Legislator Case Law & Legislation
02d0132a-1d99-46a5-b8a1-4e77ee617ebe AI generated

02d0132a-1d99-46a5-b8a1-4e77ee617ebe · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 02d0132a-1d99-46a5-b8a1-4e77ee617ebe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria patenkintas iÅ¡ dalies kreditoriaus V. M. praÅ¡ymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ akcinės bendrovės „AuÅ¡ra“ bankroto byloje Nr. B2-1310-343/2015. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ AB „AuÅ¡ra“, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“.Kreditorius V. M. kreipėsi į administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti jo 167 940,53 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ AB „AuÅ¡ra“ bankroto byloje.

Legislator headnote

AI generated

02d0132a-1d99-46a5-b8a1-4e77ee617ebe · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pažymėjo, kad administratorius Å¡ių aplinkybių neginčija, sutinka su kreditoriniu reikalavimu Å¡ioje dalyje, dėl to finansinį reikalavimÄ Å¡ioje dalyje patvirtintino.         PraÅ¡ymÄ patvirtinti 99 912,54 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ teismas atmetė ir nurodė, kad, praÅ¡oma patvirtinti suma net du kartus virÅ¡ija patį įsiskolinimÄ . Teismo vertinimu tai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK1.5 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-710-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-150-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria patenkintas iÅ¡ dalies kreditoriaus V. M. praÅ¡ymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ akcinės bendrovės „AuÅ¡ra“ bankroto byloje Nr. B2-1310-343/2015. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ AB „AuÅ¡ra“, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“.Kreditorius V. M. kreipėsi į administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti jo 167 940,53 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ AB „AuÅ¡ra“ bankroto byloje.

Prašyme nurodė, jog pagal 2010 m. liepos 20 d. darbo sutartį dirbo AB „Aušra“ direktoriumi, jam turėjo būti mokamas 3 500 Lt atlyginimas kas mėnesį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2012 m. balandžio 10 d. Įmonė jam liko skolinga 49 610,54 Lt darbo užmokesčio; 99 912,54 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio; 5 728,60 Lt delspinigių; 702,34 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo delspinigių; 6 082,44 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio; 5 904,07 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio.

BAB „AuÅ¡ra“ administratorius pareiÅ¡kime dėl Å¡io kreditorinio reikalavimo netvirtinimo nurodė, kad nesutinka, jog bÅ«tų patvirtintas Å¡is kreditorinis reikalavimas. Pažymėjo, kad paskutinis įmonės vadovas neperdavė administratoriui visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. IÅ¡ V. M. pateiktų įrodymų matyti, kad jis įmonei vadovavo laikotarpiu 2010 m. liepos 20 d. – 2012 m. balandžio 10 d. V. M. atlyginimo paskaičiavimo kortelė nerasta, todėl administratorius iÅ¡ turimų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų negali nustatyti ar darbo užmokesčio įsiskolinimas atitinka reikalavime nurodytÄ dydį.

Administratoriui neperduoti darbo apskaitos žiniaraščiai. Nesant duomenų apie darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , nėra galimybės apskaičiuoti reikalavimo apimties dėl delspinigių už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Administratoriaus nuomone, 609 dienų terminas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, juolab, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pastangas neiÅ¡mokėtam darbo užmokesčiui atgauti.

Reikalavimo dėl palÅ«kanų ir delspinigių patvirtinimo prašė netenkinti, kadangi Å¡iuo atveju taikytinos DK normos, kurios palÅ«kanų nenumato. 5 procentų palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo taip pat nepriteistinos, nes jas reglamentuoja CK normos, o Å¡is institutas darbo teisiniuose santykiuose netaikytinas.Administratoriaus įgaliotas asmuo teismo posėdyje nurodė, jog vadovaujantis sÄ Å¾iningumo prezumpcija, su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka iÅ¡ dalies: sutiko, kad bÅ«tų patvirtintas 49 610,54 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir prašė netenkinti reikalavimo dėl uždelsto atsiskaityti laiko.

Administratoriaus nuomone, nepagrįstas ir neteisėtas reikalavimas dėl palÅ«kanų ir delspinigių. Nurodė, jog A. M. įmonėje dirbo direktoriumi, jo žmona M. buvo dominuojantis dalyvis – akcininkas. PareiÅ¡kėjas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , bÅ«tent jo pareiga ir buvo siekti, kad bÅ«tų mokami atlyginimai, todėl toks laiko tempimas, kurį jis taiko, neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų: teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi įtraukė V.

M. į BAB „AuÅ¡ra“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtino jo 49 610,54 Lt arba 14 368,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ .Teismas nurodė, kad 2010 m. liepos 20 d. pareiÅ¡kėjas V. M. buvo priimtas į darbÄ AB „AuÅ¡ra“ l.e. direktoriaus pareigas, AB „AuÅ¡ra“ įsipareigojo jam mokėti 3 500 Lt darbo užmokestį, darbo sutartis buvo nutraukta 2012 m. balandžio 10 d. Darbo sutarties nutraukimo metu AB „AuÅ¡ra“ neatsiskaitė su pareiÅ¡kėju ir pareiÅ¡kėjo teigimu, jam liko skolinga 49 610,54 Lt darbo užmokesčio.

Teismas pažymėjo, kad administratorius Å¡ių aplinkybių neginčija, sutinka su kreditoriniu reikalavimu Å¡ioje dalyje, dėl to finansinį reikalavimÄ Å¡ioje dalyje patvirtintino.         PraÅ¡ymÄ patvirtinti 99 912,54 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ teismas atmetė ir nurodė, kad, praÅ¡oma patvirtinti suma net du kartus virÅ¡ija patį įsiskolinimÄ . Teismo vertinimu tai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK1.5 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad V.

M. yra asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl jis suprato ir turėjo suprasti, kÄ jam reikia daryti siekiant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡siieÅ¡koti, tačiau nieko nedarė. Nieko nedarymÄ teismas pripažino kaip nesÄ Å¾iningus veiksmus. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo įmonės direktorius, todėl bÅ«tent jo pareiga buvo užtikrinti sklandų įmonės darbÄ , atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Teismas sprendė, kad dėl tokio didžiulio darbo užmokesčio įsiskolinimo ne tik sau, bet ir visiems darbuotojams yra kaltas pats pareiÅ¡kėjas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Kreditorius V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vien aplinkybė, kad kiti kreditoriai savanoriÅ¡kai atsisakė reikalavimo dėl palÅ«kanų ir delspinigių patvirtinimo, negali bÅ«ti tinkamas argumentas netvirtinti jo kreditorinio reikalavimo pilna apimtimi, nes trečiųjų asmenų sprendimai jokia apimtimi negali įtakoti apelianto sprendimų.Teismo argumentas, kad apeliantas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir dėl to turėjo suprasti, kÄ reikia daryti siekiant iÅ¡siieÅ¡koti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, tačiau nieko nedarė, yra netinkamas ir nepagrįstas.

Apeliantas žinojo, kad AB „AuÅ¡ra“ finansinė padėtis nėra gera ir nenorėdamas jos dar labiau bloginti iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«romis, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokie apelianto veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningi, nes apeliantas, priklausomai nuo susitarimų su naujaisiais įmonės savininkais, tikėtina, jog bÅ«tų atsisakęs visos ar didesnės dalies vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį tuo atveju, jei AB „AuÅ¡ra“ finansinė padėtis bÅ«tų pagerėjusi ir ji galėtų atsiskaityti su apeliantu.

Pažymi, kad apeliantui atlikus aktyvius veiksmus, siekiant išieškoti jam priklausantį darbo užmokestį, atsakovas nebūtų atleidžiamas nuo pareigos mokėti vidutinį darbo užmokestį dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio.Teismo argumentas, kad dėl didelio darbo užmokesčio įsiskolinimo ne tik sau, bet ir visiems įmonės darbuotojams yra kaltas apeliantas, yra nepagrįsti. Apelianto darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, pasikeitus įmonės akcininkams bei vadovui.

Apeliantas pažymi, jog bÅ«tent jam vadovaujant buvo sumažinti gerokai didesni įsiskolinimai darbuotojams, tiekėjams bei kitiems kreditoriams, ko pasėkoje AB „AuÅ¡ra“ galėjo vykdyti savo veiklÄ sklandžiau bei ilgainiui atsiskaityti su visais kreditoriais. Patikrinus 2008 m. – 2012 m. AB „AuÅ¡ra“ finansinės atskaitomybės dokumentus akivaizdžiai bÅ«tų nustatyta, jog bÅ«tent apeliantui vadovaujant įmonės finansinės bÅ«klės gerėjimas, o ne blogėjimas.Teismo argumentas, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ net du kartus virÅ¡ija patį įsiskolinimÄ nėra pagrindas netvirtinti kreditorinio reikalavimo, nes vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį priskaičiavimas yra vienas iÅ¡ saugiklių, kuris gina darbuotojÄ nuo darbdavio vengimo atsiskaityti su juo atleidimo dienÄ .             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BAB „AuÅ¡ra“ administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pats apeliantas buvo įmonės vadovas ir bÅ«tent jo pareiga buvo organizuoti įmonės veiklÄ taip, kad atsiskaitymai su darbuotojais bÅ«tų vykdomi laiku, todėl teismas teisingai nurodė, kad su apeliantu neatsiskaityta dėl jo paties kaltės ir įmonei taikyti CK 141 straipsnyje numatytas sankcijas netikslinga. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2,35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2,35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados AB ,,AuÅ¡ra“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino 49 610,54 Lt (neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis) V. M. kreditorinį reikalavimÄ . V. M. praÅ¡omÄ patvirtinti 118 329,99 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kurio pirmosios instancijos teismas netvirtino, sudaro: 99 912,54 Lt vidutinio, nuo laiku nesumokėto, darbo užmokesčio; 5 728,60 Lt delspinigių; 702,34 Lt palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo delspinigių; 6 082,44 Lt palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio; 5 904,07 Lt palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio.

Byloje nustatyta, kad V. M. AB ,,AuÅ¡ra“ laikinai einančiu direktoriumi dirbo nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2012 m. balandžio 10 d. 2014 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi AB ,,AuÅ¡ra“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2014 m. spalio 27 d. V. M. bankroto administratoriui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti jį į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir pateikti teismui patvirtinti jo 167 940,53 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ (b. l. 7). DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ laikÄ (DK 141 str. 3 d.). Taigi pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes atsiranda, kai darbdavys ne visiÅ¡kai atsikaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas yra nekaltas. Ä®monės vadovas yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimo terminų laikymÄ si. Pagal bankroto byloje esančius duomenis V. M. vadovavimo AB ,,AuÅ¡ra“ laikotarpiu bendrovė buvo nepajėgi mokėti darbuotojams darbo užmokestį.

Bankroto administratorius bankroto byloje pateikė duomenis, kad 2011 metais (tuo metu bendrovei vadovavo V. M.) AB ,,AuÅ¡ra“ faktiÅ¡kai buvo nemoki, didžiausius įsiskolinimus sudarė nesumokėti mokesčiai VMI ir darbo užmokestis darbuotojams. Juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis, įpareigojantis bÅ«ti maksimaliai rÅ«pestingu, veikti juridinio asmens interesais. Tais atvejais, kai įmonė negali iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, įmonės vadovas, įmonės savininkas privalo teismui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). V.

M., kaip juridinio asmens vadovas, esant tokiai finansinei situacijai, kaip bendrovė dėl slegiamų skolų neturėjo galimybės mokėti darbo užmokesčio, turėjo nedelsti ir neauginti skolų, bet spręsti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 4 str. 1 d. 1 p.). Taigi, V. M., kaip AB „AuÅ¡ra“ vadovas, turėjo teisę priimti sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 5 str. 1 d. 3 p., 4 str. 1 d. 1 p.). Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga ne tik sprendžiant klausimÄ dėl žalos, kuriÄ kreditoriai galėjo patirti dėl to, kad buvo pavėluota teismui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo, bet ir Å¡ioje byloje sprendžiant V.

M., kaip kreditoriaus, reikalaujančio bankroto byloje iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti, delspinigius, palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo delspinigių, palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio, palÅ«kanas nuo laiku nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio, kaltės klausimÄ . Minėta, V. M. neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nuo kurio reikalauja delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už laiku nesumokėtÄ darbo užmokestį, palÅ«kanų, susidarė jo vadovavimo AB ,,AuÅ¡ra“ laikotarpiu.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų V. M., kaip AB „AuÅ¡ra“ vadovas, privalėjo ne auginti darbo užmokesčio skolas, o, vykdydamas pareigÄ laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (DK 35 str., Ä®BÄ® 8 str. 1 d.). Tačiau V. M. Å¡ios jam įstatymais nustatytos pareigos nevykdė, nors jo vadovavimo laikotarpiu AB ,,AuÅ¡ra“ turėjo darbo užmokesčio skolų. Pažymėtina, kad V.

M. AB ,,AuÅ¡ra“ vadovu dirbo tuo metu, kai jo sutuoktinė H. M. buvo pagrindinė akcininkė už vienÄ litÄ iÅ¡ UAB koncerno ,,Achemos grupė“ nusipirkusi AB ,,AuÅ¡ra“ akcijas, o vėliau už tÄ pačiÄ kainÄ perleidusi V. D., kuris ir nutraukė su V. M. darbo sutartį. Be to, reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio nuo laiku nesumokėto, delspinigių, palÅ«kanų V. M. pareiÅ¡kė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po darbo sutarties nutraukimo ir tokiu bÅ«du užaugino vidutinio nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio sumÄ iki 99 912,54 Lt, palÅ«kanas ir delspinigius, skaičiuojamus nuo darbo pradžios bendrovėje iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi, už tai, kad V. M. pats nevykdė pareigos laiku sumokėti darbo užmokestį, bendrovei esant nepajėgiai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir nesiėmė priemonių Å¡iai situacijai nutraukti, reikalauja kompensacijos sau, o buvusiam darbdaviui taikyti dvigubai didesnes sankcijas nei jam neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Toks V. M. elgesys pripažintinas nesÄ Å¾iningu.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neatsiskaityta laiku buvo dėl paties V.

M. kaltės, todėl pagrįstai nepatvirtino 118 329,99 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria nepatvirtintas V. M. 118 329,99 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                              Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                        Gintaras Pečiulis                                                                               Alvydas PoÅ¡kus                   Â