02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedU.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas V. U. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žeminanÄiomis garbÄ ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis higienos normų, ir dÄl to patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Legislator headnote
AI generated02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises. Ä® teismÄ kreipÄsi, kai sužinojo, iÅ¡siaiÅ¡kino ir faktiÅ¡kai suvokÄ, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidÄ jo teises. LukiÅ¡kių TI-K privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti. V. U. neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Tvirtina, kad valstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kuriomis užtikrinama, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.
Full text
AdministracinÄ byla Nr                                                                                                       AdministracinÄ byla Nr. I-1309-580/2014                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03742-2013-5                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V.
U.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas V. U. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žeminanÄiomis garbÄ ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis higienos normų, ir dÄl to patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies komentarÄ , vykdant bausmÄ nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Å is straipsnis įtvirtina humanizmo principÄ . Kankinimu laikomas tyÄinis stipraus fizinių ar dvasinių kanÄių sukÄlimas nukentÄjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukÅ¡Äiausia nežmoniÅ¡ko elgesio forma, todÄl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui privalomas tÄstinumas.
Kankinimas ir kitoks nežmoniÅ¡kas elgesys galimas tiek veiksmais â Å¡aldymu, draudimu miegoti ir pan., tiek ir neveikimu â nesudarymu žmogaus garbÄ ir orumÄ užtikrinanÄių bausmÄs atlikimo sÄ lygų ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui bÅ«dingi žiaurumo požymiai. NurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. PažymÄjo, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, nuteistieji uždaromi į laikino laikymo kamerÄ . Tokioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas daugiau nei dvi valandas, taÄiau galima laikyti iki dviejų valandų.
Kameroje, kurioje buvo laikomas, nebuvo sudaryta sveikatai saugi aplinka: buvo privemta, prispjaudyta, purvina, priÅ¡iukÅ¡linta, jautÄsi Å¡lapimo kvapas, mÄtÄsi nuorÅ«kos, sienos buvo apraÅ¡inÄtos necezÅ«riniais žodžiais. Kartu buvÄ nuteistieji rÅ«kÄ, todÄl turÄjo kvÄpuoti tabako dÅ«mais, nors yra nerÅ«kantis. PažymÄjo, kad nuo žmogaus iÅ¡skyrų galima užsikrÄsti ligomis.Kamerose Nr. 111, 114, 118, 263, 391 ir 396 buvo laikomas pažeidžiant jo teises, vienam žmogui vidutiniÅ¡kai tekdavo daug mažiau gyvenamo ploto nei priklauso.
Kamerose buvo laikoma 3â6 asmenys. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ pakeitimoâ 11 punktÄ vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, skiriama 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Tualetas neturi bÅ«ti įskaiÄiuotas į asmeniui skiriamÄ plotÄ . Kadangi tualetas nÄra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant ir girdint kitiems nuteistiesiems, prižiÅ«rÄtojams bei prižiÅ«rÄtojoms.
Jis taip pat buvo priverstas matyti ir girdÄt kitų kalinių gamtinių reikalų atlikimo procesÄ . Visa tai labai žemino pareiÅ¡kÄjo orumÄ . Tualete nÄra jokios atskiros ventiliacijos, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Kameros nevÄdinamos. Kad nesijaustų blogo kvapo, buvo priverstas uždegti smilkalus, o klozetÄ užkimÅ¡ti panaudotu plastikiniu kibirÄliu nuo majonezo. Tokios sÄ lygos neatitinka elementarių higienos reikalavimų. Nurodytu laikotarpiu V. U. buvo laikomas su asmenimis, kurie rÅ«kÄ kamerose, nors pats nerÅ«ko.
NurodÄ, kad žodžiu kreipÄsi į aukÅ¡to atsakingÄ pareigÅ«nÄ , kad perkeltų į kitÄ kamerÄ su nerÅ«kanÄiais asmenimis. PareiÅ¡kÄjÄ nuo tabako dÅ«mų pykina, jam skauda galvÄ . V. U. nebuvo perkeltas. Tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata draudžia rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, kuriuose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, sudaryti sÄ lygas nerÅ«kantiems suimtiesiems gyventi atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų.
LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigų gyvenamosios patalpos minÄto įstatymo prasme yra bendros gyvenamosios patalpos. Europos kalinimo taisyklių, 2006-01-11 priimtų Europos Tarybos ministrų komiteto, 18.6 punkte nustatyta, jog apgyvendinti kartu derÄtų tik tuos kalinius, kurie yra tinkami gyventi kartu. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kvÄpavimas tabako dÅ«mais padidina susirgimus plauÄių vÄžio, Å¡irdies ligomis ir pan. ŽiemÄ oro temperatÅ«ra kamerose buvo labai žema, teko miegoti apsirengus ir apsiklojus striuke.
Buvo apgyvendintas netvarkingose, priÅ¡iukÅ¡lintose kamerose, kurias teko dažniausiai parankinÄmis priemonÄmis sutvarkyti, tvarkingų valymo inventoriaus niekas nedavÄ. Kamerose taip pat trÅ«ko Å¡viesos, langai buvo maži ir purvini, tai lÄmÄ natÅ«ralios Å¡viesos patekimÄ Ä¯ kamerÄ . Langų neįmanoma atidaryti, kadangi jie be rankenÄlių. Lubos buvo pažeisto pelÄsio, sienų dažai nusilupÄ. Kamerose nebuvo pagalbos mygtukų arba jie neveikÄ, todÄl į duris tekdavo belsti Å¡aukÅ¡tu arba maistui skirta lÄkÅ¡te.
Kamerose buvo graužikų, kurie yra ligų Å¡altinis. Mano, kad iÅ¡vardytos sÄ lygos, kuriomis jis buvo laikomas, negali bÅ«ti laikomos saugiomis. Jos pažeidžia žmogaus orumÄ , kurį gina Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis. Å ie pažeidimai turi bÅ«ti vertinami kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimai. DÄl kalinimo sÄ lygų prieÅ¡ingumo Å¡ios konvencijos 3 straipsniui, valstybÄ negali pateisinti ekonominÄmis priežastimis, nes Å¡is straipsnis nustato absoliuÄius reikalavimus.
PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises. Ä® teismÄ kreipÄsi, kai sužinojo, iÅ¡siaiÅ¡kino ir faktiÅ¡kai suvokÄ, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidÄ jo teises. LukiÅ¡kių TI-K privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti. V. U. neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Tvirtina, kad valstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kuriomis užtikrinama, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.
PareiÅ¡kÄjo nuomone, patirta žala negali bÅ«ti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu. Laikant V. U. nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, padidÄjo jo vidinÄ Ä¯tampa, patyrÄ susierzinimÄ bei stresÄ , tapo agresyvus. KilÄ nepatogumai užsitÄsÄ per ilgai, sukÄlÄ dvasines kanÄias, jų intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, kuris žemino orumÄ ir prilygo kankinimui. PatyrÄ didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių pergyvenimų.Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
PaaiÅ¡kino, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tada, kai 2013-02-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavÄ skundÄ dÄl laikymo sÄ lygų LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. Jo skundas buvo patenkintas ir sprendimas priimtas 2013-05-28. Nuo Å¡ios dienos jis ir sužinojo apie teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kÄjas laikÄsi nuomonÄs, kad skundo padavimo termino nÄra praleidÄs.AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 âLaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«raâ buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
PažymÄjo, kad 2009-01-23 vakare, 2009-01-24 ryte, 2009-04-24 vakare, nuo 2009-04-25 iki 2009-04-27, 2009-04-28 ryte, 2009-05-22 vakare, nuo 2009-05-23 iki 2009-05-28 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2009-01-30 iki 2009-04-24, nuo 2009-04-29 iki 2009-05-22 V. U. nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.Vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaiÄius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekanÄių nuteistųjų skaiÄius neturi virÅ¡yti 29.
Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaiÄius, kurio negalima virÅ¡yti â 300 asmenų (kalÄjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaiÄius yra â 954, taÄiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esanÄių asmenų sudaro suimtieji, taip pat Äia yra laikomi nuteistieji laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.
Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų paÄių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas â pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.
Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisÄjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dÄl bylų nagrinÄjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynÄs komplektas, bei kitas teisÄs aktuose nustatytas inventorius.AtkreipÄ dÄmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todÄl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.
Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklÄms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su UAB KenkÄjų kontrolÄs tarnyba. Å i sutartis kiekvienais metais pratÄsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybÄs turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skirianÄias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. TodÄl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vÄl tenka daryti pakartotinį remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinti pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimus.
Asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs. Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtas atskiras veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnÄ nei 1,5 m aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. Pavojaus mygtukai kamerose yra įrengti, taÄiau labai dažnai juos gadina kamerose laikomi suimtieji ir nuteistieji.
AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ dÄl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. SkundÄ V. U. suraÅ¡Ä 2013-09-19, todÄl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
Tvirtina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos.AtsakovÄs atstovo atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo. Apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 43). KliÅ«Äių iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todÄl ji nagrinÄta atsakovÄs atstovo atstovui nedalyvaujant.Skundas atmestinas.
GinÄas Å¡ioje administracinÄje byloje kilo dÄl neturtinÄs žalos, atsiradusios dÄl neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dÄl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau â CK), taÄiau dalies reikalavimų nagrinÄjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis) ir teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius neteisÄtus pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minÄtos institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Å ioje byloje V. U. reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustaÄius jo nurodytos institucijos â LukiÅ¡kių TI-K â neteisÄtus veiksmus, neturtinÄs žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinÄ Å¾ala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄs žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darÄ veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-327/2006;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia tuo, kad dÄl kameros ploto trÅ«kumų ir kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ vertina 5 000 Lt. AtsakovÄ, atsižvelgdama į tai, kad su skundÄ V. U. suraÅ¡Ä 2013-09-19, praÅ¡Ä reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginÄo Å¡alis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Senaties terminas skaiÄiuojamas nuo pareiÅ¡kÄjo skundo teismui padavimo dienos.V. U. skundÄ teismui dÄl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntÄ 2013-09-20, taigi reikalavimui dÄl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ Â 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).
TeisÄja pažymi, kad V. U. nepateikÄ Ä¯rodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises ir į teismÄ kreipÄsi, kai sužinojo, kad teismas gali patenkinti skundÄ dÄl kalinimo sÄ lygų ir tik tada suvokÄ, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidÄ jo teises, atmestini kaip nepagrįsti. V. U. skunde nurodÄ, jog dÄl neužtikrintos teisÄs į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sÄ lygų pažeidimų bei suvaržymų jautÄ didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 5 000 Lt suma, todÄl, jei pareiÅ¡kÄjas jautÄ tokį diskomfortÄ , jis turÄjo suvokti, jog jo teisÄs gali bÅ«ti pažeidžiamos.
Ä®vertinÄs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .NustatÄs, kad V. U. į teismÄ kreipÄsi praleidÄs 3 metų senaties terminÄ ir yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. V. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas nusprendÄ:
SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                        JÅ«ra Marija StrumskienÄ