiškių TI-K buvo sudaryta maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal Sutarties sąlygų 1 priede numatytas Maitinimo paslaugos technines specifikacijas, kurių 17 punkte numatyta, kad paslaugos teikėjo pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems išdalina paslaugos pirkėjo atsakingi darbuotojai. Be to, draudžiama išduoti maistą be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir budinčiųjų leidimo. Atsakovas teigė, kad yra visiškai eliminuojama bet kokia galimybė patiekti netinkamos kokybės maisto produktus ar patiekalus, ir mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl raugintų agurkų kokybės yra niekuo nepagrįsti.

11. UAB „Pontem“ nurodė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. balandžio 9 d., 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. vasario 25 d. atliko planinius ir neplaninius patikrinimus Lukiškių TI-K, kurių metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakant į pareiškėjo skundus, jam buvo pateikta raugintų agurkų specifikacija, taip pat minėtų agurkų gamintojas pateikė 2016 m. sausio 6 d. sertifikatą, patvirtinantį, kad 2015 metų derliaus raugintų agurkų galiojimo terminas – iki 2016 m. gegužės 15 d. Be to, Bendrovė teigė, kad kalėjimų virtuvėse laikomos tik dviejų dienų prekių (maisto produktų) atsargos, o agurkai perkami kas savaitę, todėl jie neturi jokių galimybių sugesti.

12. Bendrovės teigimu, UAB „Pontem“ virtuvėje Lukiškių TI-K maistas gaminamas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais fiziologines mitybos normas bei maitinimo organizavimą laisvės atėmimo vietose, prieš išdalinant maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas yra sveriamas ir vėliau išdalinamas tam skirtais kalibruotais įrankiais. Teisės aktuose nenumatyta, kad porcijos būtų sveriamos prieš maistą išduodant suimtajam ar nuteistajam, todėl pareiškėjo reikalavimai sverti maistą prieš jam išduodant yra nepagrįsti. Atsakovas manė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos kokybės maistas, kad nebuvo pateikta arbata, pomidorų padažas, kad maistas dalinamas pažeidžiant higienos reikalavimus, be to, pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su maitinimo teikimu, jo skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo J. S. reikalavimo panaikinti UAB „Pontem“ 2016 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 05-09-199 nutraukė, kitą pareiškėjo J. S. skundo dalį atmetė.

14. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad UAB „Pontem“ yra privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris nėra priskiriamas viešojo administravimo subjektų kategorijai ir kurio priimti sprendimai negali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl teismas nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti UAB „Pontem“ 2016 m. balandžio 1 d. Nr. 05-09-199, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

15. Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

16. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamų valgyti pasenusių raugintų agurkų tiekimo pripažino neįrodytais.

17. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis vieną dieną kartu su maistu negavo pomidorų padažo, teismas nelaikė pakankamai intensyviu jo teisių pažeidimu, galinčiu būti pagrindu neturtinei žalai priteisti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesutrikdė pareiškėjo mitybos, negalėjo padaryti žalos jos sveikatai, todėl pareiškėjo teiginius dėl neturtinės žalos, atsiradusios negavus pomidorų padažo, atmetė.

18. Teismas nustatė, kad teisės aktai neįpareigoja maisto sverti nuteistųjų akivaizdoje. Atsižvelgdamas į tai, kad skunde teismui pareiškėjas nenurodė, kada bei kiek kartų jam nebuvo išduodami pilni samčiai maisto, o tik abstrakčiai nurodė, kad maistui dalinti naudojami samčiai ne visada būdavo pilni, teismas priėjo prie išvados, kad iš pareiškėjo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, ar faktiškai išduodamas maisto kiekis ženkliai skyrėsi nuo teisės aktuose įtvirtintų normų, todėl nėra pagrindo netikėti Lukiškių TI-K paaiškinimais bei Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 30 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis ir pripažinti, kad Lukiškių TI-K pažeidė nuteistųjų maitinimą reglamentuojančias teisės normas.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad Lukiškių TI-K už maisto dalinimą atsakingi asmenys jį dalino be pirštinių, kepurių bei striukių, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracijos 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 96-1357 ir Kalėjimų departamentao 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 2S-3056 bei 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2S-2223 pareiškėjui pateikti atsakymai dėl higienos reikalavimų dalinant maistą yra išsamūs, aiškūs bei motyvuotis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo pripažinti minėtų sprendimų neteisėtais ir konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

20. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 96-1102, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl to, kad jis 2016 m. kovo 27 d. vakarienei negavo arbatos, priimtas įvertinus faktines aplinkybes, apklausus už maisto dalinimą atsakingus asmenis, todėl laikytinas pagrįstu ir tinkamai motyvuotu.

21. Atsižvelgęs į BVK 70 straipsnyje įtvirtintus nuteistųjų izoliavimo reikalavimus ir į tai, kad pareiškėjas yra buvęs statutinis valstybės tarnautojas, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 96-1136 ir Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-3056, kuriuose buvo išnagrinėti pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad jis ilgą laiką buvo laikomas vienas kameroje ir neturėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, bei Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 96-1385, kuriame išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad ribojamas jo užimtumas, jam nėra suteikiama galimybė dirbti bei dalyvauti užimtumo priemonėse, laikytini teisėtais bei pagrįstais. Atsižvelgęs į Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. pažymą Nr. 24-4502, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija neriboja pareiškėjo galimybės dirbti bei dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse.

22. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo sudaromos sąlygos paskambinti telefonu, teismas nurodė, kad BVK bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nenumato, kad pataisos įstaigos administracija privalo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymą, jo nurodytą dieną bei valandą leisti paskambinti telefonu. Nustatęs, kad pareiškėjui ši galimybė buvo suteikta kitą dieną po jo prašymo, teismas sprendė, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo nurodytą valandą jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, nereiškia, kad ši teisė buvo atimta. Todėl teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 96-1183, kuriame buvo išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės paskambinti telefonu, yra teisėtas bei pagrįstas.

23. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 96-1102, 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 96-1357, 2016 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 96-1136, 2016 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 96-1385, 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 96-1183 ir Kalėjimų departamentas 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2S-3056 tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo nusiskundimus, minėti aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

24. Teismas taip pat sprendė, jog kadangi nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su maitinimo tiekimu, nuteistųjų užimtumo bei izoliavimo organizavimu bei teisės paskambinti telefonu užtikrinimu ir kt., nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų, todėl atmetė skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 25. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

26. Pareiškėjas mano, kad teismas jo skundą išnagrinėjo šališkai ir netinkamai, kad sprendimas nemotyvuotas, teismas iš Juridinių asmenų registro neišreikalavo Lukiškių TI-K vaizdo kamerų filmuotos medžiagos, kuri pagrįstų jo skunde nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, ir visapusiškai, objektyviai jas įvertinti, ir kad asmuo, kuris kalinamas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, patiria neturinę žalą.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas teigia, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, padarytos žalos bei prašomos priteisti sumos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

28. Atsakovas UAB „Pontem“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kokias teisės normas pažeidė pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, kokiomis aplinkybėmis yra grindžiamas apeliacinis skundas. Bendrovė teigia, kad bylos šalių pateiktų paaiškinimų, raštinių įrodymų visetas visiškai paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jo skundas buvo pagrįstai atmestas, Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą nepažeidė nei materialiųjų, nei proceso teisės normų.

30. Bendrovė taip pat prašo pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuotojo asmens, kadangi UAB „Pontem“ ir pareiškėjo jokie sutartiniai santykiai nesaisto ir bendrovė nėra viešojo administravo subjektas, taigi UAB „Pontem“ yra netinkamas atsakovas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kalėjimų departamento teigimu, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai juos vertino, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo J. S. skundas dėl Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 2S-3056, Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 96-1102, 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 96-1357, 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 96-1136, 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96-1385, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 96-1183 panaikinimo (toliau – ir skundžiami sprendimai) ir 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pagal CK 6.271 straipsnį bei nutraukta bylos dalis dėl UAB „Pontem“ 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 05-09-199 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo nusiskundimus, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su maitinimo tiekimu, nuteistųjų užimtumo bei izoliavimo organizavimu bei teisės paskambinti telefonu užtikrinimu ir kt., todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų, todėl atmetė skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, pabrėžiant, kad teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K vaizdo kamerų filmuotos medžiagos. Teisėjų kolegija, įvertinusi likusį pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažintos neteisingomis.

36. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

37. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, taigi nepagrįstu pripažintinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo išreikalauti Lukiškių TI-K vaizdo kamerų filmuotą medžiagą.

Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių byloje pateiktus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Tuo tarpu, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiame kontekste kartu akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą ir skundžiamų sprendimų pagrįstumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Dėl Bendrovės prašymo pakeisti jos kaip šalies procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, buvo prašoma panaikinti UAB „Pontem“ 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 05-09-199, keisti Bendrovės procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė