Legislator Case Law & Legislation
02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba AI generated

02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. U. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis garbę ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ .

Legislator headnote

AI generated

02d802b2-cbf5-437c-bd21-4dd0eafbc2ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises. Ä® teismÄ kreipėsi, kai sužinojo, iÅ¡siaiÅ¡kino ir faktiÅ¡kai suvokė, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė jo teises. LukiÅ¡kių TI-K privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti. V. U. neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Tvirtina, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kuriomis užtikrinama, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-1309-580/2014                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03742-2013-5                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui V.

U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. U. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis garbę ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ .

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies komentarÄ , vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Å is straipsnis įtvirtina humanizmo principÄ . Kankinimu laikomas tyčinis stipraus fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra suimtas arba kurį kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukščiausia nežmoniÅ¡ko elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui privalomas tęstinumas.

Kankinimas ir kitoks nežmoniÅ¡kas elgesys galimas tiek veiksmais – Å¡aldymu, draudimu miegoti ir pan., tiek ir neveikimu – nesudarymu žmogaus garbę ir orumÄ užtikrinančių bausmės atlikimo sÄ lygų ir pan. Tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniÅ¡kam elgesiui bÅ«dingi žiaurumo požymiai. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. Pažymėjo, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, nuteistieji uždaromi į laikino laikymo kamerÄ . Tokioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas daugiau nei dvi valandas, tačiau galima laikyti iki dviejų valandų.

Kameroje, kurioje buvo laikomas, nebuvo sudaryta sveikatai saugi aplinka: buvo privemta, prispjaudyta, purvina, prišiukšlinta, jautėsi šlapimo kvapas, mėtėsi nuorūkos, sienos buvo aprašinėtos necezūriniais žodžiais. Kartu buvę nuteistieji rūkė, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais, nors yra nerūkantis. Pažymėjo, kad nuo žmogaus išskyrų galima užsikrėsti ligomis.Kamerose Nr. 111, 114, 118, 263, 391 ir 396 buvo laikomas pažeidžiant jo teises, vienam žmogui vidutiniškai tekdavo daug mažiau gyvenamo ploto nei priklauso.

Kamerose buvo laikoma 3–6 asmenys. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 11 punktÄ vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, skiriama 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Tualetas neturi bÅ«ti įskaičiuotas į asmeniui skiriamÄ plotÄ . Kadangi tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant ir girdint kitiems nuteistiesiems, prižiÅ«rėtojams bei prižiÅ«rėtojoms.

Jis taip pat buvo priverstas matyti ir girdėt kitų kalinių gamtinių reikalų atlikimo procesÄ . Visa tai labai žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ . Tualete nėra jokios atskiros ventiliacijos, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Kameros nevėdinamos. Kad nesijaustų blogo kvapo, buvo priverstas uždegti smilkalus, o klozetÄ užkimÅ¡ti panaudotu plastikiniu kibirėliu nuo majonezo. Tokios sÄ lygos neatitinka elementarių higienos reikalavimų. Nurodytu laikotarpiu V. U. buvo laikomas su asmenimis, kurie rÅ«kė kamerose, nors pats nerÅ«ko.

Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į aukÅ¡to atsakingÄ pareigÅ«nÄ , kad perkeltų į kitÄ kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjÄ nuo tabako dÅ«mų pykina, jam skauda galvÄ . V. U. nebuvo perkeltas. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata draudžia rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, kuriuose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, sudaryti sÄ lygas nerÅ«kantiems suimtiesiems gyventi atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigų gyvenamosios patalpos minėto įstatymo prasme yra bendros gyvenamosios patalpos. Europos kalinimo taisyklių, 2006-01-11 priimtų Europos Tarybos ministrų komiteto, 18.6 punkte nustatyta, jog apgyvendinti kartu derėtų tik tuos kalinius, kurie yra tinkami gyventi kartu. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kvėpavimas tabako dÅ«mais padidina susirgimus plaučių vėžio, Å¡irdies ligomis ir pan. ŽiemÄ oro temperatÅ«ra kamerose buvo labai žema, teko miegoti apsirengus ir apsiklojus striuke.

Buvo apgyvendintas netvarkingose, priÅ¡iukÅ¡lintose kamerose, kurias teko dažniausiai parankinėmis priemonėmis sutvarkyti, tvarkingų valymo inventoriaus niekas nedavė. Kamerose taip pat trÅ«ko Å¡viesos, langai buvo maži ir purvini, tai lėmė natÅ«ralios Å¡viesos patekimÄ Ä¯ kamerÄ . Langų neįmanoma atidaryti, kadangi jie be rankenėlių. Lubos buvo pažeisto pelėsio, sienų dažai nusilupę. Kamerose nebuvo pagalbos mygtukų arba jie neveikė, todėl į duris tekdavo belsti Å¡aukÅ¡tu arba maistui skirta lėkÅ¡te.

Kamerose buvo graužikų, kurie yra ligų Å¡altinis. Mano, kad iÅ¡vardytos sÄ lygos, kuriomis jis buvo laikomas, negali bÅ«ti laikomos saugiomis. Jos pažeidžia žmogaus orumÄ , kurį gina Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis. Å ie pažeidimai turi bÅ«ti vertinami kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimai. Dėl kalinimo sÄ lygų prieÅ¡ingumo Å¡ios konvencijos 3 straipsniui, valstybė negali pateisinti ekonominėmis priežastimis, nes Å¡is straipsnis nustato absoliučius reikalavimus.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises. Ä® teismÄ kreipėsi, kai sužinojo, iÅ¡siaiÅ¡kino ir faktiÅ¡kai suvokė, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė jo teises. LukiÅ¡kių TI-K privalo žinoti įstatymus ir juos vykdyti. V. U. neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Tvirtina, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kuriomis užtikrinama, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

PareiÅ¡kėjo nuomone, patirta žala negali bÅ«ti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu. Laikant V. U. nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, padidėjo jo vidinė įtampa, patyrė susierzinimÄ bei stresÄ , tapo agresyvus. Kilę nepatogumai užsitęsė per ilgai, sukėlė dvasines kančias, jų intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, kuris žemino orumÄ ir prilygo kankinimui. Patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių pergyvenimų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tada, kai 2013-02-14 Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundÄ dėl laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jo skundas buvo patenkintas ir sprendimas priimtas 2013-05-28. Nuo Å¡ios dienos jis ir sužinojo apie teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas laikėsi nuomonės, kad skundo padavimo termino nėra praleidęs.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad 2009-01-23 vakare, 2009-01-24 ryte, 2009-04-24 vakare, nuo 2009-04-25 iki 2009-04-27, 2009-04-28 ryte, 2009-05-22 vakare, nuo 2009-05-23 iki 2009-05-28 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2009-01-30 iki 2009-04-24, nuo 2009-04-29 iki 2009-05-22 V. U. nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Å i sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas atskiras veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pavojaus mygtukai kamerose yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina kamerose laikomi suimtieji ir nuteistieji.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2009-01-23 iki 2009-05-29. SkundÄ V. U. surašė 2013-09-19, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 43). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovės atstovo atstovui nedalyvaujant.Skundas atmestinas.

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje V. U. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų ir kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 5 000 Lt. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad su skundÄ V. U. surašė 2013-09-19, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.V. U. skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2013-09-20, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ Â 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teisėja pažymi, kad V. U. nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o pareiÅ¡kėjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K nebuvo informuotas apie savo teises ir į teismÄ kreipėsi, kai sužinojo, kad teismas gali patenkinti skundÄ dėl kalinimo sÄ lygų ir tik tada suvokė, kad aptartais veiksmais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė jo teises, atmestini kaip nepagrįsti. V. U. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sÄ lygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 5 000 Lt suma, todėl, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos.

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nustatęs, kad V. U. į teismÄ kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminÄ ir yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. V. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas nusprendė:

SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė