02d75ffb-2dcd-4ce1-9bd2-02f3194f4c31 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                Civilinė byla Nr. 2S-1458-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20159-2009-4                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas S. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jo teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis 3 – jų kambarių, 72,35 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę su ieÅ¡kovu sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį. IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo S. J. bei jo sutuoktinės L. J. buvo įtempti santykiai, todėl ilgÄ laikÄ buvo sprendžiamas klausimas kieno vardu privatizuoti butÄ , esantį Ä®sruties g. 10 – 73, Vilniuje. 1999 m. kovo 2 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas ir tų pačių metų kovo 30 d. ieÅ¡kovo sutuoktinė L.

J. Butų privatizavimo valstybinei komisijai įteikė praÅ¡ymÄ Ä¯forminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus. Ä® šį praÅ¡ymÄ jokio atsakymo nebuvo gauta, ieÅ¡kovui nebuvo žinoma kaip praÅ¡ymas buvo sprendžiamas minėtoje komisijoje ar kitoje institucijoje. Nors praÅ¡ymas leisti privatizuoti butÄ 1999 m. kovo 30 d. buvo įteiktas Butų privatizavimo valstybinei komisijai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniÅ«nijos atsakingi darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas ir suteikė klaidingÄ informacijÄ apie butų privatizavimo pabaigÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, 2000 m. rugsėjo 29 d. mirus sutuoktinei, jis liko vienintelis, kuris turėjo teisę privatizuoti butÄ , tačiau dėl nuomotojo atsakingų darbuotojų klaidingos informacijos Å¡ia teise nepasinaudojo, nors tuo metu jis buvo tinkamu buto pirkimo - pardavimo subjektu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė civilinę bylÄ nutraukti, o teismui nusprendus nenutraukti civilinės bylos, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-570-12/03 buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas tai pačiai atsakovei dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr.2-1142-833/2011 ieÅ¡kovas S. J. reiÅ¡kia tapačius ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kokie buvo keliami nagrinėjant civilinę bylÄ Nr.2-570-12/03, t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis 3 – jų kambarių, 72,35 kv. m. bendro ploto butÄ , esantį Ä®sruties g. 10 – 73, Vilniuje, bei įpareigoti atsakovÄ su ieÅ¡kovu sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį, be to, ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas iÅ¡ esmės ir tuo pačiu pagrindu, todėl esant tokioms aplinkybėms, kad teismas priėmė 2003 m. kovo 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-570-12/03 tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs, civilinę bylÄ Nr.2-1142-833/2011 nutraukė.

Teismas taip pat nurodė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui visa apimtimi nebuvo sudarytas susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps buto savininku, kas reiÅ¡kia, kad tuo metu ginčo buto privatizavimas bei ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ Ä¯gijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai nebuvo galimas, todėl, galiojant Butų privatizavimo įstatymui visa apimtimi, ieÅ¡kovas subjektinės teisės privatizuoti butÄ neįgijo, nes jo valia privatizuoti nuomojamas patalpas Å¡iame įstatyme nustatytais terminas ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, subjektinės teisės privatizuoti butÄ esantį (duomenys neskelbtini), neįgijo, todėl Å¡i teisė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeista.IeÅ¡kovas S. J. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tapatus ieÅ¡kiniui, kuris buvo atmestas teismo sprendimu kitoje byloje.

Å iame ieÅ¡kinyje dėstomos naujos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo žmona L. J. sirgo sunkia liga ir tai turėjo neigiamos įtakos bendraujant dėl buto privatizavimo, be to, ji nemokėjo lietuvių kalbos, kas apsunkino jos bendravimÄ su Pilaitės seniÅ«nijos darbuotojais. Nurodo, kad ieÅ¡kovo sutuoktinei pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ , ji negavo jokio atsakymo iÅ¡ darbuotojos E. K. , tuo buvo pažeistos Butų privatizavimo įstatymo suteiktos teisės (8 str. numatyta teisė ginčyti atsisakymÄ teismine tvarka), taip pat Vietos savivaldos įstatymo 19 str. ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19, 31, 33 str. reikalavimai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis iki 20 000 Lt. Nurodo, kad atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties priėmimo dienos, todėl jis turėjo bÅ«ti nepriimtas, o teismui priėmus atskirÄ jį skundÄ , apeliacinis procesas nutrauktinas. Abiejose bylose ieÅ¡kovas reiÅ¡kė tapačius reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, taigi abi civilinės bylos yra susijusios, civilinėje byloje Nr. 2-570-12/03 nustatytos aplinkybės pripažintinos reikÅ¡mingomis ir turinčiomis įrodomÄ jÄ galiÄ Å¡ioje byloje.

Kadangi tik 1999-03-30 L. J. kreipėsi dėl buto privatizavimo, kai tuo tarpu tuo metu galioję įstatymai buvo numatę terminÄ iki 1997-12-31 paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas kaip subjektas Å¡ia teise nepasinaudojo, neatliko veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti, todėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai piktnaudžiauja įstatyme suteikta teise naudotis teismine gynyba, veikia prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ ir operatyvų bylos nagrinėjimo procesÄ .

Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus, taip pat neprieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, todėl keisti jos ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, sukelia svarbių teisinių padarinių, jis įgyja res judicata galiÄ , kas reiÅ¡kia, kad jis tampa Å¡alims privalomas, be to, jis įgyja nenuginčijamumo savybę, t.y. jis nebegali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, jį įmanoma peržiÅ«rėti tik kasacine tvarka, Å¡alių ginčas laikomas iÅ¡spręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 str.), taip pat jis įgyja iÅ¡imtinumo savybę, t.y. draudžiama teismui kada nors nagrinėti tapatų ginÄÄ , t.y. ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, toks sprendimas taip pat įgyja prejudicialumo požymį, kuomet sprendimui įsiteisėjus Å¡alys ir kiti byloje dalyvavę asmenys teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 182 str.), be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas (CPK 18 str.).

Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi nurodydamas, kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai Å¡ioje ir iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nėra tapatÅ«s, skiriasi ieÅ¡kinio pagrindas.              Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ CPK 293 straipsnio 3 p. pagrindu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Kaip matyti iÅ¡ prijungtos civilinės bylos, teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo ir kt. 2003-03-04 sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovas S. J. galiojant Butų privatizavimo įstatymui subjektinės teisės privatizuoti butÄ neįgijo, todėl Å¡i teisė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeista ir taikyti Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo“ 13 str. 2 d. 2 ir 3 p. bei Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 p., kurie įsigaliojo nuo 2003-01-01, nėra pagrindo.

Å is teismo sprendimas įsiteisėjo, kas reiÅ¡kia, kad juo Å¡alių ginčijami teisiniai santykiai tapo neginčijamais, galutinai nustatyta esant atitinkamas faktines aplinkybes ir iÅ¡ jų kylančios subjektinės teisės ar jų nesant. Tokiu bÅ«du teismui nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje byloje konstatavus minėtas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo S. J. subjektinės teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis neturėjimu, bei įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė bylÄ dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, nes dėl Å¡ių ginčijamų teisinių santykių teismas jau pasisakė ir teismo nustatytos aplinkybės tapo privalomomis bylos Å¡alims, tuo pačiu jos įgijo prejudicinę galiÄ , kas reiÅ¡kia, kad jų nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti (CPK 18 str., 182 str.).

Tai, kad tam tikros Å¡ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės skiriasi nuo ankstesnės bylos faktinių aplinkybių, nekeičia ieÅ¡kinių tapatumo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Å alių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das.

Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z.

R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ (UAB „Mediresta“) v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010;kt.).

IeÅ¡kovui papildžius ir patikslinus faktus, jis nepakeitė ginčo esmės, siekiamų tikslų pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, todėl teismas pagrįstai tokį ieÅ¡kinį pripažino tapačiu. Atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paduodant atskirÄ jį skundÄ , tačiau tenkinti tokį praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovo kreipimosi su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, nepripažįsta tokiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kÄ galėtų bÅ«ti skiriama įstatyme numatyta sankcija.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                     Romualda Janovičienė