2018-09-05 Nr. AB-15145-3-61-3-00295-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4937-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00295-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą „Dėl A. Ž. skundo“ Nr. DG–22 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) skirti lėšas nepriklausomo teisininko paslaugoms apmokėti už skundo surašymą, kaip tai nurodo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. 13.00 val. buvo paskirtas Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis, kurio laukdamas jis susidūrė su netinkamu Elektrėnų savivaldybės administracijos teisininkės Ž. D. elgesiu. Pareiškėjas teigė, minėta teisininkė užsipuolė jį dėl tariamai nesąžiningo jo skundo. Pokalbis, kurio dalį pareiškėjui pavyko įrašyti, truko apie 10 minučių. Prasidėjus Komisijos posėdžiui, siekdamas išvengti nesusipratimų ir psichologinio spaudimo, pareiškėjas informavo Komisiją apie garso įrašo darymą. Komisijos pirmininkas neprisistatė pats, taip pat nepristatė Komisijos narių, pareiškėjui paprašius nenurodė užimamų pareigų, grubiai atsakinėjo į pareiškėjo pastabas ir pageidavimus. Be to, panašios sudėties Komisija jau yra nagrinėjusi pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjas pareiškė Komisijai nušalinimą.

3. Pareiškėjas vertino, kad jo skundas Komisijoje buvo išnagrinėtas nesąžiningai. Pareiškėjas pabrėžė, kad tarp Komisijos narių yra 80 procentų Elektrėnų savivaldybėje dirbančių teisininkų, kurių dalis dirba tame pačiame skyriuje kaip ir Ž. D., todėl Komisija siekė nuslėpti pareigų neatlikimą. Be to, dalis Komisijos narių ir Komisijos pirmininkas priklauso vienai partijai, kuri diskriminuoja pareiškėją.

4. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje pradėjo kelti sumaištį. Komisijos pirmininkui pradėjus skelbti informaciją apie Komisijos sudėtį, pareiškėjas pareiškė nušalinimus Komisijos nariams. Todėl siekiant išspręsti nušalinimų klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo, galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, (toliau – ir Komisijų įstatymas) 16 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjas buvo paprašytas išeiti iš posėdžio. Pareiškėjas po kelis kartus pakartoto prašymo paliko posėdžių salę. Komisijos nariai nenusišalino, kadangi nenustatė Komisijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų nusišalinimo pagrindų.

6. Atsakovas nurodė, kad Komisija buvo sudaryta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. V.TS-66, Komisijos sudėtis buvo patikslinta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. V.TS-216. Komisija skundus nagrinėjo vadovaudamasi tuo metu galiojusio Komisijų įstatymo nuostatomis.

7. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, Sprendimu atmetusi pareiškėjo skundą, konstatavo, jog 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus teisininkę Ž. D. dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo – skundo Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai parengimo dėl aplinkybės, kad prie Elektrėnų savivaldybės pastato nėra neįgaliajam skirtos automobilių stovėjimo aikštelės, todėl yra pažeidžiamos jo ir kitų neįgaliųjų asmenų teisės, jie yra diskriminuojami. Skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, kad Ž. D., teikdama jam pirminę teisinę pagalbą, tyčia vilkino skundo Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai parengimą ir jį taip pat diskriminavo. Komisija nustatė, kad Ž. D. pareiškėjo pageidaujamą skundą parengė ir elektroniniu paštu jam išsiuntė per keturias darbo dienas nuo pareiškėjo kreipimosi. Komisija padarė išvadą, kad teisininkė Ž. D., teikdama pirminę teisinę pagalbą pareiškėjui, nevilkino skundo parengimo ir pareiškėjo nediskriminavo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

8. Atsakovas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos teisininkai pareiškėjui nuo 2013 metų iki 2017 m. sausio 1 d. parengė 267 prašymus ir skundus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, Teisės ir personalo administravimo skyriaus teisininkai vien tik 2016 metais pareiškėjui surašė 98 skundus ir prašymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus teisininkę Ž. D. dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo – skundo Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai parengimo. Teismas taip pat nustatė, kad Ž. D. informavo pareiškėją apie skundo paruošimo ir pateikimo pareiškėjui terminus, taip pat nurodė galimybę šiuo klausimu dar susitikti ir plačiau jam išdėstyti situaciją ar papildomai atsiųsti skundo argumentus elektroniniu paštu. Ž. D. pareiškėjo pageidaujamą skundą parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. per keturias darbo dienas nuo kreipimosi dėl pirminės teisinės pagalbos dienos, be to, pareiškėjui paaiškino, kad parengtą skundą jis gali koreguoti ir pridėti, jo manymu, reikalingus dokumentus, o jeigu pageidauja, gali atvykti suderintu laiku kitais klausimais.

11. Teismas nustatė, kad parengtame skundo projekte Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai yra nurodytas neįgaliųjų teisių pažeidimas ir diskriminavimo faktas dėl neįgaliesiems skirtos automobilių parkavimosi vietos neįrengimo prie Elektrėnų savivaldybės pastato ir jos vėlesnio netinkamo įrengimo; yra pareikštas prašymas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimui, taip pat sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti skundo nagrinėjimo posėdyje ir sudaryti galimybę pasisakyti apie teisinio reglamentavimo trūkumus. Be to, parengtame skundo projekte nurodoma, jog „ne kartą kreipiausi į Elektrėnų savivaldybės merą, administracijos direktorių, tačiau jokių rezultatų tai nedavė. Jaučiuosi diskriminuojamas Elektrėnų savivaldybės administracijos, mero ir kitų pareigūnų. Taip yra sprendžiami arba tiksliau nesprendžiami visi su manimi ir mano reikalavimais susiję klausimai.“

12. Teismas sprendė, kad Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog Ž. D. tinkamai surašė skundo projektą, t. y. nepažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jose numatytų teisinės pagalbos teikimo terminų.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Ž. D. parengtą skundo projektą, pareiškėjo ir Ž. D. elektroninių laiškų ir Sprendimo turinius, sprendė, jog skundo projektas buvo išsamiai ir tinkamai parašytas, o Komisija pagrįstai konstatavo, jog Ž. D. pareiškėjo nediskriminavo.

14. Teismas, įvertinęs Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. DG–21, padarė išvadą, kad Komisija Sprendimą priėmė laikydamasi Komisijų įstatymo nuostatų.

15. Teismas, nagrinėdamas procesinius klausimus, nustatė, kad teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar nėra pažeidžiamos jo teisės į sąžiningą ir nešališką teismą. Teismas, įvertinęs šį prašymą, nurodė, jog toks kreipimasis dėl pareiškėjo prašymo išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamos jo teisės šioje administracinėje byloje, nebūtų priimtas, todėl jo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą negali būti tenkinamas.

16. Teismas taip pat nustatė, kad teismo posėdyje liudytoja Ž. D. paaiškino, jog parengė tinkamą skundo projektą pagal pareiškėjo žodinį prašymą, o pareiškėjo bendrų teiginių apie jo diskriminavimą, išskyrus apie automobilio pasistatymo vietą, ji nesuprato.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kviesti Komisijos narius liudyti teisme, nurodė, jog Komisija yra ikiteisminė institucija, kurios narius kviesti liudyti teisme pagal administracinių teismų praktiką nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą išreikalauti skunde nurodytus dokumentus, pabrėžė, kad šios administracinės bylos dalykas iš esmės yra Ž. D., kaip Elektrėnų savivaldybės administracijos tarnautojos, veiksmai, todėl papildomi dokumentai už trejus metus nėra aktualūs nagrinėjamoje administracinėje byloje.

III. 18. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir Komisijos Sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją pakartotinai spręsti dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo A. Ž. surašant skundą Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai ir suteikiant teisę A. Ž. pasinaudoti nepriklausomo teisininko paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalį.

19. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nes teismas pareiškėjo skundą vertino formaliai, neįsigilino į priežastis, dėl kurių pareiškėjas mano, jog teikiant valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą buvo pažeistos jo teisės, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pažeidė procedūros normas.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirminė teisinė pagalba jam buvo suteikta netinkamai, nes skundas surašytas neatsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimus, t. y. jog būtų akcentuota aplinkybė, kad diskriminacija vyksta ne pirmus metus ir kad situacija nesikeičia nepaisant jo ankstesnių skundų. Pareiškėjo nuomone, skunde buvo svarbu pažymėti, jog nesugebėjimas užtikrinti neįgaliųjų teises Elektrėnų savivaldybėje yra sistemos problema, be to, neįgalieji yra diskriminuojami ne pirmą kartą.

21. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo darbuotoja (Ž. D.) atsisakė įtraukti į skundą pareiškėjo nurodytus argumentus ir pasiūlė skundą papildyti bei pakoreguoti pačiam pareiškėjui pagal savo pageidavimus.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis tikėjosi, jog Komisija įvertins Ž. D. elgesį ir įpareigos ją papildyti skundą pagal pareiškėjo pageidavimus, tačiau Komisija skundo reikalavimus įvertino labai formaliai. Komisija Sprendime neanalizavo aplinkybių dėl pareiškėjo argumentų apie jo pageidavimus formuluojant skundo argumentus ir darbuotojos elgesį surašant skundo projektą.

23. Pareiškėjas teigia, kad Komisija ir teismas turėjo ne tik vertinti formalius reikalavimus, nurodančius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką, bet ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai ir tikslai. Be to, šiuo atveju turėjo būti įvertintas ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikusios darbuotojos, kaip valstybės tarnautojos (viešojo administravimo subjekto), veiksmų teisėtumas atliekant savo funkcijas.

24. Pareiškėjas nurodo, jog jis tikėjosi, kad savivaldybės darbuotoja, teikdama jam valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą, vadovausis gero administravimo principu, t. y. bus nešališka, objektyvi ir maksimaliai atsižvelgs į teisinės pagalbos besikreipiančio asmens interesus ir teisėtus lūkesčius. Darbuotojos siūlymas pareiškėjui papildyti skundą pagal savo norus neatitinka gero administravimo principo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslų, kadangi pareiškėjas būtent ir kreipėsi pirminės pagalbos tam, kad skundas būtų surašytas profesionaliai, teisine kalba, nes pats pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo.

25. Pareiškėjo nuomone, tikėtina, jog darbuotoja tiesiog nebuvo suinteresuota, kad skunde atsirastų argumentai prieš instituciją, kurioje ji dirba. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimą interesų konfliktą ir jam nebuvo sudaryta galimybė kreiptis teisinės pagalbos į su atsakovu nesusijusias institucijas ar asmenis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 str. 8 d.). Pareiškėjas neturi lėšų kreiptis į privatų advokatą, todėl vienintelė galimybė apginti savo pažeistas teises yra pasinaudoti valstybės suteikiama nemokama teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu tuo pačiu klausimu anksčiau tokia pagalba buvo teikta, pareiškėjas galės apginti savo teises tik tuo atveju, jeigu bus patenkintas jo apeliacinis skundas ir atsakovas bus įpareigotas iš naujo teikti pirminę teisinę pagalbą tuo pačiu klausimu.

26. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjo skundą Komisijoje nagrinėjo ir Ž. D. veiksmus vertino penki jos buvę ir esami kolegos, t. y. su G. R. Ž. D. sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai, su kolegomis A. G. ir V. K. ji dirba tame pačiame Teisės ir personalo skyriuje. Tačiau teismas nevertino Komisijos narių sprendimo dėl pareiškėjo pareikšto jiems nušalinimo, nors administracinį ginčą nagrinėjančios institucijos komisijos narių šališkumas yra pagrindas pripažinti, jog skundą išnagrinėjo netinkamos sudėties Komisija. Be to, pareiškėjo nuomone, Komisijos nariai galėjo turėti išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją.

27. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad teismas išnagrinėjo skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, įvertino rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, išanalizavo ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir Sprendimą. Teismas taip pat įvertino teisinę pagalbą teikusios darbuotojos Ž. D. elektroninių laiškų, jos parengto skundo projekto turinius ir padarė pagrįstą išvadą, jog skundo projektas parengtas tinkamai. Skundo projekte nurodytas neįgaliųjų teisių pažeidimas ir diskriminavimo faktas dėl neįgaliesiems skirtos parkavimosi vietos neįrengimo prie Elektrėnų savivaldybės pastato ir jos vėlesnio netinkamo įrengimo; taip pat nurodytas pareiškėjo prašymas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimui, taip pat sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti skundo nagrinėjimo posėdyje ir sudaryti galimybę pasisakyti apie teisinio reglamentavimo trūkumus.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas teisinę pagalbą teikiančiai darbuotojai nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie galėjo būti nurodyti rengiamame skunde.

30. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino, jog teismo posėdyje pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai nepateikiant konkrečių faktų ir įrodymų negalėjo būti įtraukti į Ž. D. rengtą skundo projektą. Atsakovas pažymi, kad dar bendresnio pobūdžio teiginiai buvo nurodyti ir elektroniniuose laiškuose. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad skundą parengusi darbuotoja buvo neobjektyvi, šališka, vilkino skundo surašymą ar kokiu nors būdu diskriminavo pareiškėją.

31. Atsakovas pažymi, kad Ž. D. informavo pareiškėją apie galimą interesų konfliktą ruošiant skundą Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai, tačiau jis sutiko, kad ji teiktų pirminę teisinę pagalbą. Elektrėnų savivaldybės vykdomoji institucija nėra sudariusi sutarties su advokatu (advokatų profesine bendrija) ar viešąja įstaiga dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, kadangi dirbantys teisininkai yra kvalifikuoti. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis. Atsakovas pažymi, kad tokia galimybė pareiškėjui yra gerai žinoma, nes jis yra pasinaudojęs ja anksčiau.

32. Atsakovas teigia, kad bendro, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos narių šališkumo yra nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais ar įrodymais, kurie galėtų patvirtinti Komisijos narių neobjektyvumą, šališkumą ar išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo. Komisijos nariai 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje nenušalino, nes nenustatė Komisijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytų pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimas panaikinti Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. DG–22 ir įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją skirti lėšas nepriklausomo teisininko paslaugoms apmokėti už skundo surašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Komisijos Sprendimas turi būti panaikinti, o atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija įpareigotas spręsti dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo tuo pačiu klausimu, suteikiant teisę pareiškėjui pasinaudoti nepriklausomo teisininko paslaugomis, kaip tai numato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo informuotas apie galimą interesų konfliktą ir jam nebuvo sudaryta galimybė kreiptis teisinės pagalbos į su savivaldybės administracija nesusijusias institucijas ar asmenis, kaip tai reikalauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino (b. l. 139).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo šioje byloje nagrinėto ginčo ribas, nes šioje byloje nebuvo inicijuotas ginčas dėl atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų netinkamai taikant ar visiškai netaikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatų.

36. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas padavė Komisijai skundą, kurį grindė tuo, jog atsakovo teisininkės Ž. D. parengtas skundo dėl diskriminacijos projektas yra neišsamus ir neatsižvelgta į pareiškėjo pageidavimus, kad skunde būtų paminėta, jog diskriminacija vyksta ne pirmus metus ir nepaisant pareiškėjo skundų į įvairias institucijas niekas nesikeičia (b. l. 43). Taip pat pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog jam buvo pasiūlyta vietoje vieno išsamaus skundo kreiptis dar kartą, o tai, pareiškėjo manymu, teisininkė daro tyčia ir vilkina išsamaus skundo surašymą, ir tai yra diskriminacija. Pareiškėjas prašė, kad Komisija išspręstų šį diskriminacijos atvejį. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių kitų aplinkybių ir nebuvo suformulavęs kitų reikalavimų.

37. Akcentuotina, kad pareiškėjas su skundu dėl atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos netinkamai suteiktos pirminės teisinės pagalbos kreipėsi ne į teismą, o į Komisiją, kuri administracinius ginčus nagrinėjo ne teismo tvarka (Komisijų įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) 1 str. 1 p.). ABTĮ 27 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) nurodė, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Savivaldybių visuomeninė administracinių ginčų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-143/2017 ir kt.). ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.).

38. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo ne vien tik patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį pateikė administracinių ginčų komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-647-442/2015 ir kt.).

39. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, teiktame Komisijai, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai pirminę teisinę pagalbą teikė Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotoja Ž. D., t. y. kad ši darbuotoja neįspėjo pareiškėjo apie galimą interesų konfliktą; kad pareiškėjas nesutiko, jog ši tarnautoja teiktų pirminę teisinę pagalbą, tačiau ji pagalbą teikė, nors turėjo pareiškėjui pasiūlyti kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Taigi pareiškėjas neinicijavo tokio pobūdžio ginčo, todėl tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi. Taip pat pažymėtina, kad tokių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs ir šioje byloje nagrinėtame skunde (b. l. 1).

41. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti Komisija, o pareiškėjui apskundus Komisijos Sprendimą, – turėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo. Šių pareiškėjo argumentų taip pat nenagrinėja ir apeliacinės instancijos teismas.

43. Šioje byloje buvo svarbu nustatyti, ar Komisija pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo, ar pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti pareiškėjo skundą ir Komisijos sprendimą panaikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą.

44. Byloje nustatyta, kad Komisija pareiškėjo skundo netenkino, nes nustatė, jog atsakovo darbuotoja Ž. D., pareiškėjui teikdama pirminę teisinę pagalbą, nepažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų, nevilkino skundo parengimo ir pareiškėjo nediskriminavo (b. l. 56–57). Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą, skundą iš esmės grindė netinkamu Komisijos elgesiu Komisijos posėdyje (Komisijos pirmininkas neprofesionaliai atliko savo darbą, grubiai atsakinėjo į pareiškėjo pastabas ir pageidavimus, skundas buvo išnagrinėtas nesąžiningai ir galbūt korumpuotai). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija sudaryta iš teisininkų, dirbančių savivaldybėje (80 proc.), didžioji dalis Komisijos narių su Komisijos pirmininku priklauso vienai partijai, kuri savivaldybėje kartu su koalicijos partneriais ir atlieka pareiškėjo diskriminaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, susijusių su Komisijos priimto Sprendimo esme. Skunde nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su Ž. D. netinkamai teikta pirmine teisine pagalba, t. y. kad teikiant pagalbą buvo pažeisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai ir tikslai, kad ši darbuotoja nebuvo suinteresuota, jog skunde atsirastų argumentai ir teiginiai, nukreipti prieš instituciją, kurioje ji dirba, t. y. aplinkybės, kurios nurodytos apeliaciniame skunde.

45. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, sutiko su Komisijos vertinimu, kad Ž. D. skundo projektą surašė, nepažeisdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies teikimo terminų, o išnagrinėjęs pareiškėjo ir Ž. D. rašytus elektroninius laiškus, padarė išvadą, kad ši tarnautoja tinkamai parengė skundo projektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į skundo projektą buvo įtraukti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl diskriminacijos, o įvertinęs pareiškėjo teismo posėdyje išsakytus argumentus apie tai, kokias aplinkybes Ž. D. turėjo nurodyti skundo projekte, konstatavo, kad bendro pobūdžio teiginiai, nepateikiant įrodymų, negalėjo būti įtraukti į skundo projektą.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirminė teisinė pagalba buvo suteikta netinkamai, kadangi skundas surašytas neatsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimus, nes pareiškėjas pageidavo, jog skunde būtų akcentuota aplinkybė, kad diskriminacija vyksta ne pirmus metus ir kad situacija nesikeičia nepaisant jo ankstesnių skundų, tačiau byloje nustatyta, kad skundo projekte iš esmės tokios aplinkybės buvo nurodytos, taip pat nurodytas neįgaliųjų teisių pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į atsakovo darbuotoją, aprašymas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pasigedo viešojo administravimo subjektų, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidinėja jo ir kitų neįgaliųjų teises, veiksmų atitikimo teisės aktams vertinimo, tačiau pareiškėjas konkrečiai neįvardija subjektų, kuriuos jis buvo nurodęs atsakovo darbuotojai Ž. D., ir kaip šie subjektai yra susiję su pareiškėjo kreipimusi į atsakovo darbuotoją dėl to, kad prie savivaldybės nėra neįgaliajam skirtos tinkamai įrengtos automobilio stovėjimo vietos. Iš pareiškėjo rašytų elektroninių laiškų matyti, kad jokios konkrečios informacijos ir įrodymų šiuo aspektu jis nebuvo pateikęs atsakovo darbuotojai.

47. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teismo posėdyje nurodė, kad jis pageidavo teisinio įvertinimo ne tik dėl automobilio stovėjimo aikštelės, tačiau iš pareiškėjo rašytų atsakovo darbuotojai elektroninių laiškų matyti, kad pareiškėjas nebuvo konkrečiai identifikavęs jokių kitų jo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų, dėl kurių apginimo jis turėjo teisę kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo.

48. Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pirminės teisinės pagalbos apibūdinimas yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

įskaitytinai) 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pirminė teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Šiame apibūdinime panaudotų sąvokų „teisinė informacija“ ir „teisinė konsultacija“ apibrėžimai yra pateikti minėto įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse, pagal kurias teisinė informacija – informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą (9 d.); teisinė konsultacija – patarimai teisės klausimais (10 d.).

Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybės institucija, o šios pagalbos teikimo tvarka nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-576-143/2015). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnį valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais:

1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos;

2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo;

3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto;

4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

49. Nagrinėjamu atveju teisinė pagalba pareiškėjui turėjo būti teikiama dėl konkrečių pareiškėjo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovo darbuotojai yra nurodęs, kad skundas būtų dėl neįgaliųjų (tiek pareiškėjo, tiek visų Elektrėnų savivaldybės neįgaliųjų su vaikščiojimo negalia) diskriminacijos (b. l. 6), nurodydamas aplinkybes dėl diskriminacijos pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nurodė diskriminacijos atvejį, susijusį su automobilių stovėjimo aikštele, o kitų konkrečių pareiškėjo ir kitų neįgaliųjų diskriminavimo atvejų neįvardijo. 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas, pasisakydamas dėl diskriminacijos, atsakovo darbuotojai nurodė, kad jeigu ne tokie neatsakingi tarnautojų veiksmai, jam nereikėtų stovėti prie užstatyto įvažiavimo prie savivaldybės ir stovėjimo vietos prie namų, kviesti policijos pareigūnus, kurie net atsisakydavo atlikti savo pareigas (b. l. 6).

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovo darbuotojos surašyto skundo projekto turinio įvertinimą, nenurodo bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti pripažinta, kad atsakovo darbuotoja, rengdama skundo projektą, netinkamai atliko savo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada negali būti pripažinta pagrįsta. Ši išvada padaryta atlikus byloje surinktų įrodymų vertinimą.

51. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

52. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija Sprendimą priėmė laikydamasi Komisijų įstatymo nuostatų. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas turėjo būti panaikintas dėl to, kad skundą išnagrinėjo netinkamos sudėties Komisija; Komisijoje pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas šališkai, be to, Komisijos nariai galėjo turėti išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijos narių nešališkumui turi būti taikomi analogiški reikalavimai, kaip ir bylas nagrinėjantiems teisėjams.

54. Šiuo aspektu primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje H. prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas I. prieš Slovakiją ir kt.). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje N. prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy T. L. ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje L., O.-L. ir J. prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje P. prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. ir kiti prieš Prancūziją).

55. Byloje nustatyta, kad Komisija buvo sudaryta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos nuolatinių komisijų sudarymo“ Nr. V.TS-66, Komisijos sudėtis buvo pakeista Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. V.TS-216 (b. l. 40–42). Komisija buvo sudaryta pagal Komisijų įstatymo nuostatas tam, kad nagrinėtų asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Komisijų įstatymo 2 ir 3 str.), t. y. Komisija nebuvo sudaryta vien dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo.

56. Komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras.

57. Komisijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito (kitų) nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant.

58. Pareiškėjas Komisijos posėdyje teigė, kad nepasitiki Komisijos sudėtimi, kiekvienam gali pateikti kaltinimus diskriminacija, taip pat nurodė, kad reiškia nušalinimą kiekvienam Komisijos nariui. Pareiškėjas, atsakydamas į Komisijos pirmininko klausimą, ar sutinka su Komisijos sudėtimi, pasakė, jog norėtų, kad kiekvienas narys pristatytų kokiai partijai priklauso, kokiai teisininkų draugijai priklauso, kadangi keliamas klausimas dėl diskriminacijos apskritai Elektrėnų savivaldybėje, o Komisija jau ne vieną kartą nieko neišsprendė (b. l. 30–33).

59. Įvertinus pareiškėjo Komisijai nurodytas aplinkybes dėl Komisijos narių nušalinimo, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Komisija dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių turėjo nusišalinti pagal Komisijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalį, o skundą išnagrinėjo šališka ir neteisėtos sudėties Komisija, nes pareiškėjas nepagrindė šios Komisijos narių šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Pareiškėjas nei Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nenurodė, kaip pareiškėjo skundo dėl Ž. D. netinkamai suteiktos pirminės teisinės pagalbos nagrinėjimas yra susijęs su tam tikra partija ir Komisijos narių priklausymu partijai. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad 2 komisijos nariai yra iš tos pačios partijos (Liberalų sąjūdžio), tačiau Komisijų įstatyme nebuvo įtvirtinto draudimo, kad negali dalyvauti Komisijos darbe tos pačios partijos nariai. Tai, kad Komisija ankščiau buvo priėmusi pareiškėjui nepalankius sprendimus, nėra pagrindas konstatuoti Komisijos šališkumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal ABTĮ nuostatas turėjo teisę skųsti Komisijos sprendimus ir inicijuotus ginčus perkelti į teismą.

60. Pareiškėjas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad Komisija yra galbūt korumpuota ir priklausoma nuo Ž. D. skunde (kurį ji turėjo paruošti) neminėtų asmenų ir savivaldybės tarybos; Komisija sudaryta iš savivaldybėje dirbančių teisininkų (80 proc.), dalis dirba tame pačiame Teisės skyriuje, tačiau dėl šių aplinkybių pareiškėjas Komisijos nariams nereiškė nušalinimo, o skunde nenurodė jokių šiuo aspektu konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad Komisijos nariai dėl to buvo šališki. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra nurodęs aplinkybių, jog jam nebuvo žinoma, kad Komisija sudaryta ir iš Elektrėnų savivaldybėje dirbančių teisininkų. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su Ž. D. ir Komisijos narių profesiniais santykiais, nurodoma tai, kad Ž. D. iki 2015 m. gegužės 20 d. yra ėjusi Komisijos sekretorės pareigas, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo analizuoti šių aplinkybių ir įvertinti. Kaip minėta, apeliacija nėra pirmosios instancijos teismo proceso tęsinys, o tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

61. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nes teismas pareiškėjo skundą vertino formaliai, neįsigilino į priežastis, dėl kurių pareiškėjas mano, jog teikiant valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą buvo pažeistos jo teisės, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pažeidė procedūros normas.

62. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo paduotu skundu Komisijai, įvertino skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Komisijos Sprendimą. Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs tokių aplinkybių, kurias nurodo apeliaciniame skunde, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos negalėjo jų išnagrinėti ir įvertinti.

63. EŽTT yra išaiškinęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos situaciją išdėstyti žodžiu, teikti argumentus ir samprotavimus, užduoti rūpimus klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, pasakyti išsamią baigiamąją kalbą.

65. Teisėjų kolegija, atidžiai išklausiusi teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, garso įrašą, nenustatė, kad teismo posėdyje buvo suvaržytos pareiškėjo teisės išdėstyti aplinkybes, patvirtinančias šioje byloje nagrinėjamo ginčo pagal pareiškėjo skunde suformuluotas ribas esmę; pagrįsti savo poziciją dėl nesutikimo su Komisijos Sprendimu; užduoti klausimus atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui, liudytojai Ž. D.. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo proceso yra abstraktūs, nes pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečius klausimus jis (pareiškėjas) pageidavo užduoti atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui ar liudytojai dėl ginčo esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas neleido to padaryti. Pirmosios instancijos teismo prašymas kalbėti apie reikalo esmę, laikytis teismo posėdžio tvarkos, suformuluoti liudytojai konkrečius klausimus dėl ginčo esmės (ABTĮ 81 str. 6 d.), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo suvaržyta teisė būti išklausytam ir pasinaudoti ABTĮ suteiktomis proceso teisėmis. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąją kalbą ir jam nebuvo trukdoma ją pasakyti, taip pat buvo suteikta galimybė pasinaudoti replikos teise. Atsižvelgiant į pareiškėjo teismo posėdyje nurodytus argumentus, pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės atsijungti nuo karšto vandens, dėl policijos veiksmų, klausimai, susiję su pareiškėjo ginčais su garažo kaimynais, su tuo, kad pareiškėjas negali dalyvauti valstybės valdyme, ir kt.

66. ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 10 str. 1 d., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Be to, turi būti užtikrintas racionalus ir veiksmingas teismo darbas. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti.

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, jog būtų užtikrinta administracinės bylos eiga tam, kad būtų išsiaiškintos šiai bylai išspręsti reikalingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę pareiškėjui nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su Komisijos Sprendimo dėl Ž. D. veiksmų esme (kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tokių aplinkybių nebuvo nurodęs skunde), argumentus, dėl kurių turėtų būti tenkintas skundas, ištyrė byloje su ginču susijusius įrodymus.

68. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo išreikalauti dokumentus, iškviesti liudyti Komisijos narius. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių šie jo reikalavimai turėjo būti tenkinami. Pažymėtina, kad Komisijos priimtas procesinis sprendimas nenusišalinti, Sprendimas dėl Ž. D. veiksmų yra išdėstyti raštu, kaip jau minėta, Komisija nėra šioje byloje atsakovas, o pareiškėjo prašymas išreikalauti dokumentus nėra susietas su šios bylos ginčo esme (Ž. D. veiksmų pagal pareiškėjo skundą vertinimu).

69. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

70. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje D. prieš Bulgariją).

71. Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Klausimas, į kurį derėtų atsakyti, – ar visas procesas, įskaitant ir tai, kaip įrodymai buvo gauti, buvo teisingas (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Armėniją). Tačiau, kaip minėta, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

72. Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010 ir kt.).

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, dėl kurių reikia kviesti liudytojus (Komisijos narius), išreikalauti jo nurodytus dokumentus, sprendžia, kad šioje byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šiuos reikalavimus.

74. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso normų, priėmė įrodymais ir teisės aktais pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

75. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkintinas advokato N. B. pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 292,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė