2023-12-06 Nr. AB-21289-3-61-3-07798-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2563-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07798-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 23S108675 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1) ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 23S111200 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 1996 metais pareiškėjui buvo 10 metų, tėvai buvo išsiskyrę, šeima po skyrybų gyveno labai sunkiai, motinai buvo sudėtinga išlaikyti du mažamečius vaikus. Siekiant palengvinti šeimos finansinę naštą, pareiškėjas 1998 metais, kai jam buvo 12 metų, buvo išsiųstas mokytis į Minsko Suvorovo karinę mokyklą, kurioje mokiniai buvo apgyvendinami bei maitinami visą savaitę. Pareiškėjas baigė šią mokyklą 2004 metais. Kaip ir dauguma abiturientų, pareiškėjas įstojo į karinę aukštojo mokslo įstaigą, studijavo Rusijos Federacijoje (toliau – ir Rusija), Čerepoveco Kariniame-inžinieriniame radioelektronikos institute, kurį pareiškėjas baigė 2009 metais, įgijęs Informacijos saugos specialisto kvalifikaciją;

2.2. pagal Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Baltarusija) galiojančią „paskirstymo“ sistemą, po studijų baigimo studentai turėjo 2 metus pagal turimą specialybę dirbti valstybinėje įstaigoje, prieš pereidami dirbti į privačias įmones, o baigę karines aukštąsias mokyklas – 5 metus tarnauti ginkluotose pajėgose. Dėl šios priežasties 2009 metais pareiškėjas įsidarbino Baltarusijos ginkluotojų pajėgų Informacinių technologijų užtikrinimo centre ir 5 metus dirbo tinklų administratoriumi. Pareiškėjo darbas buvo išimtinai administracinio pobūdžio, pareiškėjas dirbo kabinete, jis nebuvo siunčiamas į jokias operacijas, karštuosius taškus, nedalyvavo aktyviuose kariniuose veiksmuose. Šis darbas pareiškėjui leido ateityje išvengti privalomosios karinės tarnybos;

2.3. pasibaigus privalomam 5 metų laikotarpiui, pareiškėjas pradėjo dirbti privačiame sektoriuje;

2.4. pareiškėjas dirbo Baltarusijos ginkluotose pajėgose neilgai, būdamas jauno amžiaus, neturėdamas patirties, dėl privalomumo tam tikrą laiką po studijų baigimo tarnauti kariuomenėje pagal turimą specialybę. Tai, kad pareiškėjas toliau 8 metus dirbo privačioje įmonėje, patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo ir neketino turėti nieko bendro su Baltarusijos kariuomene ar su kitomis valstybės įstaigomis;

2.5. pareiškėjas pasirašė 2014 m. liepos 23 d. sutartį Nr. 568 su Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrove „Game stream“, kuri tuo metu priklausė Wargaming Group Limited įmonių grupei, pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (2019 m. birželio 18 d. sutartis Nr. 433) dirbo inžinieriumi-programuotoju;

2.6. dėl nestabilios politinės situacijos Baltarusijoje 2021 metais nutarta perkelti Bendrovės Minsko biuro veiklą ir ten dirbančius darbuotojus į Vilnių. Tuo metu Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) buvo priimtas atitinkamų teisės aktų pakeitimų paketas, skatinantis aukštųjų technologijų investuotojus persikelti iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvoje politiniu, socialiniu ir ekonominiu lygmeniu buvo vykdomos įvairios tokį persikėlimą skatinančios kampanijos. Pareiškėjas, pasinaudojęs darbdavio pasiūlymu, išvyko dirbti ir gyventi į Lietuvą;

2.7. pareiškėjas pasirašė 2022 m. birželio 17 d. darbo sutartį Nr. 761 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Wargaming Vilnius“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau – ir Darbo sutartis), pagal ją pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 27 d. pradėjo dirbti ir dirbo Įrankių komandos vadovu;

2.8. pareiškėjo kolegos atvyko į Lietuvą gyventi ir dirbti;

2.9. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 22S114324, kuriuo išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr.760175311 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (galioja iki 2025 m. rugpjūčio 26 d.);

2.10. pareiškėjas atvyko į Lietuvą kartu su žmona A. K. (toliau – ir žmona) ir dukra T. K. (toliau – ir dukra), kurioms, kaip šeimos narėms, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais (galioja iki 2025 m. rugpjūčio 26 d.);

2.11. 2022 m. liepos 18 d. pareiškėjo dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją;

2.12. pareiškėjas pasirašė 2022 m. liepos 12 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 20220712 (toliau – ir Nuomos sutartis) metams. Pareiškėjas pasirašė 2023 m. birželio 7 d. „Dėl nuomos mokesčio pasikeitimo“ susitarimą, kuriuo pratęsė Nuomos sutartį dar 5 mėnesių laikotarpiui iki 2023 m. gruodžio 12 d.;

2.13. pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. gavo elektroninį pranešimą, kad jam išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas, Migracijos departamentui priėmus 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1. Tuo metu pareiškėjas buvo išvykęs į Baltarusiją asmeniniais reikalais. 2023 m. liepos 15 d. pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvą, pasienio kontrolės punkte iš jo buvo paimta Leidimo laikinai gyventi kortelė;

2.14. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir remdamasis Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1, priėmė 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2028 m. liepos 17 d.;

2.15. 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjas gavo 2023 m. liepos 18 d. pranešimą Nr. 23SD17618 „Apie uždraudimą pareiškėjui atvykti į LR“, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2028 liepos 17 d. jam draudžiama atvykti į Lietuvą. Tą pačią dieną buvo panaikintas ir žmonai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu (2023 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 23S110600 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“);

2.16. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes nepagrįstas objektyviais faktais (duomenimis), nėra motyvuotas, neatitinka gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principų;

2.17. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 iš esmės motyvuojamas tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) 2023 m. liepos 3 d. išvada Nr. 18-7276 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir Išvada), formaliai remiantis aplinkybe, kad 2009–2014 metais pareiškėjas dirbo tinklų administratoriumi Informacinių technologijų saugumo užtikrinimo centre, kuris yra Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinys. Vien ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui;

2.18. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 1 nepadarė jokių savarankiškų išvadų, neatliko pareiškėjo veiksmų arba asmenybės vertinimo, netyrė Išvadoje pateiktų faktų, jų eiliškumo laike, nevertino pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, nepašalino esminių prieštaravimų, neįvertino pareiškėjo individualios situacijos kompleksiškai, nepagrindė, kuo pasireiškia pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių;

2.19. Migracijos departamentas, prieš priimdamas 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1, neišklausė pareiškėjo, neprašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl Išvadoje nurodytų aplinkybių;

2.20. pareiškėjo tarnybos Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje faktas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra lojalus šiuometinei Baltarusijos valdžiai, palaiko jos vykdomą užsienio ir vidaus politiką. Todėl Išvadoje nurodytas teiginys, jog „Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys“ visiškai neatitinka pareiškėjo situacijos ir stokoja loginio pagrįstumo;

2.21. Migracijos departamentas, remdamasis vien tik tarnybos Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje prieš 10 metų faktu, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas „yra potencialus taikinys režimo jėgos struktūroms“. Šis teiginys nėra įrodytas jokiais jį patvirtinančiais įrodymais;

2.22. Valstybės saugumo departamento Išvadoje ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 1 dėstomi nepagrįsti kaltinimai žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, nes nėra pateikta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti užverbuotas Baltarusijos vidaus jėgos struktūrų;

2.23. pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė, jog Krymą laiko Ukrainos dalimi ir nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje. Pareiškėjas aiškiai išdėstė savo pilietinę poziciją, kuri įrodo, kad jis nepalaiko šiuometinės Baltarusijos užsienio politikos, taip pat smerkia Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, nuo 2014 metų pareiškėją niekas nesieja su Baltarusijos jėgos struktūromis ir (ar) valstybės institucijomis;

2.24. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 1 pateikiami samprotavimai apie tai, kad pareiškėjas gali būti lojalus šiuometinei Baltarusijos valdžiai ar gali būti šios valdžios panaudotas „operacijoms užsienio valstybėse“, nepagrįsti, nes nėra surinkti tai patvirtinantys įrodymai;

2.25. Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1, netinkamai ir nepakankamai įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas turėjo ir turi socialinių ir ekonominių interesų Lietuvoje, sieja savo ateitį ir gyvenimą su Lietuva. Šis sprendimas pareiškėjui ir jo šeimai sukėlė skaudžias pasekmes, nes buvo sugriauti ateities planai;

2.26. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, formaliai atliktu pareiškėjo situacijos įvertinimu;

2.27. Migracijos departamentui neįrodžius esant pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, naikintinas ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2, kuris priimtas išimtinai remiantis 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1;

2.28. Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2, neįvertino, kiek objektyviai reikia laiko pasiruošti išvykti iš Lietuvoje. Šiuo sprendimu pareiškėjo teisės nepagrįstai suvaržytos, pareiškėjas buvo išskirtas su šeima.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas:

3.1. Migracijos departamentas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento Išvadoje pateiktus duomenis dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nenustatęs pareiškėjo ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nustatęs, kad ir pareiškėjo žmona su dukra negali toliau gyventi Lietuvoje, o tai patvirtina, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva nėra ilgalaikio pobūdžio, pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas;

3.2. priimant 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1, buvo remtasi ne tik Valstybės saugumo departamento Išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leido padaryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės saugumo užtikrinimas;

3.3. 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2 nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvą laikytinas proporcingu. Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra draudžiama vykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno taisyklės, teritorijoje. Uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes;

3.4. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 priimtas ne tik remiantis kompetentingos institucijos, t. y. Valstybės saugumo departamento Išvada, bet ir atlikus pareiškėjo individualios situacijos įvertinimą, t. y. buvo įvertintos pareiškėjo užimamos pareigos, darbo pobūdis, darbo trukmė, pareiškėjo asmeninės aplinkybės;

3.5. pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, personalo politiką formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. pareiškėjas privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą politiką;

3.6. įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas jo gyvenimo aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas galimai iki šiol palaiko ryšius su asmenimis, kurie lojalūs ir patikimi Baltarusijos valdžiai. Jos dar labiau patvirtina Valstybės saugumo departamento Išvadą, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, o tai vertinama kaip grėsmė valstybės saugumui, ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu;

3.7. pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui;

3.8. pareiškėjo darbdavys pateikė 2023 m. liepos 26 d. pranešimą Nr. 2307-PRNŠ-3188 „Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas buvo atleistas bendru sutarimu;

3.9. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas turėjo įrodyti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą;

3.10. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Padaryta pagrįsta išvada, kad šie ryšiai nenusveria pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;

3.11. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Valstybės saugumo departamento Išvadoje nurodytas aplinkybes.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad:

4.1. pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, privalėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas jos valdžiai asmuo;

4.2. kontržvalgybos tyrimų metu, nustačius konkrečius atvejus, surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau dirbo valstybės institucijose. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro jų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Todėl kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui;

4.3. Valstybės saugumo departamento 2022 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėta, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusija yra vis labiau priklausoma nuo Rusijos, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Todėl Migracijos departamentas visiškai pagrįstai rėmėsi Valstybės saugumo departamento Išvadoje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui aptartos informacijos kontekste;

4.4. Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo jam nustatytos kompetencijos, nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisių bei laisvių;

4.5. Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2 pagrįsti teisės normomis ir faktiniais duomenimis;

4.6. pripažinus pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau valstybės saugumo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendime nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. pareiškėjas pasirašė su Bendrove Darbo sutartį, pagal kurią nuo 2022 m. birželio 27 d. pradėjo dirbti įrankių komandos vadovo (angl. – Tool Team leader) pareigose;

6.2. pareiškėjas 2022 m. liepos 12 d. pasirašė Nuomos sutartį, kurią 2023 m. birželio 7 d. pratęsė dar 5 mėnesių laikotarpiui;

6.3. 2022 m. liepos 18 d. pasirašyta Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis su (duomenys neskelbtini) gimnazija dėl dukros ugdymo;

6.4. Migracijos departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (ES mėlynoji kortelė) išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 26 d.;

6.5. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjo žmonai ir dukrai, kaip šeimos narėms, 2022 m. spalio 22 d. leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais;

6.6. 2023 m. liepos 4 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas tinklų administratoriumi (2009–2014 metais) Informacinių technologijų saugumo užtikrinimo centre, kuris yra Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinys, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išvadoje pažymėta, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus Leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo;

6.7. Migracijos departamentas, įvertinęs Išvadą, priėmė 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2;

6.8. 2023 m. liepos 14 d. pareiškėjas gavo elektroninį pranešimą apie tai, kad jam išduotas Leidimas laikinai gyventi yra panaikintas;

6.9. pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas juos panaikinti.

7. Teismas, nustatęs, kad ginčijami sprendimai priimti, remiantis Valstybės saugumo departamento Išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2009–2014 metais dirbo Informacinių technologijų saugumo užtikrinimo centre, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 3 d., 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 14 p., 133 str. 5 d., 133 str. 7 d., 8 d.), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

8. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Teismas pažymėjo, kad būtent Valstybės saugumo departamentas yra įgaliotas atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadas.

9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento Išvadoje nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2, nes Valstybės saugumo departamento Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

11. Teismas padarė išvadą, kad vien faktas, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje tik tinklų administratoriumi prieš beveik 10 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

12. Teismas, atsižvelgęs į Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliuciją Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, nurodė, kad, įvertinus Valstybės saugumo departamento nustatytas aplinkybes kontekstinės informacijos apimtyje, byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie pareiškėją negali būti ignoruojami.

13. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodo, kad 2014 metais jis išėjo iš tarnybos Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, tačiau tikėtina, kad jis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, buvusiais kolegomis. Tai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti priežasimi, leidžiančia teigti, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas, kartu ir patvirtinančią tikimybę dėl grėsmės valstybės saugumui.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, žinojo, jog personalui keliami itin griežti reikalavimai, kad visi privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą politiką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas pasirinko ne tik darbą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, bet ir mokėsi Minsko Suvorovo karinėje mokykloje, studijavo Rusijos Čerepoveco miesto Kariniame-inžinieriniame radioelektronikos institute, leidžia teigti, kad pareiškėjas galimai iki šiol palaiko ryšius su asmenimis, kurie lojalūs ir patikimi Baltarusijos valdžiai.

15. Teismas padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamento surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurių pareiškėjas nepaneigė.

16. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą. Todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti ginčijamų Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2 neproporcingumą.

17. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog Leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas Įstatyme nustatytais pagrindais (2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019).

18. Teismas pažymėjo, kad Lietuva neturi pareigos išlaikyti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi iki jo galiojimo pabaigos, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodomas individualias pareiškėjo aplinkybes dėl jo socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuva, kad jis turi nuomojamą būstą, dukra lanko ikimokyklinę įstaigą, kad pildydamas klausimyną jis nurodė, jog laiko Krymą Ukrainos dalimi bei nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, daro išvadą, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės siejo tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

20. Teismo vertinimu, tai, kad nuo pareiškėjo darbo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje yra praėję beveik 10 metų, nepatvirtina, kad yra praėjęs pakankamas laiko tarpas saugiam laikotarpiui laikinai gyventi Lietuvoje, atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir esamą padėtį.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo žmonai ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu buvo panaikinti vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, t. y. jos taip pat negali toliau gyventi Lietuvoje.

22. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo bendru sutarimu, tai reiškia, kad šiuo metu pareiškėjo su Lietuva nesieja ir ekonominiai ryšiai.

23. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas siejo savo gyvenimą su Lietuva, jo planai ir norai negali būti vertinami aukščiau ir labiau svarbūs nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno taisyklės (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo, atsižvelgęs į pagrindą, kuriuo vadovaujantis priimti ginčijami Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2, pripažino juos nepagrįstais, nes Migracijos departamentas tinkamai vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvia taisykle, dėl to neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti aplinkybes.

26. Teismo vertinimu, draudimas atvykti į Lietuvą laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į šalį ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

27. Teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2, vadovavosi Tvarkos 5 punktu, 37 punktu, 38.3 punktu, nustatydamas 5 metų (iš galimų 10) draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, pripažino šį laikotarpį proporcingu.

28. Teismas konstatavo, kad ginčijami Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2 priimti, tinkamai įvertinus visas aplinkybes, pagrįsti teisės normomis, objektyviais duomenimis, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus skunde, pirmosios instancijos teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

29.1. teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas grindžia sprendimą tik prielaidomis apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas nuo 2014 metų palaikė ryšius su karinėmis ir (ar) žvalgybinėmis institucijomis;

29.2. teismo sprendime nėra paaiškinta, kodėl 10 metų laikotarpis, kurio metu pareiškėjas nedirbo jokioje Baltarusijos karinėje arba žvalgybinėje įstaigoje, nevykdė jokių užduočių specialiosioms Baltarusijos tarnyboms, nepertraukiamai dirbo Bendrovėje aukštųjų technologijų srityje, kurios biuras teisėtai perkeltas į Lietuvą dar iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjas nėra ir negali būti lojalus Baltarusijos žvalgybos struktūroms. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vien pareiškėjo mokymosi ir studijų vietos faktas leistų daryti išvadą apie pareiškėjo bendravimą ir dabartinį ryšių palaikymą su Baltarusijai lojaliais ir patikimais asmenimis;

29.3. teismas netyrė ir nevertino, kokias pareigas pareiškėjas užėmė Baltarusijos kariuomenėje, ar pareiškėjas turėjo kario statusą ir buvo pavaldus Baltarusijos kariuomenės vadui. Teismas neįvertino pareiškėjo aiškiai išreikštos politinės pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu. Šiuo metu pareiškėjas, neturėdamas teisės gyventi Lietuvoje, išvyko ne į Baltarusiją, bet į Serbiją. Todėl vien tik šiuometinė geopolitinė situacija negali pateisinti neindividualizuotų ir konkrečių aplinkybių, kuriomis remiamasi ginčijamuose sprendimuose;

29.4. pareiškėjas pasitraukė iš užimamų pareigų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje būtent tuomet, kai 2014 metų kovo mėnesį Rusija aneksavo Krymą, nuspėdamas, kad Baltarusija gali būti įtraukta į Rusijos pradėtą Krymo aneksijos procesą. 2020 m. rugpjūtį Baltarusijos demokratinė opozicija pradėjo beprecedentį visuomenės telkimo į taikius masinius protestus procesą – prasidėjo „spalvotoji revoliucija“, siekiant demokratijos įsiteisėjimo autoritarinėje Baltarusijoje. Ši aplinkybė pripažįstama ir yra visiems žinoma. Tuo metu daugelis Baltarusijos piliečių pasitraukė į Lietuvą. Būtent tuo metu Lietuvoje buvo priimti sprendimai, skatinantys aukštųjų technologijų investuotojus persikelti į Lietuvą. Šie pareiškėjo aktyvūs veiksmai patvirtinta ir įrodo, kad pareiškėjas nėra lojalus nei Baltarusijos vykdomai politikai, nei karinėms žvalgyboms, neturi ryšių su jokiais buvusiais bendradarbiais, galimai tęsiančiais tarnybą Baltarusijos kariuomenėje;

29.5. teismas netyrė ir nevertino kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių reikšmingų aplinkybių, nurodytų skunde ir teismo posėdyje, nepasisakė dėl jų;

29.6. teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, buvo gauta Valstybės saugumo departamento išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui;

29.7. teismo sprendime padaryta išvada dėl neterminuotos grėsmės valstybės saugumui konstatavimo kelia grėsmę ydingos teismų praktikos susiformavimui. 10 metų laikotarpis, kurio metu pareiškėjas nepalaikė jokių ryšių su Baltarusijos kariuomene, yra pakankamas terminas pripažinti, kad pareiškėjas neturi ir negali turėti jokių ryšių su Baltarusijos žvalgybos struktūromis. Tokią išvadą pagrindžia Įstatymo 133 straipsnis, kuriame įtvirtina maksimalų 5 metų terminą, kuris laikytinas pakankamu konstatuoti grėsmės valstybės saugumui išnykimą. Teismas nenurodė, koks laikotarpis turi praeiti nuo darbo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, kuris būtų laikomas pakankamu konstatuoti ryšių su žvalgybos tarnybomis nebuvimą. Toks teisinis neapibrėžtumas riboja pareiškėjo įrodinėjimo galimybes. Net ir asmens teistumas turi senaties terminą;

29.8. teismo sprendime pateiktas bylos aplinkybių vertinimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023 išaiškinta, kad turi būti nustatyta viešai deklaruotino lojalumo Baltarusijai, ryšių su valdžios institucijomis palaikymu, konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš valstybės interesus. Kitoje byloje pripažinta, kad prieš 11 metų atlikta karo tarnyba nėra laikoma grėsme valstybės saugumui (2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023). Pareiškėjo tarnyba truko vos 5 metus. Kitoje byloje buvo akcentuojama, kad išvada apie grėsmę valstybės saugumui turi būti ne formali (2023 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Šiuo atveju teismo sprendimas grindžiamas tik teorine tikimybe, kad pareiškėjas galėtų būti išnaudojamas žvalgybinių struktūrų, nuo realybės nutolusiomis prielaidomis, kurios nepakankamos išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Migracijos departamentas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog prieš jam išduodant Leidimą laikinai gyventi, atlikus jo vertinimą, buvo padaryta išvada, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui pirmą kartą buvo nustatyta tik po to, kai pareiškėjas užpildė klausimyną, nustačius, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje. Vien tai, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jo buvimas Lietuvoje nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kaip teisingai nurodė teismas, Migracijos departamentas, nustatęs Įstatymo 50 straipsnyje nustatytus pagrindus, turi pareigą priimti sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas Įstatymo 133 straipsnyje terminas skirtas nustatyti terminą, per kurį draudžiama atvykti į Lietuvą, o ne nustatyti terminą, po kurio grėsmė valstybės saugumui išnyksta. Be to, net ir praėjus draudimo atvykti į Lietuvą terminui, galima iš naujo spręsti, ar pagrindai taikyti draudimą atvykti į Lietuvą išnyko ar neišnyko, ar atsirado nauji pagrindai.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Valstybės saugumo departamentas, kartodamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne pareiškėjo teisėms ir interesams, taikė teisės normas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2023 m. spalio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2340-575/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023; 2023 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2344-442/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2463-1188/2023). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2028-624/2023 nėra aktualus. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados. Vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Migracijos departamento sprendimai yra proporcingi siekiama tikslui pasiekti – užtikrinti visuomenės saugumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2023-415/2023).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 1, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu („užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“), nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2, kuriame, remiantis, be kita ko, Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra pagrindų panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, be kita ko, išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

35. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgus į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės ir nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenagrinėjami apeliacine tvarka ir dėl jų nepasisakoma.

37. Atsižvelgus į tai, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti pripažinus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjo) gyvenimo Lietuvoje grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

38. Nustačius, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti remiantis, Valstybės saugumo departamento Išvada, kurioje nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas vertina, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl to yra prašoma, be kita ko, panaikinti išduotą leidimą laikini gyventi, įtraukti pareiškėją į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, 5 metams, pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje, privalo gauti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (šiuo atveju Valstybės saugumo departamento) įvertinimą, ar nėra Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (šiuo atveju Valstybės saugumo departamento) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pagal aptartą reglamentavimą, Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento išvadą, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą dėl, pavyzdžiui, leidimo laikinai gyventi panaikinimo, objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo remdamasis teismas pritarė Migracijos departamento pozicijai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjo) gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui. Tokiu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje) Valstybės saugumo departamento surinktos kontekstinės informacijos kontekste kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023).

42. Vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, pakartotinai nekartodama nustatytų bylos aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamuose Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2 bei Valstybės saugumo departamento Išvadoje išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos ir Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2403-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstas išvadas, kad Valstybės saugumo departamento Išvadoje pateikta kontekstinė informacija ir aplinkybės apie pareiškėją, t. y. kad pareiškėjas 2009–2014 metais dirbo Informacinių technologijų saugumo užtikrinimo centre, kuris yra Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinys, dėl kurių pareiškėjas nekėlė ginčo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ir šiuo pagrindu panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.).

44. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti Valstybės saugumo departamento, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas prieš beveik 10 metų ir iš viso 5 metus (2009–2014 metais) dirbo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros dalinyje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiuo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų struktūros daliniu ar kita institucija yra išnykusi. Be to, paties pareiškėjo pateiktoje Darbo knygutėje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. liepos 29 d. iki 2014 m. birželio 30 d. tarnavo Baltarusijos ginkluotose pajėgose, jam 2014 m. liepos 10 d. išduotas kario pažymėjimas Nr. 063201. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia Valstybės saugumo departamento Išvadoje nurodytą informaciją.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijami Migracijos departamento 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1 ir 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2 iš esmės yra grindžiami Valstybės saugumo departamento pateikta kontekstine informacija ir aplinkybės, tačiau iš jų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, ekonominių ryšių, su Lietuva vertinimą. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ir padarė išvadą, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvoje (užsieniečio statusu), o pareiškėjo ekonominiai ryšiai negali atsverti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas įvertino individualias pareiškėjo aplinkybes dėl jo socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuva ir padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuva nenusveria pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

46. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos kariuomenėje ar kitose valdžios institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis