2024-03-27 Nr. AB-5202-3-61-3-10100-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-168-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10100-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Šiaulių rajono savivaldybė ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) 2023 m. gegužės 23 d. rašto Nr. V3-863 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos“ dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. balandžio 23 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. pasiūlymus ir nuspręsta Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinių ir grafinių sprendinių projekte pažymėtų naujų pėsčiųjų turizmo maršrutų ((duomenys neskelbtini) pažintinio tako (Nr. 12) ir tarptautinio pėsčiųjų maršruto – miško tako (duomenys neskelbtini) (MT)) trasų maršrutų nekoreguoti, t. y. jų nepašalinti iš pareiškėjo sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); toliau – Sklypas); 2) panaikinti VSTT 2023 m. spalio 6 d. raštą Nr. V3-1849 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos“; 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. lapkričio 24 d. raštą „Dėl 2023-09-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-1323 įvykdymo“ (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas); 4) įpareigoti VSTT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 23 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. teiktus pasiūlymus Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinius ir grafinius sprendinius pakoreguoti taip, kad (duomenys neskelbtini) pažintinis takas (Nr. 12) bei tarptautinis pėsčiųjų maršrutas – miško takas (duomenys neskelbtini) (MT)) eitų ne pareiškėjo Sklypu, bet Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Bubių sen. Kurtuvėnų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, numatytu oficialiu keliu, besiribojančiu su pareiškėjo Sklypu, ar kita teisėtai pasirinkta teritorija, atitinkamai pakeičiant ir į kitas vietas perkeliant Sklype bei šalia Sklypo jau įrengtus turistinių maršrutų kryptį per Sklypą rodančius informacinius ženklus.

Pareiškėjas prašė byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) stabdyti Inspekcijos 2023 m. lapkričio 24 d. rašto „Dėl 2023-09-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-1323 įvykdymo“ (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas) galiojimą nuo šios administracinės bylos iškėlimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo; 2) nuo šios administracinės bylos iškėlimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo uždrausti VSTT įgyvendinti pareiškėjo Sklypui numatytus Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinius ir grafinius sprendinius – t. y. uždrausti pareiškėjo Sklype projektuoti ir įteisinti (duomenys neskelbtini) pažintinį taką (Nr. 12) bei tarptautinį pėsčiųjų maršrutą – miško taką (duomenys neskelbtini) (MT)) ir jais naudotis savo reikmėms bei tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos interneto tinklalapyje buvo paskelbta informacija, jog VSTT direktorius 2021 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. V-38 „Dėl Anykščių, Asvejos, Kurtuvėnų, Sartų, Ventos ir Žagarės regioninių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) rengimo ir planavimo darbų programų patvirtinimo“, kurio pagrindu buvo parengti Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstiniai ir grafiniai sprendiniai. Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinių ir grafinių sprendinių pagrindu per pareiškėjo Sklypą yra numatyti pažintiniai pėsčiųjų maršrutai (takai) – (duomenys neskelbtini) trasa ir (duomenys neskelbtini) pažintinis maršrutas Nr. 12, kurių įsteigimas turėjo būti apsvarstomas viešo svarstymo su visuomene metu. Tačiau net nepasibaigus pasiūlymų dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinių ir grafinių sprendinių pateikimo terminui, t. y. 2023 m. kovo mėnesį (nors pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento buvo galima teikti iki 2023 m. gegužės 18 d. 17.30 val.), pareiškėjo Sklype ir šalia jo be pareiškėjo sutikimo ir žinios buvo įrengti informaciniai ženklai, rodantys pažintinių takų kryptį per Sklypą. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. informavo VSTT, kad nesutinka su jo Sklype numatytais Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstiniais ir grafiniais sprendiniais bei prašė Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinius ir grafinius sprendinius pakoreguoti taip, kad jo Sklype neliktų jokių suplanuotų pažintinių takų, kartu panaikinant Sklype bei šalia Sklypo jau stovinčius pažintinių takų kryptį per Sklypą rodančius informacinius ženklus.

Pareiškėjas dėl būtinybės taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad nepasibaigus pasiūlymų dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinių ir grafinių sprendinių pateikimo terminui pareiškėjo Sklype ir šalia jo be pareiškėjo sutikimo ir žinios buvo įrengti informaciniai ženklai (stulpai), rodantys pažintinių takų kryptį per Sklypą. Pareiškėjo įsitikinimu, ši aplinkybė rodo, kad kyla rizika, jog Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai bus įgyvendinti dar nesibaigus bylos nagrinėjimui, tuo pareiškėjui Sklype iš esmės trukdant vykdyti sodybos atkūrimo darbus ir ūkininkavimo veiklą (t. y. pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2023 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu išbraukė jo nuosavybės teise valdomą Sklypą kertantį vietinės reikšmės vidaus kelią Nr. 01-044 iš rajono vidaus kelių sąrašo, nes šis kelias, numatytas Šiaulių rajono susisiekimo sistemos specialiajame plane, neatitinka faktinių aplinkybių ir neturi kelio požymių, o ateityje šio kelio neliks ir Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialiajame plane. Be to, kelio per pareiškėjo Sklypą niekada nebuvo nei Šiaulių rajono Bubių sen. Kurtuvėnų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei pareiškėjo Sklypo kadastrinių matavimų dokumentuose, o Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstiniai ir grafiniai sprendiniai nėra ir negali būti laikomi Bubių sen. Kurtuvėnų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pareiškėjo Sklypo dokumentus pakeičiančiais dokumentais. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, būtina Tarnybai uždrausti įgyvendinti jo Sklypui numatytus Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinius ir grafinius sprendinius.

Atsakovas VSTT pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurioje prašė atmesti šį pareiškėjo prašymą. VSTT paaiškino, kad viso teritorijų planavimo proceso metu pareiškėjo minimas vidaus kelias buvo ir kol kas tebėra numatytas Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialiajame plane. Pagal viešai paskelbtus duomenis, vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. 01-044 buvo suplanuotas Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Bubių sen. Kurtuvėnų kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1857. Pareiškėjas nuo 2004 m. nė karto neginčijo Kelio buvimo jo Sklype ir nesikreipė į Šiaulių rajono savivaldybę su prašymu jį išbraukti iš vidaus kelių sąrašo, nors šiuo metu galiojančiame Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane pažymėta šiuo keliu praeinanti žirginio turizmo trasa. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu galiojo (ir tebegalioja) Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialusis planas, kuriame numatytas vidaus kelias Nr. 01-044.

VSTT nurodė, kad Planavimo schema, kurią 2023 m. liepos 8 d. suderino Šiaulių rajono savivaldybės administracija, nenumato naujų pėsčiųjų maršrutų, o tik atvaizduoja jau suplanuotus ir esamus, taip užtikrindama teritorijos turistinių trasų integralumą ir ryšius. Atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) šie maršrutai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą kertančia vietinės reikšmės vidaus kelio Nr. 01-044 (duomenys neskelbtini) atkarpa. VSTT teigimu, pareiškėjui nebuvo nustatyti jokie papildomi suvaržymai.

Atsakovas Inspekcija pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurioje prašė netenkinti šio pareiškėjo prašymo. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai gali būti įgyvendinti dar nesibaigus bylos nagrinėjimui, kas iš esmės kliudytų jam vykdyti sodybos atkūrimo ir ūkininkavimo darbus. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymais pagrįstų duomenų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jis patirs neproporcingą, sunkiai atitaisomą žalą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai gali būti įgyvendinti dar nesibaigus bylos nagrinėjimui, kas iš esmės kliudytų jam vykdyti sodybos atkūrimo ir ūkininkavimo darbus. Kaip matyti iš skundžiamo Inspekcijos Sprendimo, pareiškėjui buvo nurodyta, jog kelio įrengimo klausimai yra Šiaulių rajono koreguoto susisiekimo sistemos specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-90 (toliau – Susisiekimo sistemos specialusis planas) įgyvendinimo klausimai, kurie turės būti išspręsti vėlesnėse projektavimo ir statybos etapuose. Byloje duomenų, jog būtų pradėti vietinės reikšmės kelio projektavimo darbai, išduoti statybą leidžiantys dokumentai ar prasidėję kelio statybos darbai, nėra. Pareiškėjas įrodymais taip pat nepagrindė, kad ginčo vietos kelias yra išbrauktas iš Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialiojo plano. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, neuždraudus įgyvendinti jo Sklypui numatytus Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinių ir grafinių sprendinius, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju nėra tikslingas ir suderinamas su proporcingumo principu bei viešuoju interesu.

III. Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra jokio dokumento, kuriame per pareiškėjo Sklypą būtų numatytas kelias. Pareiškėjas yra ūkininkas, vykdantis ir Sklype atkurtoje sodyboje toliau planuojantis vykdyti aktyvią ūkininkavimo veiklą, Sklypas yra deklaruojamas kaip daugiametė pieva, kurią pareiškėjas privalo išlaikyti nepakitusią (nesuartą ir kitaip nesudarkytą) bent penkerius metus. VSTT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. V3-1849 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos“ informavo, kad turizmo maršrutas „(duomenys neskelbtini) takas“ buvo lokalizuotas Šiaulių rajono turizmo informacijos centro platinamose turistinių maršrutų schemose, o VSTT 2024 m. vasario 6 d. atsiliepime nurodyta, kad Kurtuvėnų regioninio parko planavimo procesas laikomas užbaigtu; visa medžiaga jau buvo pateikta tvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. V3-258. Taigi Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai, kuriais pareiškėjo Sklype numatyta įrengti pažintinius takus, faktiškai jau yra įgyvendinti: yra įrengti informaciniai ženklai, turistai kviečiami atvykti į privatų Sklypą, jame vaikšto turistai, važinėja automobiliai, per Sklype augančią daugiametę pievą važinėja ir ją darko motociklai bei keturratės transporto priemonės. Taigi, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, jog Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai gali būti įgyvendinti dar nesibaigus bylos nagrinėjimui, kas iš esmės kliudytų jam vykdyti sodybos atkūrimo ir ūkininkavimo darbus.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Kurtuvėnų regioninio parko planavimas yra baigiamojoje – tvirtinimo – stadijoje, kyla itin didelė rizika, kad šios bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nesulaukusi šios bylos baigties, norminiu teisės aktu patvirtins Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą, dėl to net ir palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas iš pareiškėjo pareikalautų daugybės laiko bei finansinių sąnaudų ginčijant Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą patvirtinantį teisės aktą. Be to, net šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) negalės gauti išmokų už daugiametes pievas atgaline tvarka, o motociklų ir keturračių niokojamoms pievoms atkurti prireiks dar kelerių metų. Visa tai patvirtina, kad byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, de facto (lot. iš tikrųjų) būtų įteisinta situacija, kai Sklypas ir toliau trečiųjų asmenų būtų naudojamas be jokio teisinio pagrindo ir be jokios kompensacijos, pažeidžiant pareiškėjo teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Be to, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pradėti vietinės reikšmės kelio projektavimo darbai, išduoti statybą leidžiantys dokumentai ar prasidėję kelio statybos darbai, yra nesusijęs su pareiškėjo prašymu, nes pareiškėjas prašo ne uždrausti kelio įrengimo darbus, o uždrausti įgyvendinti Sklypui numatytus Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) tekstinius ir grafinius sprendinius, kuriuos atsakovas jau faktiškai yra įgyvendinęs, nes pažintiniai takai pareiškėjo Sklype jau yra pažymėti ir jais jau naudojasi tretieji asmenys, taip daroma žala pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Dėl savavališko pažintinių takų Sklype įrengimo pareiškėjas nebegali deklaruoti viso deklaravimui tinkančio pievų ploto ir už šią didelę Sklypo dalį negali gauti išmokų iš NMA. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, reikalauja įrodymų, kad ginčo vietos kelias yra išbrauktas iš Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialiojo plano. Toks teismo argumentas nesusijęs su pareiškėjo reikalavimais. Teismas nepagrindė, kaip susiklosčiusi situacija yra suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo ir privataus gyvenimo neliečiamumo principais, nes šiuo metu pažintiniai takai faktiškai yra įrengti privačiame Sklype be teisinio pagrindo ir nesant objektyvaus visuomenės poreikio. Pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimas yra nepateisinamas ir neproporcingas.

Atsakovas VSTT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSTT nurodo, kad tarptautinis pėsčiųjų maršrutas – miško takas (duomenys neskelbtini) (MT) pažymėtas atsižvelgiant į Europos regioninės plėtros fondo tarptautinio projekto „LLI-448 Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje” (https://baltictrails.eu/) numatytus pėsčiųjų maršrutus. Turizmo maršrutas „(duomenys neskelbtini) takas“ yra numatytas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-339 patvirtintoje Šiaulių rajono turizmo plėtros strategijoje 2022–2028 metams ir lokalizuotas Šiaulių rajono turizmo informacijos centro platinamose turistinių maršrutų schemose. Planavimo schemos sprendiniai (tekstiniai ir grafiniai) numato pažintines turizmo trasas esamu vidaus keliu Nr. 01-044, kuris suplanuotas Susisiekimo sistemos specialiajame plane. Planavimo schema nenumatė naujų pėsčiųjų maršrutų, o tik atvaizdavo jau esamus. Vidaus kelias buvo ir kol kas tebėra Šiaulių rajono savivaldybės susisiekimo sistemos specialiajame plane.

VSTT teikia, jog pareiškėjo argumentai dėl daugiamečių pievų niokojimo nėra susiję su planavimo procesu. Pareiškėjo argumentai dėl negalimumo deklaruoti viso pievų deklaravimui tinkančio ploto nepagrįsti, kadangi pagal įbraižytus deklaravimui plotus matyti, kad kelias į deklaruojamą plotą nepatenka. Kelias pašalinamas taikant kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS). Pareiškėjo atveju deklaruojami du KŽS, atskirti vidaus kelio, kuriam nustatytas kodas gc16p „Lauko ir miško kelias“. Pareiškėjas neįrodė, jog užbaigus planavimo procesą ir įgyvendinus planavimo schemos sprendinius, jam bus padaryta didelė žala.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Inspekcija nurodo, kad net jei ir būtų sustabdytas Inspekcijos 2023 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 2D-20245 „Dėl 2023-09-11 privalomojo nurodymo Nr. PN-1323 įvykdymo“, kuriame konstatuota, kad privalomojo nurodymo reikalavimai yra įvykdyti, galiojimas, tai negalėtų turėti įtakos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimui dėl Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos patvirtinimo. Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniai negali būti įgyvendinti, kadangi pats planavimo procesas dar nėra pasibaigęs. Inspekcija mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

Savivaldybė nurodo, kad atliekant kelių (gatvių) teisinę registraciją nustatyta, jog kelias Nr. 01-044, numatytas Šiaulių susisiekimo sistemos specialiojo plane, neatitinka faktinių aplinkybių ir neturi kelio požymių. Remiantis minėtais duomenis, kelias Nr. 01-044 buvo išbrauktas iš Šiaulių rajono savivaldybei priklausančių kelių sąrašo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju nėra tikslingas ir suderinamas su proporcingumo principu bei viešuoju interesu.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad pažintiniai takai pareiškėjo Sklype jau yra pažymėti ir jais jau naudojasi tretieji asmenys, yra įrengti informaciniai ženklai, turistai kviečiami atvykti į privatų pareiškėjo Sklypą, jame vaikšto turistai, važinėja automobiliai, per Sklype augančią daugiametę pievą važinėja ir ją darko motociklai bei keturratės transporto priemonės. Be to, dėl pažintinių takų Sklype įrengimo pareiškėjas nebegali deklaruoti viso deklaravimui tinkančio daugiamečių pievų ploto ir už šią didelę Sklypo dalį negali gauti išmokų iš NMA, jam gali būti trukdoma vykdyti sodybos atkūrimo ir ūkininkavimo darbus. Pareiškėjas teigia, jog egzistuoja didelė rizika, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nesulaukusi šios bylos baigties, norminiu teisės aktu patvirtins Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą, dėl to net ir palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas iš pareiškėjo pareikalautų daugybės laiko bei finansinių sąnaudų ginčijant Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą patvirtinantį teisės aktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016: 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad yra kilusi reali grėsmė, jog netaikant pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjas, be kita ko, jam kylančią žalą sieja su tuo, kad per Sklype augančią daugiametę pievą važinėja ir ją darko motociklai bei keturratės transporto priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai nėra tiesiogiai susiję su skundžiamais sprendimais dėl pėsčiųjų trasų įrengimo ir pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tokios žalos išvengti nepadėtų. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dėl pažintinių takų Sklype įrengimo pareiškėjas nebegali deklaruoti viso deklaravimui tinkančio daugiamečių pievų ploto ir už šią Sklypo dalį negali gauti išmokų iš NMA, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo su atskiruoju skundu ir VSTT kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos informacijos, pareiškėjas daugiametes pievas yra deklaravęs taikant 2 atskirus kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS), kuriuos skiria kelias. Taigi toks deklaravimas pagal 2 atskirus KŽS yra nulemtas ne turizmo trasų įrengimo, o deklaravimo sistemoje esančių KŽS plotų konfigūracijos, susijusios su tarp aptariamų KŽS įsiterpusiu keliu, todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės neturėtų įtakos pareiškėjo galimybėms deklaruoti didesnius daugiamečių pievų plotus Sklype. Pareiškėjo teiginiai, kad jam gali būti trukdoma vykdyti sodybos atkūrimo ir ūkininkavimo darbus, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nekonkretizuoti, todėl nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog egzistuoja didelė rizika, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nesulaukusi šios bylos baigties, norminiu teisės aktu patvirtins Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą, dėl to pareiškėjas patirtų daug laiko bei finansinių sąnaudų ginčijant Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemą patvirtinantį teisės aktą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, jog prielaida, kad pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti padariniai, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nepatvirtina, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. pateikė papildomus dokumentus – Šiaulių rajono savivaldybės 2024 m. kovo 1 d. raštą Nr. SG-253(3.3E), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 23 d. raštą Nr. D8(E)-1062 ir Šiaulių rajono savivaldybės 2024 m. sausio 10 d. rašto „Dėl vietinės reikšmės vidaus kelio Nr. 01-044 atkarpos“ registracijos kortelę. Šie dokumentai susiję su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl vidaus kelio Nr. 01-044 neįtraukimo į Šiaulių rajono savivaldybei priklausančių kelių sąrašą bei dėl ateityje galinčių kilti teisminių ginčų, jei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija patvirtins Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendinius. Šios aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad yra kilusi reali grėsmė, jog netaikant pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė