02d81218-51c2-4e1f-9af8-e118c26fa79e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-259-587/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02663-2016-6;Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.6.2; 2.3.2.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. L., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,atsakovų A. K. ir K. P. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

L. ieÅ¡kinį, papildomÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. K. ir K. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė D. K.. Teismas n u s t a t ė: I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka 1.             IeÅ¡kovė R. L. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu (1 t. b. l. 4-10) teismo praÅ¡o:1.1. Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytÄ tarp R.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (toliau – D. K.), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);1.2. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – pripažinti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini); Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), kadangi jos 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartimi (Nesikeičia turto savininkas), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakeistos;1.3.

Pripažinti, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo (duomenys neskelbtini);1.4. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 pripažįstant ieÅ¡kovei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini).2.             Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų papildymo (3 t. b. l. 73-76), kuriuo teismo praÅ¡o:2.1.

Pripažinti, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo (duomenys neskelbtini).2.2. Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį pripažįstant ieÅ¡kovei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini).3.              Reikalavimai grindžiami tuo, kad ieÅ¡kovė ir Č.

P. (toliau – Č. P.) artimai bendravo, palaikė artimus santykius ir nuo 1997 m. apsigyveno kartu ieÅ¡kovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtame bute buvo mažai vietos, o jie ir toliau ketino gyventi kartu, todėl nusprendė bendromis lėšomis įsigyti nuosavo namo dalį ir įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Sutartis dėl Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo buvo sudaryta 1999 m. balandžio 12 d. tarp Č. P. ir O. T. (toliau – O. T.).

Už namo dalį buvo sumokėta 4 000 Lt, pusę pinigų, t. y. 579,24 Eur (2000 Lt) sumokėjo ieÅ¡kovė iÅ¡ asmeninių lėšų. Turtas buvo įregistruotas Č. P. vardu, o ne kaip bendra jungtinė nuosavybė, kadangi ji su Č. P. santuokos sudarę nebuvo. IeÅ¡kovė ir Č. P. ketino ir toliau sieti savo gyvenimÄ kartu, todėl jokio skolos raÅ¡telio ar sutarties nebuvo pasirašę. Su juo buvo sutarę, kad įgyta dalis namo bus bendra nuosavybė. Bendrai buvo sutarę, kad perkamo nekilnojamojo turto dokumentus tvarkys Č.

P.. IeÅ¡kovės ir atsakovo turtiniai santykiai susiformavo 1997 m. ir tęsėsi iki Č. P. mirties. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad įsigiję minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nedelsiant į jį kartu persikėlė gyventi. Ä®sigytu nekilnojamuoju turtu bendrai rÅ«pinosi, jį remontavo, įvedė vandentiekį. Ä®vedus name vandentiekį ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ buvo iÅ¡ esmės pagerintos gyvenimo sÄ lygos, padidinta nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyvendami kartu jiems priklausiusioje namo dalyje įsirengė katilinę bei pasistatė priestatÄ taip pagerindami turtÄ iÅ¡ esmės. Visus Å¡iuos darbus atliko iÅ¡ bendrų lėšų, kadangi gyveno kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį kaip sutuoktiniai.

Taip pat tiek ieÅ¡kovė, tiek Č. P. gyvendami faktinėje santuokoje rÅ«pinosi kitoje namo dalyje gyvenančia O. T., mirusia (duomenys neskelbtini), kuri 2001 m. birželio 13 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi bei 2005 m. kovo 9 d. testamentu, po savo mirties ieÅ¡kovei paliko jai priklausiusiÄ namo dalį, o Č. P. jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Mirus O. T., abi namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ieÅ¡kovė ir Č. P. sujungė į vienÄ bendrÄ .

Å iuo metu name yra vienas įėjimas, vienas vandens ir vienas elektros skaitiklis ir Å¡iais turto pagerinimais rÅ«pinosi tiek ieÅ¡kovė, tiek Č. P. su kuriuo ji gyveno iki pat jo mirties. IeÅ¡kovė su Č. P. gyveno kartu apie 20 metų, vedė bendrÄ Å«kį, todėl atsižvelgiant ir į tai, kad tokį ilgÄ laikÄ pragyveno kartu turtiniuose santykiuose, akivaizdu, kad pradedant bendrÄ gyvenimÄ ir tuo tikslu 1999 m. įsigijus (duomenys neskelbtini), jie siekė sukurti teisines pasekmes bÅ«dingas asmenims gyvenantiems santuokoje, t. y.

įgijo turtÄ , kurį gyvendami kartu gerino iÅ¡ esmės kas neabejotinai patvirtina jų faktinius santykius ir Å¡eimyninį ryšį, nors formaliai įgytas turtas buvo įregistruotas Č. P. vardu. Tai, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno faktinėje santuokoje patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005, kurioje jie abu buvo atsakovai, jų raÅ¡ytas atsiliepimas bei minėtoje civilinėje byloje parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti Å¡alių ir liudytojų parodymai, taip pat ir teismo posėdžio garso įraÅ¡as 2015 m. rugsėjo 2 d. nagrinėtoje Kauno apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6-7001-660/2015.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad ji visÄ laikÄ dirbo, gavo pastovias darbines pajamas, todėl didžioji mokesčių dalis tekdavo jai, kadangi Č. P. 15 m. niekur nedirbo ir gaudavo tik neženklias pajamas, kuriÄ sudarė mokama paÅ¡alpa. Č. P. iÅ¡ pirmos santuokos turėjo du vaikus K. P. ir A. K., kurie gyveno užsienyje ir su tėvu susitikdavo retai. Paskutinius penkerius metus savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jis ne kartÄ gydytas nuo alkoholizmo ligoninėse. IeÅ¡kovei dirbant, namuose pradėjo lankytis neaiÅ¡kios reputacijos asmenys, kurie atneÅ¡davo Č.

P. alkoholio, pradėjo dingti iÅ¡ namų daiktai. Gyvenimas tuo metu buvo sudėtingas. IeÅ¡kovė pradėjo Č. P. drausti į manus įsileisti paÅ¡alinius asmenis, tačiau prasidėjo priekaiÅ¡tai, jis atsakydavo, jog namai bendri, o jis kaip Å¡eimininkas įsileis kÄ nori. Gyvenant tokioje įtampoje, ieÅ¡kovė pasiÅ«lė Č. P. nusistatyti tvarkÄ pasiskirstant patalpas, tačiau žodinio susitarimo Č. P. nesilaikė, sugėrovams ir toliau leido elgtis kaip panorėjęs. Todėl jie kartu nuvyko į Kauno miesto 9-Ä jį notarų biurÄ , notarei paaiÅ¡kino, kad nori sudaryti naudojimosi namo patalpomis sutartį bei praÅ¡omos patvirtinti ir sudaryti sutarties sudarymo priežastis. 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalijimo sutartimi (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės D. K., sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir Č. P. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau ta pačia sutartimi pakeistos minėto gyvenamojo namo nuosavybės teisės į bendraturčių dalis, nustatant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). Kadangi ieÅ¡kovė ir Č. P. į notarų biurÄ vyko tik nusistatyti naudojimosi tvarkÄ namu ir minėtoje sutartyje aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad savininkas nesikeičia, o notarė, rengusi ir tvirtinusi sutartį nepaaiÅ¡kino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas priskiriant Å¡alims jas asmeninės nuosavybės teisėmis ir pakeičiant turto savininkų turėtas nuosavybės dalis, juo labiau Č.

P. asmeninės nuosavybės teisėmis priskiriant didesnę turto dalį. Kadangi ieÅ¡kovė ir Č. P. notarei buvo tiksliai nurodę kokį susitarimÄ ir dėl kokių priežasčių nori sudaryti, ieÅ¡kovė pasitikėdama notare, bÅ«dama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, tačiau tai padarė nesuvokdama, kad pasiraÅ¡oma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č. P.. Dėl besaikio alkoholio vartojimo Č.

P. sutriko Å¡irdies veikla ir jis (duomenys neskelbtini) mirė. KeletÄ metų iki mirties Č. P. buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, kadangi jis sunkiai sirgo ir sunkiai vaikščiojo, jį prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi ieÅ¡kovė. Po laidotuvių į jų bendrus namus buvo atvykęs atsakovas K. P., pareikalavo duoti raktus, elgėsi nepagarbiai ieÅ¡kovės atžvilgiu, pradėjo elgtis lyg bÅ«tų Å¡eimininkas, savavaliÅ¡kai kraustė daiktus ir reikalavo dokumentų. IeÅ¡kovė po Č.

P. mirties bÅ«dama sukrėsta ne tik moraliai, bet ir fiziÅ¡kai iÅ¡sekusi, nenorėdama konfliktų, o tik ramybė ir poilsio, ji su atsakovu nesikivirčijo ir nekreipė dėmesio į jo užgauliojimus bei agresyvų elgesį kuičiantis jos namuose po jos ir veliono asmeninius daiktus. Po jo apsilankymo iÅ¡ namų dingo dalis dokumentų ir akivaizdu, kad atsakovas taip pasielgė piktybiÅ¡kai, pasinaudodamas ieÅ¡kovės esama bÅ«kle galimai tikėdamasis, kad sunaikinus ar kitaip nuslėpus rastus dokumentus ieÅ¡kovė prarastų teisėtas teises į palikimo dalį, atsiradusiÄ po Č.

P. mirties, o pats iÅ¡vyko atgal į užsienį palikdamas savo motinai E. P. įgaliojimÄ tvarkyti paveldėjimo dokumentams į atsiradusį paveldimÄ turtÄ . Po Č. P. mirties paveldimÄ turtÄ sudaro (duomenys neskelbtini), tačiau dalis minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių buvo įgytas ieÅ¡kovei ir Č. P. gyvenant faktinėje santuokoje ir ji buvo perkama iÅ¡ bendrų lėšų, todėl jis yra turi bÅ«ti pripažintas jų daline nuosavybe, nustatant, kad turtas buvo įgytas lygiomis dalimis.4.             PapildomÄ reikalavimÄ dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe, nustatant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį, ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo faktai, jog dalis žemės sklypo buvo įgyta 2000 m. sausio 26 d., t. y. kuomet ieÅ¡kovė ir Č.

P. gyveno faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo bendrai, tačiau paÅ¡lijus jų santykiams dėl nežinomų priežasčių su savo sÅ«numi K. P. įregistravo dovanojimo sandorius: 2012 m. kovo 28 d. nekilnojamÄ jį turtÄ ÄŒ. P. padovanojo sÅ«nui, o Å¡is nepraėjus nei 10 mėnesių jį atidovanojo Č. P.. Akivaizdu, kad sandoriai buvo apsimestinai, tam, kad Č. P. nuslepiant nuo ieÅ¡kovės įgytų nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninės nuosavybės teise.

Tiek (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieÅ¡kovės ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl ieÅ¡kovei pripažintina nuosavybės teisė ne įtik į ½ dalį (duomenys neskelbtini).5.                           Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį, papildomÄ ieÅ¡kinį palaikė juose nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiÅ¡kai. Papildomai paaiÅ¡kino, kad su Č. P. susipažino 1996 metais, o 1997 m. pradėjo kartu gyventi jos bute (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie 2 metus.

Å eimos neiÅ¡skyrė, jis jau 5 metai buvo iÅ¡siskyręs. Č. P. bendravo su R. T. ir taip susipažino su jo motina O. T., kuri turėjo namelį. Jiems, t. y. jai ir Č. P. ji pardavė du kambarėlius. Dalis namo buvo nupirkta Č. P. vardu, bet pirkta per pusę. Pinigų namelio pirkimui (2 000 Lt) jai paskolino sesuo E. V., namelis iÅ¡ viso kainavo 4 000 Lt. Ten praktiÅ¡kai nieko nebuvo. Pradėjo gyventi 1999 m. ir iÅ¡kart pradėjo tvarkytis, įsivedė vandentiekį, kanalizacijÄ , įsirengė katilinę, pradėjo statytis priestatÄ .

Statė iÅ¡ jau panaudotų plytų, statyti padėjo giminaičiai: jos brolis, vaikai, pati dirbo. ViskÄ darė kartu, kartu pirko. Pinigų „vienoj kiÅ¡enėj“ neturėjo, bet pirko abu, mokesčius mokėjo abu. O. T. jai vienÄ kambarėlį užrašė su sÄ lyga jÄ iÅ¡laikyti iki gyvos galvos. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo 2 etatais, pajamos buvo pakankamai nemažos – apie 1 000 Lt. IÅ¡ pradžių Č. P. dar dirbo (duomenys neskelbtini), buvo majoras, vėliau jį atleido dėl sveikatos ir jis 17 metų niekur nedirbo, gaudavo tik pensijÄ .

Č. P. alkoholį vartojo visada, tik anksčiau mažiau, o laikui einant pradėjo iÅ¡gėrinėti vis daugiau. Paskutiniais metais gėrė labai stipriai, jo vaikai jo nežiÅ«rėjo. Ne kartÄ skambino jo sÅ«nui dėl tėvo, bet jis nieko nepadėjo, rÅ«pinosi Č. P. ji viena. Jis ne kartÄ dėl alkoholizmo gydytas ir (duomenys neskelbtini). Kartu su Č. P. pragyveno apie 20 metų. Buvo visko, buvo jį net iÅ¡variusi du kartus kai dar gyveno pas jÄ bute, jis prieÅ¡ jÄ yra ir smurtavęs, kojÄ sulaužęs, bet jam atleido ir toliau gyveno.

Santykiai taip ir liko neįforminti, nors žiedÄ bažnyčioje jis jai buvo padovanojęs. Buvo kelis kartus ir iÅ¡siskyrę, bet vėl sueidavo ir gyveno kartu iki pat jo mirties, jis jÄ vadindavo „mamule“. Paskutiniuoju metu beveik ji viena rÅ«pinosi Å¡eima, nes Č. P. beveik viskÄ pragerdavo. Prisidėjo ir prie Č. P. laidotuvių, davė jo pirmai sutuoktinei E. P. rÅ«bus, 720 Eur. Pas notarÄ važiavo, nes tuo metu Č. P. siaubingai gėrė. Notarė kažkÄ aiÅ¡kino, bet ji nesuprato, jokių teisinių mokslų nebaigusi, ji tik norėjo, kad žemės iÅ¡ jos neatimtų, todėl ėjo nusistatyti servitutÄ .

Kokius mokslus baigęs Č. P. nežino, žino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), lyg yra baigęs kažkokiÄ (duomenys neskelbtini) mokyklÄ .

6.              IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė teismo posėdžių metu palaikė ieÅ¡kinyje bei papildomame ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus, juos pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti.7.              Atsakovai su ieÅ¡kiniu, papildomu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepimuose (1 t. b. l. 72-74, 3 t. b. l. 106-108) nurodė, kad Č. P., kuris buvo jų tėvas, finansiÅ¡kai buvo pajėgus įsigyti ginčo turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Su tėvu artimai bendravo ir žino, jog nekilnojamÄ turtÄ jis pirko už savo asmenines lėšas ir tam turėjo finansines galimybes.

Tėvas Č. P. ilgÄ laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini) ir 1993 m. liepos 21 d., iÅ¡tarnavus reikalingÄ metų kiekį, jam buvo paskirta (duomenys neskelbtini) pensija, jis paliko darbÄ (duomenys neskelbtini). Gaudamas pensijÄ ÄŒ. P. visÄ laikÄ turėjo ir darbo santykius, tai yra jo mėnesinės pajamos, kurias sudarė pensija ir darbo užmokestis, buvo kur kas didesnės nei ieÅ¡kovės. (duomenys neskelbtini) m. mirė tėvo Č. P. motina J. P. ir tėvas paveldėjo jos turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini).

Šį butÄ jis pardavė 1993 m. lapkričio mėnesį. 1997 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Č. P. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). 1994 m. balandžio 18 d. jis įsigijo nuosavybėn 2 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1994 m. spalio 27 d. 2006 m. kovo 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi jis įsigijo 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), kurį 1998 m. gegužės 18 d. padovanojo dukrai A.

K.. 2008 m. Č. P. užbaigė sodo namelio statybÄ , 2009 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡pirko žemės sklypÄ sodų bendrijoje ir 2009 m. lapkričio 14 d. šį turtÄ padovanojo sÅ«nui K. P.. Po motinos mirties paveldėtÄ 3,3500 ha žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Č. P. pardavė 2011 m. rugsėjo 12 d. 2007 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Č. P. pardavė 2 kambarių butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Č. P., asmeninėmis lėšomis ir asmeninė nuosavybėn įgijęs nekilnojamÄ turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 28 d. dovanojimo sutartimi šį turtÄ padovanojo atsakovui.

Dovanojimo sutartyje Č. P. patvirtino, jog dovanojamas turtas dovanotojui priklauso asmeninės nuosavybės teise (p. 2.4.), kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į šį turtÄ (p. 4.1), kad dovanotojas nėra prisiėmęs dovanojamo turto atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nenumatyti Å¡ioje sutartyje ir kliudytų ar darytų negalimu sutarties pasiraÅ¡ymÄ ir įsipareigojimų pagal jÄ vykdymÄ , kad nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų (p. 4.3). FaktÄ , jog Č. P. asmeninėn nuosavybėn įgijo (duomenys neskelbtini), nurodė ir pati ieÅ¡kovė, 2013 m. spalio 15 d. per Kauno 9-Ä notarų biurÄ siųstame Č.

P. pareiÅ¡kime dėl servituto nustatymo. Å iame dokumente yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, patvirtinantis turinio teisingumÄ ir pagrįstumÄ . Todėl atsakovų nuomone neabejotina, jog (duomenys neskelbtini), įgyta asmeninėmis Č. P. lėšomis ir asmeninėn nuosavybėn. Atsakovai taip pat nurodė, kad neatitinka tiesos ir ieÅ¡kovės teiginiai dėl didžiulės Č. P. meilės ieÅ¡kovės sÅ«nui, o ne savo vaikams. Č. P. visada palaikė artimus ryÅ¡ius su savo vaikais, rėmė juos materialiai, dovanojo jiems butÄ , sodo sklypÄ su nameliu, garaÅ¾Ä .

Nelabai vykęs ieÅ¡kovės sÅ«nus nuolat papuldavo į nemalonias situacijas ir Č. P., gailėdamas jaunuolio, „traukdavo“ jį iÅ¡ bėdos. Dėl 2014 m. balandžio 9 d. sutarties atsakovai nurodė, ieÅ¡kovės argumentas, jog vyko į notarų biurÄ tik pasiraÅ¡yti sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nesuprato, jog perskaičiuojamos turto dalys, yra visiÅ¡kai naivus. Pažymėjo, kad dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovė sudarė ne vienÄ turto įgijimo sandorį, visi jie daromi tos pačios notarės, todėl neabejotina, jog ieÅ¡kovė ja pasitiki.

Be to, turto pasidalinimo sutarties turinys aiškus, konkretus ir suprantamas, šalys pasirašė, jog sutartis suprasta tarp šalių dėl turinio. Pasekmių ir, kaip atitinkanti jų tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Nėra abejonių dėl ieškovės veiksnumo sutarties pasirašymo metu, dėl jos lietuvių kalbos žinių ir supratimo, kaip nėra abejonių dėl notarės suinteresuotumo, nusikalstamos veikos ar kitokių priežasčių buvimo siekiant nuslėpti nuo ieškovės sutarties turinį.

Todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl suklydimo nepagrįsti ir atmestini. IeÅ¡kovės samprotavimai apie neva buvusiÄ â€žfaktinę santuokÄ â€œ, „šeimyninius ryÅ¡ius“ nieko bendra neturi su ieÅ¡kovės ir Č. P. tarpusavio santykių vertinimu – faktiÅ¡kai kurį laikÄ jie buvo sugyventiniai. Taip pat faktinei padėčiai prieÅ¡tarauja ir ieÅ¡kovės teiginiai, jog Č. P. Å¡eima nepasirÅ«pino jo laidotuvėmis: faktiÅ¡kai visas iÅ¡laidas apmokėjo buvusi jo sutuoktinė ir vaikai.

8. Atsikirsdami dėl papildomo ieÅ¡kinio atsakovai nurodė, kad reikalavimas visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas, taip pat turėtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu neteikė reikalavimo pripažinti žemės sklypÄ bendra jungtine jos ir Č. P. nuosavybe, ir neteigė, jog Å¡is žemės sklypas buvo įgytas ir jos lėšomis, todėl teismo posėdžio metu nebuvo aiÅ¡kinamasi žemės sklypo įsigijimo aplinkybės ir ieÅ¡kovei negalėjo paaiÅ¡kėti jokių naujų žemės įsigijimo aplinkybių.

Tai, kad ieÅ¡kovė neturėjo abejonių, jog visas ginčo žemės sklypas priklauso Č. P., patvirtina 2013 m. spalio 15 d. ieÅ¡kovės Kauno m. 9-ame notarų biure suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kurį ji prašė persiųsti Č. P.. Pažymi, kad minėtame raÅ¡te ieÅ¡kovė Č. P. nurodo, kad Č. P. neatsakius į jos pareiÅ¡kimÄ ketina kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo, o ne dėl žemės pripažinimo bendrÄ ja nuosavybe. Esant gyvam Č. P. ieÅ¡kovė jokių pretenzijų nereiÅ¡kė – neteisėtai pasisavinti Č.

P. vaikams priklausantį turtÄ ieÅ¡kovei kilo po Č. P. mirties. VisÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Č. P. įsigijo tik asmeninės nuosavybės teise, jungtinės veiklos susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo tarp ieÅ¡kovės ir Č. P. nebuvo ir turto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie nesukÅ«rė. Č. P. asmeniÅ¡kai tvarkė savo asmeninę nuosavybę ir sprendė klausimus, susijusius su savo asmeniniu turtu: 1999 m. kovo 17 d. nustatytos žemės sklypo ribos, parengtas žemės sklypo ribų ženklinimo aktas, užsakė Č.

P. priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektÄ ir t. t.9.              Atsakovai A. K. ir K. P. į teismo posėdį neatvyko, jų interesams atstovauja jų atstovė advokatė Zita Ragauskaitė.10. Atsakovų atstovė advokatė Zita Ragauskaitė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus atsikirtimus, juos pagrindė teisniais argumentais ir prašė ieÅ¡kinį bei papildomÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovų vardu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iai dienai taip ir neaiÅ¡ku, ar vedė jie bendrÄ Å«kį, ar planavo bendrÄ gyvenimÄ , ar tik artimai draugavo.

IeÅ¡kovė ginčija mirusiojo nuosavybę, nors kol jis buvo gyvas ieÅ¡kovė tokių ketinimų net neturėjo. 2013 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimas, pačios ieÅ¡kovės iniciatyva siųstas Č. P., yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus. Gal kažkuriuo metu ir buvo įvairių jausmų, bet tame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovė labai aiÅ¡kiai nurodo, kad ginčo turtas asmeninė Č. P. nuosavybė. Dokumentas galiojantis ir aiÅ¡kiai parodo, kad tuo metu jokio ginčo dėl turto priklausomybės nebuvo. Be to, 2014 m. kovo 5 d. dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant dokumentÄ pas notarÄ , Č.

P., bÅ«damas teisininkas, parengė kitÄ dokumentÄ , kad ieÅ¡kovė susipažintų. IeÅ¡kovė šį dokumentÄ pasirašė. Nieko netikėto neatsitiko pas notarÄ â€“ susitarė dėl tokių pačių dalių. Byloje gal ir yra duomenys, kad ieÅ¡kovė 2011-2012 m. buvo susirgusi, tačiau sutartis sudaryta 2014 m. Nėra duomenų, kad tuo metu ieÅ¡kovė sirgo. O. T. leido iÅ¡sipirkti Č. P. žemės sklypÄ , nes ji žinojo, kad turtÄ Ä¯sigijo, kas jai mokėjo pinigus. Č. P. rengė visus namo priestato dokumentus ir kitus dokumentus.

O ir notarė teigė, kad sutartį patvirtino pagal statybos užbaigimo deklaracijÄ . Neneigia, kad ieÅ¡kovė ar jos Å¡eimos nariai galėjo padėti ir dirbti, tačiau tai nuosavybės teisių į tÄ turtÄ nesuteikia. Dėl turto padovanojimo sÅ«nui, o paskui jo atidovanojimo tėvui, jokio kriminalo nėra, nieks niekam nenorėjo pakenkti. Po dovanos priėmimo K. P. atrodė, kad nėra gerai, jog turtas padovanotas tik jam, jis jautėsi nejaukiai, todėl vėliau dovanÄ tėvui grÄ Å¾ino. Dalį žemės sklypo Č.

P. paveldėjo iÅ¡ O. T., o kitÄ dalį iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės 2000 m. ieÅ¡kovės turtinė padėtis galimai buvo sunki, nes viena augino 4 vaikus, turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), kurį reikėjo iÅ¡laikyti, todėl galimai jai sesuo milijonierė ir skolino. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad kartu su Č. P. gyveno nuo 1997 m., kad jis niekur nedirbo, gėrė, nieko neturėjo, tačiau iÅ¡ mamos paveldėtÄ Å¾emę pardavė tik 2011 m. Butas (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotas. Buvusiai sutuoktinei šį butÄ pardavė tik 2007 m.

Č. P. pinigų turėjo, buvo pasiturintis žmogus: sÅ«nui padovanojo sodo sklypÄ su nameliu, dukrai butÄ , buvusiai sutuoktinei pardavė namÄ už pusę kainos. Jis buvo geras tėvas ir puikiai pasirÅ«pino savo Å¡eima. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad paskutiniuoju metu Č. P. Å¡itaip smarkiai gėrė, tačiau iÅ¡ 2014 m. sutarties matyti, kad žmogus pakankamai protingas, iÅ¡prusęs. Teismui yra pateiktos nuotraukos iÅ¡ kurių matyti, kad Č. P. bendravo su savo vaikais ir anÅ«kais. Atsakovai neneigia, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie laidotuvių, bet tai įtakos turto įsigijimui neturi.

Esant gyvam Č. P. į teismÄ nesikreipė, dokumentaliai labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijas, todėl ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 57-58) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. 2014 m. balandžio 9 d. patvirtino turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkai), sudarytÄ tarp R. L. ir Č. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio tvirtinimui jai buvo pateikta 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ , kurio statytojas Č.

P., taip pat pateiktas VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektas. Remiantis šiais dokumentais ir pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, buvo patvirtinta ši sutartis. Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkinamas, papildomas ieškinys atmetamas. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Dėl ieškinio senaties taikymo. 12.             Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje prašo taikyti ieškinio senatį, pirmiausiai pasisakytina šiuo klausimu.

13.              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atsakovai pateiktame atsiliepime ir jų atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį visiems ieškinio reikalavimams, t. y. dėl nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe ir dėl 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutarties (nesikeičia savininkas) pripažinimo negaliojančia.

14. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis, tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu suinteresuotas asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.126 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis).15. Spręsdamas praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas visų pirma turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo Å¡alių materialinių teisinių santykių pobÅ«dį, taip pat tai, ar byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kovo reikalavimui taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Jeigu ieÅ¡kinio senatis pareikÅ¡tam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: kokios trukmės ieÅ¡kinio senaties terminÄ nustato įstatymas; kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga; ar ieÅ¡kinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.16. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. Sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai numatyti to paties straipsnio 3-11 dalyse, tačiau nagrinėjamu atveju jie netaikytini.

IeÅ¡kovė į teismÄ dėl 2014 m. balandžio 9 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2016 m. vasario 12 d. (1 t. b. l. 4), todėl akivaizdu, kad 10 metų senaties terminas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nepraleistas.

17. IeÅ¡kovė į teismÄ dėl 0,47 dalių gyvenamojo namo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2016 m. vasario 12 d. (1 t. b. l. 4), o dėl 0,0874 ha žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe kreipėsi 2017 m. rugsėjo 29 d. (3 t. b. l. 73-76). IeÅ¡kovė laiko, jog jos ir Č. P. bendras gyvenimas tęsėsi nuo 1997 m. iki Č. P. mirties. Bendram gyvenimui nutrÅ«kus ji kreipėsi į teismÄ dėl dalies bendrai įgyto turto priteisimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Č. P. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 18).

Todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kinio reikalavimams, t. y. dėl nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra daline nuosavybe, senaties terminas taip pat nepraleistas. Nors minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 1999-2000 metais, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovė Å¡ių sandorių neginčija, o tik praÅ¡o Å¡iais sandoriais įgytÄ turtÄ pripažinti bendra daline nuosavybe. Todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga, o ne sandorių sudarymo data.

Dėl ieškinio reikalavimų.

18. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu.19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-134/2011 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iuo metu galiojančios CK trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuokÄ sudariusių asmenų, turtinius santykius.

Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių Å¡eimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį.

Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

20. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).21. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenančių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali bÅ«ti naudojamos bendro turto sukÅ«rimui, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar Å«kio savo darbu ir pan.22.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

23. Be to, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).24. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodė, kad ji ir Č.

P. nuo 1997 m. gyveno kartu kaip faktinė Å¡eima, iÅ¡ pradžių jos bute (duomenys neskelbtini), o vėliau bendrai įsigytoje namo dalyje (duomenys neskelbtini), kuriÄ suremontavo, o vėliau pasistatė ir priestatÄ , ir pragyveno apie 20 metų, t. y. iki pat Č. P. mirties (duomenys neskelbtini)m., nors pripažino, kad nesutarimų Å¡eimoje buvo, ypač paskutiniaisiais metais, nes Č. P. itin piktnaudžiavo alkoholiu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 18), todėl tiesioginės Č.

P. pozicijos dėl ieškovės ir jo bendro gyvenimo buvimo ar nebuvimo objektyviai negalima nustatyti. Atsakovais byloje yra Č. P. vaikai iš santuokos su E. P. – K. P. ir A. K.. Atsakovai nesutinka, jog jų tėvas Č. P. ir ieškovė gyveno kaip faktinė šeima, atsiliepime nurodė, kad jie buvo tik sugyventiniai. Pažymėtina, kad „faktinė šeima“ ir „sugyventiniai“ iš esmės yra sinonimai ir abu vartojami apibūdinant kartu gyvenančius, kartu tvarkančius namų ūkį ir galbūt auginančius vaikus, tačiau santykių oficialiai neįteisinusius asmenis.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog ir patys atsakovai jau atsiliepime pripažino, jog ieÅ¡kovė su Č. P. gyveno kartu. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai: E. V., kuri yra ieÅ¡kovės sesuo, kaimynės V. P. ir A. M., Č. P. draugas H. K. bei ieÅ¡kovės draugė R. M.. Jie visi paliudijo, jog jų nuomone Č. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip Å¡eima, bendrai tvarkė Å«kį. Liudytoja E. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. kartu dalyvavo ir jos vestuvėse, kitose Å¡ventėse, ji taip pat lankėsi pas juos namuose.

Å ias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti ieÅ¡kovė ir Č. P. įvairių Å¡venčių, o taip pat kelionių metu (3 t. b. l. 128-132). Tai, kad fotonuotraukose užfiksuotas Č. P., atsakovai neneigė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų parodymais. Be to, apie tai, jog Č. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip Å¡eima galima spręsti ir iÅ¡ atsakovų pusės pakviestos liudytojos E. P. (buvusios Č. P. sutuoktinės) parodymų.

Nors ji neigė, kad ieÅ¡kovė su Č. P. gyveno kaip Å¡eima, nurodė, kad jie greičiau gyveno kaip kaimynai, tačiau taip pat nurodė, kad Č. P. jai paskutiniuoju metu skundėsi dėl ieÅ¡kovės. Paklausta teismo „dėl ko skundėsi?“ atsakė, jog dėl „asmeninių priežasčių, iÅ¡ jo pusės buvo lyg ir pavydo scenos“. Teismas nagrinėjamu atveju vertina, jog tokios pavydo scenos įrodo artimų asmeninių, o ne kaimyniÅ¡kų santykių buvimÄ . BendrÄ ÄŒ. P. ir ieÅ¡kovės gyvenimÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ieÅ¡kovės ir Č.

P. rašytas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-11922-505/2005 (1 t b. l. 22), Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-7001-660/2015 (1 t. b. l. 15), o taip pat ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos A. P. parodymai, kuriuose ji patvirtina, jog O. T. gyveno atsakovams (ieškovei ir Č. P.) padovanotame kambaryje, atsakovai tuo kambariu nesinaudojo (3 t. b. l. 26). Ieškovė nurodė, kad artimai bendrauti ir gyventi kartu su Č.

P. pradėjo 1997 m. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. V., kuri yra ieÅ¡kovės sesuo bei liudytojas H. K., kuris buvo Č. P. draugas. Tai, kad Č. P. ir ieÅ¡kovė jau gyveno kartu 1999 metais pavasarį, patvirtino liudytojos V. P. ir A. M., kurios buvo ir yra kaimynės. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Č. P. ir E. P. santuoka nutraukta 1992 m. Nors liudytoja E. P. nurodė, kad nutraukus santuokÄ jie dar 6 metus gyveno kartu ir jis išėjo iÅ¡ namų tik 1999 metais, tačiau tikslesnių datų liudytoja nenurodė, jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Be to, kadangi byloje keliamas klausimas ne tik dėl bendro gyvenimo, bet ir galimai bendrai įgyto turto, todėl liudytojos, kuri yra atsakovų mama ir tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, Å¡ie parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad jau 1997 m. Č. P. ir ieÅ¡kovė artimai bendravo ir apsigyveno kartu ieÅ¡kovės bute (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir Č. P. paskutiniais metais buvo rimtų nesutarimų, neneigia ir pati ieÅ¡kovė, tÄ patvirtina ir bylos duomenys (1 t. b. l. 35-37, 108, 2 t. b. l. 55) – ieÅ¡kovė ir Č.

P. tam tikrus klausimus bandė spręsti teisiniu keliu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieškovė ir Č. P. gyveno kartu. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu bandė spręsti šeimoje kilusias problemas dėl Č. P. girtavimo. Nors byloje esanti pažyma iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (2 t. b. l.

71) patvirtina, kad Č. P. priklausomybės ligų centre neregistruotas, tačiau tai, kad Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir ilgÄ laikÄ , o paskutiniaisiais metais ir itin smarkiai, patvirtino visi apklausti liudytojai, to neneigė ir atsakovų pusės liudytoja E. P.. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Kauno medicinos universiteto klinikų raÅ¡tas atsakovui K. P. į jo atsiliepimÄ dėl Č. P. galimai netinkamo gydymo (3 t. b. l. 62-63). Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad Č. P. apie 30 metų serga priklausomybės liga – alkoholizmu.

Tai patvirtino konsultavęs gydytojas psichiatras, kuris nustatė psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį bei abstinencijos bÅ«klę su delyru. Nors oficialiai patvirtintos Å¡io dokumento kopijos į bylÄ nėra pateikta, nes originalas sunaikintas pasibaigus jo saugojimo laikui (3 t. b. l. 94), tačiau aplinkybių dėl Å¡io raÅ¡to buvimo ir jame pateiktos informacijos teisingumo atsakovai neneigė. Č. P. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad laidojant Č. P. ženklia pinigų suma prisidėjo ir ieÅ¡kovė.

Jos teigimu ji davė 720 Eur, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. M.. Liudytoja E. P. nurodė, kad nepamena, kokia suma ieÅ¡kovė prisidėjo prie Č. P. laidotuvių, tačiau pripažino, kad 500 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės tikrai gavo. Liudytoja nurodė, kad viso laidotuvės kainavo apie 1 500 Eur, todėl ieÅ¡kovės prisidėta prie Č. P. laidotuvių suma (500 Eur ar 720 Eur) vertintina kaip itin ženkli. Ir visiÅ¡kai sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės argumentu, jog paprastai kaimynai tokiom sumom prie laidotuvių neprisideda.

Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visetÄ darytina iÅ¡vada, kad nuo 1997 m. iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu. Tai, kad nuo pat 1997 metų iki pat Č. P. mirties (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. balandžio 12 d., t. y. ieÅ¡kovei ir Č. P. vedant bendrÄ Å«kį ir bÅ«nant partneriais Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, Č. P. vardu pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. V. už 1 158,48 Eur (4 000 Lt) iÅ¡ O. T. buvo įsigytos (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 28). Č. P. ir ieÅ¡kovė, netrukus po nekilnojamojo turto įsigijimo, pradėjo minėtoje namo dalyje gyventi. IeÅ¡kovė nurodė, kad sprendimas įsigyti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo bendras, kadangi jie ir toliau ketino savo ateitį sieti kartu, taip pat nurodė, kad pusę pinigų 579,24 Eur (2 000 Lt) namo dalies pirkimui jį skyrė iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Atsakovai Å¡ias aplinkybes kategoriÅ¡kai neigia, nurodo, kad Č. P. turtinė padėtis buvo pakankamai gera ir jis turėjo finansines galimybes minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyti. IeÅ¡kovė nurodė, ir liudytoja E. V. paliudijo, kad 2 000 Lt gyvenamojo namo dalies pirkimui ieÅ¡kovei paskolino sesuo. Liudytoja nurodė, kad ir vėliau ne kartÄ seseriai pinigų paskolindavo, nes ji tokias finansines galimybes turėjo. Teismas netikėti liudytojos parodymais neturi pagrindo, juolab, kad jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Kadangi ieÅ¡kovė tuo metu turėjo dar nepilnamečių vaikų, turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tikėtina, kad galimai pinigų reikėdavo skolintis. Nors atsakovai nurodo, kad Č. P. finansinė padėtis buvo labai gera, tačiau jo turėtas nekilnojamasis turtas nepatvirtina aplinkybės apie pakankamÄ piniginių lėšų turėjimÄ sandorio sudarymo metu. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų apie Č. P. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (1 t. b. l. 77-90) matyti, kad visi nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo sandoriai sudaryti iki nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimo: butas (duomenys neskelbtini), paveldėtas po motinos J.

P. mirties 1993 m. balandžio 3 d., o parduotas 1993 m. lapkričio 30 d.; butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. balandžio 18 d., o parduotas 1994 m. rugsėjo 27 d.; butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. spalio 31 d., o parduotas 1997 m. kovo 3 d.; butas (duomenys neskelbtini), nupirktas 1997 m. vasario 11 d., o 1998 m. gegužės 18 d. padovanotas dukrai A. K., kuri tos pačios dienos dovanojimo sutartimi butÄ (duomenys neskelbtini), padovanojo savo tėvui Č. P.. Nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad Č.

P. santaupų (pinigų) turėjimÄ turto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise patvirtina ir ta aplinkybė, jog Č. P. neskubėjo parduoti iÅ¡ mamos paveldėtÄ Å¾emę ir jÄ pardavė tik 2011 m. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Č. P. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. P. mirties paveldėjo tik 2010 m. birželio 4 d. papildomo paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pagrindu (2 t. b. l. 41), o jį pardavė 2011 m. rugsėjo 12 d. (1 t. b. l. 90). Pažymėtina, kad byloje tiesioginių įrodymų nei apie ieÅ¡kovės, nei apie Č.

P. pajamas ir turimas santaupas 1999 metais nėra (yra duomenys tik apie vėlesniais laikotarpiais ieÅ¡kovės ir Č. P. gautas pajamas 2 t. b. l. 66-75, 104-117, 124-126, 3 t. b. l. 13-49), tačiau iÅ¡ bylos duomenų, o taip pat ir duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek Č. P. 1999 m. turėjo nuolatines pastovias pajamas (Č. P. pareigÅ«no pensijÄ , ieÅ¡kovė darbo užmokestį), todėl tikėtina, kad abu turėjo finansines galimybes įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ .

26. Netrukus po dalies namo įsigijimo, buvo pradėti namo remonto, o taip pat ir priestato statybos darbai: Č. P. užsakė priestato ir mansardos kapitalinio remonto projektÄ , įstatymo nustatyta tvarka deklaravo statybos užbaigimÄ ir kt. (1 t. b. l. 109-115, 122, 123, 2 t. b. l. 5-36, 3 t. b. l. 110-111). Apklaustų liudytojų E. V., V. P., A. M. ir H. K. parodymai patvirtina, kad įsigijus ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ir jo perstatymo darbus, ginčo Å¡alys jau gyveno kartu, statybas planavo ir vykdė ieÅ¡kovė ir Č.

P. kartu, ieÅ¡kovė prie statybos darbų prisidėjo savo asmeniniu darbu, taip pat lėšomis, taip pat padėjo ir jos artimieji giminaičiai. IeÅ¡kovė ir Č. P. kartu gyveno nuo 1997 m. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. jau prieÅ¡ įsigydami dalį namo ir toliau vykdydami dalies namo rekonstrukcijÄ turėjo bendrų planų dėl Å¡eimos sukÅ«rimo, nors jos teisiÅ¡kai ir neįformino. Taigi ieÅ¡kovė ir Č. P. buvo Å¡eima ir dalies namo pirkimas bei tolimesnė statyba buvo suplanuota bei vykdoma Å¡eimos reikmėms.

Aplinkybė, kad 0,47 dalys gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre registruoti Č. P. vardu, patvirtina, kad visi dokumentai dėl statybos leidimo bei darbų apmokėjimo, taip pat apmokėjimo už komunalines paslaugas ir kt., galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi ir buvo iÅ¡raÅ¡omi tik Č. P. vardu. Tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad dalies gyvenamojo namo įsigijimas ir jo pagerinimas buvo atlikti vien tik Č. P. pastangomis ir lėšomis. Kaip jau minėta, teismo apklausti liudytojai patvirtino ir bendrÄ darbÄ , ir bendrÄ statybinių medžiagų pirkimÄ .

Be to, byloje esantys mokėjimo kvitai (3 t. b. l. 158-159, 180-188) patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir Č. P. gyvendami įsigijo tam tikro kilnojamojo turto, kad ieÅ¡kovė Č. P. vardu mokėjo mokesčius, kas savaime suprantamas dalykas gyvenant kartu. NatÅ«ralu, kad žmonėms gyvenant kartu dalinamasi mokesčių naÅ¡ta, yra kaupiamas atitinkamas turtas, daiktai, todėl per ilgÄ laiko tarpÄ , sukuriami ir įgyjami bendros dalinės nuosavybės objektai. Atsakovų teiginys, kad vien tik Č. P. lėšomis buvo įsigyta dalis namo, nes jis turėjo pakankamai pajamų ir ankstesnių santaupų, o ieÅ¡kovė dalies namo pirkimo ir vėlesnių statybų neprisidėjo bei jie nevedė bendro Å«kio, prieÅ¡tarauja kitiems byloje jau aptartiems įrodymams byloje ir įstatymo nuostatoms dėl partnerių įnašų kuriant bendrÄ turtÄ .

Tai, kad nuo pat 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu, vertintina kaip patvirtinimas, kad Å¡alys vedė ne tik bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, bet, kad ir įgytos (duomenys neskelbtini), su vėlesniais namo pagerinimais, buvo ieÅ¡kovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas.

27. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog ieÅ¡kovė savo veiksmais: 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č. P. pareiÅ¡kimÄ (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37), 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č. P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise, nes savo valia pasirašė sutartis, kurios yra galiojančios, o be to, esant gyvam Č.

P. jokių turtinių pretenzijų dėl ginčo turto nereiÅ¡kė. Teismas pirmiau konstatavo, jog nuo 1997 metų iki pat Č. P. mirties (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Todėl savaime suprantama, kad ieÅ¡kovei ir Č. P. dar nenutraukus bendro gyvenimo, ieÅ¡kovė nematė pagrindo kreiptis į teismÄ dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik mirus Č. P. ir jo vaikams pasikreipus dėl palikimo priėmimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė jau garbingo amžiaus, turinti rimtų sveikatos problemų (1 t. b. l. 14, 15), nėra baigusi jokių teisės mokslų, visÄ gyvenimÄ dirbo (duomenys neskelbtini), todėl galimai net ir nesuprato turinti galimybę anksčiau, t. y. dar gyvenant kartu su Č.

P., kreiptis į teismÄ dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Matyti, kad visi dokumentai, kurių pagrindu atsakovai iÅ¡ esmės įrodinėja, jog ginčo turtas yra Č. P. asmeninė nuosavybė, sudaryti 2013-2014 m., t. y. metai-dveji metai iki Č. P. mirties. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dalis, t. y. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ (1 t. b. l. 19, 38, 39, 40).

Kita dalis gyvenamojo namo, kuriÄ teismas pirmiau pripažino jungtinės veiklos objektu, o taip pat ir žemės sklypas buvo registruoti Č. P. vardu. Tad ieÅ¡kovė ir Č. P. ne tik gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, ir turėjo bendros jungtinės veiklos objektÄ , bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai. Nors ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kaip faktinė Å¡eima iki Č. P. mirties, tačiau akivaizdu, kad 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, to neneigė ir pati ieÅ¡kovė. Jau pirmiau nustatyta, kad Č.

P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu. Savaime suprantama, kad bendras gyvenimas su priklausomybę alkoholiui turinčiu asmeniu yra sudėtingas ir sekinantis tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai. Todėl visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas ieÅ¡kovės noras pagal jos supratimÄ teisiÅ¡kai iÅ¡spręsti tam tikrus klausimus. Kadangi (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieÅ¡kovės vardu, todėl, net ir ieÅ¡kovei sandorio metu pareiÅ¡kus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebÅ«tų galėjusi tvirtinti.

Todėl teismas nelaiko, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č. P. pareiÅ¡kimÄ (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č. P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nesutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimus 2014 m.

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai (3 t. b. l. 126-127) patvirtina, kad 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovė gydėsi (duomenys neskelbtini), jai diagnozuota liga pagal TLK-10 kodus: (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei neterminuotai nustatytas neįgalumas su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu (1 t. b. l. 15). Neįgalumo nustatymo procedÅ«ra pakankamai ilga, neįgalumas nustatomas tik baigus ilgai trukusį gydymÄ , todėl akivaizdu, kad 2014 m. ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau įtakojo neįgalumÄ su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu.

28. Teismas pirmiau konstatavo, kad nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. vedė ne tik bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo su atitinkama dalimi kitų statinių (duomenys neskelbtini), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieÅ¡kovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas.

29. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį esant Å¡eimos santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms , kurios atsiras jam įsigaliojus. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės ir Č. P. tarpusavio teisės ir pareigos atsirado iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl Å¡iems santykiams taikytina 1964 m. CK redakcija. Pagal iki 2000 m. CK įsigaliojusio galiojusias tesiės normas, tiek pagal galiojančias teisės normas Å¡eima laikoma sukurta tik įregistravus santuokÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ir Č. P. santuokos sudarę nebuvo, todėl jų santykiams netaikytinos Å¡eimos santykius reglamentuojančios teisės normos bei normos, reglamentuojančios bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Todėl nagrinėjamu atveju yra taikytinas 1964 m. CK 472 straipsnis, reglamentuojantis jungtinę veiklÄ . Pažymėtina, kad 2000 m. CK jungtinė veikla ir iÅ¡ jos kylančios partnerių teisės bei pareigos reglamentuojamos labai panaÅ¡iai. Pagal 1964 m. 472 straipsnį tokiai sutarčiai privaloma raÅ¡ytinė forma, tačiau Å¡io formos nesilaikymo padarinių Å¡io pobÅ«džio sutartims nebuvo nustatyta.

Ginčo šalys jungtinės veiklos sutarties raštu nebuvo sudarę. 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė; jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad bendraturčių dalys (įnašai) yra lygios. Pagal šias nuostatas ieškovė pripažintina 0(duomenys neskelbtini), bendraturte. Byloje neįrodyta, jog namo dalis bei vėlesni jo pagerinimo darbai atlikti vien tik iš Č.

P. lėšų, taip pat neįrodyta, jog vienas iš bendraturčių didesne dalimi prisidėjo prie jungtinės veiklos objekto, todėl teismas vadovaujasi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog partnerių įnašų dalys yra lygios ir todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei gyvenant kartu su Č. P. jie bendrai įsigijo dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir Č. P., patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka patalpomis ir ta pačia sutartimi perskaičiuotos bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių turto dalys ryÅ¡ium su Č. P. atliktajam nuosavybės teise priklausančios turto dalies rekonstrukcija – pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise atitenkanti dalis - (duomenys neskelbtini), o Č.

P. asmeninės nuosavybės teise teko 0(duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovė šį reikalavimÄ grindžia esminiu suklydimu.

31. Nurodė, kad paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus Č. P. piktnaudžiavo alkoholiu, jis ne kartÄ buvo gydytas nuo alkoholizmo Kauno apskrities priklausomybės ligų centre ir tarp jų kildavo konfliktai ne tik dėl jo nuolatinio girtuokliavimo, namuose besilankančių paÅ¡alinių asmenų, po kurių apsilankymų iÅ¡ namų dingdavo daiktai, Neapsikentusi tokiu Č. P. ir jo sugėrovų elgesiu, nuolatinio daiktų dingimo, dėl ko ieÅ¡kovė buvo nuolatinėje įtampoje, ieÅ¡kovė pasiÅ«lė Č.

P. nusistatyti naudojimosi tvarkÄ pasiskiriant name patalpas, kuriomis konkrečiai kiekvienas naudosis, kad jo sugėrovai negalėtų elgtis kaip tinkami jos namuose. Taigi ieÅ¡kovė sutarusi su Č. P. kokiomis patalpomis kuris naudosis tikslu įgyvendinti šį savo susitarimÄ nutarė įregistruoti teisiÅ¡kai, notarine tvarka, kadangi Č. P. žodinio susitarimo nesilaikė ir toliau savo sugėrovams leido visame name elgtis kaip panorėjus, todėl ieÅ¡kovė kartu su Č. P. nuvyko į Kauno miesto 9-Ä jį notarų biurÄ ir notarei paaiÅ¡kino, kad nori sudaryti naudojimosi namo patalpomis sutartį bei praÅ¡omos sudaryti ir patvirtinti sutarties sudarymo priežastis, tačiau patvirtinta sutartimi nustatyta ne tik naudojimosi tvarka, bet ir pakeistos namo nuosavybės dalys, nors ieÅ¡kovė į notarų biurÄ vyko visiÅ¡kai kitu tikslu.

Nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad notarė nepaaiÅ¡kino, jog sutartyje buvo įtrauktas ir turto dalių pasidalinimas, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad notarė kažkÄ aiÅ¡kino, tačiau bÅ«dama moraliai pavargusi nuo Č. P. nuolatinių girtavimų ir netinkamo elgesio jos atžvilgiu, sutartį pasirašė, tačiau akivaizdu, jog iÅ¡ esmės suklydo, tai padarė net nesuvokdama, kad pasiraÅ¡oma sutartimi buvo padalintas turtas jo didesnę dalį paskiriant Č. P.. Atsakovai su reikalavimu kategoriÅ¡kai nesutinka, mano, jog ieÅ¡kovė puikiai suvokė visÄ situacijÄ , dar prieÅ¡ notarinės sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovė 2014 m. kovo 5 d. pasirašė Č.

P. suraÅ¡ytÄ sutartį, kurioje buvo nurodytos tokios pačios nuosavybės dalys, be to, byloje nėra duomenų apie jos sveiktos sutrikimus tuo metu.

32. Teismas jau pirmiau konstatavo, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. vedė bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieÅ¡kovės ir Č. P. jungtinės veiklos objektas, nustatė, jog jų dalys lygios ir todėl ieÅ¡kovei pripažino nuosavybės teisę į ½ 0,47 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms akivaizdu, jog sudarydama 2014 m. balandžio 9 d. sutartį ieškovė iš esmės Č. P. perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį. Ieškovė nurodo, kad iš esmės suklydo. Kaip jau pirmiau nustatyta, sandorio sudarymo metu, t. y. 2014 m. balandžio mėn. ieškovė ir Č. P. ne tik gyveno kaip faktinė šeima, bet tuo pačiu buvo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai, nes 53/100 namo priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2001 m. birželio 13 d.

IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir pagal 2007 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ (1 t. b. l. 19, 38, 39, 40). Teismas taip pat nustatė, kad nors ieÅ¡kovė ir Č. P. gyveno kaip faktinė Å¡eima iki Č. P. mirties, tačiau 2013-2014 metais tarp jų buvo nesutarimų, kurių neneigė ir pati ieÅ¡kovė. Teismas taip pat nustatė, kad Č. P. paskutiniais savo gyvenimo metais itin piktnaudžiavo alkoholiu, todėl visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas ieÅ¡kovės noras pagal jos supratimÄ teisiÅ¡kai iÅ¡spręsti tam tikrus klausimus.

Kadangi 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), buvo registruotos Č. P. vardu, o 53/100 dalys registruotos ieÅ¡kovės vardu, todėl, net ir ieÅ¡kovei sandorio metu pareiÅ¡kus, jog 0,47 dalys yra įgytos bendrai, kitokio sandorio notarė net ir nebÅ«tų galėjusi tvirtinti. Todėl teismas nelaikė, jog 2013 m. spalio 15 d. per notarÄ siųsdama Č. P. pareiÅ¡kimÄ (1 t. b. l. 108, ), 2014 m. balandžio 9 d. pasiraÅ¡ydama notarinę turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) (1 t. b. l. 35-37) bei 2014 m. kovo 4 ir 5 d. pasiraÅ¡ydama Č.

P. parengtas sutartis (2 t. b. l. 50-52, 53), ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, žinojo ir pripažino, kad Č. P. ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat teismas konstatavo, kad 2014 m. ieÅ¡kovė turėjo rimtų sveikatos problemų, kurios vėliau įtakojo neįgalumÄ su vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, o be to, ieÅ¡kovė jau garbingo amžiaus, nėra baigusi jokių teisės mokslų, visÄ gyvenimÄ dirbo virėja. Atkreiptinas dėmesys, kad Č. P. buvo teisininkas (tÄ nurodė pati atsakovų atstovė), todėl suprantama buvo gerokai daugiau teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs už ieÅ¡kovę.

33. Sandoriai yra sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios Å¡alies ar nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas Å¡ios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ , be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo.

Vertinant, ar suklydimas yra esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7- 378/2005; 2008-10-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2008;20l 1-12-22 civ. byloje Nr. 3K-3- 548/2011 ir kt.).

34. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas bei civilinių teisinių santykių stabilumas. Teismas, vertindamas Å¡alių susitarimus, turi aiÅ¡kintis visas jų sudarymo aplinkybes, vertinti su ginčijamomis sutartimis susijusias sutartis, nustatyti tikrÄ jÄ sandorių Å¡alių valiÄ ir kvalifikuoti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 195/2007), nes tik teisingai kvalifikavus sudarytÄ sandorį galima spręsti jo pripažinimo negaliojančiu klausimÄ .

Todėl įvertinus pirmiau nustatytų aplinkybių visetÄ , atsižvelgiant į ginčo sutarties metu buvusiÄ situacijÄ akivaizdu, kad ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalijimo sutartį (nesikeičia turto savininkas) patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė visiÅ¡kai sau nenaudingomis sÄ lygomis, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės Č. P. neatlygintinai perleido jų bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto savo dalį, todėl vertintina, kad Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė pasirašė esminio suklydimo įtakoje, todėl 2014 m. balandžio 9 d.

Turto pasidalijimo sutartis (nesikeičia turto savininkas), patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia (CPK 185 straipsnis, 1.90 straipsnio 2 dalis) ir taikytina restitucija, nustatant sandorio šalims nuosavybės teises į jų turėtas nekilnojamojo turto dalis iki sandorio sudarymo (CK 1.90 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis). Dėl papildomo ieškinio.

35. Papildomu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad ji ir Č. P. bendrojoje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo (duomenys neskelbtini), bei padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį pripažįstant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teises į 0,04378 ha minėto žemės sklypo (3 t. b. l. 73-76).

36. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), registruotas Č. P. vardu. Pirminis 0,0874 ha žemės sklypo dalies įgijimo pagrindas – 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 120, 3 t. 76-77 b. l.). LikusiÄ dalį, t. y. 0,0638 ha minėto žemės sklypo ta pačia sutartimi įsigijo O. T., kuri vėliau jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį testamentu paliko Č. P. (1 t. b. l. 21, 120, ). Paveldėjimo teisės liudijimas Č.

P. į minėtÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡duotas 2007 m. gegužės 24 d. Pažymėtina, jog vėliau visas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, 0,47 dalys gyvenamojo namo ir 0,47 dalys kitų statinių), esantis (duomenys neskelbtini), Č. P. buvo padovanotas sÅ«nui K. P., o nepraėjus nei metams vėl atidovanotas Č. P. (1 t. b. l. 91-106). Teismo vertinimu, Å¡ie sandoriai, jų sudarymo aplinkybės bei motyvai reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui neturi, jų pripažinimo negaliojančiais klausimai nekeltini, kadangi ginčo turtas Å¡iai dienai yra registruotas Č.

P. vardu, todėl teismas dėl šių aplinkybių ir nepasisako.

37. IeÅ¡kovė praÅ¡o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, kuri yra įgyta Č. P. 2000 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pripažinti jų bendra daline nuosavybe ir šį reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jie gyveno faktinėje santuokoje ir pagal jų susitarimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo bendrai. Pažymėtina, kad pirminiu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė tokių aplinkybių nenurodė, Å¡is reikalavimas atsirado byloje tik po 1,5 metų.

Nesutiktina, kad byloje paaiÅ¡kėjo kažkokios naujos aplinkybės dėl žemės sklypo įsigijimo. Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo įregistruoti, o be to, ieÅ¡kovė buvo ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, todėl duomenis iÅ¡ Registrų centro galėjo bet kada gauti. Tai, kad apie viso žemės sklypo registracijÄ atsakovo vardu ieÅ¡kovė žinojo jau vėliausiai 2013 m., patvirtina jos pačios 2013 m. spalio 15 d. pareiÅ¡kimas, siųstas Č. P. per Kauno m. 9-Ä jį notarų biurÄ (1. b. l. 108).

Teismo vertinimu, jei tarp Å¡alių bÅ«tų buvęs susitarimas dėl Å¡io turto įgijimo, ieÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes jau bÅ«tų nurodžiusi pirminiame ieÅ¡kinyje. Be to, ieÅ¡kovė net neįrodinėjo, jog prisidėjo prie turto įsigijimo piniginiu įnaÅ¡u. Tai, kad teismas pripažino, jog nuo 1997 m. pradžios iki pat Č. P. mirties ieÅ¡kovė ir Č. P. vedė bendrÄ Å«kį ir buvo partneriai Å¡eimos sukÅ«rimo tikslu, ir kad įgytos 0,47 dalys gyvenamojo namo ir atitinkama dalis kitų statinių (duomenys neskelbtini), kurios vėliau buvo pagerintos, buvo ieÅ¡kovės ir Č.

P. jungtinės veiklos objektas, tačiau Å¡is faktas pats savaime nereiÅ¡kia, jog visas faktinėje santuokoje įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

Žukauskas v. J. V., bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju negalioja oficialios santuokos atveju taikytina prezumpcija, jog visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji pradėdama gyventi su Č. P. susitarė, jog visas jų bendro gyvenimo metu įsigytas ar sukurtas turtas bus jungtinės veiklos objektas. Be to, net darant prielaidÄ , jog ieÅ¡kovė ir Č. P. buvo susitarę dėl dalies žemės sklypo įsigijimo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teisinį tokių santykių reglamentavimÄ , yra bÅ«tina nustatyti jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) įnaÅ¡us į bendrÄ turtÄ . PrieÅ¡ingai nei dalies namo įsigijimo atveju, ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog finansiÅ¡kai prisidėjo prie dalies žemės sklypo pirkimo.

Teismo posėdyje nurodė, kad bendrų pinigų, kaip ji pati įvardino „vienoj kojinėj“, ji ir Č. P. neturėjo, kad prie daiktų pirkimo prisidėdavo abu savais pinigais. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypas nebuvo nupirktas už bendras ieÅ¡kovės ir Č. P. lėšas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl Å¡alims priklausančio turto dalių, joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visetÄ bei atsižvelgdamas į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos byloje sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog gyvendama faktinėje santuokoje su Č. P. susitarė dėl (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir neįrodė, jog finansiÅ¡kai prisidėjo prie Å¡io nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl jos papildomas reikalavimas atmestinas (CPK 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

38. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Å alys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovė byloje sumokėjo 313 Eur žyminio mokesčio, o 249 Eur žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 16, 42-43, 3 t. b. l. 124), taip pat patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 t. 149-150 b. l. ), bei 19,62 Eur kitų iÅ¡laidų (3 t. b. l. 151); atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 64-66, 153-155). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad byloje yra du tos pačios dienos atsakovų atstovės praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t. b. l. 65, 153) su skirtingom praÅ¡omom priteisti sumom ir mokėjimo kvitais pagal tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. ZR/09-08/1 (3 t. b. l. 64, 66, 154, 155).

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patikslino, kad priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma 1 700 Eur, todėl teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas sprendžia, jog atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtina 2017 m. rugsėjo 8 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. ZR./09-08/1 ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 759650 (3 t. b. l. 64-66).

40. Ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės normų pagrindu proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

41. Å alys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiÅ«riu pakankamai sudėtingas, byloje nėra duomenų, jog Å¡alys turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba joms byloje buvo bÅ«tina. Å alių iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto iÅ¡laidų dydžio už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teisme, todėl Å¡alių iÅ¡laidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis.

Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 600 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina 680 Eur jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).42. IeÅ¡kovės patirtos 19,62 Eur iÅ¡laidos už duomenų iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gavimÄ taip pat vertintinos kaip pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovei priteistina 11,77 Eur kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 5,89 Eur (3 t. b. l. 151, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).43.

Pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė byloje turėjo sumokėti 562 Eur žyminio mokesčio, bet sumokėjo tik 313 Eur žyminio mokesčio, nes 249 Eur žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 16, 42-43, 3 t. b. l. 124). IeÅ¡kovės reikalavimai tenkinti 60 proc., todėl jai iÅ¡ atsakovų turėtų bÅ«ti priteistina 337,20 Eur (jei ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi visÄ Å¾yminį mokestį), o valstybės biudžetui liktų 224,80 Eur (žyminio mokesčio dalis atmestų reikalavimų daliai).

Kadangi ieškovė valstybei yra sumokėjusi tik 313 Eur žyminio mokesčio, todėl jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 313 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 156,50 Eur, o likusi patenkintų reikalavimų žyminio mokesčio dalis, t. y. 24,20 Eur priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei – iš kiekvieno po 12,10 Eur.

44. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 224,80 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio dalis, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai), kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).45. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 924,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (600 Eur + 11,77 Eur + 313 Eur = 924,77 Eur), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina 670 Eur. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovei priteistina 254,77 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 127,39 Eur (924,77 Eur - 670 Eur = 254,77 / 2 = 127,39 Eur, CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).46.

Valstybė byloje patyrė 22,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei: iš ieškovės 8,98 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalimis 13,46 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,73 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Bendra valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma: iš ieškovės – 233,78 Eur (224,80 Eur +8,98 Eur = 233,78 Eur), o iš kiekvieno atsakovo – 18,83 Eur (12,10 Eur +6,73 Eur = 18,83 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti, papildomÄ ieÅ¡kinį atmesti.Pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 9 d. Turto pasidalinimo sutartį (Nesikeičia turto savininkas) sudarytÄ tarp R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – pripažinti R.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), o Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini).Pripažinti, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), bendroje dalinėje nuosavybėje lygiomis dalimis, įgijo (duomenys neskelbtini);Padalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytÄ turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po ½, pripažįstant ieÅ¡kovei R.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini).PapildomÄ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 127,39 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis eurus 39 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 233,78 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt trijų eurų 78 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Priteisti iÅ¡ atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 18,83 (aÅ¡tuoniolika eurų 83 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Lina Žemaitienė