02dad113-4e32-42c6-9b79-c6e19a7a4bc2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3119-1144/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02554-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas, sekretoriaujant Svetlanai Gucu, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andiva“, atstovaujamos bankroto (nemokumo) administratorės L.

L., atstovui advokato padėjėjui S. J. (S. J.), atsakovui R. P. ir jo atstovui advokatui R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andiva“ ieÅ¡kinį atsakovui R. P. dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Andiva“ (toliau ir – ieÅ¡kovė), atstovaujama nemokumo administratorės L. L., pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. (toliau ir – atsakovo) 25857,00 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokato padėjėjas S. J. paaiÅ¡kino, kad bendrovė nuo 2016 m. pradžios buvo nemoki, įmonės vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba siekti iÅ¡saugoti kuo didesne apimti įmonės turtÄ â€“ pinigines lėšas, įmonės atsargas, t. y. dyzelinio kuro likučius, durpių briketus.

Ä®siteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo privalėjo šį turtÄ perduoti bankroto administratorei, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro 13372 Eur įmonės atsargos, 14249 Eur iÅ¡ atskaitingo asmens R. P. gautinos sumos, 185 Eur piniginių lėšų įmonės kasoje, iÅ¡ viso 27806 Eur. Ä®monės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidoms atlyginti skirtų lėšų bendra suma yra 25857 Eur.

Å i suma mažesnė nei bankroto administratorei neperduoto įmonės turto vertė, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra sumažintas iki 25857 Eur. Ä®monei esant nemokiai atsakovo sprendimas vežtis pinigines lėšas transporto priemonėje į užsienį įsigyti kitÄ transporto priemonę buvo nepagrįstas. Transporto priemonės gaisro faktas yra užfiksuotas, tačiau duomenų, kad įmonės piniginės lėšos buvo užsienyje kilusio gaisro metu sudegusioje transporto priemonėje nėra.

Durpių briketus įmonė įsigijo iki 2015 m. ir jų apimtis nepasikeitė. Dyzelinio kuro likučiai nuolat kito 2016 m. pabaigoje sudarė daugiau nei 2000 Eur sumÄ , o 2018 m. pabaigoje iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ 11000 Eur sumÄ . Duomenų, kad per 2 metus įmonėje susidarė dyzelinio kuro trÅ«kumas, kurio atsakovas negalėjo nuraÅ¡yti ar užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose, nėra. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad 2014-2015 m. įmonėje atsirado skolų, todėl buvo pardavinėjamas įmonei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Pagal balansÄ skolos buvo likviduotos. Turimos transporto priemonės iÅ¡laikymas buvo brangus dėl jai taikomo didesnio kelių mokesčio tarifo, dažnų gedimų. Atsakovas nusprendė įsigyti kitÄ transporto priemonę, jÄ buvo susiradęs pagal interneto skelbimÄ Helsinkyje (Suomijoje). Ä®monės pinigines lėšas atsakovas vežiojosi su savimi grynaisiais pinigais, nes pagal atsakovo patirtį toks atsiskaitymo bÅ«das užsienyje įsigyjant transporto priemones visada naudojamas. Atsakovui važiuojant su turima transporto priemone nuo rato guolio užsidegė padanga ir maždaug per 3 min. visa transporto priemonė buvo apimta liepsnos ir sudegė.

Atsakovas bandė ieÅ¡koti piniginės, kuriÄ laikė transporto priemonės kabinos viduje po miegamuoju gultu, tačiau jos nesurado. Gaisro metu pavyko iÅ¡gelbėti tik planÅ¡etinį kompiuterį ir dujų balionėlį. Durpių briketus įmonė įsigijo 2011-2012 m. apie 60 tonų. Dalį jų pardavė, likusius sunaudojo įmonės patalpų kÅ«renimui. Turtas turėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytas pagal nuraÅ¡ymo aktus kaip menkavertis turtas. Gal buvo padaryta kokia nors buhalterinė klaida apskaitos dokumentuose.

Visus buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas yra perdavęs bankroto administratorei. Iki 2015 m. įmonės buhalterijÄ tvarkė samdoma buhalterė, o po to buhalterijÄ tvarkė pats atsakovas. Pagal atsakovui žinomus, tačiau tiksliai neįvardintus teisės aktus maksimali galima transporto priemonės kuro norma yra 40 litrų dyzelinio kuro 100 kilometrų kelio. Važiuojant kalnuotomis vietomis realius kuro sunaudojimas buvo didesnis nei leistina maksimali norma, todėl kelios tonos dyzelinio kuro per keletÄ metų buvo sunaudotos.

Atsakovas nuraÅ¡yti didesnius dyzelinio kuro kiekius nei nustatyta maksimali kuro norma negalėjo. Dėl kasoje turėjusių bÅ«ti 185 Eur, nurodė, kad 150 Eur buvo sumokėta už CMR draudimÄ , bankroto administratorei pateikė duomenis. Likusius 30 Eur panaudojo kelių mokesčiui įsigyti, tačiau kvitų pateikti negali. Liudytojas E. S. parodė, kad pažįsta atsakovÄ kaip UAB „Andiva“ direktorių. Durpių briketai buvo įmonės teritorijoje Pelėdnagių kaime, tačiau dėl dažnų jų vagysčių, direktoriaus praÅ¡ymu durpių briketai buvo pervežti į aikÅ¡telę prie liudytojo namo.

Vėliau jie buvo išvežti atgal, buvo kūrenami įmonės reikmėms. Liudytojas UAB „Andiva“ dirbo vadybininku apie 2 metus, gal 2014-2016 m. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkinamas visiškai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Andiva“ buvo įsteigta 2000 m., gegužės 15 d. Atsakovas R. P. nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. buvo paskirtas UAB „Andiva“ direktoriumi. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2333-657/2018 buvo iškelta bankroto byla UAB „Andiva“ ir bankroto (nemokumo) administratore paskirta L.

L.. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai 21526,86 Eur. 2019 m. sausio 3 d. tarp atsakovo R. P. ir bankroto administratorės L. L. pasirašytu dokumentų perdavimo aktu, atsakovas perdavė bankroto administratorei 212 vnt. UAB „Andiva“ dokumentų. Antstolio A. Š. 2018 m. rugpjūčio 14 d. išieškojimo negalimumo aktais vykdomieji dokumentai dėl 12070,53 Eur skolos ir 6891,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Andiva“ gražinti išieškotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Pagal bankroto (nemokumo) administratorės L. L. ataskaitÄ UAB „Andiva“ balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės trumpalaikis turtas sudarė 28769,69 Eur, iÅ¡ kurios atsargos – 13371,70 Eur, pirkėjų skolos – 964,46 Eur, iÅ¡ atskaitingo asmens R. P. gautinos sumos – 14248,50 Eur, kasos likutis – 185,03 Eur. Pagal UAB „Andiva“ 2017 m. kovo 31 d. balansÄ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas (atsargos) ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 4822 Eur.

Pagal UAB „Andiva“ 2018 m. kovo 30 d. sudarytÄ balansÄ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas (atsargos) ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 8702 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. sausio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 48,12 tonos ir jų savikaina 2741,40 Eur, dyzelinio kuro kiekis 8930,7 litro ir jo savikaina 9430,31 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. gruodžio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 46,5 tonos ir jų savikaina 2592,14 Eur, dyzelinio kuro kiekis 1404,983 litro ir jo savikaina 2164,52 Eur.

UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2017 m. gruodžio 1-31 d. durpių briketų kiekis buvo 43,5 tonos ir jų savikaina 2421,23 Eur, dyzelinio kuro kiekis 7134,592 litro ir jo savikaina 6280,42 Eur. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje periodu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. nurodomas dyzelinio kuro kiekis 10494,892 litro ir jo savikaina 8543,89 Eur. UAB „Andiva“ Didžiojoje knygoje periodu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d. užfiksuotas trumpalaikis turtas atsargos už 13371,70 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 14948,50 Eur, pinigai kasoje 189,68 Eur.

UAB „Andiva“ Didžiojoje knygoje periodu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas trumpalaikis turtas atsargos už 13371,70 Eur, iš atskaitingų asmenų gautinos sumos 14248,50 Eur, pinigai kasoje 185,03 Eur. Pagal UAB „Andiva“ apyvartos žiniaraščius nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. atskaitingam asmeniui R. P. išmokėta 16261,43 Eur, iš kurių komandiruotės išlaidoms padengti buvo panaudota 1312,93 Eur nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., 700 Eur panaudota 2018 m. gruodžio 16 d., o iš atskaitingo asmens R.

P. gautinų lėšų galutinis likutis 14248,50 Eur. Nelaimingo atsitikimo ataskaitoje nurodoma, kad Juva savivaldybėje 2018 m. rugsėjo 27 d. įvyko transporto priemonės – sunkvežimio gaisras, transporto priemonės numeriai sunaikinti. Užsidegimo priežastis nurodoma „nuo variklio skyriaus gedimo važiuojant, tiksliau negalima įvertinti dėl kalbos barjero ir visiÅ¡ko transporto priemonės sunaikinimo“. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Andiva“ vadovu, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ neperdavė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytÄ turtÄ , neužtikrino, kad nurodytas turtas bÅ«tų iÅ¡saugotas.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) (galiojusio bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Andiva“ metu) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Civilinė atsakomybė už tinkamÄ Ä¯monės dokumentų bei turto neperdavimÄ gali atsirasti ne tik pagal nurodytas Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iÅ¡ specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABÄ®), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) nuostatų. Bendrovės vadovo pareiga rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABÄ®: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir tarpinio praneÅ¡imo parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

PareigÄ rÅ«pintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Pagal BAÄ® 14 straipsnio 2 dalį Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ . Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje (BAÄ® 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimÄ laiku (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimÄ bankroto administratoriui (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi Å¡ios pareigos kyla iÅ¡ juridinio asmens veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., atvejai dėl civilinės deliktinės atsakomybės vadovui taikymo už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymÄ :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2333-657/2018, kuria UAB „Andiva“ iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Andiva“ valdymo organai buvo įpareigoti nė vėliau kaip per 10 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Byloje ieÅ¡kovės pateikta UAB „Andiva“ Didžioji knyga, patvirtina, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „Andiva“ turėjo trumpalaikio turto atsargų už 13371,70 Eur, iÅ¡ atskaitingo asmens R. P. gautinų sumų – 14248,50 Eur, pinigus kasoje – 185,03 Eur. Taip pat pagal bankroto administratorės L. L. ataskaitÄ UAB „Andiva“ balanso 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės trumpalaikis turtas sudarė 28769,69 Eur, iÅ¡ kurios atsargos – 13371,70 Eur, pirkėjų skolos – 964,46 Eur, iÅ¡ atskaitingo asmens R.

P. gautinos sumos – 14248,50 Eur, kasos likutis – 185,03 Eur. Ginčo tarp Å¡alių, kad turto atsargas sudarė durpių briketai ir dyzelinis kuras nebuvo. Atsakovas turto, nurodyto UAB „Andiva“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, faktinį nebuvimÄ grindė savo paaiÅ¡kinimais, kad 13371,70 Eur atsargos, kurias sudarė dyzelinis kuras ir durpių briketai, buvo sunaudoti įmonės reikmėms, 185,03 Eur kasos likutis panaudotas įsigyjant CMR draudimÄ , sumokant kelių naudotojo mokestį, o iÅ¡ UAB „Andiva“ paimtos lėšos grynaisiais pinigais sudegė kartu su transporto priemones, gaisro Suomijoje metu.

Taip pat atsakovas nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose galėjo bÅ«ti padaryta klaida, nurodyta turtÄ apskaitant, nes įmonėje faktiÅ¡kai tokio turto nebuvo. Atsakovo paaiÅ¡kinimai dėl buhalterinėje apskaitos metu finansinės atskaitomybės dokumentuose padarytų klaidų, nėra pagrįsti jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais, todėl atmesti (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovas bÅ«damas įmonės vadovu pagal pirmiau nurodytas ABÄ® ir Ä®BÄ® nuostatas buvo atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , todėl jis privalėjo užtikrinti, kad buhalterinės apskaitos dokumentų turinys atitiktų realiÄ Ä¯monės turto padėtį, visos įmonės Å«kinės operacijos bÅ«tų tinkamai apskaitomos.

Å ios pareigos atsakovas tinkamai nevykdė. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad dyzelinis kuras faktiÅ¡kai buvo sunaudotas įmonės transporto priemonėse, tačiau negalėjo bÅ«ti nuraÅ¡omas dėl to, kad virÅ¡ijo teisės aktuose nustatytÄ maksimaliÄ galimÄ transporto priemonei dyzelinio kuro normÄ , nėra pagrįstas jokiais dokumentais, todėl tokie paaiÅ¡kinimai vertinti kritiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies komentaro 6.7. punkte nurodoma, kad įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos Å«kinės operacijos, tarp jų ir susijusios su degalus (kurÄ ) ir elektrÄ naudojančių priemonių panaudojimu, turi bÅ«ti pagrįstos dokumentais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad degalai (kuras) ir elektra sunaudoti vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo normas įmonė patvirtina atsižvelgdama į degalus (kurÄ ) ir elektrÄ naudojančios priemonės gamintojo nurodytus techninius duomenis. Ä®monė, atsižvelgdama į veiklos pobÅ«dį ir darbo sÄ lygas, gali ir pati nusistatyti kitÄ metodikÄ (pvz. automobiliui atlikti bandomuosius važiavimus), kuri leistų patikimai įvertinti ir nustatyti faktiÅ¡kai sunaudojamÄ degalų (kuro) ir elektros kiekį, įmonės veikloje naudojamai priemonei. Visais atvejais kuro sunaudojimo normos turi bÅ«ti techniÅ¡kai pagrįstos.

Atsižvelgdama į veiklos pobÅ«dį ir kitas darbo sÄ lygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų paraÅ¡ais, turi bÅ«ti įforminamas degalų (kuro) ir elektros bei kitų su degalus (kurÄ ) ir elektrÄ naudojančių priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas, pvz., gali bÅ«ti naudojami degalų (kuro) ir elektros nuraÅ¡ymo aktai, degalų (kuro) ir elektros sunaudojimo ataskaitos ir pan. Atsakovas nepateikė nei bankroto administratorei, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui, dyzelinio kuro normų taikytų įmonės naudojamoms transporto priemonėms, dyzelinio kuro sunaudoto įmonės transporto priemonėse nuraÅ¡ymo aktų, todėl teismas sprendžia, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose į atsargas įtrauktas dyzelinis kuras turėjo bÅ«ti ir atsakovas, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , turėjo faktiÅ¡kai jį perduoti bankroto administratorei, tačiau to nepadarė.

Atsakovas paaiškinimai ir liudytojo parodymai dėl į turto atsargas įtrauktų durpių briketų sunaudojimo įmonėms reikmėms juos sukūrenant patalpų šildymui buvo abstraktūs. Atsakovas taipogi paaiškino, kad dalį durpių briketų pardavė. UAB „Andiva“ Didžiosios knygos likučių ataskaitoje 2016 m. pradžioje užfiksuotas durpių briketų kiekis buvo 48,12 tonos, 2016 m. pabaigoje – 46,5 tonos, 2017 m. pabaigoje – 43,5 tonos. Šie įmonės ūkinių operacijų duomenys iš dalies patvirtina, atsakovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus dėl durpių briketų dalies sunaudojimo kūrenant, tačiau įvertinus tai, kad apskaitomas durpių briketų kiekis sumažėdavo tik 2-3 tonomis per metus, spęstina, kad vien per 2018 metus negalėjo būti sukūrentas didelis kiekis 43,5 tonos durpių briketų.

Be to, dėl durpių briketų sukÅ«renimo patalpų Å¡ildymui ar jų pardavimo, nepatvirtina jokie įmonės Å«kines operacijas įforminantys dokumentai, kurie privalėjo bÅ«ti sudaryti ir iÅ¡saugoti, atsakovui tinkamai įforminant įmonės Å«kines operacijas. Byloje duomenų, kad durpių briketai tapo beverčiu turtu dėl ilgalaikio laikymo, jų savybių pasikeitimo ir negalimumo naudoti pagal paskirtį, nėra. Atsakovo paaiÅ¡kinimai dėl įmonės kasoje buvusių 185,03 Eur panaudojimo įsigyjant CMR draudimÄ , sumokant kelių naudotojo mokestį, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).

Atsakovas nurodė, kad minėtus duomenis pateikė bankroto (nemokumo) administratorei. Tuo atveju, jeigu bankroto administratorė tokių duomenų į bylÄ nepateikė, atsakovas siekdamas įrodyti įmonės kasoje buvusių 185,03 Eur panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms galėjo kreiptis į bankroto administratore (nemokumo) ir Å¡iuos duomenis pateikti, o jų negaunant praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti Å¡iuos duomenis ar iÅ¡duoti teismo liudijimÄ tokiems duomenims gauti (CPK 199 straipsnis). Atsakovas patvirtino, kad įmonės pinigines lėšas buvo pasiėmęs ir vežėsi grynaisiais pinigais transporto priemonėje ketindamas Suomijoje įsigyti kitÄ ekonomiÅ¡kesnę transporto priemonę.

Pagal ieÅ¡kovės pateiktas byloje UAB „Andiva“ apyvartos žiniaraščius, avansines apyskaitas bei įraÅ¡us Didžiojoje knygoje 2018 m. pabaigoje nustatyta iÅ¡ atskaitingo asmens R. P. gautina suma – 14248,50 Eur. Atsakovas nurodė, kad Å¡ios piniginės lėšos sudegė kilus gaisrui atsakovo vairuojamoje transporto priemonėje Suomijoje. Byloje pateikta 2018 m. rugsėjo 27 d. Nelaimingo atsitikimo ataskaita, patvirtina gaisro ir visiÅ¡ko transporto priemonės sudegimo faktÄ Juva savivaldybėje (Suomijoje).

Ä®rodymų, kurie patvirtintų pinigų buvimo faktÄ sudegusioje transporto priemonėje ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, nėra, todėl negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl grynųjų pinigų sudegimo fakto. Kita vertus, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 1–2 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Subjektas, kuriam dėl netinkamo valdymo turi bÅ«ti atlyginama žala, kai nustatomi neteisėti bendrovės valdymo organo nario veiksmai, yra pati bendrovė. Teismo vertinimu atsakovo sprendimas pasiimti gana didelę įmonės grynųjų pinigų sumÄ ir jÄ vežtis kartu komandiruotėje neatitinka rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio reikalavimo, nes atsakovas priimdamas sprendimÄ vežtis grynuosius pinigus turėjo įvertinti galima įmonei priklausančių lėšų praradimo rizikÄ dėl gaisro, vagystės ir pan.

Atsakovo teiginiai, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais perkant transporto priemones užsienyje yra įprastas ar vienintelis įmanomas atsiskaitymo už įsigyjamÄ turtÄ bÅ«das, niekuo nepagrįstas. PrieÅ¡ingai atsakovas galėjo pasirinkti saugesnį atsiskaitymo bÅ«dÄ , pvz. pavedimu, taip iÅ¡vengdamas grynųjų pinigų praradimo rizikos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo sprendimas nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. paimtomis įmonės lėšomis įsigyti kitÄ transporto priemonę veiklos vystymui nėra protingas, sÄ Å¾iningas, nes įmonė turėjo nepadengtų įsiskolinimų.

Antstolio A. Å . 2018 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡niekojimo negalimumo aktais konstatuotas 18962,48 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumas įmonei neturint nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad atsakovas bÅ«damas UAB „Andiva“ vadovu netinkamai organizavo įmonės apskaitÄ , turto iÅ¡saugojimÄ , neperdavė bankroto administratorei įmonės turto per teismo nustatytÄ terminÄ , todėl atlikto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad atsakovas būdamas UAB „Andiva“ vadovu pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Pagal bankroto (nemokumo) administratorės nurodomÄ UAB „Andiva“ balansÄ 2018 m. gruodžio 31 d. ir pateiktus Didžiosios knygos duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės trumpalaikis turtas: atsargos sudarė 13371,70 Eur, iÅ¡ atskaitingų asmenų gautinos sumos sudarė 14248,50 Eur, pinigai kasoje sudarė 185,03 Eur, iÅ¡ viso 27805,23 Eur. Nesant byloje įrodymų neginčijamai patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto nebuvimÄ , konstatuotinas įmonės turtinis praradimas dėl atsakovo neperduoto bankroto (nemokumo) administratorei įmonės turto kas laikytina įmonei padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Jeigu atsakovas bÅ«tų perdavęs bankroto (nemokumo) administratorei įmonės turtÄ , bankroto (nemokumo) administratorė galėtų realizuoti įmonės turtÄ ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, padengti įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidas. Dėl Å¡ių priežasčių nustatytinas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovei (įmonei) padarytos žalos (CK 6.247 straipsnio 1 dalis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė kaip jau minėta preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsakovas įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CPK 177, 178 straipsniai). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodė ieÅ¡kinį tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl jis tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo priteisiamas ieÅ¡kovei 25857,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimas pagal ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl iÅ¡ atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl 25857,00 Eur sumos priteisimo valstybei turėjo bÅ«ti sumokėtas 582,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista pagal įstatymÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai 582,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Andiva“, juridinio asmens kodas 158996112, 25857,00 Eur (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų 00 ct) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (25857,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 582,00 Eur (penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėjas Ignas Podlipskas