02d28e51-3308-4ec8-b8d7-e084bbaf21b9 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄja Laima Å ableviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Baudž. byla Nr. 1A-51-579-2014PraneÅ¡Äjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-66-1-00515-2009-6)                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisÄjų GyÄio VeÄersko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant  JÅ«ratei VaÅ¡keviÄiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Arvydui BernotaviÄiui, gynÄjams adv.
Legislator headnote
AI generated02d28e51-3308-4ec8-b8d7-e084bbaf21b9 · Kauno apygardos teismas: â dÄl privalomų saugumo reikalavimų. Apeliantas nurodo, jog teismas, perkeldamas įrodinÄjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam priÄmÄ Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ ir padarÄ esminį baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimÄ , dÄl kurio buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisÄs ir kurie sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ ; dÄl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; netaikytas įstatymas, kurį reikÄjo pritaikyti.
Full text
TeisÄja Laima Å ableviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Baudž. byla Nr. 1A-51-579-2014PraneÅ¡Äjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-66-1-00515-2009-6)                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisÄjų GyÄio VeÄersko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant  JÅ«ratei VaÅ¡keviÄiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Arvydui BernotaviÄiui, gynÄjams adv.
Arnui PaliukÄnui, Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. gynÄjo advokato Antano JaraÅ¡iaus ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dÄl KÄdainių aplinkÄs teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuoM. K. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant M.
K. per šį laikotarpį tÄsti darbÄ (ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje) T. G. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 2 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieneriems) metams, T. G. įpareigojant per šį laikotarpį tÄsti darbÄ (ar bÅ«ti užsiregistravus) darbo biržoje.IÅ¡ civilinÄs atsakovÄs UAB â (duomenys neskelbtini)â į. k. 302248339, subsidiariai iÅ¡ kaltinamojo T.
G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 2/3 dalys žalos atlyginimo, tai yra nukentÄjusiesiems: T. T. 1113,20 Lt turtinÄs ir 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, E. Å . 3340,77 Lt turtinÄs ir 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, B. Ž. 1752,48 Lt turtinÄs ir 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, A. P. 1206,57 Lt turtinÄs ir 10000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.IÅ¡ M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 1/3 dalis žalos atlyginimo, tai yra nukentÄjusiesiems: T. T. 556,60 Lt turtinÄs ir 5000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, E. Å . 1670,38 Lt turtinÄs ir 5000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, B.
Ž. 876,24 Lt turtinÄs ir 5000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, A. P. 603,28 Lt turtinÄs ir 5000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.NukentÄjusiojo A. P. ieÅ¡kinys dalyje dÄl 193,61 Lt turtinÄs žalos atlyginimo atmestas.NukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. T. pripažinta teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs žalos patenkinimo dalyje dÄl iÅ¡laidų, susijusių su sveikatos grÄ Å¾inimu bei negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu civilinio proceso tvarka. NukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.
P. pripažinta teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio dÄl negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu patenkinimÄ civilinio proceso tvarka.IÅ¡ M. K. ir T. G. priteista po 210,49 Lt (du Å¡imtus deÅ¡imt litų 49 ct) iÅ¡ kiekvieno proceso (dokumentų siuntimo) iÅ¡laidų valstybÄs naudai.              IÅ¡ M. K. ir T. G. priteistos nukentÄjusiųjų turÄtos iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokÄti iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo: po 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) T. T., po 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) A.
P., po 2500 Lt (du tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus litų) E. Å . ir po 2500 Lt (du tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus litų) B. Ž.. Likusioje dalyje nukentÄjusiųjų E. Å . ir B. Ž. praÅ¡ymai dÄl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmesti.                    Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä : M. K. nuteistas pagal BK 139 str. 2 d. už tai, kad jis 2009 m. gegužÄs 23 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) kaime, buvusiame oro uoste, nekomercinio automobilių sporto renginio âL.
D.â metu, bÅ«damas renginio dalyviu ir pasirodymo pabaigoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Nissan 200SXâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trasos lÄtÄjimo zonoje, neįvertino tai, kad lÄtÄjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiÅ«rovų bei nesaugoma fizinÄmis priemonÄmis, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad važiuojamosios dalies danga yra Å¡lapia, kad rungties metu automobilio padangos nusidÄvÄjo, nesumažino automobilio važiavimo greiÄio, netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymo veiksmų visumÄ dÄl ko automobilis neįgavo tiesiaeigio stabilaus judÄjimo, automobilio nesuvaldÄ ir automobilis slysdamas iÅ¡važiavo už trasos lÄtÄjimo zonos ribų į deÅ¡inÄ ir partrenkÄ Å¡alia trasos stovÄjusius žiÅ«rovus, tuo dÄl neatsargumo M.
K. ir J. D. nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , T. T., M. D., E. Å ., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdÄ sveikatÄ .T. G. nuteistas už BK 139 str. 2 d. numatytÄ veikÄ , nes jis 2009 m. gegužÄs 23 d. nuo 6 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas UAB ,, (duomenys neskelbtini)â direktoriumi, buvusiame oro uoste organizuodamas renginį âL. D.â, neužtikrino automobilių sporto varžybų ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybÄs administracijos 2009-05-20 iÅ¡duoto renginių vieÅ¡ose vietose leidimo Nr. L-11 saugumo sÄ lygų, tai yra pagal renginio nuostatus save paskyrÄs atsakingu už dalyvių ir žiÅ«rovų saugumÄ , nenumatÄ asmenų ar institucijos, kuri organizuotų inžinerines ir fizines visos trasos ir renginio saugumo priemones, pats asmeniÅ¡kai nesiÄmÄ organizacinių saugumÄ užtikrinanÄių priemonių, paliko lÄtÄjimo trasos zonÄ be inžinerinÄs ir fizinÄs apsaugos priemonių, iki renginio pradžios trasos lÄtÄjimo zonos neaptvÄrÄ, nesiÄmÄ kitų priemonių, kad žiÅ«rovai renginį stebÄtų saugiu atstumu nuo trasos, taip neužtikrino trasos saugumo, dÄl ko renginio dalyviui M.
K. 2009 m. gegužÄs 23 d. apie 13 val. vairuojant savo automobilį ,,Nissan 200SXâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirodymo pabaigoje, trasos lÄtÄjimo zonoje, neatsižvelgus į tai, kad lÄtÄjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiÅ«rovų, bei nesaugoma fizinÄmis priemonÄmis, kad važiuojamosios dalies danga yra Å¡lapia, kad rungties metu automobilio padangos nusidÄvÄjo, nesumažinus automobilio važiavimo greiÄio, netinkamai pasirinkus bei atlikus automobilio valdymo veiksmų visumÄ , dÄl ko automobilis neįgavo tiesiaeigio stabilaus judÄjimo, automobilio nesuvaldÄ ir automobilis slysdamas iÅ¡važiavo už trasos lÄtÄjimo zonos ribos į deÅ¡inÄ ir partrenkÄ Å¡alia trasos stovÄjusius žiÅ«rovus, tuo dÄl neatsargumo M.
K. ir J. D. nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , T. T., M. D., E. Å ., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdÄ sveikatÄ .Skunde nuteistojo T. G. gynÄjas advokatas Antanas JaraÅ¡ius praÅ¡o 2013 m. liepos 18 d. KÄdainių rajono apylinkÄs teismo nuosprendį T. G. atžvilgiu pakeisti â T. G. iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių bei panaikinti nuosprendžio dalį dÄl turtinÄs, neturtinÄs žalos ir kitų iÅ¡laidų priteisimo bei palikimo teisÄs į ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilinio proceso tvarka iÅ¡ T.
G. ir UAB â (duomenys neskelbtini)â. Skunde teigiama, jog teismas neiÅ¡aiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todÄl praÅ¡oma atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimÄ â apklausti liudytojus Å . M. ir G. D., kurie gali patvirtinti, kad instruktažo metu buvo reikalaujama lÄtÄti po finiÅ¡o ir mažinti automobilio slydimo kampÄ dar prieÅ¡ finiÅ¡Ä , už trasos saugumÄ buvusius atsakingus savanorius T. P. ir A. M., taip pat Lietuvos automobilių sporto federacijos Saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkÄ R.
M. â dÄl privalomų saugumo reikalavimų. Apeliantas nurodo, jog teismas, perkeldamas įrodinÄjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam priÄmÄ Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ ir padarÄ esminį baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimÄ , dÄl kurio buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisÄs ir kurie sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ ; dÄl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; netaikytas įstatymas, kurį reikÄjo pritaikyti.
Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pažeistos BPK 20 str. 3 ir 5 dalys, 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 2,3 p. KÄdainių rajono apylinkÄs teismas nuosprendį grindÄ prielaidomis, T. G. ir liudytojų parodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ir tuo pažeidÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Senato nutarimo 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄios nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.18 p. Teismas nepaisÄ Lietuvos bei Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos, jog teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ, o abejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.
Skundžiamas nuosprendis nepagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir abejonÄs, kurios privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai, o ne jo nenaudai, kaip yra Å¡ioje byloje. Teismas nenustatÄ, kokiu atstumu nuo finiÅ¡o linijos nuteistasis M. K. partrenkÄ ir sužalojo žiÅ«rovus. Skundo autoriaus nuomone, Å¡i esminÄ aplinkybÄ iÅ¡ viso nebuvo tiriama, ji neaptarta nuosprendyje ir neįvertinta. Å ia prasme nuteistojo M. K. parodymai, kad pagrindinÄ sÄ lyga įvykiui kilti buvo ta, jog lÄtÄjimo zona nuo žiÅ«rovų nebuvo atitverta âstopâ juosta, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi â tokia juosta niekaip negalÄjo sulaikyti iÅ¡ trasos dideliu greiÄiu iÅ¡slystanÄio ir nevaldomo automobilio, juo labiau â užkirsti keliÄ netinkamiems M.
K. veiksmams, nes tuo paÄiu teismas pripažino, kad M. K., pagal savo patirtį ir prisiimtÄ atsakomybÄ vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, galÄjo ir privalÄjo įvertinti tokio automobilinio Å¡ou renginio pavojingumÄ , važiavimo sÄ lygas ir savo gebÄjimus suvaldyti rizikingai vairuojamo padidinto pavojaus Å¡altinį, kÄ jis akivaizdžiai pervertino. Apelianto nuomone tokie teismo motyvai prieÅ¡taringi. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatytas atstumas nuo finiÅ¡o kirtimo linijos iki užvažiavimo ant žiÅ«rovų vietos, bei žiÅ«rovų vietos (atstumo) nuo trasos, o tai itin svarbu įvertinant, ar žiÅ«rovai buvo saugiu atstumu nuo finiÅ¡o kirtimo linijos ir trasos Å¡ono.
Byloje nÄra ir jokių duomenų apie tai, kokiu atstumu turÄjo bÅ«ti (privalomai ar rekomenduojama) iÅ¡tiesta âstopâ linija lÄtÄjimo trasos ilgio ir ploÄio atžvilgiu. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir eismo įvykio vietos planas (t. 1 b. l. 3-6) Å¡ia prasme yra visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s. Byloje yra parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys: T. G. - 145 m nuo finiÅ¡o iki įvykio vietos (t. l. b. l. 36-37), V. D. - 56-60 m ir 10-11 m iki trasos kelio (t. 1 b. l. 49-50), M. K. - 80-90 m ir 8-9 m (t. 1 b. l. 69-70), B.
Ž. - 70-75 m ir 8 m, taigi vidurkis - (360,5 m : 4) - 90 m ir (27 : 3) - 9 m.2012-10-25 ekspertizÄs iÅ¡vada Nr. 11-1281(12)/11-2592(12) nustatyta, kad âM. K. nesuvaldÄ vairuojamo automobilio âNissan 200 SXâ, kuris nuslydo nuo važiuojamosios dalies į pievÄ dÄl netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų visumos <...> jo âpasirinkti automobilio valdymo veiksmai buvo nepriimtiniâ-, Automobilio âNissan 200 SXâ vairuotojas M. K., kirtÄs finiÅ¡o linijÄ ir tinkamai pasirinkÄs bei atlikÄs automobilio valdymo veiksmų visumÄ dÄl kurių automobilis įgautų tiesiaeigį stabilų judesį, bÅ«tų turÄjÄs techninÄ galimybÄ suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neiÅ¡slystant į pievÄ â;
âAutomobilio âNissan 200 SX", važiuojanÄio vairuotojo nurodytu 60 km/h greiÄiu tiesiaeigiu stabiliu judesiu, mažiausias sustabdymo kelias, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sÄ lygomis, yra 37,7 m, o važiuojanÄio nurodytu 70 km/h greiÄiu - 48,8 mâ. Skunde teigiama, kad žiÅ«rovai buvo dvigubai didesniame atstume, maždaug už 9 metrų nuo trasos, pievoje, t. y. visiÅ¡kai saugiame atstume nuo finiÅ¡o linijos ir trasos, su sÄ lyga, kad varžybų dalyviai vykdys instruktažo reikalavimus ir imsis tinkamų priemonių saugiai grįžti lÄtÄjimo trasa.
Varžybose dalyvavo apie 30 asmenų, M. K. atvejis â vienintelis (tai - tik 3,3 proc. nuo visų dalyvių skaiÄiaus), todÄl ta aplinkybÄ, kad žiÅ«rovai, stovÄjÄ pievoje maždaug už 90 metrų nuo finiÅ¡o linijos, ir ta vieta nebuvo atitverta âstopâ juosta, neturÄjo tiesioginÄs įtakos įvykio kilimui. Priežastinio ryÅ¡io tarp T. G., kaip organizatoriaus veiksmų ir kilusių pasekmių, nÄra.M. K. yra dalyvavÄs daugelyje renginių, žinojo reikalavimus ir tai, kad vairuoja â padidinto pavojaus Å¡altinį, už kurio valdymÄ atsakingas tik jis, prieÅ¡ startÄ matÄ Å¾iÅ«rovų buvimo vietas, todÄl galÄjo ir privalÄjo važiuoti taip, kad nepadarytų žalos tretiesiems asmenims.
Siekdamas kuo didesnio efekto, jis neįvertino savo sugebÄjimų, todÄl tuo paÄiu privalo prisiimti galimÄ padidinto pavojaus Å¡altinio rizikÄ bei pasekmes. Ekspertai nustatÄ (12, 19 iÅ¡vados punktai), kad automobilio âNissan 200 SXâ vairuotojas M. K., kirtÄs finiÅ¡o linijÄ ir tinkamai pasirinkÄs bei atlikÄs automobilio valdymo veiksmų visumÄ , dÄl kurių automobilis įgautų tiesiaeigį stabilų judesį, bÅ«tų turÄjÄs techninÄ galimybÄ suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neiÅ¡slystant į pievÄ .
KÄdainių rajono apylinkÄs teismas, padalindamas atsakomybÄ renginio organizatoriui T. G. ir tiesioginiam įvykio kaltininkui M. K., netinkamai nustatÄ bei įvertino faktines įvykio (bylos) aplinkybes, juo labiau â nustatydamas dvigubai didesnÄ T. G. kaltÄ, neatsižvelgdamas į tai, kad įvykis (sužaloti nukentÄjusieji) kilo iÅ¡imtinai dÄl vairuotojo M. K. konkreÄių veiksmų (neveikimo). Skunde pažymÄtina, kad valstybinis kaltintojas, taip pat vertinÄs kaltinamųjų veiksmus bei jų ryšį su pasekmÄmis, praÅ¡Ä skirti atvirkÅ¡Äiai proporcingas bausmes (dvigubai didesnÄ M.
K., o ne T. G.), nei paskyrÄ teismas.Nors T. G. yra nuteistas už nusikaltimÄ dÄl neatsargumo, padarytÄ automobilių sporto renginio metu, taÄiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta, kokius norminius aktus ar taisykles, kurios galÄjo/turÄjo bÅ«ti taikomos, jis pažeidÄ. Esant tokioms aplinkybÄms, teiginiai: ânenumatÄ asmenų ar institucijos, kuri organizuotų inžinerines ir fizines visos trasos ir renginio saugumo priemones, pats asmeniÅ¡kai nesiimdamas organizacinių saugumÄ užtikrinanÄių priemonių, paliko lÄtÄjimo trasos zonÄ be inžinerinÄs ir fizinÄs apsaugos priemonių, nesiÄmÄ kitų priemonių, kad žiÅ«rovai renginį stebÄtų saugiu atstumu nuo trasos, taip neužtikrino trasos saugumoâ yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s nes buvo numatyti asmenys, atsakingi už trasos saugumÄ , o automobiliai (ir padangos) buvo patikrinti tam paskirtų atsakingų už Å¡iÄ sritį asmenų.
Visi renginio dalyviai buvo instruktuoti, lÄtÄjimo zona jokiomis inžinierinÄmis priemonÄmis niekada nebÅ«davo aptveriama, nes tai â pati saugiausia trasos dalis, kÄ patvirtino ir nukentÄjusieji bei liudytojai E. Å ., G. B., T. T.. TodÄl, jeigu teismas laikÄ, jog žiÅ«rovai buvo nesaugioje vietoje, jÄ pasirinko patys, dauguma jų â vienaip ar kitaip susijÄ su automobilių sportu: T. T. buvo akredituotas fotografas, dalyvavÄs daugelyje renginių ir kaip dalyvis; B. Ž., kaip ir G. B., yra ne kartÄ dalyvavÄs âdriftingoâ renginiuose kaip dalyvis.
Teismas nukentÄjusiųjų veiksmus turÄjo įvardinti kaip didelį neatsargumÄ ir pripažinti atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 6 p.). Apelianto nuomone, visi žiÅ«rovai suvokÄ galimÄ pavojų ir stebÄjimo vietÄ pasirinko patys, atsižvelgdami ir į inžinierinių priemonių buvimÄ ar nebuvimÄ , trasos zonÄ (pavojingumÄ ) ir atitinkamai galimÄ pavojų savo sveikatai ar gyvybei. Skunde teigiama, jog nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taringa kaltinimo M.
K. dalis, kurioje teigiama, jog âneatsižvelgus į tai, kad lÄtÄjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiÅ«rovų, bei nesaugoma fizinÄmis priemonÄmis...â. IÅ¡ to seka, kad jei lÄtÄjimo zona bÅ«tų buvusi atitverta âstopâ juosta, M. K. bÅ«tų nusikaltimo nepadarÄs, arba: kad M. K. privalÄjo važiuoti atsižvelgdamas į tai, kad lÄtÄjimo zona neatitverta nuo žiÅ«rovų. M. K. važiavo taip kaip važiavo ir į minÄtas aplinkybes nekreipÄ jokio dÄmesio.
Tai nÄra užvažiavimo ant žiÅ«rovų priežastis ir tiesioginio ryÅ¡io tarp minÄtų T. G. veiksmų bei pasekmių nÄra. Nesant įrodymų, kad žiÅ«rovai buvo nesaugioje vietoje, negalima T. G., nei UAB â (duomenys neskelbtini)â baudžiamoji atsakomybÄ.Nepagrįstas ir neatitinka faktinÄms aplinkybÄms nuosprendžio teiginys, jog ârenginio dienÄ iÅ¡slydo vienas automobilis iÅ¡ trasos įskaitinÄje zonojeâ â tam buvo pasiruoÅ¡ta, niekas nenukentÄjo, nei viename T.
G. organizuotame renginyje panaÅ¡aus įvykio nebuvo (o jų įvyko apie 20). Renginiuose automobiliai iÅ¡slysta iÅ¡ trasos įskaitinÄje zonoje, tokios vietos yra žinomos ir joms papildomai skiriama dÄmesio.                          Skundo autoriaus nuomone, nepagrįstas teismo teiginys, jog âįvykio negalima laikyti neatsitiktiniuâ nes numatyti, kad dalyvis nesivadovaus instruktažo metu duotais nurodymais ir elgsis prieÅ¡ingai be priežasties, yra neįmanoma.
Nesutinka apeliantas ir su teiginiu, jog âT. G. elgÄsi nusikalstamai nerÅ«pestingai, pagal savo patirtį ir prisiimtÄ atsakomybÄ galÄjo ir privalÄjo įvertinti automobilinio Å¡ou renginio pavojingumÄ ...â, nes visos kitos zonos buvo saugios ir tvarkingos. LÄtÄjimo zona â ypaÄ saugi. Vairuotojas pats priÄmÄ sprendimÄ ir pasielgÄ prieÅ¡ingai, nei reikalauta instruktažo metu, todÄl turi atsakyti už savo netinkamus veiksmus.                           FaktinÄms aplinkybÄms neatitinkanÄiu apeliantas laiko ir teiginį, jog T.
G. pripažino, kad žiÅ«rovai nebuvo instruktuoti, kaip jie turi elgtis. Nurodo, jog žiÅ«rovai neturi bÅ«ti instruktuojami. Tai padaryti neįmanoma â jie nuolat keiÄiasi, atvažiuoja, iÅ¡važiuoja, jie patys privalo suvokti ir įvertinti, kad automobilis yra padidinto pavojaus Å¡altinis ir pasirinkti saugiÄ stebÄjimo vietÄ . Trasos iÅ¡dÄstymas, konfigÅ«racija buvo pritaikyta bÅ«tent tam, kad dalyviai bÅ«tų priversti kirsti finiÅ¡o linijÄ beveik iÅ¡sitiesinÄ ir galÄtų iÅ¡ karto stabdyti.
                          Apeliantas nesutinka ir su teiginiu, jog UAB â (duomenys neskelbtini)â buvo tik priedanga įgyvendinti âdriftingoâ bendruomenes narių norÄ susirinkti ir iÅ¡vengti policijos įsikiÅ¡imo, nes UAB â (duomenys neskelbtini)â organizuodavo ir metų Äempionatus, mokÄdavo mokesÄius. T. G., kaip fizinis asmuo, renginio organizuoti negalÄjo ir to nedarÄ, tai atliko bendrovÄ. Policijai, savivaldybei, prieÅ¡gaisrinei tarnybai, greitajai medicinos pagalbai buvo praneÅ¡ta oficialiai.                          Skunde nesutinkama su nuosprendžio motyvu, kad T.
G. prieÅ¡taraudamas pripažino ir patvirtino iki įvykio matÄs ir suvokÄs, kad žiÅ«rovai nÄra saugioje vietoje. Nuteistojo gynÄjas teigia, jog T. G. nurodÄ, kad matÄ bÅ«tent tuos asmenis iki įvykio likus kelioms minutÄms ir Äjo juos įspÄti/patraukti (ar tai praneÅ¡Ä radijo ryÅ¡iu už saugÄ atsakingam asmeniui, kad tai padarytų), taÄiau nespÄjo, t. y. jis ÄmÄsi saugumo priemonių, taÄiau žiÅ«rovai nÄra paklusnÅ«s ir nuolat, rizikuodami artÄja prie trasos. Skunde pažymima, jog konkreÄių atstumų Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau-LASF) dokumentuose nÄra nurodyta (kad bÅ«tų bent 10 ar 20 metrų atstumas nuo važiuojamosios dalies, kad bÅ«tų reikalavimas kažkÄ montuoti ar tiesti).
Tai vertinama pagal situacijÄ , trasos konfigÅ«racijÄ , greiÄio ir galimo susidÅ«rimo kampÄ . Å iuo atveju lÄtÄjimo zonoje važiuojama tiesiai ir lÄtai. Taip pat jokiuose LASF dokumentuose nÄra nustatyti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai saugioms žiÅ«rovų zonoms. DÄl atitvarų, âstopâ juostos atstumų nuo važiuojamosios dalies paaiÅ¡kinti gali LASF Saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkas R. M..Be to, teismas padarÄs iÅ¡vadÄ , kad žiÅ«rovai stovÄjo nesaugiu atstumu, turÄjo nurodyti, koks Å¡iuo atveju atstumas buvo saugus.
Apelianto nuomone baudžiamoji atsakomybÄ galÄtų kilti, tik jei žiÅ«rovai bÅ«tų buvÄ Ä¯leisti į varžybų trasÄ ir nebÅ«tų imtasi priemonių jų iÅ¡ ten paÅ¡alinti. Visos trasos apsaugoti nuo galimo kiekvieno žiÅ«rovo ar dalyvio neprognozuojamų, neleistinų veiksmų neįmanoma, žiÅ«rovai ir patys privalo elgtis protingai, apdairiai ir atsargiai, rÅ«pintis savo gyvybe ir sveikata.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad už žalÄ turi atsakyti T. G. darbdavys UAB â (duomenys neskelbtini)â, bei sprendimu kartu taikyti ir subsidiarinÄ atsakomybÄ paÄiam T.
G. tuo motyvu, kad bendrovÄ neturi pakankamai turto ir lÄšų bei kad T. G. veikÄ ir savo asmeniniais interesais. Å iuo atveju subsidiari atsakomybÄ nepagrįsta, nes akcininkas neatsako už bendrovÄs padarytÄ Å¾alÄ ar skolas.Teismo iÅ¡vada, kad už žiÅ«rovų saugumÄ buvo atsakingas renginio organizatorius UAB â (duomenys neskelbtini)â (esÄ , žiÅ«rovai renginį stebÄjo nesaugiu atstumu nuo trasos â tuo nepasirÅ«pino T. G., veikÄs bendrovÄs vardu), todÄl jis turįs prisiimti 2/3 dalis su įvykiu susijusios žalos atlyginimo, o M.
K. - 1/3 dalį, nepagrįsta tiek dÄl dvigubo atsakovo įvardijimo â T. G. ir UAB â (duomenys neskelbtini)â, tiek ir dÄl to, kad tiesioginis žalos padarymo kaltininkas yra M. K.. Be to, 29 asmenys (97 procentai renginio dalyvių) jokios žalos nepadarÄ, o jei nebÅ«tų netinkamų neteisÄtų M. K. veiksmų, T. G. atsakomybÄ nekiltų, todÄl teismas laikant, kad T. G. kaltÄ yra dalinÄ â civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡sprendÄ neteisingai taikydamas įstatymÄ , kurio nereikÄjo taikyti ir netaikydamas įstatymo, kurį reikÄjo taikyti, neaptarÄ ir didelio nukentÄjusiųjų neatsargumo (BK 59 str. 6 p.).Skunde tai pat teigiama, jog neturtinÄs žalos dydžiai byloje nustatyti nukrypstant nuo teismų praktikos, kur dÄl tokių sužalojimų priteisiama iki 5 000 Lt, be to, neatsižvelgta į renginio bendrÄ tikslÄ , nuteistųjų asmenybes, jų turtinÄ padÄtį ir ypaÄ â į galimos atsakomybÄs laipsnį bei pobÅ«dį.Skunde pažymima, jog B.
Ž. nesunkus (iÅ¡ sunkaus) sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tenkinant gynÄjo praÅ¡ymÄ . Bylos nagrinÄjimo padidÄjÄs laikas niekaip nesusijÄs su T. G. veiksmais ar kalte, juo labiau â kad jis pradžioje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn, o byla nagrinÄta kelis metus. TaÄiau teismas nukentÄjusiesiems tiek E. Å ., tiek B. Ž. atstovavimo iÅ¡laidas priteisÄ lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų nuteistųjų, nors jos, lyginant su kitų nukentÄjusiųjų realiai turÄtomis atstovavimo iÅ¡laidomis, yra žymiai didesnÄs.Nuteistasis M.
K. skunde praÅ¡o panaikinti KÄdainių rajono apylinkÄs teismo 2013-07-18 nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 139 str. 2 d., paskirta bausmÄs, priteista dalis civilinių ieÅ¡kinių ir procesinių iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentÄjusiųjų pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus atmesti. Teigia jog teismas padarÄ teisingas iÅ¡vadas dÄl T. G. kaltÄs, pagrįstai pripažino jį, kaip renginio (sporto varžybų) tikrÄ jį organizatorių, atsakingÄ už Å¡io renginio saugumÄ , kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 2 d.
Apeliantas nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 139 str. 2 d., ir mano, kad Å¡ioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o teismo iÅ¡vados yra paremtos vien prielaidomis. Teismas pripažindamas apeliantÄ kaltu, rÄmÄsi iÅ¡skirtinai tik kaltinimo pateikta versija, visiÅ¡kai nesigilino į kitas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, rodanÄias pareikÅ¡to kaltinimo nepagrįstumÄ , iÅ¡vadas dÄl kaltÄs padarÄ netinkamai įvertinÄs bylos įrodymus, remdamasis vien prielaidomis, nukentÄjusiųjų nuomone.
Teismas nesiÄmÄ visų įmanomų priemonių nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, neįsigilino į norminį reglamentavimÄ , į byloje atliktos ekspertizÄs užfiksuotų duomenų visumÄ . EkspertizÄs iÅ¡vadomis rÄmÄsi selektyviai, t. y. parenkant tik tas nuostatas, kuriomis tariamai galima tvirtinti apeliantui pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ . Tokiu bÅ«du buvo pažeistos apelianto, kaip kaltinamojo, teisÄs į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , garantuojamÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 (I) str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., BPK 44 str. 5 d., kas taip pat sÄ lygojo neteisÄto apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimÄ .
Nuosprendis turÄtų bÅ«ti panaikintas, kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinanÄių kaltinime nurodytus neva neteisÄtus nuteistojo veiksmus, o taip pat nesurinkta įrodymų dÄl kaltÄs dÄl kilusių padarinių.Skunde apeliantas pažymi, jog jis niekada neneigÄ, kad vairavo automobilį, kad automobilį sumÄtÄ ir kad nukentÄjusiems asmenims Å¡io įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, taÄiau nesutinka su teiginiais, kad vairuodamas automobilį varžybų metu, apeliantas padarÄ kokius nors teisÄs pažeidimus, elgÄsi nusikalstamai nerÅ«pestingai ar nusikalstamai pasitikÄdamas ir kad kaltas dÄl kilusių pasekmių.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog 2009 m. gegužÄs 23 d. (įvykio metu) KÄdainių aerodrome įvykÄs renginys turÄtų bÅ«ti vertinamas kaip Å¡ou renginys, o ne sporto Å¡akos varžybos, kad tai yra ne oficialiai pripažintos sporto Å¡akos sportininkų varžybos, kuriose sportininkai varžydamiesi gali susitelkti į rezultato siekimÄ , ko, teismo įsitikinimu, M.
K. neturÄjo teisÄs sau leisti tokiame bendraminÄių mÄgÄjų, manevruojanÄių padidinto pavojaus Å¡altiniais, susibÅ«rime. Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja norminiam reglamentavimui bei neatitinka byloje esanÄių duomenų. Toks nepagrįstas faktinių duomenų vertinimas sÄ lygojo ir tolimesnių neteisingų bei nepagrįstų teismo iÅ¡vadų padarymÄ dÄl tariamai neteisÄtų apelianto veiksmų bei jo kaltÄs. Teismas iÅ¡vadÄ , jog tai buvo ne sporto varžybos, o Å¡ou renginys, padarÄ vien todÄl, kad âdriftingasâ įvykio metu nebuvo įtrauktas į Lietuvos automobilių sporto federacijos kuruojamų sporto Å¡akų sÄ raÅ¡Ä (tai buvo padaryta tik 2012 metais).
Tai vieÅ¡as renginys, kuriame asmenys siekia rezultatų, varžosi, atlieka tam tikrus veiksmus, už kuriuos bÅ«na vertinami paskirtų teisÄjų, įgyja teisÄ dalyvauti kitose varžybose ir pan., todÄl tokios veiklos vertinimas kaip sporto Å¡akos negali priklausyti vien nuo fakto, kai ji yra įtraukiama į tam tikros federacijos kuruojamų sporto Å¡akų sÄ raÅ¡Ä . Dalyvių veiksmai, siekiant rezultato, po to, kai tokia veikla yra įtraukiama į tam tikros sporto federacijos kuruojamų sporto Å¡akų sÄ raÅ¡Ä , nepasikeiÄia.
DÄl renginio vertinimo teismas nenuoseklus, nes apraÅ¡omojoje dalyje yra konstatuota, jog įvykis įvyko ânekomercinio automobilių sporto renginio âL. D.â metuâ. Be to, vertinant T. G. veiksmus nurodoma, kad T. G. nesivadovavo galiojanÄiais norminiais aktais renginiams, kuriuose važiuoja padidinto pavojaus Å¡altiniai (nuosprendyje nÄra atskleista apie kokius norminius aktus Äia minima, taÄiau atsižvelgiant į byloje pateiktus norminius aktus, teigtina, kad Äia turima mintyje Lietuvos automobilių sporto kodeksas, varžybų organizavimo taisyklÄs, Lietuvos automobilių sporto saugaus varžybų organizavimo reglamentas), o vadovavosi akivaizdžiai neoficialiomis â âdriftingoâ bendruomenÄs viduje mÄgÄjų sukurtomis taisyklÄmis.
Å iuo atveju įvykio vietoje buvo suformuota trasa, buvo varžomasi dÄl tam tikro rezultato â patekimo į kitas varžybas, kas rodo, kad įvykio metu vyko varžybos, kaip tai numatyta KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo 2 str. 15 d., 27 d., todÄl nebuvo pagrindo teigti, kad tai nebuvo automobilių sporto varžybos. Be to, PanevÄžio apygardos teisme apklaustas specialistas A. B., turintis ilgametÄ patirtį automobilių sporto saugumo užtikrinime, patvirtino, jog tai yra visuotinai žinomas sportas, jie rengia visų rūšių automobilių varžybas, o saugumo reikalavimai yra vieningi visiems automobilių sporto renginiams.Teismas visiÅ¡kai nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl to, jog Lietuvos Respublikoje automobilių sporto varžybų, renginių lenktynių organizavimÄ , jų saugumo užtikrinimo reikalavimus nustato Lietuvos automobilių sporto federacija, jie įtvirtinti Lietuvos automobilių sporto kodekse.
Pagal LASK 16 str. a p. varžybos yra renginys, kurio metu tarpusavyje varžosi automobiliai arba kuriame varžymosi tarpusavyje bruožų suteikia rezultatų paskelbimas. Ä®vykio metu vykusios âdriftingoâ varžybos priskirtinos prie neklasifikuotinų varžybų grupÄs. Pagal LASK 18 str. neklasifikuojamos varžybos â tai varžybos, neįtrauktos į LASF sporto kalendorių, bet pravedamos laikantis LASK reikalavimų. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ neteisingas iÅ¡vadas, jog vykÄs renginys nÄra automobilių sporto varžybos ir tokiu atveju apeliantui kilo pareiga elgtis iÅ¡skirtinai rÅ«pestingai ir atidžiai, todÄl negalÄjo maksimaliai susitelkti į rezultato siekimÄ , kaip tÄ daro sportininkai kitų varžybų metu.
Tokios teismo iÅ¡vados paneigia esamÄ reglamentavimÄ bei esamÄ praktikÄ dÄl neprofesionalių lenktynininkų (kuriems dalyvavimas tokiose lenktynÄse yra tik pomÄgis ir tai nÄra jų pragyvenimo Å¡altinis ar darbas) varžybų organizavimo. Teismo iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja aukÅ¡Äiau paminÄtam norminiam reglamentavimui, specialisto paaiÅ¡kinimams bei byloje nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms, kurios patvirtina, jog minÄtas renginys yra automobilių sporto varžybos, kurioms turi bÅ«ti taikomos visos tokioms varžyboms privalomos taikyti saugos priemonÄs. Lietuvos automobilių sporto kodeksas, varžybų organizavimo taisyklÄs, Lietuvos automobilių sporto saugaus varžybų organizavimo reglamentas, pagal kuriuos sporto varžybų ir renginių organizatoriai atsako už sportininkų, sporto specialistų, sporto mÄgÄjų ir žiÅ«rovų saugumÄ sporto varžybų ir renginių metu.
Å iuose dokumentuose reglamentuoti renginiui (varžyboms) keliami saugumo reikalavimai buvo ir yra privalomi 2009-05-23 renginio, kurio metu ir įvyko nagrinÄjamas įvykis, nes, vykÄs renginys atitinka neklasifikuojamų varžybų statusÄ . 2009-05-23 renginį (varžybas) organizavo UAB â (duomenys neskelbtini)â, organizacinio komiteto pirmininkas ir saugumo virÅ¡ininkas buvo Å¡ios įmonÄs direktorius T. G.. âDriftoâ varžybų trasa sudaryta iÅ¡ trijų zonų: greitÄjimo, įskaitinÄs bei lÄtÄjimo (t. 1 b. l. 42).
Visos Å¡ios zonos privalÄjo bÅ«ti saugiai atskirtos ir aiÅ¡kiai pažymÄtos. AnksÄiau bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka apklaustas specialistas A. B. paaiÅ¡kino, jog varžybų trasoje dalyvių greiÄiai nÄra ribojami. TodÄl bÅ«tent organizatoriui tenka pareiga užtikrinti saugumÄ visoje trasoje (taip pat ir lÄtÄjimo zonoje), įvertinti greiÄius, iÅ¡važiavimo iÅ¡ trasos galimybÄs, kitus nelaimingų įvykių rizikos faktorius ir imtis saugos priemonių apsaugant tiek žiÅ«rovÄ , tiek ir varžybų dalyvį.
Visa atsakomybÄ už trasos saugumÄ tenka bÅ«tent varžybų organizatoriui, kas buvo nurodyta ir KÄdainių miesto savivaldybÄs iÅ¡duotame leidime. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad apeliantui, kaip Å¡ių varžybų dalyviui, nekyla pareiga rÅ«pintis saugumu trasoje; prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į trasÄ Ä¯vertinti esantį saugumÄ Å¾iÅ«rovų atžvilgiu; kažkaip specialiai įvertinti, kad lÄtÄjimo zona neatskirta ir neaptverta inžinieriniais įrenginiais nuo žiÅ«rovų ar nesaugoma fizinÄmis priemonÄmis.
Varžantis Å¡iame automobilių sporte, siekiama pasirodyti kaip galima geriau, važiavimo metu parodyti kaip įmanoma geresnį rezultatÄ , siekiama įskaitinÄje zonoje Å¡oniniu slydimu kuo gražiau praslysti ir pan.., todÄl įskaitinÄje zonoje važiuojama labai arti galimybių ribos, dÄl ko dalyvis visas susikoncentruoja į trasÄ , atliekamus veiksmus ir tuo metu nemato aplink trasÄ esanÄių žiÅ«rovų buvimo vietos bei juos skirianÄių saugos priemonių, nes bÅ«tent organizatoriui â Å¡iuo atveju T.
G. tenka pareiga užtikrinti trasos saugumÄ , nustatyti tinkamÄ , saugų atstumÄ nuo trasos iki žiÅ«rovų buvimo vietos bei jÄ teisingai paženklinti ar imtis kitų saugumo priemonių. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad nuteistasis T. G. jokių saugumo priemonių nesiÄmÄ, dÄl ko nukentÄjusieji buvo nesaugioje vietoje. Tuo labiau, kad kaip nustatyta byloje, jei varžybų organizatorius bÅ«tų ÄmÄsis saugumo priemonių, bÅ«tų nustatÄs bent minimalų saugų atstumÄ nuo trasos iki žiÅ«rovų bÅ«vimo vietos, byloje nustatytų pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta, nes apelianto valdoma transporto priemonÄ po apsisukimų sustojo vos 2,8 m (užfiksuota schemoje) nuo trasos kelio dangos, o Å¡iuo atveju žiÅ«rovai įvykio metu buvo arba ant važiuojamosios (asfaltuotos) trasos dalies, arba visai Å¡alia jos.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis neįvertino lÄtÄjimo zonos saugumo trÅ«kumų, nesumažino greiÄio, netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymo veiksmų visumÄ ir galÄjo suvaldyti automobilį kirsdamas finiÅ¡o linijÄ , pasielgÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai.
Å ias iÅ¡vadas teismas grindÄ neteisinga apelianto parodymų interpretacija. Pažymi, jog nuolat teigÄ, kad reginys savo pobÅ«džiu atitiko sporto varžybas, už kurių saugumÄ iÅ¡skirtinai atsakingas organizatorius, todÄl varžydamasis dalyvis galÄjo visiÅ¡kai susitelkti tik į rezultato siekimÄ , ir dalyvis važiuodamas trasoje, neturÄjo nei pastebÄti, nei tuo labiau tÄ kažkaip specialiai įvertinti trasos saugumo (lÄtÄjimo zona neatskirta ir neaptverta inžinieriniais įrenginiais nuo žiÅ«rovų bei nesaugoma fizinÄmis priemonÄmis) trÅ«kumus.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis, tvirtindamas, jog ir kiti važiuodami nesulÄtindavo greiÄio kirtÄ Ä¯skaitinÄ zonÄ , pripažino, kad kirtÄs įskaitinÄ zonÄ jis greiÄio nesulÄtino.
Pažymi, jog tokius parodymus sÄ lygojo bandymas apkaltinti, kad tik jis vienas į Å¡iÄ zonÄ Ä¯važiuodavo per greitai, be to, varžybų metu trasoje greitis nÄra ribojamas, lÄtÄjimo zona yra trasos dalis, kurioje automobiliai ne stovi, o važiuoja. Kaip pažymÄjo specialistas D. B. (užfiksuota 2012-10-25 ekspertizÄs akto apraÅ¡omojoje dalyje) Å¡oninio slydimo âdriftoâ varžybose automobilis finiÅ¡o linijÄ kerta pravažiavÄs pro jÄ visu korpusu, automobilio slydimas vertinamas taip pat iki to momento, kada automobilis visu korpusu pravažiuoja pro finiÅ¡o linijÄ ; atsižvelgiant į renginio specifikÄ , kirsdamas finiÅ¡o linijÄ automobilis gali, o tuo paÄiu, siekdamas aukÅ¡tesnio rezultato, ir turi slysti Å¡onu.
Akivaizdu, kad siekianÄiam aukÅ¡tų rezultatų dalyviui, iÅ¡vysÄius gan didelį greitį įskaitinÄje zonoje, slystant Å¡onu, nÄra galimybÄs vos tik visu korpusu kirtus finiÅ¡o linijÄ transporto priemonÄ sustabdyti. PrieÅ¡ingai, kaip pažymÄjo specialistas D. B., kirtÄs finiÅ¡o linijÄ ir įvažiavÄs į lÄtÄjimo zonÄ , dalyvis privalo grÄ Å¾inti automobiliui tiesiaeigį stabilų judesį ir tik tada mažinti jo greitį, nes, kaip nurodoma ekspertizÄs akte, staigus automobilio akseleratoriaus pedalo atleidimas ar staigus stabdžio paspaudimas nÄra saugus.
EkspertizÄ iÅ¡vadoje yra konstatuota, jog nÄra duomenų, kad kirtus finiÅ¡o linijÄ automobilio greitis didÄjo. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo, jog trasos lÄtÄjimo zonoje apeliantas nesumažino automobilio važiavimo greiÄio. Be to, ekspertizÄs akte ekspertai patvirtino, jog automobilis, varomas galiniais ratais, slystantis Å¡onu, atsiradus ratų sukibimui su kelio danga įgauna momentinį pagreitį. Taigi, esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad transporto priemonÄs pagreitÄjimas ar greiÄio nesumažÄjimas nepriklausÄ nuo mano valios.Skunde pažymima ir tai, kad Å¡oninio slydimo varžybose yra maksimaliai naudojamas akseleravimas ir stabdymas, dÄl ko padidÄja trintis su asfaltu bei žymiai greiÄiau dyla automobilio padangos.
TodÄl visuomet po įskaitinio važiavimo automobilio padangos bÅ«na stipriai susidÄvÄjusios. PrieÅ¡ startÄ renginio organizatorius ar kitas jo įgaliotas asmuo jokių pastabų dÄl automobilio neatitikties techniniams reikalavimams (tai pat ir dÄl padangų) nepareiÅ¡kÄ, todÄl, važiuodamas įskaitinį ratÄ ir maksimaliai iÅ¡vystydamas greitį, automobiliu slysdamas kaip įmanoma didesniu kampu, apeliantas negalÄjo objektyviai numatyti, kiek susidÄvi padangos, kokia jų bÅ«klÄ ir pan.
TodÄl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad žinojo apie padangų bÅ«klÄ ir turÄjo į tai atsižvelgti, yra niekuo nepagrįsti.Apelianto nuomone, teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas trasos lÄtÄjimo zonoje tariamai netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymo veiksmų visumÄ , dÄl to neva nesuvaldÄ transporto priemonÄs. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, jog apeliantas tariamai galÄjo suvaldyti savo transporto priemonÄ. Nurodoma, kad Å¡ias iÅ¡vadas teismas padarÄ netinkami iÅ¡tyrus ir įvertinus ekspertizÄs aktÄ .
Teismas rÄmÄsi tik dalimi byloje pateiktos ekspertizÄs akto â ekspertizÄs iÅ¡vados 4 p., 18 p., ekspertizÄs akto apraÅ¡omosios dalies nuostatomis, jog tiesioginÄ Ä¯takÄ automobilio âvaldomumuiâ turi vairuotojo veiksmai, o Å¡ių veiksmų pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo subjektyvių veiksnių, tokių kaip vairuotojo patirtis, sugebÄjimai. Objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad bÅ«tent ne nuo vairuotojo valios ar atliekamų transporto priemonÄs valdymo veiksmų transporto priemonÄ neteko âvaldomumoâ, nÄra.
Nuosprendyje, kaip, neva, ekspertizÄs iÅ¡vados citata, pateikiami ir tokie teiginiai, jog âM. K., esant Å¡lapiai kelio dangai, nusidÄvÄjusioms automobilio padangoms, vairuodamas automobilį, varomÄ galiniais ratais, finiÅ¡Ä kirtÄs slysdamas Å¡onu, važiuodamas 60-70 km/h greiÄiu, netinkamai pasirinko automobilio stabdymo ir valdymo veiksmus, nors tokiÄ galimybÄ turÄjo, kas bÅ«tų leidÄ jam suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neiÅ¡slystant į pievÄ â. Tokių teiginių akte ekspertai neiÅ¡dÄstÄ.
Nei nuosprendyje nei ekspertizÄs akte aiÅ¡kiai nepagrįsta, kokiais konkreÄiais veiksmais asmuo padarÄ uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kokių konkreÄių veiksmų nesiÄmÄ, dÄl ko kilo baudžiamojo įstatymo draudžiami padariniai. Nei iÅ¡ nuosprendžio, nei iÅ¡ ekspertizÄs akto nÄra aiÅ¡ku, kokie veiksmai įeina į netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų visumÄ , o kokie â į tinkamai pasirinktų bei atliktų automobilio valdymo veiksmų visumÄ nagrinÄjamu atveju.
EkspertizÄs akto 17 p. konstatuota, jog iÅ¡ tyrimo pateiktos medžiagos objektyviai negalima nustatyti, kaip ir kokių tiksliai automobilio valdymo veiksmų sekÄ (ar perjunginÄjo pavaras, kokiose padÄtyse buvo vairuotojo kojos pedalų, o rankos vairo atžvilgiu) atliko automobilio âNissan 200 SXâ vairuotojas M. K., kirtÄs finiÅ¡o linijÄ . EkspertizÄs akte teigiama, jog įvykio metu, kirtus finiÅ¡o linijÄ , pasirinkti automobilio valdymo veiksmai buvo nepriimtini, taÄiau nÄra atskleista, kÄ Å¡iuo reiÅ¡kia terminas ânepriimtiniâ.
Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, be iÅ¡lygų remdamasis ekspertizÄs akto apraÅ¡omojoje dalyje nurodytais teiginiais, jog pateiktoje medžiagoje nÄra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad bÅ«tent ne nuo vairuotojo valios ir atliekamų transporto priemonÄs valdymo veiksmų, transporto priemonÄ neteko valdomumo, visiÅ¡kai nevertino kitų ekspertizÄs akte esanÄių duomenų, kurie leidžia suabejoti ekspertų teiginiais, jog įvykis įvyko vien tik dÄl vairuotojo netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų.
EkspertizÄs akte teigiama, jog negalima apskaiÄiuoti automobilio važiavimo greiÄio Å¡io eismo įvykio metu ir nustatyt kokia tikslia trajektorija automobilis nuslydo į padÄtį po eismo įvykio, bei kurioje vietoje automobilio vairuotojas M. K. prarado automobilio valdomumÄ ; negalima nustatyti, kurioje oro uosto teritorijos vietoje ir kaip buvo įrengtas trasos startas, greitÄjimo, įskaitinÄ ir lÄtÄjimo zonos, taip pat finiÅ¡as, negalima nustatyti, kokia buvo automobilio padÄtis po eismo įvykio Å¡ių trasos dalių, o bÅ«tent finiÅ¡o atžvilgiu ir kurioje vietoje važiuojamosios dalies ilgio ir ploÄio atžvilgiu, taip pat trasos dalių (finiÅ¡o) atžvilgiu automobilio vairuotojas M.
K. prarado automobilio valdomumÄ ; nesant Å¡ių duomenų, o taip pat duomenų apie lenktynių trasos atkarpas (nuo finiÅ¡o linijÄ Å¾yminÄio pilono iki susidÅ«rimo vietos), detalius atstumus, nÄra galimybÄs nustatyti automobilio greiÄio atskirose Å¡ios trasos atkarpos vietose; negalima tiksliai apskaiÄiuoti automobilio važiavimo greiÄio Å¡io eismo įvykio metu. Å ių duomenų trÅ«kumas sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti vienareikÅ¡me iÅ¡vada, kad transporto priemonÄ neteko valdomumo tik nuo vairuotojo valios ir atliekamų valdomumo veiksmų. VisiÅ¡kai nÄra aiÅ¡ku, kuo remiantis ekspertizÄs akte bei teismo nuosprendyje daromos prielaidos, jog kirtÄs finiÅ¡o linijÄ ir tinkamai pasirinkÄs bei atlikÄs automobilio valdymo veiksmų visumÄ , dÄl kurių automobilis įgautų tiesiaeigį stabilų judesį, apeliantas bÅ«tų turÄjÄs techninÄ galimybÄ suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neiÅ¡slystant į pievÄ .
EkspertizÄs akte specialistas D. B. yra pasisakÄs, kad dalyvių pasirodymas yra vertinamas iki to momento, kada automobilis visu korpusu pravažiuoja pro finiÅ¡o linijÄ . Taip pat ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje yra užfiksuota, jog skundo autoriaus automobiliui kirtus finiÅ¡o linijÄ visu korpusu, iki automobilis pradÄjo suktis, praÄjo vos 0,320 sekundÄs (t. y. praÄjo vos treÄdalis sekundÄs nuo to momento, kai kirto finiÅ¡o linijÄ iki jo automobilis pradÄjo nevaldomai suktis (ekspertizÄs akto 5 puslapis)).
Akivaizdu, kad, esant tokiam trumpam laiko tarpui nuo finiÅ¡o kirtimo iki kol automobilis pradÄjo suktis, kyla pagrįstas klausimas, kuo remiantis teismas nustatÄ, jog byloje gali bÅ«t daroma neabejotina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamo įvykio metu egzistavo tikimybÄ, kurios buvimÄ apeliantas turÄjo ar privalÄjo suvokti, jog galima iÅ¡vengti susidÅ«rimo imantis kitų veiksmų (priemonių), sudaranÄių techninÄ galimybÄ suvaldyti automobilį. Automobilio nesuvaldymas ir slydimas, atsižvelgiant į tai, kad tai įvyko automobilių sporto renginio (varžybų) metu, baigiant važiuoti įskaitinį ratÄ ir stengiantis iÅ¡tiesinti bei suvaldyti slystantį automobilį, Å¡iuo atveju turÄtų bÅ«ti laikomi ne neteisÄtų veiksmų pasekmÄmis, o nelemtu atsitiktinumu, nelaimingu atsitikimu, įvykusiu automobilių sporto varžybų metu.
Tuo tarpu už dalyvių ir žiÅ«rovų saugumÄ , kaip minÄta, visose trasos zonose atsako organizatorius ir/ar jo įgaliotas asmuo. Varžybose važiuodamas maksimaliai greitai (kas yra vienas esminių rezultatų vertinimo kriterijų) įskaitinį ratÄ , apeliantas tvirtina ne tik negalÄjÄs numatyti, jog automobilį sumÄtys, jis praras kontrolÄ bei nuslys į varžybas stebinÄius žiÅ«rovus, bet ir negalÄjo žinoti, jog renginio (varžybų) organizatorius nevykdo savo įsipareigojimų varžybų saugumo užtikrinimo srityje, t. y. jog žiÅ«rovai varžybas stebi neleistinoje, nesaugioje vietoje, neatitvertoje nuo trasos saugos barjerais, nes susipažinimo su trasa metu apeliantas domÄjosi tiek, kiek susijÄ su važiavimu, paÄia trasa.
Å iuo atveju objektyviais, patikimais ir iÅ¡samiais įrodymais byloje nÄra įrodyti apelianto neteisÄti veiksmai/neteisÄtas elgesys, todÄl jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, nes nÄra įrodyti visi esminiai inkriminuotos veikos elementai (neįrodyta veikos sudÄtis). Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas negalÄjo aiÅ¡kiai nuosprendyje konstatuoti, kokia neatsargumo forma â nusikalstamu pasitikÄjimu ar nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 str.) buvo padaryta nusikalstama veika, bei nuosprendyje neatskleidÄ kuo pasireiÅ¡kÄ apelianto suvokimas inkriminuotos veikos padaryme.
NagrinÄjamas įvykis įvyko staiga, kai tik skundo autorius kirto finiÅ¡o linijÄ , todÄl nÄra jokiais objektyviais duomenimis pagrįsti teismo teiginiai, kad jis, kirtÄs finiÅ¡o linijÄ , turÄjo suvokti ar suvokÄ, kad gali imtis kitų (sprendime neįvardintų) veiksmų bei turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti įvykio. Teismas nesiaiÅ¡kino ir skundžiamame nuosprendyje nepasisakÄ, kaip apeliantas suvokÄ visus daromo nusikaltimo sudÄties požymius, kokios buvo valinÄs pastangos dÄl kilusių padarinių â nesunkaus sveikatos sutrikdymo.Visa tai rodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 2 d., todÄl Å¡ioje dalyje teismo nuosprendis turÄtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas â iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Be to, skirdamas bausmÄ, teismas netinkamai įvertino BK 54 str. numatytus reikalavimus, kas sÄ lygojo taip pat ir neteisingos bausmÄs paskyrimÄ .
Vadovaujantis BK 55 str. nuostata, kartu įvertinus ir tai, kad žala nukentÄjusiesiems atsirado dÄl treÄiųjų asmenų neteisÄtų veiksmų, jiems skirtų pareigų neatlikimo, akivaizdu, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam už neatsargaus nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , neturÄtų bÅ«ti skiriama su laisvÄs atÄmimu susijusi bausmÄ. Apeliantas anksÄiau neteistas, turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, gauna pastovias pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo Å¡eima.
Psichiatrijos ligoninÄse nesigydÄ, į narkologinÄ apskaitÄ neįraÅ¡ytas. Beveik visiems nukentÄjusiems pareiÅ¡kÄ užuojautÄ . Taip pat, pasitaikius progai, atsipraÅ¡Ä ir dalies jų artimųjų, norÄjo bent iÅ¡ dalies prisidÄti prie jų gydymo iÅ¡laidų apmokÄjimo.Skunde teigiama, kad teismas, paskirdamas apeliantui laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir atidÄdamas jos vykdymÄ , iÅ¡ esmÄs atsižvelgÄ tik į nukentÄjusiųjų patirtus sužalojimus, jų kiekį ir pan., apelianto manymu, svarbu atsižvelgti ir į paÄių nukentÄjusiųjų elgesį prieÅ¡ įvykį, jų asmenybes, patirtį ir pan.
Visi nukentÄjusieji yra (tuo metu buvo) âdriftingoâ mÄgÄjai, Å¡ios sporto Å¡akos aktyvistai, dažnai dalyvaudavÄ varžybose, todÄl puikiai žinojo Å¡ios sporto Å¡akos specifikÄ , galimus incidentus varžybų metu, taÄiau, kaip patys patvirtino, įvykio dienÄ jie nesaugioje vietoje stovÄjo ilgÄ laikÄ , visai Å¡alia važiuojamosios dalies, rizikavo, kas rodo, kad dÄl kilusių padarinių atsiradimo iÅ¡ dalies yra atsakingi ir jie. NukentÄjusieji patys įvykio metu elgÄsi rizikingai, ir toks jų elgesys turÄtų bÅ«ti pripažintas dideliu neatsargumu.
DÄl Å¡ių aplinkybių apelianto manymu laisvÄs atÄmimo bausmÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo principams, norminiam reglamentavimui dÄl bausmÄs skyrimo pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui.             Skunde apeliantas taip pat teigia, jog jis nÄra kaltas dÄl kilusio įvykio bei atsiradusių padarinių, todÄl reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai jo atžvilgiu turÄtų bÅ«ti visiÅ¡kai atmesti, jis nÄra tinkamas atsakovas ir nÄra pagrindo nukentÄjusiesiems reikalauti iÅ¡ jo žalos atlyginimo.
Be to, teismas neteisingai taikÄ BPK nuostatas, reglamentuojanÄias civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , bei CK nuostatas, todÄl nepagrįstai priteisÄ akivaizdžiai per dideles tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs žalos kompensacijas.Byloje nÄra pateikta objektyvių įrodymų, rodanÄių, kad nukentÄjusiojo T. T. nurodomas fotoaparatas, objektyvas, telefonas buvo sugadinti bÅ«tent nagrinÄjamo įvykio metu. Tokios teismo iÅ¡vados paremtos tik subjektyvia nukentÄjusiojo pozicija. NagrinÄjamas įvykis įvyko 2009-05-23, tuo tarpu nukentÄjusiojo nurodomi daiktai buvo apžiÅ«rÄti tik 2010-02-10, t. y. praÄjus daugiau nei pusei metų.
T. T. teigÄ, kad dÄl fotoaparato ir objektyvo apžiÅ«ros kreipÄsi tik tuomet, nes tuomet pradÄjo rengti civilinį ieÅ¡kinį. TaÄiau toks T. T. aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas, nes kaip seka iÅ¡ bylos medžiagos T. T. į advokatÄ kreipÄsi dar vÄliau â 2010 metų balandžio pradžioje, o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010 m. balandžio 15 d. Be to, T. T. neteigÄ ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas netrukus po nagrinÄjamo įvykio, kad buvo sugadinti jo dabartiniu metu nurodomi daiktai.
Tai leidžia suabejoti, ar nurodomi daiktai buvo sugadinti nagrinÄjamo įvykio metu. TodÄl nesant pakankamų įrodymų, toks nukentÄjusiojo reikalavimas turÄjo bÅ«ti atmestas kaip neįrodytas.Byla yra nagrinÄjama jau labai ilgÄ laiko tarpÄ , taÄiau iki Å¡iol nukentÄjusysis nepateikÄ jokių įrodymų, jog Å¡ioje byloje jis gali reikÅ¡ti bei pagrįsti ir kitus turtinius reikalavimus. Civilinio ieÅ¡kovo nurodymas, kad jis patyrÄ iÅ¡laidų, susijusių su gydymu, negavo dalies darbo užmokesÄio, yra niekuo neparemti.
To nepatvirtina jokie objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai. TodÄl tokie nukentÄjusiojo reikalavimai, prieÅ¡ingai nei tÄ padarÄ pirmosios instancijos teismas, turÄjo bÅ«ti ne perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka, o atmesti kaip neįrodyti, nes akivaizdu, kad Å¡ioje dalyje nukentÄjusysis piktnaudžiauja savo subjektine teise (CK 1.37 str. 3 d.).Apeliantas nesutinka ir su E. Å . priteistu 5 011,15 Lt turtinÄs žalos atlyginimu, teigia, jog Å¡i žala nÄra pagrįsta, bÅ«tina ir reali, jos nepatvirtina objektyvÅ«s, teisingi dokumentai.
NukentÄjusysis neįrodÄ, kad papildomas gydymas buvo reikalingas. NukentÄjusiojo nurodomos kelionių pas gydytojus iÅ¡laidos nÄra realios, kadangi akivaizdu, kad pagal tuomet galiojusias degalų kainas, už tokiÄ sumÄ galima buvo įsigyti ženklų kiekį degalų, kuriuo naudojantis galima nuvažiuoti pakankamai didelius atstumus. Tuo tarpu nukentÄjusysis E. Å . pateikÄ tris kasos kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentÄjusysis kelis kartus pylÄsi didelius kiekius degalų. Be to, gan dideli kiekiai degalų buvo pirkti 2009-05-24 ir 2009-06-01, t. y. keletÄ dienų po įvykio.
Tuo tarpu iÅ¡ Å¡io nukentÄjusiojo paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų matyti, kad tomis dienomis E. Å . buvo gydomas VšĮ âVilniaus universitetinÄ greitosios pagalbos ligoninÄâ. Be to, degalai buvo pirkti ne Vilniuje, o (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Teismui nepateikta iÅ¡rašų iÅ¡ ligos istorijos, kuriose nurodomos apsilankymų datos, kurios turÄtų sutapti su įgyto kuro datomis. Visų Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad aukÅ¡Äiau nurodomi nukentÄjusiojo reikalavimai turÄjo bÅ«ti atmesti, nes nepagrįsti.Apeliantas teigia, jog B.
Ž. priteista 2628,72 Lt turtinei žalai atlyginti taip pat nepagrįstai. NÄra pateikta objektyvių įrodymų, rodanÄių, kad nukentÄjusiojo nurodomas fotoaparatas, objektyvas buvo sugadinti bÅ«tent nagrinÄjamo įvykio metu. Viskas įvyko 2009-05-23, tuo tarpu nukentÄjusiojo nurodomas fotoaparatas ir objektyvas buvo apžiÅ«rÄti tik 2010-02-03, t. y. praÄjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio. Tai leidžia suabejoti, ar nurodomi daiktai buvo sugadinti nagrinÄjamo įvykio metu. Taip pat byloje nÄra jokių įrodymų, kad nukentÄjusiojo rÅ«bai ir laikrodis buvo sugadinti įvykio metu.
Vien nukentÄjusiojo pateikiama rÅ«bų dovanojimo pažyma neįrodo, kad Å¡ie rÅ«bai buvo sugadinti ir kad jie buvo sugadinti bÅ«tent nagrinÄjamo įvykio metu. Be to, byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kad buvo sugadintas nukentÄjusiojo laikrodis ir kad jo vertÄ yra bÅ«tent 300 Lt. B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas netrukus po nagrinÄjamo įvykio, neteigÄ, kad buvo sugadinti jo dabartiniu metu nurodomi daiktai. NukentÄjusiojo nurodomos, neva patirtos kelionių pas gydytojus iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai nepagrįstos, jos nÄra bÅ«tinos ir realios, jų nepatvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, kuriose bÅ«tų užfiksuotos apsilankymų datos, sutampanÄios su įgyto kuro datomis.
Be to, nukentÄjusiojo nurodomos kelionių pas gydytojus iÅ¡laidos nÄra realios, kadangi akivaizdu, kad pagal tuomet galiojusias degalų kainas, už tokiÄ sumÄ galima buvo įsigyti ženklų kiekį degalų, kuriuo naudojantis galima nuvažiuoti pakankamai didelius atstumus. Tuo tarpu nukentÄjusysis B. Ž. pateikÄ tris kasos kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentÄjusysis kelis kartus pylÄsi gan didelius kiekius degalų â 2009-05-23, 2009-05-24 ir 2009-06-28, t. y. tÄ paÄiÄ dienÄ , kai įvyko nagrinÄjamas įvykis, kitÄ dienÄ po įvykio bei praÄjus kiek daugiau nei mÄnesiui po įvykio.
Tuo tarpu iÅ¡ Å¡io nukentÄjusiojo paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų matyti, kad B. Ž. iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas greitosios pagalbos automobiliu į KÄdainių ligoninÄ, vÄliau perkeltas į Kauno medicinos universiteto klinikÄ , kurioje buvo gydytas iki 2009 m. birželio pradžios, o nuo 2008-06-08 iki 2009-07-08 atliko reabilitacijÄ sanatorijoje âPuÅ¡yno keliasâ. Be to, degalai buvo pirkti ne Vilniuje, kur kaip nurodo nukentÄjusysis, jis gyvena, o (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje.
Visa tai rodo, kad nukentÄjusiojo reikalavimai dÄl turtinÄs žalos atlyginimo turÄjo bÅ«ti atmesti, kaip nepagrįsti.Apeliantas taip pat teigia, jog nepagrįstai A. P. buvo priteista 1 809,85 Lt byloje nÄra pateikta objektyvių įrodymų, rodanÄių, kad nukentÄjusiojo rÅ«bai buvo sugadinti įvykio metu. Apie tai jis niekuomet nÄra nurodÄs. Taip pat nepateikÄ tÄ patvirtinanÄių įrodymų. Tai pat įrodymų rodanÄių jų vertÄ. NukentÄjusiojo nurodomos neva patirtos kelionių pas gydytojus iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai nepagrįstos, jos nÄra bÅ«tinos ir realios, jų nepatvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, kuriose bÅ«tų užfiksuotos apsilankymų datos, sutampanÄios su įgyto kuro datomis.
Taip pat nurodomos patirtos iÅ¡laidos gydymuisi nÄra pagrįstos bÅ«tinumu, kuriuos patvirtintų raÅ¡ytiniai sveikatos priežiÅ«ros specialistų suraÅ¡yti nurodymai. Byla yra nagrinÄjama jau labai ilgÄ laiko tarpÄ , per kurį nukentÄjusysis taip ir nesugebÄjo tinkamai suformuluoti savo reikalavimÄ ir jį pagrįsti. NukentÄjusiojo nurodymas, kad jis negavo dalies darbo užmokesÄio, yra niekuo neparemti. To nepatvirtina jokie objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai, todÄl tokie nukentÄjusiojo reikalavimai, prieÅ¡ingai nei tÄ padarÄ pirmosios instancijos teismas, turÄjo bÅ«ti ne perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka, o atmesti kaip neįrodyti, nes akivaizdu, kad Å¡ioje dalyje nukentÄjusysis piktnaudžiauja savo subjektine teise.Apelianto manymu, nukentÄjusiajam T.
T., E. Å ., A. P. ir B. Ž. priteistos po 15000 Lt neturtinÄs žalos kompensacijos yra nepagrįstos, aiÅ¡kiai per didelÄs, neatitinkanÄios teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Nors įvykio metu nukentÄjusiesiems ir buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, fiziniai sužalojimai, taÄiau jiems buvo suteikta kvalifikuota pagalba, jie faktiÅ¡kai pasveiko, visi dirbantys, liekamųjų padarinių ateityje turÄtų nelikti. Byloje nÄra pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžianÄių suabejoti nukentÄjusiųjų visiÅ¡ko pasveikimo galimybe.
NukentÄjusiesiems įvykio metu buvo padaryti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Kaip patys patvirtino visi nukentÄjusieji, jiems nebuvo nustatytas darbingumo lygio praradimas, jie gali laisvai įsidarbinti, judÄti, bendrauti, dÄl ko nÄra apribota galimybÄ gyventi pilnavertį gyvenimÄ . NukentÄjusiųjų iÅ¡gyvenimai, nurodomas, neva, profesinių įgÅ«džių praradimas, negalÄjimas baigti mokslų yra paremti vien paÄių nukentÄjusiųjų ar jų artimųjų paaiÅ¡kinimais, subjektyviais iÅ¡vedžiojimais.
To nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos įrodymai.Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ apelianto nurodomas aplinkybes, įrodanÄias, jog praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos kompensacijos turi bÅ«ti ženkliai mažinamos, jas priteisiant minimalaus dydžio. Apeliantas nors ir dirba, gauna pajamas, taÄiau darbo užmokestis nÄra didelis, kas mÄnesį moka ir dar ilgÄ laikÄ mokÄs paskolÄ už įsigytÄ automobilį, kuris buvo visiÅ¡kai sugadintas įvykio metu. Be to, apeliantas dÄl įvykio taip pat labai iÅ¡gyvena, patyrÄ stresÄ , sutriko miegas, negali susikaupti, greitai pavargsta, dÄl ko negali toliau siekti magistro diplomo, siekti iÅ¡sikeltų tikslų darbinÄje aplinkoje.
DÄl taikomų turtinių apribojimų neteko galimybÄs įsigyti bÅ«stÄ . Gaunamų pajamų nepakanka net ir bÅ«tiniems poreikiams patenkinti. Be to, kitas Å¡ioje byloje nuteistasis T. G., kuris ir turÄtų visiÅ¡kai atsakyti dÄl to, kad neįgyvendino pareigos trasoje užtikrinti saugumÄ , taip pat neturi turto, pajamų, jo bendrovÄ bankrutuoja. Taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakÄ nukentÄjusiųjų elgesį vertinti kaip didžiai rizikingÄ , kaip didelį neatsargumÄ ir tuo pagrindu ženkliai priteistinas turtinÄs ir neturtinÄs žalos kompensacijas.Apeliantas teigia, jog byla nÄra itin sudÄtinga, jokie sudÄtingi, daug laiko užimantys procesiniai veiksmai, teisiniu požiÅ«riu sudÄtingi klausimai nebuvo sprendžiami, nukentÄjusiųjų reiÅ¡kiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti tik iÅ¡ dalies, todÄl apelianto manymu atsižvelgiant ir į anksÄiau nurodytÄ sunkiÄ nuteistojo turtinÄ padÄtį, priteistos sumos advokatų paslaugoms apmokÄti yra akivaizdžiai nepagrįstos, neatitinkanÄios teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nukentÄjusiuosius B. Ž. ir T. T. bylos nagrinÄjimo eigoje tos paÄios teisinių paslaugų sutarties Nr. 796/2009 pagrindu atstovavo NORDIA BAUBLYS&Partners advokatų profesinÄs bendrijos advokatas J. J.. Bylos nagrinÄjimas pradinÄje stadijoje buvo atidedamas esant bÅ«tent Å¡ių nukentÄjusiųjų praÅ¡ymams. PradinÄje stadijoje bylos nagrinÄjimas nepagrįstai užtÄsÄ ir niekuo nepagrįstas nukentÄjusiojo E. Å . praÅ¡ymas atlikti papildomÄ jo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizÄ.
Be to, tas pats advokatas paruoÅ¡Ä nukentÄjusiųjų teismui pateiktus analogiÅ¡kus civilinius ieÅ¡kinius, parengtus panaudojant faktiÅ¡kai tÄ patį Å¡io procesinio dokumento pavyzdį bei analogiÅ¡kus patikslintus ieÅ¡kinius. Vertinant Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priteistos net ir sumažintos nukentÄjusiųjų B. Ž. ir T. T. patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokÄti â po 5 tÅ«kstanÄius litų kiekvienam, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų, todÄl Å¡ios sumos dar turÄtų bÅ«ti mažinamos.Atsikirtime į apeliacinius skundus nukentÄjusiojo B.
Ž. atstovas adv. J. J. praÅ¡o skundus atmesti.Teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. K. ir jo gynÄjas â jo skundÄ tenkinti, o apelianto T. G. skundÄ atmesti, nuteistasis T. G. ir jo gynÄjas â advokato A. JaraÅ¡iaus skundÄ tenkinti, o apelianto M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Skundai atmestini.DÄl nuteistojo T. G. gynÄjo skundo ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra jokio pagrindo konstatuoti, jog renkant ir vertinant įrodymus bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pažeistos BPK 20 straipsnio ar kitų BPK straipsnių nuostatos.
ŽemesnÄs instancijos teismo sprendimas suraÅ¡ytas laikantis BPK nustatytų nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklių. NepaÅ¡alintų abejonių, kurios turÄtų bÅ«ti vertinamos apelianto naudai, nagrinÄjamoje byloje nÄra. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo byloje surinktų duomenų visumÄ ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , padarant motyvuotas, abejonių nekelianÄias, esminių prieÅ¡taravimų neturinÄias iÅ¡vadas dÄl T. G. padarytos nusikalstamos veikos. Apelianto reiÅ¡kiamos abejonÄs dÄl bylos nagrinÄjimo nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti naikinamas ar keiÄiamas.
Skundo argumentas dÄl pirmosios instancijos teismų Å¡aliÅ¡kumo taip pat nepagrįstas. Teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijÄs su iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs turÄjimu. Å aliÅ¡ku visada turÄtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinÄja teisÄjas, negalintis dalyvauti procese dÄl BK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas T. G. gynÄjas nenurodÄ. Bylos duomenimis, nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad KÄdainių raj. apylinkÄs teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, turÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ, t. y. buvo Å¡aliÅ¡kas.
Teiginys, kad teismas perkÄlÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tÄ T. G. deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei (t. 3 b. l. 96), 2009-05-18 UAB â (duomenys neskelbtini)â kreipÄsi į minÄtÄ savivaldybÄ, norÄdama gauti leidimÄ organizuoti nekomercinį automobilių sporto âdriftingoâ renginį (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje. Å iame praÅ¡yme, kurį pasiraÅ¡Ä UAB â (duomenys neskelbtini)â direktorius T. G., nurodoma, kad per pastaruosius tris metus bendrovÄ ir kolektyvas organizavo virÅ¡ 20 âdriftingoâ Å¡ou renginių, kad planuojamÄ renginį organizuos ir prižiÅ«rÄs patyrusių asmenų komanda, o žiÅ«rovams renginys nemokamas.
Ir tokį leidimÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybÄs administracija davÄ (t. 1 b. l. 39). Å iame leidime (kurio Nr. L-11) taip pat nurodyta, kad renginio organizatoriai atsako už dalyvių ir žiÅ«rovų saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , prieÅ¡gaisrinių reikalavimų bei kitų priemonių, keliamų panaÅ¡aus pobÅ«džio renginiams, užtikrinimÄ . Taigi bÅ«tent UAB â (duomenys neskelbtini)â buvo atsakinga už renginio, įvykusio 2009 m. gegužÄs 23 d., (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje, dalyvių ir žiÅ«rovų saugumÄ .
Å ios bendrovÄs direktoriumi buvo nuteistasis T. G., kuris, remiantis byloje apklaustų asmenų â paties T. G., G. B., E. Å . bei kitų parodymais, ne tik vadovavo minÄtai bendrovei ir buvo vienintelis jos akcijų turÄtojas, bet ir asmeniÅ¡kai organizavo minÄtÄ renginį, rÅ«pinosi (buvo atsakingas) jo saugumo užtikrinimu, o taip pat ir buvo vienas iÅ¡ âdriftingoâ arba âdriftoâ (Å¡oninio slydimo) atsiradimo pradininkų Lietuvoje, pagrindinis tokios rūšies renginių organizatorius.
MinÄtas aplinkybes patvirtina ir renginio (duomenys neskelbtini), įvykusio 2009 m. gegužÄs 23 d., nuostatai. Juose užfiksuota, kad UAB â (duomenys neskelbtini)â organizuoja nekomercinį renginį, kurio metu vyks atvira atranka į âdriftingoâ Äempionato PRO lygÄ . Kaip Å¡io renginio organizacinio komiteto pirmininkas, komisaras pirmininkas, saugumo virÅ¡ininkas ir vyriausias teisÄjas nuostatuose nurodytas nuteistasis T. G. (t. 1 b. l. 41-46). Pagal Lietuvos Respublikos KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d.
Nr. I-1151 redakcija, su pakeitimais, galiojusiais 2009-05-23) 2 str. 27 punktÄ , sporto varžybos â dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iÅ¡ anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinÄs sporto Å¡akos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslÄ nustatyti nugalÄtojus, prizininkus. Lietuvos automobilių sporto federacija yra tarptautinÄs automobilių federacijos (sutrumpintai FIA) narÄ. Taigi LASF, bÅ«dama FIA narÄ, turi laikytis Tarptautinio sporto kodekso reikalavimų ir paklusti FIA sprendimams.
TarptautinÄ automobilių federacija pripažįsta LASF, kaip vienintelÄ sporto valdžiÄ , kuri visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gali vadovauti automobilių sportui. IÅ¡ viso to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tik LASF nustato automobilių sporto renginių organizavimo ir vykdymo taisykles. BÅ«tent tokios taisyklÄs iÅ¡dÄstytos LASF priimtame Lietuvos automobilių sporto kodekse. Remiantis Å¡iuo kodeksu (redakcija, patvirtinta 2009 m. gegužÄs 16 d., (t. 3 b. l. 100-130)) â varžybos yra renginys, kurio metu tarpusavyje varžosi automobiliai arba kuriame varžymosi tarpusavyje bruožų suteikia rezultatų paskelbimas.
Tokios varžybos gali bÅ«ti tarptautinÄs ir nacionalinÄs. NacionalinÄs varžybos skirstomos į klasifikuojamas ir neklasifikuojamas (kodekso 18 punktas). Neklasifikuojamos varžybos â tai varžybos, neįtrauktos į LASF sporto kalendorių, bet pravedamos laikantis Lietuvos automobilių sporto kodekso reikalavimų. TaÄiau net ir tokių varžybų pravedimas sankcionuojamas LASF, patvirtinant varžybų papildomus nuostatus. Tokios varžybos, kurios organizuojamos nesilaikant minÄto kodekso reikalavimų, laikomos draudžiamomis varžybomis (kodekso 59 punktas).
Remiantis nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis UAB â (duomenys neskelbtini)â leidimo organizuoti automobilių sporto varžybas neturÄjo, âdriftasâ, kaip automobilių sporto Å¡aka, į LASF automobilių sporto Å¡akų sudÄtį įtraukta tik 2012-03-31 (t. 5 b. l. 99). TodÄl renginys pavadinimu (duomenys neskelbtini), įvykÄs 2009 m. gegužÄs 23 d. (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje, automobilių sporto varžybomis, atitinkanÄiomis KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo ir Lietuvos automobilių sporto kodekso nuostatus, negali bÅ«ti laikomas.
Šį renginį pagal automobilių sporto kodeksÄ galima laikyti tik draudžiamomis varžybomis. Kad tokio pobÅ«džio varžybos laikomos nelegaliomis (draudžiamomis), patvirtino ir apeliacinÄs instancijos teisme apklaustas LASF saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkas R. M.. NÄra abejonių ir dÄl to, kad tai buvo varžybos â jų metu buvo varžomasi dÄl rezultato (buvo atrenkami geriausieji (t. 3 b. l. 45)), dÄl patekimo į kitÄ varžybų etapÄ , tai yra âdriftingoâ Äempionato PRO lygÄ (t. 1 b. l. 41-46).TaÄiau bet kokiu atveju asmuo, organizuojantis vienÄ ar kitÄ renginį, kartu privalo prisiimti atsakomybÄ už Å¡io renginio saugumÄ â tiek dalyvių, tiek stebÄtojų (žiÅ«rovų).
Pirmosios instancijos teismas 2013-07-18 nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad tokiu asmeniu automobilių âdriftingoâ renginio (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje metu buvo nuteistasis T. G.. Tiek nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme T. G., tiek apeliaciniame skunde apelianto gynÄjas advokatas A. JaraÅ¡ius neginÄijo, kad bÅ«tent Å¡is nuteistasis buvo minÄto renginio (duomenys neskelbtini) pagrindinis organizatorius, o taip pat asmuo, atsakingas už Å¡io renginio saugumÄ .
Apeliaciniame skunde nesutinkama su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkÄs teismo padaryta iÅ¡vada, kad renginio dalyvių ir jį stebÄjusių asmenų saugumas nebuvo užtikrintas, dÄl ko vienam iÅ¡ dalyvių (M. K.) nesuvaldžius automobilio, nukentÄjo septyni jį stebÄjÄ (vienas jų, T. T., buvo užsiregistravÄs kaip fotografas) asmenys. Kaip jau minÄta, organizuojant 2009 m. gegužÄs 23 d. įvykusias automobilių âdriftingoâ varžybas (duomenys neskelbtini) UAB â (duomenys neskelbtini)â įsipareigojo savo jÄgomis ir priemonÄmis suorganizuoti šį renginį.
O Å¡io renginio organizacinio komiteto pirmininku, komisaru pirmininku, saugumo virÅ¡ininku ir vyriausiu teisÄju buvo apeliantas T. G.. Varžymasis, rungtyniavimas automobiliais reikalauja ypatingų saugumo priemonių, kadangi tokiuose renginiuose dÄl įvairių priežasÄių nuolat susidaro avarinÄs situacijos. TodÄl tokių varžybų, kuriose siekiama rezultato, varžomasi padidinto pavojaus Å¡altiniu â automobiliu, organizatoriams, taip pat automobiliams, jų vairuotojams, trasoms, keliami ypatingi saugumo reikalavimai.
Tai, kad nagrinÄjamu atveju KÄdainių rajone 2009 m. gegužÄs 23 d. vykusios automobilių âdriftoâ varžybos priskirtinos prie draudžiamų (nelegalių), jų organizatoriaus T. G. nuo varžybų dalyvių bei žiÅ«rovų saugumo užtikrinimo neatleidžia. O kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje apklaustų specialistų â LASF Saugaus varžybų organizavimo pirmininkų (juo buvusių skirtingais laikotarpiais) A. B. ir R. M. paaiÅ¡kinimų apeliacinÄs instancijos teismuose, 2009 m. gegužÄs 23 d.
įvykusiose automobilių âdriftoâ varžybose saugumo reikalavimų nebuvo laikytasi. Specialistai patvirtino, kad pirmiausia turÄjo bÅ«ti sudarytas trasos saugumo planas, nubraižyta (saugumo) schema, kurioje turÄjo bÅ«ti nurodyti atitvÄrimai nuo žiÅ«rovų, dalyvių, kuriais vadovaujantis ir jų laikantis ir turÄjo bÅ«ti organizuojamos varžybos. Kaip paaiÅ¡kino T. G., prieÅ¡ 2009-05-23 įvykusias âdriftoâ varžybas (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas saugos planas, nubraižyta saugumo schema.
TaÄiau minÄta schema (t. 1 b. l. 46), apklaustų specialistų tvirtinimu, visiÅ¡kai neatitinka jokių reikalavimų â tai praktiÅ¡kai yra tik teritorijos, o ne trasos saugumo planas ir vien tik dÄl to varžybos vykti negalÄjo (LASF Saugaus varžybų organizavimo komitetas joms vykti nebÅ«tų davÄs leidimo), nes vadovaujantis tokiu planu ir tokia schema varžybų saugumo organizuoti ir užtikrinti neįmanoma. IÅ¡ renginio (duomenys neskelbtini) nuostatų (t. 1 b. l. 41-46) matyti, kad âdriftoâ varžybų trasa susideda iÅ¡ trijų zonų: greitÄjimo, įskaitinÄs ir lÄtÄjimo.
Taigi kiekviena iÅ¡ Å¡ių trijų zonų yra trasos dalis ir turi bÅ«ti atitinkamai apsaugota. Apklausti specialistai taip pat patvirtino, kad lÄtÄjimo zona yra trasos dalis, kad jai turi bÅ«ti keliami tie patys saugos reikalavimai, kaip ir visai trasai. IÅ¡ T. G., M. K., kitų âdriftoâ varžybose dalyvavusių ir baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų matyti, kad vykusio renginio metu vairuotojų greitis trasoje nebuvo ribojamas. Remiantis specialistų R.
M., A. B. paaiÅ¡kinimais, nors âdriftoâ varžybų dalyviai lÄtÄjimo zonoje nelenktyniauja, nesiekia rezultato, taÄiau dÄl įvairių techninių priežasÄių lÄtÄjimo zonÄ jie gali įveikti tokiu pat greiÄiu, kaip ir kitas trasos dalis. Reikia įvertinti, kad âdriftoâ metu naudojamasi technika â automobiliais, kurie trasoje sugenda, sutrinka jų stabdžiai, užsikerta akseleratoriai, sugenda vairo mechanizmas, nudyla padangos. Turi bÅ«ti įvertinama ir tai, kad vairuotojas gali susidurti su automobilio valdymo problema ar jam sutrikti sveikata, kad dÄl varžybų įtampos, patirties stokos ar dÄl kitų priežasÄių jis gali netinkamai pasirinkti automobilio valdymo, manevravimo veiksmus ir imtis priemonių, kad tokie atvejai nebÅ«tų pavojingi dalyviams bei varžybas stebintiems asmenims.
Dar daugiau, apklausti asmenys â liudytojas G. B., nukentÄjusysis T. T., apeliantas T. G. bei kiti kaip tik ir patvirtino, kad âdriftoâ varžybų metu bÅ«davo, jog automobiliai tapdavo nekontroliuojami, apsisukdavo, iÅ¡lÄkdavo iÅ¡ trasos, sugesdavo, sprogdavo jų padangos, kad automobilio vairuotojas nesuvaldydavo automobilio dÄl savo paties kaltÄs. Tokių atvejų bÅ«davo ir lÄtÄjimo zonoje (liudytojo G. B. parodymai). Tiek iÅ¡ apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄjant bylÄ apklaustų liudytojų G.
D., Å . M., A. M., T. P., tiek paties T. G., tiek kito apelianto â M. K., taip pat nukentÄjusiųjų T. T., E. Å . parodymų matyti, jog automobilių âdrifroâ varžybų, įvykusių 2009-05-23, metu vienintelÄs saugos priemonÄs buvo tai, kad dalis trasos buvo atitverta âstopâ juosta (t. 1 b. l. 35), o trasÄ prižiÅ«rÄjo ir jos saugumu rÅ«pinosi keli savanoriai, kurių, kaip nurodÄ T. G., renginių metu bÅ«davo tiek, kiek pavykdavo surinkti (t. 3 b. l. 136-137). Visi minÄti asmenys, o taip pat liudytojas G.
B. patvirtino, kad trasos lÄtÄjimo zona niekaip nebuvo apsaugota. Remiantis T. G. aiÅ¡kinimu lÄtÄjimo zonoje buvo padÄtos tik dvi padangos. BÅ«tent dÄl to, kad ir kirtus įskaitinÄ trasos dalį gali atsirasti automobilių technikos, žmogiÅ¡kojo faktoriaus problemų, specialisto R. M. tvirtinimu ir reikalinga lÄtÄjimo zona kaip apsauginÄ zona, kurioje nebÅ«tų nei žiÅ«rovų, nei teisÄjų, nei kito personalo. Nebent jie bÅ«tų tinkamai (tam tikru atstumu) atskirti nuo trasos. NagrinÄjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ filmuotos medžiagos, varžybas stebÄjÄ Å¾iÅ«rovai buvo visiÅ¡kai Å¡alia važiuojamosios kelio dalies, tarp žiÅ«rovų ir kelio praktiÅ¡kai nebuvo jokio tarpo, o kai kurie varžybas stebÄjÄ asmenys, kaip galima sprÄsti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, netgi stovÄjo ant važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to.
Kaip teisingai pažymÄjo bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas, netgi pats apeliantas T. G. apklausiamas pripažino, kad matÄ, jog renginio metu žiÅ«rovai priartÄjo prie lÄtÄjimo trasos dalies ir suprato, kad Å¡ie žiÅ«rovai yra nesaugioje zonoje, tik nespÄjo jų patraukti, tai yra suvokÄ, kad renginį stebÄjusių asmenų saugumas neužtikrintas. TodÄl atsižvelgiant į visa tai, skirtingai negu teigiama T. G. gynÄjo apeliaciniame skunde, nÄra svarbu koks buvo atstumas nuo įskaitinÄs trasos dalies pabaigos (skunde Å¡i vieta įvardijama finiÅ¡o kirtimo linija) iki nukentÄjusiųjų žiÅ«rovų partrenkimo (sužalojimo) vietos, kadangi visa lÄtÄjimo zona yra trasos dalis, joje, kaip jau minÄta Å¡ioje nutartyje, irgi bÅ«davo įvairių incidentų, todÄl turÄjo bÅ«ti imtasi priemonių atitinkamai Å¡iÄ trasos dalį apsaugoti.
Ir bÅ«tent dÄl to, kad lÄtÄjimo zona (iki paÄios trasos pabaigos) nebuvo apsaugota, žiÅ«rovai priartÄjo prie jos taip, kad stovÄjo visiÅ¡kai Å¡alia trasos (o ne pievoje, maždaug už 9 metrų nuo trasos, kaip teigiama apeliaciniame skunde). Kad įvykio vieta buvo visiÅ¡kai Å¡alia trasos patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 1 b. l. 3-12), iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis âNissan 200SXâ po įvykio sustojÄs visiÅ¡kai Å¡alia trasos (kelio) â nuo automobilio priekinÄs aÅ¡ies iki kelio yra 2,80 m, o nuo galinÄs aÅ¡ies iki kelio - 0,60 m, o automobilio galinÄ dalis net iÅ¡sikiÅ¡usi ant asfaltuotos trasos dalies.
Tokiu atveju taip pat netenka prasmÄs ir skundo argumentas, kad nuosprendyje nenurodyta, koks atstumas nuo trasos Å¡ono bÅ«tų buvÄs saugus ir kur esant nukentÄjusiesiems T. G. nekiltų atsakomybÄ. Negalima sutikti ir su T. G. gynÄjo skundo motyvu, kad apeliantas, likus kelioms minutÄms iki įvykio, matÄ nukentÄjusius Å¡alia trasos ir Äjo juos įspÄti (ar tai praneÅ¡Ä radijo ryÅ¡iu už saugumÄ atsakingam asmeniui), tai yra ÄmÄsi bÅ«tinų saugumo priemonių. Kolegijos nuomone, saugumo priemonÄs turi bÅ«ti tokios, kad automobilio âdriftoâ varžybas stebintys asmenys, tokio renginio metu apskritai negalÄtų patekti į nesaugiÄ trasos dalį â nagrinÄjamu atveju visiÅ¡kai Å¡alia trasos, tai yra vietos, kuria važiuoja automobiliai ir imtis tokių saugumo priemonių privalÄjo Å¡io renginio organizatorius T.
G.. Taip pat, sprendžiant T. G. atsakomybÄs klausimÄ , neturi jokios reikÅ¡mÄs ir tai, kad kitas nuteistasis, M. K., buvo dalyvavÄs ne vienose automobilių âdriftoâ varžybose, žinojo, kad vairuoja padidinto pavojaus Å¡altinį, už kurio valdymÄ jis atsakingas, todÄl privalÄjo važiuoti taip, kad nepadarytų žalos tretiesiems asmenims, kad jis nesilaikÄ nurodymų trasoje, padidino greitį toje vietoje, kurioje reikÄjo jį mažinti. PažymÄtina, kad T. G., remiantis nukentÄjusiųjų, liudytojų bei jo paties parodymais, organizavo ne tik šį renginį, bet ir apskritai buvo tokio pobÅ«džio, tai yra âdriftoâ varžybų iniciatorius Lietuvoje bei pagrindinis jų rengÄjas, per keletÄ metų iki nagrinÄjamo įvykio organizavÄs ne vienÄ tokio tipo (automobilių âdriftoâ) renginį.
BÅ«tent apeliantas T. G., bÅ«damas Å¡io renginio organizatoriumi ir asmeniu, atsakingu už jo saugumÄ , privalÄjo numatyti visokius netikÄtumus, galimas automobilių technines, taip pat jų valdymo problemas â automobilio gedimÄ , padangos sprogimÄ , žmogiÅ¡kÄ jį faktorių, tai, kad varžybų jaudulys, įtampa daro savo, dÄl ko net ir patys geriausi vairuotojai pradeda daryti jiems nebÅ«dingas klaidas, tame tarpe ir kad vairuotojas gali nesilaikyti reikalavimų, ir imtis priemonių trasÄ padaryti saugiÄ .
Dar daugiau, padidinto pavojaus grÄsmÄ pirmiausia stengiamasi sumažinti apsaugant trasÄ , o ne nustatant kokias nors saugaus greiÄio ribas. BK 139 str. numatyta atsakomybÄ tam, kas dÄl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo prarado nedidelÄ dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. O pagal antrÄ Å¡io straipsnio dalį atsako tas, kas dÄl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.
Norint veikÄ kvalifikuoti pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį visiÅ¡kai nesvarbu, ar asmuo (asmenys) buvo sužalotas ar susargdintas pažeidžiant bendrÄ sias, ar teisÄs aktų nustatytas specialiÄ sias elgesio saugumo taisykles, kadangi Å¡ios normos dispozicija nÄra blanketinÄ ir norint atskleisti Å¡ios normos turinį nereikia (nÄra bÅ«tina) vadovautis kitų teisÄs aktų nuostatomis. TodÄl prieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, tai, kad nuosprendyje nenurodyti norminiai aktai ar taisyklÄs, kurie turÄjo bÅ«ti taikomi ir kuriuos pažeidÄ apeliantas, jokios reikÅ¡mÄs nagrinÄjamu atveju neturi.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad galioja bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų ir nepadarytų žalos. Dar daugiau, renginio, kuriame varžomasi didesnio pavojaus Å¡altiniais, organizavimas T. G. sukelia netgi didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos.Kaip jau kolegija pažymÄjo, nors âdriftoâ varžybos, įvykusios (duomenys neskelbtini) kaime, buvusio oro uosto teritorijoje, buvo draudžiamos (nelegalios), taÄiau T.
G. tai neatleido nuo pareigos jų metu užtikrinti renginio dalyvių saugumÄ . TodÄl KÄdainių rajono apylinkÄs teismo nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai teigiama, kad apeliantas T. G. nenumatÄ asmenų ar institucijos, kuri organizuotų inžinerines ir fizines visos trasos ir renginio saugumo priemones, pats asmeniÅ¡kai nesiÄmÄ saugumÄ užtikrinanÄių priemonių, paliko lÄtÄjimo trasos zonÄ be inžinerinÄs ir fizinÄs apsaugos priemonių, nesiÄmÄ kitų priemonių, kad žiÅ«rovai renginį stebÄtų saugiu atstumu nuo trasos ir taip neužtikrino trasos saugumo.
Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad 2009 m. gegužÄs 23 d. automobilių âdriftoâ varžybų (duomenys neskelbtini) įvykusių (duomenys neskelbtini) kaime, buvusiame oro uoste, metu T. G. elgÄsi nusikalstamai nerÅ«pestingai. Nuteistasis T. G. ilgÄ laikÄ domÄjosi automobilių âdriftoâ sportu, tokio pobÅ«džio varžybomis, jų organizavimu užsienio Å¡alyse, netgi buvo tokios automobilių sporto rūšies, tai yra âdriftoâ pradininkas Lietuvoje, taip pat, kaip pripažino ir jis pats, studijavo Lietuvos automobilių sporto kodeksÄ , varžybų saugumui keliamus reikalavimus, taigi pagal savo patirtį, prisiimtÄ atsakomybÄ ne tik galÄjo, bet ir privalÄjo įvertinti automobilių âdriftoâ varžybų pavojingumÄ , tokio renginio keliamas grÄsmes tiek žiÅ«rovams, tiek jo dalyviams ir imtis priemonių jiems apsaugoti.
Tai, kad vienas varžybų dalyvių, M. K., kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, pasielgÄ prieÅ¡ingai, nei buvo nurodyta instruktažo metu, T. G. nuo atsakomybÄs taip pat neatleidžia. Apeliantas turÄdamas pakankamai patirties (kaip nurodÄ jis pats, buvo suorganizavÄs virÅ¡ 20 tokio pobÅ«džio renginių) supratimo apie automobilių keliamas grÄsmes, renginių metu susidÅ«rÄs su įvairiais incidentais (tiek techninio, tiek žmogiÅ¡kojo pobÅ«džio), turÄjo numatyti ir tokį atvejį, kad vairuotojas â tiek dÄl įtampos varžybų metu, tiek dÄl patirties stokos, gali varžybų metu priimti netinkamÄ sprendimÄ , todÄl privalÄjo imtis priemonių apsaugoti tiek renginį stebinÄius asmenis, tiek jo dalyvius (tame tarpe ir patį netinkamÄ sprendimÄ priÄmusį vairuotojÄ ).
TaÄiau jis elgÄsi neapdairiai, nusikalstamai nerÅ«pestingai ir neužtikrino tinkamo renginio, įvykusio 2009 m. gegužÄs 23 d., saugumo, dÄl ko buvo sužaloti septyni jį stebÄjÄ asmenys (iÅ¡ jų penki â nesunkiai). Esant tokioms aplinkybÄms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnÄs instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks T. G. elgesys susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Taigi nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 str. 2 d.                           Apeliantas nesutinka ir su KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teiginiu, kad UAB â (duomenys neskelbtini)â buvo tik priedanga įgyvendinti âdriftoâ bendruomenes narių norÄ susirinkti ir iÅ¡vengti policijos įsikiÅ¡imo.
Viena iÅ¡ UAB â (duomenys neskelbtini)â veiklos formų â renginių organizavimas. IÅ¡ tiesų, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, bÅ«tent Å¡i bendrovÄ organizuodavo metų Äempionatus, jos vardu T. G. kreipdavosi į miestų ar rajonų savivaldybes, policijos, prieÅ¡gaisrines gelbÄjimo ar greitosios medicinos pagalbos tarnybas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad UAB â (duomenys neskelbtini)â buvo reikalinga įgyvendinti âdriftoâ bendruomenÄs norÄ netrukdomai rinktis, iÅ¡ esmÄs padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ .                          BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys.
Teismų praktikoje, sprendžiant ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (Å¡is elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Kolegijos nuomone, rizikingas elgesys, tai pakankamai aiÅ¡kius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentÄjusiojo elgesys, paprasÄiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepasymas.
NagrinÄjamu atveju nukentÄjusieji nors ir stovÄjo visiÅ¡kai Å¡alia trasos, kuria važiavo automobiliai, nors kai kurie iÅ¡ jų â T. T. bei B. Ž. buvo ne kartÄ dalyvavÄ automobilių âdriftoâ varžybose kaip dalyviai, taÄiau Å¡i trasos dalis buvo neapsaugota, neatribota nuo žiÅ«rovų, vietoje, kurioje buvo susibÅ«rÄ varžybas stebÄjÄ asmenys, bÅ«ti nebuvo draudžiama. NukentÄjusieji buvo sužaloti ne dÄl to, kad elgÄsi rizikingai, o dÄl to, kad nebuvo imtasi pakankamų priemonių âdriftoâ varžybų dalyviams ir jas stebÄjusiems asmenims apsaugoti, taip pat dÄl asmens, vairavusio automobilį, netinkamų veiksmų.
TodÄl nukentÄjusiųjų elgesys, t. y. varžybų metu buvimas visiÅ¡kai Å¡alia trasos, negali bÅ«ti pripažintas rizikingu ir laikomas apelianto T. G. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. BausmÄ T. G. paskirta teisingai, nepažeidžiant BK 54 str. bei 61 str. reikalavimų. Kolegijos nuomone teismas pagrįstai atsižvelgÄ ir tinkamai įvertino tai, kad T. G., nors ir padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , taÄiau nuo 2003 metų už KET pažeidimus baustas 14 kartų, paskirtos baudos nesumokÄtos, jo padaryta nusikalstama veika sukÄlÄ sunkias pasekmes, buvo sužaloti septyni asmenys (iÅ¡ kurių net penki nesunkiai) ir paskyrÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Paskirta bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per griežta, yra bÅ«tina ir pakankama pasiekti BK 41 str. numatytus bausmÄs tikslus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , turi mažameÄių vaikų, taip pat padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmÄs tikslai Å¡io asmens atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmÄs atlikimo ir bausmÄs vykdymÄ atidÄjo minimaliam laikui.             DÄl M. K. apeliacinio skundoApelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pažeidÄ BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. nuostatas, nes savo sprendimÄ pagrindÄ prielaidomis, nenustatÄ visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo iÅ¡vadų, ekspertizÄs aktu rÄmÄsi selektyviai, nesigilino į norminių aktų reglamentavimÄ , į kitas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, rodanÄias pareikÅ¡to kaltinimo nepagrįstumÄ , yra nepagrįsti.
Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose iÅ¡dÄstytus reikalavimus: nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai. Nuosprendis pagrįstas teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais ir patikrintais įrodymais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjus visas bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas laikÄsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų: patikrino įrodymų patikimumÄ , įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ .Nuteistasis M.
K. nesutinka su KÄdainių rajono apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad 2009 m. gegužÄs 23 d. KÄdainių aerodrome įvykÄs renginys nelaikytinas sporto Å¡akos varžybomis, kuriose sportininkai varžydamiesi susitelkia į rezultato siekimÄ , o už varžybų dalyvių ir žiÅ«rovų saugumÄ atsako tik tokių varžybų organizatoriai. Skunde remiamasi Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymu, Lietuvos automobilių sporto kodeksu, Lietuvos automobilių sporto saugaus varžybų organizavimo reglamentu.
Apelianto nuomone, UAB â (duomenys neskelbtini)â organizuotas renginys, remiantis LASK 18 str., privalÄjo bÅ«ti laikomas neklasifikuojamomis varžybomis, kurias T. G. turÄjo pravesti laikantis LASK reikalavimų. Nekyla abejonių dÄl to, kad Lietuvos įstatymai ir LASF norminiai aktai yra skirti tam, jog maksimaliai bÅ«tų užtikrintas automobilių sporto dalyvių ir žiÅ«rovų saugumas. Ir jeigu dalyvaujama LASF sankcionuotose varžybose, laikantis LASK reikalavimų, tokių varžybų dalyvis iÅ¡ tiesų neprisiima atsakomybÄs už galimas pasekmes varžybų metu, jeigu buvo laikomasi nustatytų taisyklių.
Kaip jau minÄta atsakant į kito apelianto, T. G., gynÄjo skundo argumentus, pagal Lietuvos Respublikos KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151 redakcija, su pakeitimais, galiojusiais 2009-05-23) 2 str. 27 punktÄ , sporto varžybos â dviejų ar daugiau sportininkų, komandų, sporto klubų varžymasis pagal iÅ¡ anksto paskelbtus nuostatus, laikantis tarptautinÄs sporto Å¡akos federacijos nustatytų taisyklių, turint tikslÄ nustatyti nugalÄtojus, prizininkus. Už atitinkamos sporto Å¡akos varžybų sistemos ir jų vykdymo sÄ lygų nustatymÄ yra atsakingos nacionalinÄs atitinkamos sporto Å¡akos federacijos (Å¡io įstatymo 43 str. 7 d.).
Lietuvos automobilių sporto federacija yra tarptautinÄs automobilių federacijos (FIA) narÄ ir bÅ«tent LASF nustato automobilių sporto renginių organizavimo ir vykdymo taisykles. Tokios taisyklÄs iÅ¡dÄstytos LASF priimtame Lietuvos automobilių sporto kodekse (kuris buvo patvirtintas 2009-05-16 LASF narių suvažiavime). Remiantis Å¡iuo kodeksu (t. 3 b. l. 100-130) â varžybos yra renginys, kurio metu tarpusavyje varžosi automobiliai arba kuriame varžymosi tarpusavyje bruožų suteikia rezultatų paskelbimas.
Tokios varžybos gali bÅ«ti tarptautinÄs ir nacionalinÄs. NacionalinÄs varžybos skirstomos į klasifikuojamas ir neklasifikuojamas. Neklasifikuojamos varžybos â tai varžybos, neįtrauktos į LASF sporto kalendorių, bet pravedamos laikantis Lietuvos automobilių sporto kodekso reikalavimų. TeisÄjų kolegija pažymi, kad kaip įtvirtinta LASK, Saugaus varžybų organizavimo reglamente, Lietuvos automobilių sporto varžybų trasų inspektavimo, varžybų vykdymo saugos kontrolÄs reglamente (t. 3 b. l. 131-132), net ir neklasifikuojamų varžybų pravedimas turÄjo bÅ«ti sankcionuotas Lietuvos automobilių sporto federacijos, patvirtinant varžybų papildomus nuostatus, tame tarpe ir saugumo reikalavimus.
Tokios varžybos, kurios organizuojamos nesilaikant minÄto kodekso reikalavimų, laikomos draudžiamomis varžybomis (kodekso 59, 61 punktai). UAB â (duomenys neskelbtini)â LASF leidimo 2009-05-23 organizuoti automobilių sporto varžybas neturÄjo, saugumo reikalavimų su Lietuvos automobilių sporto federacija taip pat nebuvo suderinÄs. Kad 2009-05-23 įvykusios automobilių âdriftoâ varžybos laikomos nelegaliomis (draudžiamomis), patvirtino ir LASF saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkas R.
M.. TodÄl (duomenys neskelbtini) oro uosto teritorijoje 2009 m. gegužÄs 23 d. įvykÄs renginys (duomenys neskelbtini), neklasifikuojamų varžybų statuso neatitinka, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io renginio nelaikÄ automobilių sporto varžybomis, kuriose Å¡ių varžybų dalyviai gali susitelkti tik į rezultato siekimÄ . Taigi tokiu atveju, jeigu tai bÅ«tų LASF sankcionuotos varžybos, jų dalyvis atsakytų tik už Lietuvos automobilių sporto federacijos nustatytų taisyklių nesilaikymÄ , o visa kita atsakomybÄ už varžybų organizavimÄ , dalyvių bei varžybas stebinÄių asmenų saugumÄ tektų organizatoriams.
O tokių nelegalių (draudžiamų) varžybų dalyviai kartu turi prisiimti ir atsakomybÄ už galimas pasekmes varžybų metu â nepriklausomai nuo to buvo laikytasi nustatytų taisyklių ar nebuvo. Skundo autorius M. K. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad jis apie 20 kartų buvo dalyvavÄs automobilių âdriftoâ varžybose, kai kurias iÅ¡ varžybų padÄjo ir organizuoti. NurodÄ, kad âdriftoâ mÄgÄjai bendraudavo internetinÄje erdvÄje, turÄjo susikÅ«rÄ tam tikras savo važiavimo taisykles, su kuriomis jis buvo susipažinÄs. Kaip patvirtino apeliantas, žinojo jis ir tai, kad 2009-05-23 âdriftasâ nebuvo įtrauktas į automobilių sporto Å¡akų sudÄtį ir nepriklausÄ S. T. jis turÄjo suprasti, kad 2009 m. gegužÄs 23 d. (duomenys neskelbtini) kaime vyko ne oficialiai pripažintos sporto Å¡akos varžybos, o tiesiog âdriftoâ mÄgÄjų susibÅ«rimas, jų paÄių iniciatyva ir lÄÅ¡omis organizuotos varžybos didesnio pavojaus Å¡altiniais â automobiliais, tai yra objektais, kurie kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams (t. 1 b. l. 41-47), todÄl sukelia valdytojui ir didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos.
Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teisÄs ekspertizÄs centro atliktos ekspertizÄs iÅ¡vados (t. 5 b. l. 124-132), automobilio âNissan 200 SXâ vairuotojas M. K., kirtÄs finiÅ¡o linijÄ ir tinkamai pasirinkÄs bei atlikÄs automobilio valdymo veiksmų visumÄ , dÄl kurių automobilis įgautų tiesiaeigį stabilų judesį, bÅ«tų turÄjÄs techninÄ galimybÄ suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neiÅ¡slystant į pievÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymÄjo, kad pagrindo netikÄti tokia iÅ¡vada nÄra.
Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad nei ekspertizÄs akte, nei nuosprendyje nÄra nurodyta, kokiais konkreÄiais veiksmais jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , kokie veiksmai įeina į netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų visumÄ , o kokie â į tinkamai pasirinktų valdymo veiksmų visumÄ . Kolegija pažymi, kad nÄra bÅ«tina nurodyti, kokie konkreÄiai M. K. atlikti automobilio valdymo veiksmai buvo netinkami, nepriimtini. Svarbiausia yra tai, kad M. K. savo valia dalyvaudamas tokiame automobilių âdriftoâ mÄgÄjų renginyje, vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį, žinodamas bei matydamas, kad jame dalyvauja ir žiÅ«rovai, turi prisiimti ir atsakomybÄ (yra kaltas) už tokios rizikos materializavimÄ si â varžybų metu atsiradusias pasekmes.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad apeliantas M. K., užpildydamas renginio (duomenys neskelbtini), įvykusio 2009-05-23, dalyvio registracijos lapÄ , pažymÄjo, kad supranta, jog automobilių sportas yra pavojingas turtui ir gyvybei, o renginyje jis dalyvauja savo nuožiÅ«ra (t. 1 b. l. 47). Beje, kad âdriftoâ varžybų metu jis nesiÄmÄ visų reikalingų suvaldyti automobilį atsargumo priemonių, o buvo susitelkÄs tik į kuo geresnio rezultato siekimÄ , patvirtino ir pats apeliantas M. K..
Tai, kad ekspertizÄs akte nurodoma, jog negalima apskaiÄiuoti M. K. vairuojamo automobilio važiavimo greiÄio Å¡io įvykio metu, nustatyti kokia tikslia trajektorija automobilis nuslydo į padÄtį po įvykio, kurioje vietoje automobilio vairuotojas M. K. prarado automobilio valdomumÄ , kad negalima nustatyti, kurioje oro uosto teritorijos vietoje ir kaip buvo įrengtas trasos startas, greitÄjimo, įskaitinÄ ir lÄtÄjimo zonos, taip pat finiÅ¡as, kad negalima nustatyti, kokia buvo automobilio padÄtis po įvykio Å¡ių trasos dalių, o bÅ«tent finiÅ¡o atžvilgiu ir kurioje vietoje važiuojamosios dalies ilgio ir ploÄio atžvilgiu, taip pat trasos dalių (finiÅ¡o) atžvilgiu automobilio vairuotojas M.
K. prarado automobilio valdomumÄ , o nesant Å¡ių duomenų, o taip pat duomenų apie lenktynių trasos atkarpas (nuo finiÅ¡o linijÄ Å¾yminÄio pilono iki susidÅ«rimo vietos), detalius atstumus, nÄra galimybÄs nustatyti automobilio greiÄio atskirose Å¡ios trasos atkarpos vietose, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame M. K. skunde, jokios reikÅ¡mÄs neturi. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizÄs akto iÅ¡vadų, minÄtos aplinkybÄs nekliudÄ ekspertams duoti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent tai, kad vairuotojas M.
K. buvusiomis kelio sÄ lygomis â esant Å¡lapiai kelio dangai ir nusidÄvÄjusioms automobilio padangoms prarado automobilio valdomumÄ , dÄl ko jo vairuojamas automobilis iÅ¡slydo nuo važiuojamosios dalies į pievÄ ir partrenkÄ Å¾iÅ«rovus, leidžia teigti, kad automobilio âNissan 200 SXâ vairuotojo pasirinkti automobilio valdymo veiksmai buvo netinkami ir nepriimtini.Skunde taip pat tvirtinama, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog apeliantas žinojo apie padangų bÅ«klÄ ir turÄjo į tai atsižvelgti.
Apeliantas M. K. aiÅ¡kina, kad važiuodamas įskaitinį ratÄ ir maksimaliai iÅ¡vystydamas greitį, automobiliu slysdamas kaip įmanoma didesniu kampu, jis negalÄjo objektyviai numatyti, kiek susidÄvi padangos, kokia jų bÅ«klÄ ir pan. TaÄiau tame paÄiame skunde jis minÄtam teiginiui prieÅ¡tarauja, nurodydamas, kad Å¡oninio slydimo varžybose yra maksimaliai naudojamas akseleravimas ir stabdymas, dÄl ko padidÄja trintis su asfaltu bei žymiai greiÄiau dyla automobilio padangos, todÄl visuomet po įskaitinio važiavimo automobilio padangos bÅ«na stipriai susidÄvÄjusios.
Apeliaciniame M. K. skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje negalÄjo aiÅ¡kiai konstatuoti, kokia neatsargumo forma â nusikalstamu pasitikÄjimu ar nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 str.) buvo padaryta nusikalstama veika. Toks tvirtinimas nÄra visiÅ¡kai teisingas. KÄdainių rajono apylinkÄs teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai konstatavo, kad M. K., savo rizika dalyvaudamas bendraminÄių renginyje, kuriame pavojingai važiuojama padidinto pavojaus Å¡altiniu â automobiliu ir nesugebÄjÄs suvaldyti automobilio sužalojÄs žmones, pasielgÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, nes pagal savo patirtį ir prisiimtÄ atsakomybÄ vairuoti padidinto pavojaus Å¡altinį, galÄjo ir privalÄjo įvertinti tokio automobilių renginio pavojingumÄ , įvertinti važiavimo sÄ lygas ir savo gebÄjimus suvaldyti rizikingai vairuojamo padidinto pavojaus Å¡altinį, kÄ M.
K. akivaizdžiai pervertino, todÄl yra kaltas dÄl renginio metu sukelto įvykio ir taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ už kilusias pasekmes. TaÄiau kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuosprendyje nurodÄ, kad M. K. veiksmuose galima įžvelgti ir požymius, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. K. elgÄsi ir nusikalstamai pasitikinÄiai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tokiais samprotavimais â visos teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o tokios formuluotÄs kaip âgalima įžvelgtiâ nÄra tinkamos ir pakankamos nusikalstamam pasitikÄjimui konstatuoti.
TaÄiau Å¡i aplinkybÄ neturÄjo įtakos teisingam veikos kvalifikavimui, teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimui ir teisÄto teismo sprendimo priÄmimui. Taigi baudžiamasis įstatymas M. K. pritaikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 str. 2 d. M. K. skunde nesutinkama ir su jam paskirta bausme. Už nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmÄ, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 139 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ nuteistas M.
K., sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmÄs â areÅ¡tas arba laisvÄs atÄmimas iki vienerių metų. Taigi savo esme abi bausmÄs yra susijusios su laisvÄs atÄmimu. TodÄl apeliantas neteisus, teigdamas, kad jam neturÄjo bÅ«ti skiriama su laisvÄs atÄmimu susijusi bausmÄ. Skirti bausmÄ, nenumatytÄ sankcijoje, galima tik BK 62 str. ir 54 str. 3 d. numatytais atvejais. TaÄiau minÄtų straipsnių nuostatų M. K. taikyti negalima, nes nÄra tam numatytų sÄ lygų. Jų skunde nenurodÄ ir apeliantas, todÄl detaliau apie negalimumÄ taikyti minÄtų straipsnių nuostatas teisÄjų kolegija nepasisako.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ M. K., atsižvelgÄ Ä¯ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybÄ, sukeltas sunkias pasekmes nukentÄjusiesiems, į sužalotų asmenų kiekį, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo â dÄl padarytos veikos nesigailÄjo, visÄ kaltÄ vertÄ tik T. G., padarytos žalos neatlygino ir nesistengÄ atlyginti ir pagrįstai jam paskyrÄ artimÄ minimaliai laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios vykdymÄ , įvertinÄs, jog bausmÄs tikslai bus pasiektas be realaus bausmÄs atlikimo, atidÄjo.
Skiriant bausmÄ BK 54 str. bei 61 str. reikalavimai pažeisti nebuvo.             DÄl padarytos žalos atlyginimoApeliaciniuose skunduose ginÄijami teismo nustatyti ir priteisti nukentÄjusiesiems turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžiai. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs nuteistųjų skundus, konstatuoja, jog Å¡ie skundų argumentai taip pat nepagrįsti, todÄl atmetami. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ pareikÅ¡ti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieÅ¡kinį.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinÄ Å¾ala apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Å ie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyÄia. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad, sprÄsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimÄ , teismas tinkamai taikÄ Å¡iuos klausimus reglamentuojanÄias teisÄs normas ir nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.
Taip pat pažymÄtina, jog, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios. Byloje nustatyta, kad žala nukentÄjusiesiems padaryta dÄl neatsargios nusikalstamos veikos. T. T., E. Å ., A. P. ir B. Ž. (taip pat M. D., kurias civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kÄ) dÄl Å¡ios veikos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Visi Å¡ie asmenys neabejotinai patyrÄ fizinį skausmÄ ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.
Trys nukentÄjusieji patyrÄ kojų kaulų lūžius, vienas â galvos traumÄ , kitus sužalojimus, jiems buvo taikomas operacinis gydymas, visi gan ilgÄ laiko tarpÄ negalÄjo pasirÅ«pinti savimi, buvo nedarbingi, buvo apribotos judÄjimo, bendravimo galimybÄs.T. T. lūžo blauzdikaulis, buvo prismigÄ stiklo Å¡ukių į veidÄ , rankÄ , taikytas skeletinis tempimas 6 paras, po to operuotas, atlikta deÅ¡inio blauzdikaulio osteosintezÄ plokÅ¡tele ir sraigtais, taikyta reabilitacija, buvo žymiai apribotas nukentÄjusiojo mobilumas, jam buvo reikalinga pagalba apsirengiant, vonioje, vaikÅ¡Äiojo tik su ramentais, pusÄ metų buvo nedarbingas, neigiamas pasekmes jauÄia iki Å¡iol â po didesnio krÅ«vio jauÄia didelį skausmÄ , ima Å¡lubuoti, buvo taikyta kineziterapija, ergoterapija, magnetoterapija, medikamentinis gydymas.
IÅ¡ medicininių iÅ¡rašų matyti, jog 2009-09-04 traumatologo konsultacijoje nurodoma be ramentų vaikÅ¡Äioti galima po 2 mÄn. (t. 2, b. l. 33, 55), kai įvykis buvo 2009 m. gegužÄs mÄnesį.E. Å . nustatytas deÅ¡iniosios blauzdos kaulų kÅ«nų fragmentinis lūžis ir muÅ¡tinÄ Å¾aizda, lengvas galvos smegenų sukrÄtimas, patemti sprando raiÅ¡Äiai, daugybiniai nubrozdinimai, operuotas, atlikta osteosintezÄ, 2010 m. kovo mÄnesį paÅ¡alintos metalo konstrukcijos, iki to laiko ir dar kelias savaites po Å¡ios operacijos vaikÅ¡Äiojo su ramentais, nedarbingas buvo apie 11 mÄnesių, jauÄia pastovius skausmus, operuota koja tinsta, ilgÄ laikÄ apsitarnaujant buvo reikalinga artimųjų pagalba, dÄl to, kad ilgÄ lakÄ buvo nedarbingas, bijojo, kad gal netekti gerai pamokamo darbo, prarasti kvalifikacijÄ .
B. Ž. įvykio metu buvo padaryta muÅ¡tinÄ Å¾aizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inÄje pusÄje, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs kontuziniu židiniu kairÄje kaktinÄje skiltyje, taikyta reabilitacija, nedarbingas buvo iki 2009-08-15. DÄl patirtos traumos ilgÄ laikÄ negalÄjo laisvai judÄti, bendrauti su draugais, artimaisiais, dirbti mÄgstamo darbo, kankino nerimas dÄl ateities, bijojo prarasti darbÄ . A. P. įvykio metu buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inÄ blauzda, lūžo blauzdikaulis ir vidinÄ kulkÅ¡nis, skeveldriniai lūžiai, operuotas, paÅ¡alintos negyvybingos kaulinÄs skeveldros, atstatyti lūžgaliai ir sutvirtinti dviem sraigtais ir 13 skylių plokÅ¡tele su 12 sraigtų, kulkÅ¡nies lūžis sutvirtintas dviem sraigtais, 2012 m. kovo mÄnesį operacijos metu paÅ¡alintos metalo konstrukcijos, buvo nedarbingas nuo 2009-05-23 iki 2010-07-14 (t. 4, b. l. 180), pergyveno dÄl prarandamos kvalifikacijos, darbinių įgÅ«džių, ilgÄ laikÄ buvo apribota galimybÄ normaliai judÄti, dÄl to jis patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.
Kolegija pažymi, kad asmens teisÄ Ä¯ sveikatÄ , yra absoliuti, viena iÅ¡ svarbiausių asmens teisių. Taigi, nustatant ieÅ¡kovams atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, pažeistos vertybÄs (sveikatos) reikÅ¡mingumas turi bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų. NukentÄjusieji neabejotinai patyrÄ didelius fizinius skausmus, jų visų gydymas užtruko, buvo ilgalaikis ir sudÄtingas â kojų lūžiai gydyti panaudojant metalinius įtvarus, operuoti, ilgÄ laikotarpį buvo apribotas normalus vaikÅ¡Äiojimas, savÄs apsitarnavimas, pakartotinÄs operacijos iÅ¡imant metalinius įtvarus, ilgalaikis nedarbingumas.
Nors B. Ž. kojų lūžių nepatyrÄ, taÄiau jo patirta galvos trauma buvo pakankamai rimta su kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, todÄl natÅ«ralu, jog jis pergyveno, jaudinosi dÄl tolesnių pasekmių jo sveikatai ir gyvenimo kokybei. DÄl ilgai užtrukusio nedarbingumo nukentÄjusieji turÄjo pagrįstų iÅ¡gyvenimų dÄl prarandamos kvalifikacijos, darbinių įgÅ«džių, baimÄs netekti darbo. TodÄl įvertinus tai, jog nuteistieji yra jauni, darbingi, dirbantys ir gaunantys pajamas asmenys, aukÅ¡tesniojo teismo manymu, nustatyta teismo neturtinÄ Å¾ala â po 15 000 litų kiekvienam iÅ¡ nukentÄjusiųjų atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo kriterijus ir nÄra aiÅ¡kiai per didelÄ.             Nors nuteistasis M.
K. teigia, jog jis turi kas mÄnesį mokÄti paskolÄ už sudaužytÄ automobilį, dÄl taikomų turtinių apribojimų negali įsigyti bÅ«sto, dÄl įvykio jis taip pat patyrÄ daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, taÄiau tai nÄra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinÄs žalos dydį, nes Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtina, jog teismo nustatyta neturtinÄ Å¾ala, priteistina iÅ¡ M. K., ypaÄ atsižvelgiant į jos faktinį dydį â po 5 000 Lt kiekvienam nukentÄjusiajam, bÅ«tų jam nepakeliama finansinÄ naÅ¡ta, be to, turtinÄ kaltininko padÄtis nÄra esminis kriterijus sprendžiant dÄl atlygintinos žalos dydžio.
             Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ neatsižvelgta į didelį paÄių nukentÄjusiųjų neatsargumÄ . TeisÄjų kolegija Å¡iuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakÄ dÄl Å¡ios aplinkybÄs, įvertino nukentÄjusiųjų asmenybes, tai, kad jie visi yra driftingo mÄgÄjai, suvokÄ Å¡io renginio pavojingumÄ . Nors jie stovÄjo arti trasos ribų, taÄiau, kaip jau minÄta anksÄiau Å¡ioje nutartyje, toks jų elgesys nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmÄmis, todÄl apylinkÄs teismas pagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybÄs kaip didelio nukentÄjusiųjų neatsargumo.
AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, įvertinus faktinius sužalojimus, ilgÄ gydymo trukmÄ ir aukÅ¡Äiau aptartus nukentÄjusiųjų patirtus objektyvius nepatogumus dÄl ribotų galimybių judÄti ir apsitarnauti save, ilgai trukusio nedarbingumo, pergyvenimų dÄl prarandamos darbinÄs kvalifikacijos, baimÄs prarasti darbus, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nelaikytinos per didelÄmis net ir įvertinus tai, jog nukentÄjusieji suvokdami renginio pavojingumÄ stovÄjo arti trasos ribų.             T.
G. skundo argumentai dÄl nepagrįstai taikytos T. G. bei UAB â (duomenys neskelbtini)â subsidiariosios atsakomybÄs bei priteistinos žalos padalijimo tarp T. G. ir M. K., yra nepagrįsti, todÄl atmetami. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir nuosekliai, atsižvelgdamas į visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui iÅ¡sprÄsti aplinkybes â teisinį deliktinÄs atsakomybÄs reglamentavimÄ , civilinių atsakovų UAB â (duomenys neskelbtini)â ir T. G. tarpusavio santykius, turtinÄ padÄtį, T.
G. sutikimÄ atlyginti su nelaimingu atsitikimu susijusias iÅ¡laidas, atsižvelgÄs į nukentÄjusiųjų teisÄ gauti visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , motyvavo iÅ¡vadas dÄl T. G. ir UAB â (duomenys neskelbtini)â subsidiariosios atsakomybÄs taikymo bei priteistinos žalos padalijimo tarp nuteistųjų, taip pat dalių dydžių. AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas su Å¡iomis iÅ¡vadomis visiÅ¡kai sutinka, Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu neabejoja, todÄl nesikartoja.             Nepagrįsti, todÄl atmetami ir M.
K. apeliacinio skundo argumentai dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ nukentÄjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių dÄl turtinÄs žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ ir priÄmÄ teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje. Byloje nukentÄjusiojo parodymais, raÅ¡ytiniais duomenimis â 2010-02-10 fotoaparato ir objektyvo apžiÅ«ros aktu, telefono techninÄs apžiÅ«ros aktu ir atliktų darbų apraÅ¡u nustatyta ir įrodyta T.
T. patirta turtinÄ Å¾ala dÄl fotoaparato ir telefono sugadinimo bei jų apžiÅ«ros. Nors nepateikti raÅ¡ytiniai duomenys dÄl fotoaparato įsigijimo kainos, taÄiau teismas, įvertinÄs, jog T. T. buvo akredituotas ir dalyvavo varžybose dÄl savo pomÄgio fotografuoti, pagrįstai sprendÄ, jog byloje nÄra abejonių, kad jis iÅ¡ tiesų turÄjo fotoaparatÄ , jis buvo sugadintas (tai patvirtina jau vien faktas, jog automobilis atsitrenkÄ Ä¯ žmonių miniÄ , T. T. buvo sužalotas) ir pagrįstai sprendÄ, jog tokiu atveju patirtos žalos dydis už fotoaparatÄ su objektyvu â 1 400 Lt yra realus, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.
Tai, kad fotoaparatas buvo apžiÅ«rÄtas tik 2010 metais, o ne iÅ¡ karto po įvykio nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog T. T. iÅ¡ tiesų dalyvavo renginyje ir jo metu buvo sugadintas fotoaparatas bei telefonas. Atsižvelgiant į tai, jog dÄl dalies nukentÄjusiojo reikalavimų per visÄ ilgÄ bylos nagrinÄjimo laikÄ nebuvo pateikta papildomų duomenų, be kurių priimti teisingo sprendimo teismas negalÄjo, be papildomų tyrimo veiksmų tinkamai iÅ¡rÄsti Å¡io klausimo neįmanoma, o byla ir taip buvo nagrinÄjama pakankamai ilgÄ laikÄ ir užtruko, teismas pagrįstai T.
T. dÄl dalies reikalavimų pripažino teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilinio proceso tvarka. TeisÄtas ir pagrįstas teismo sprendimas ir dalyje dÄl turtinÄs žalos priteisimo E. Å .. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas negautų pajamų dydį, kelionių iÅ¡laidas, gydymo iÅ¡laidas, kurių nekompensuoja ligonių kasos, apskaiÄiavo įvertinÄs pateiktus raÅ¡ytinius duomenis dÄl E. Å . darbo užmokesÄio, iÅ¡laidų kurui ir gydymui kvitus, kitus raÅ¡ytinius duomenis.
PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, byloje yra duomenys, jog nukentÄjusiajam Vilniuje buvo atliktos dvi operacijos. Po pirmos operacijos gydymÄ jis tÄsÄ tÄvų namuose (duomenys neskelbtini), nes negalÄjo savimi pasirÅ«pinti. Gydytojų apžiÅ«rai reikÄjo vykti į Vilnių. TodÄl, net ir atsižvelgiant į tai, jog kuro kvitų datos gali nesutapti su apsilankymu pas gydytojus datomis, Å¡ios aplinkybÄs nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog iÅ¡laidos kurui â 335,21 Lt yra protingos ir pagrįstos. Be to, kaip pastebi apeliantas, kvitai rodo, jog kuras piltas arti Vilniaus (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini).
Tai tik patvirtina, o ne paneigia aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei teigiama M. K. skunde, teismo iÅ¡vados dÄl B. Ž. priteistinos sumos turtinei žalai atlyginti yra pagrįstos ir motyvuotos. Teismas B. Ž. patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ nustatÄ Ä¯vertinÄs paties B. Ž. ir nukentÄjusiojo T. T. parodymus, jog jie abu dalyvavo renginyje, turÄjo fotoaparatus, daiktų pažiÅ«ros aktais (t. 2, b. l. 115-117), kuro kvitais bei pagrįstai laikÄ, jog 300 Lt už sugadintus rÅ«bus yra protinga suma, net ir nesant objektyvių jų įsigijimo duomenų, todÄl skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuteistojo M. K. skundo argumentai dÄl A. P. priteistos turtinÄs žalos nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas iÅ¡samiai argumentavo sprendimÄ tiek dÄl pripažintos įrodyta patirtos turtinÄs žalos atlyginimo, tiek ir dÄl dalies ieÅ¡kinio perdavimo nagrinÄti civilinio proceso tvarka. A. P. priteista 1809,85 Lt tiesioginiams nuostoliams atlyginti, iÅ¡ kurių 1249,45 Lt tiesioginÄms gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, 60,40 Lt kelionių į gydymo įstaigas iÅ¡laidų ir 500 Lt žalos už sugadintus rÅ«bus.
Å ioje dalyje ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas nustatÄ tik iÅ¡samiai ir detaliai įvertinÄs pateiktus raÅ¡ytinius duomenis â kvitus, nukentÄjusiojo parodymus, todÄl aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. Nors nepateikti raÅ¡ytiniai duomenys dÄl sugadintų rÅ«bų vertÄs, taÄiau aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡laidos už sugadintus rÅ«bus â 200 Lt už batelius, 160 Lt už kelnes ir 140 Lt už palaidinÄ atitinka realumo ir protingumo kriterijus.
NatÅ«ralu, jog kasdieninių rÅ«bų, batų įsigijimo kvitai paprastai nekaupiami ir ilgai nesaugomi, todÄl neteisinga bÅ«tų atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus, atitinkanÄius protingumo kriterijus, vien dÄl to, jog nÄra raÅ¡ytinių duomenų. KelionÄs iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais duomenimis, todÄl jų priteisimas nekelia jokių abejonių. PažymÄtina, jog teismas priteistinÄ sumÄ tiesioginÄms gydymo iÅ¡laidoms padengti nustatÄ tik iÅ¡analizavÄs pateiktus kvitus, vaistų informacinius lapelius, kitų prekių paskirtį, įvertinÄs nukentÄjusiojo patirtų sužalojimų pobÅ«dį (deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imas, blauzdikaulio ir vidinÄs kulkÅ¡nies lūžis), ir motyvuotai dalį iÅ¡laidų pripažino nesusijusiomis su tiesioginiu gydymu.
Tad, esant Å¡ioms aplinkybÄms, aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadų teisÄtumu ir pagrįstumu. DÄl dalies civilinio ieÅ¡kinio reikalavimų, lieÄianÄių negautas pajamas, teismas negalÄjo iÅ¡sprÄsti dÄl tų paÄių priežasÄių, kaip ir T. T. atveju. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, jog pagal pateiktus dokumentus nÄra galimybÄs tiksliai apskaiÄiuoti negautų pajamų dydžio. Bylos nagrinÄjimui besitÄsiant pakankamai ilgÄ laikÄ Å¡ie duomenys nebuvo pateikti, Å¡iems duomenims iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tini papildomi tyrimo veiksmai, kurie, jau esant aiÅ¡kioms kaltÄs ir bausmÄs aplinkybÄms, dar labiau užtÄstų bylos nagrinÄjimÄ ir atitolintų galutinio procesinio sprendimo priÄmimÄ , todÄl teisÄjų kolegija laiko pagrįstu teismo sprendimÄ A.
P. dalyje dÄl negautų pajamų pripažinti teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilio proceso tvarka. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog teismas priteisÄ per dideles sumas nukentÄjusiųjų patirtoms iÅ¡laidoms teisinei pagalbai apmokÄti. Nuteistasis M. K. teigia, jog priteistos sumos, atsižvelgiant į jo turtinÄ padÄtį, akivaizdžiai per didelÄs, be to, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams, nes nenustatyta, jog nuteistieji bÅ«tų vilkinÄ bylÄ , prieÅ¡ingai, bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ dÄl nukentÄjusiųjų ar jų atstovų praÅ¡ymų, negalÄjimo dalyvauti posÄdžiuose, be to, nukentÄjusiojo E. Å . bei B.
Ž. interesus atstovavo tas pats advokatas, pateikÄ analogiÅ¡kus civilinius ieÅ¡kinius. TeisÄjų kolegija Å¡iuos skundo argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti. PažymÄtina, jog iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti klausimas grindžiamas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu. Ä®statymas (BPK 106 str. 2 d.) numato, jog teismas Å¡ių iÅ¡laidų gali nepriteisti ar jas sumažinti, atsižvelgus į nuteistojo turtinÄ padÄtį. Be to, teismų praktikoje sprendžiant iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti klausimÄ , atsižvelgiama į padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , sunkumÄ , kaltÄs pobÅ«dį, nukentÄjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, suteiktos teisinÄs pagalbos kompleksiÅ¡kumÄ , sugaiÅ¡tÄ laikÄ ir pan.
KÄdainių rajono apylinkÄs teismas nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakÄ dÄl proceso iÅ¡laidų dydžio. Teismo iÅ¡vados pagrįstos reikÅ¡mingų aplinkybių visumos analize, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka, laiko jas teisÄtomis bei pagrįstomis. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ visas anksÄiau paminÄtas aplinkybes, t. y. į tai, kad T. T. turÄtos proceso iÅ¡laidos yra už teisines konsultacijas ir civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , A. P. iÅ¡laidų turÄjo už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , nukentÄjusįjį advokatas atstovavo trijuose teisiamuosiuose posÄdžiuose, teikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, į posÄdžius vyko iÅ¡ kito miesto.
AukÅ¡tesniojo teismo manymu, visos Å¡ios aplinkybÄs įvertintos tinkamai. Atsižvelgiant į ilgÄ bylos nagrinÄjimÄ teisme, veikos pobÅ«dį, veikos aplinkybes, teisÄjų kolegija sutinka su iÅ¡vada, kad Å¡ios nukentÄjusiųjų iÅ¡laidos (po 1000 Lt) yra pagrįstos, nÄra aiÅ¡kiai per didelÄs, todÄl jos iÅ¡ apeliantų pagrįstai priteistos visa apimtimi. SprÄsdamas dÄl nukentÄjusiųjų B. Ž. ir E. Å . patirtų proceso iÅ¡laidų aukÅ¡Äiau minÄtų įstatymo nuostatų teismas taip pat nepažeidÄ.
Ä®vertinta ne tik tai, kad teisinÄ pagalba nukentÄjusiems buvo teikiama nuolat nuo 2010 metų, kad nukentÄjusiųjų atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posÄdžiuose, į kuriuos vykti turÄjo į kitÄ vietovÄ, nei jo buveinÄ, taÄiau įvertinta ir tai, kad nukentÄjusiuosius atstovavo tas pats advokatas, nebuvo reikalingos iÅ¡skirtinÄs specialios žinios, nebuvo sprendžiami sudÄtingi ir nauji teisinio pobÅ«džio klausimai, į tai, kad bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ bÅ«tent dÄl nukentÄjusiųjų ar jo atstovo kaltÄs, taip pat įvertintas ir patenkintų bei atmestų reikalavimų santykis, atsižvelgta ir į vienodÄ nukentÄjusiųjų pateiktų procesinių dokumentų turinį.
Teismas aukÅ¡tesniojo teismo nuomone visas Å¡ias aplinkybes, jų visumÄ Ä¯vertino tinkamai ir pagrįstai praÅ¡omas priteisti proceso iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ nukentÄjusiesiems E. Å . ir B. Ž. sumažino iki 5000 Lt. Visos apeliantų skunduose nurodytos aplinkybÄs sprendžiant šį klausimÄ Ä¯vertintos tinkamai apylinkÄs teisme, todÄl papildomai jas vertinti apeliacinÄs instancijos teisme nÄra pagrindo. Nors veika, dÄl kurios nuteisti apeliantai, ir yra neatsargi, ji nepriskiriama pavojingų nusikalstamų veikų kategorijai, taÄiau bylos nagrinÄjimas užtruko gana ilgÄ laikÄ , nukentÄjusiųjų atstovas buvo aktyvus ginant nukentÄjusiųjų interesus, todÄl teismo nustatytas proceso iÅ¡laidų dydis nelaikytinas aiÅ¡kiai nepagrįstu, neproporcingu ar neatitinkanÄiu protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimų.
PažymÄtina, jog apeliantai yra jauni, darbingi, dirbantys ir pajamų turintys asmenys, todÄl nukentÄjusiesiems priteistos proceso iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokÄti nelaikytinos nepakeliama naÅ¡ta apeliantams. Jas mažinti ar jų visiÅ¡kai nepriteisti nÄra pagrindo.             TodÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisÄtas, jį keisti ar naikinti nÄra jokio įstatyminio pagrindo.
                          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                                        n u t a r i a :              nuteistojo T. G. gynÄjo advokato Antano JaraÅ¡iaus ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Evaldas Gražys TeisÄjai:                                                                           Gytis VeÄerskas                                                                                                          Algis Remeika