2024-04-24 Nr. AB-6834-4-45-3-00104-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1627-442/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00104-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui J. M. Z. A.-D. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Arūnui Česnavičiui,

vertėjui Helme El Rawui (Helme El Rawas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. M. Z. A.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. M. Z. A.-D.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. M. Z. A.-D. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S44895 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo, taip pat paskelbti draudimą trejus metus atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Migracijos departamento sprendimui įsiteisėjus buvo pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam skirtoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2022 m. liepos 4 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. 2024 m. kovo 26 d. Užsienietis grąžintas Lietuvai iš Vokietijos. 2024 m. kovo 27 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

3. Centro vertinimu, užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra ir prieglobsčio prašytojams teikiamomis garantijomis, bando likti Europos Sąjungos teritorijoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę.

4. Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nesutiko su Teikimu, nurodė, kad jis iš Lietuvos išvyko dėl to, kad jis turi skolų savo šalyje ir turi gauti pajamų, kad skolas galėtų grąžinti, tačiau Lietuvoje negavo leidimo dirbti, todėl turėjo išvykti, kad galėtų susirasti darbą. Kita priežastis – netinkamos gyvenimo sąlygos, nes jis ilgą laiką Lietuvoje gyveno panašiai kaip kalėjime. Be to, jam Lietuvoje nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis. Savo šalyje jo gyvybei kyla pavojus. Iš Lietuvos neketina pabėgti, nori teisėtai gyventi, nes nori susituokti su Vokietijoje gyvenančia moterimi. Nori, kad būtų tęsiama prieglobsčio procedūra. Nori gyventi laisvai.

5. Užsieniečio atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad su teikimu nesutinka. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra Teikime nurodomų užsieniečio sulaikymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nes Užsienietis prieglobsčio pasiprašė Vokietijoje, kurios kompetentingos institucijos nustatė, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika. Nėra pagrindo vertinti, kad asmuo pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį. Šiuo metu užsieniečio tapatybė nustatyta, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai išsiaiškinti – Migracijos departamentas sprendime dėl prašymo priėmimo nurodė, kad prašymo motyvai jau aptarti ir įvertinti, todėl nėra pagrindo Užsienietį sulaikyti. Prašė apgyvendinti Užsienietį netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (UTPĮ 14021 str.).

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio mėn., 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S44895 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio bei nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą Migracijos departamento sprendimą skundė teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimui, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, VSAT 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2022 m. gruodžio 22 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2022 m. liepos 4 d. Užsienietis išvyko iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2024 m. kovo 26 d. perduotas Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, 2024 m. kovo 27 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol neįsiteisėjęs dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo priimtas sprendimas, negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad Užsienietis nepateiks naujos informacijos ar institucijai nekils poreikis gauti papildomą informaciją.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, kitose Europos Sąjungos valstybėse neteisėtai gyveno pakankamai ilgą laiką ir savanoriškai nesugrįžo, priėjo prie išvados, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, gali pakartotinai bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismas sprendė, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms.

10. Teismas nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kad nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį būtų nebendradarbiavęs su kompetentingomis institucijomis, tačiau, paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nesilaikė jos sąlygų, neteisėtai išvyko iš Lietuvos pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus, todėl siekiami tikslai – Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas gali būti pasiekti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvę, t. y. užtikrinant jo buvimą Lietuvos Respublikoje.

11. Skirdamas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą teismas atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti tik 2024 m. kovo 29 d., sprendimas dėl paskesnio prieglobsčio prašymo gali būti skundžiamas, taip pat į tai, kad Užsieniečiui judėjimo laisvė buvo apribota dešimt mėnesių, tačiau sprendimas dėl jo išsiuntimo nebuvo įvykdytas iš dalies ir dėl to, kad Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

13.1. Teismas nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiai pareiškėjo asmeniu. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Lietuvos pasitraukė, nes tuo metu 2022 m. neturėjo teisės dirbti ir negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, o gavęs Vokietijos institucijų sprendimą dėl jo grąžinimo į Lietuvą nepaisant to, kad Vokietijoje sukūrė faktinę šeimą su Vokietijos piliete, šio sprendimo neginčijo, bet savanoriškai prisistatė tarnyboms. Jam nebuvo atskleista, jog grįžus į Lietuvą jo laisvė bus suvaržyta.

13.2. UTPĮ net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.

13.3. Pareiškėjo faktinis sulaikymas motyvuotas poreikiu išsiaiškinti prieglobsčio motyvus. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, t. y. sprendimas dėl prieglobsčio turi būti priimtas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 12 d.. Tačiau Migracijos departamentas sprendimus priima vidutiniškai per 6 mėn., tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai formaliai sudarydamas sąlygas užsieniečio sulaikymui. Nelogiškai bei nepagrįstai prieglobsčio motyvų išaiškinimas siejamas su galutinai įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas ginčija konkretų jau priimtą administracinį aktą, kurio motyvai nagrinėjant bylą teisme negali būti pakeisti, sprendimo pagrįstumas vertinamas pagal jo metu turėtą informaciją. Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, prieglobsčio prašymo motyvų aiškinimą iš esmės pabaigia. Naujai po to galimai paaiškėjusios aplinkybės ar pateikti įrodymai yra išimtis iš taisyklės, kuri negali būti preziumuojama.

13.4. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro nustatytų Sulaikymo gairių 4.1-osios gairės 28 punkte numatyta, kad leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui.

13.5. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą pasisakė, jog net ir tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatyti terminai, šių terminų laikymasis negali būti laikomas automatiškai užtikrinančiu prašytojo sulaikymą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies f punktą. Ginčo atveju tai yra aktualu, nes UTPĮ 114 straipsnio 7 dalis nenumato konkretaus / apibrėžto / maksimalaus prieglobsčio prašytojo sulaikymo termino, nurodant, jog sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

13.6. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Direktyva) 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, su 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais sulaikymo pagrindais susijusios administracinės procedūros turi būti vykdomos deramai kruopščiai. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl tarptautinės apsaugos prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Jeigu ši procedūra atliekama nepakankamai kruopščiai, tai asmens sulaikymas pripažįstamas neleistinu pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą. Pareiškėjo atžvilgiu iki 2024 m. balandžio 12 d. nepriėmus sprendimo dėl jo prieglobsčio motyvų išaiškinimo, turi būti konstatuojamas nepakankamas Migracijos departamento kruopštumas.

13.7. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka siekiant pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija.

13.8. UTPĮ numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė pareiškėjo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvą momento yra sulaikytas, o UTPĮ nuostatos numato, kad tik ypatingomis sąlygomis užsieniečio sulaikymas gali tęstis tiek ilgai. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

15.1. Nėra priežasčių Užsieniečiui taikyti švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai Užsieniečio nebendradarbiavimo duomenų (atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, neteisėtai pasišalino iš Užsieniečių registravimo centro ir buvo grąžintas iš Vokietijos; Migracijos departamentas 2024 m. kovo 28 d. informavo, kad apelianto prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus; byloje nebuvo duomenų apie apelianto turimą gyvenamąją vietą, lėšas pragyvenimui, šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti). Apelianto veiksmai leido abejoti atvykimo tikslais ir leido pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos.

15.2. Neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės jis gali sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Apelianto veiksmai rodo, kad jis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus ir nebendradarbiauja su teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimą. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų ,taikymo galimybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. birželio 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pagal UTPĮ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

18. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą (UTPĮ 2 str. 20 d.). UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato UTPĮ 115 straipsnis ir, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 šalyje esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis.

20. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

22. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio paskesnio prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti, Užsienietis nevykdė anksčiau jam teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – sąlygų ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jis į Lietuvą buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos.

23. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į tai, kad egzistuoja sąlygos UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui taikyti, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytai aplinkybei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, egzistuoja pagrindas manyti, jog siekiami tikslai (užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį tikėtina, kad jis, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

25. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio J. M. Z. A.-D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys