02cfc57d-78d0-45a8-8f1f-4e41f778f618 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Skundas Nr Skundas Nr. 1S-309-449/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00099-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Å iukÅ¡ta, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs R. V. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria R. V. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtas 30 000 Eur užstatas už I. V. perduotas į valstybės biudžetÄ , n u s t a t ė :

1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 13 metų bausme. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti kardomosios priemonės – 30 000 Eur užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

KardomÄ sias priemones nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas: I. V. nusikalstama veika iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 5 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei nusikalstama veika iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir I.

V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos praÅ¡ymas priimti sprendimÄ dėl I. V. paskirtos kardomosios priemonės – 30 000 Eur užstato perdavimo valstybei, nes I. V. pažeidė kardomosios priemonės sÄ lygas, neatvyksta registruotis į policijos įstaigÄ , pasislėpė nuo bausmės atlikimo, 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbta jo paieÅ¡ka.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos praÅ¡ymas patenkintas ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį R. V. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtas 30 000 Eur užstatas už I. V. perduotas į valstybės biudžetÄ . Teismas nurodė, kad I. V. pažeidė kardomosios priemonės užstato sÄ lygÄ (nekliudyti proceso eigai), todėl užstato davėjos R. V. sumokėtas užstatas turi bÅ«ti perduotas valstybei.

4. R. V. skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir jai grÄ Å¾inti 30 000 Eur užstatÄ . Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡spręstas jos sÅ«nui I. V. dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių klausimas, tačiau Å¡i nuosprendžio dalis nėra tokia vienareikÅ¡mė, kad bÅ«tų galima teigti, jog kardomosios priemonės, iÅ¡ jų ir užstatas, turi bÅ«ti taikomos ir po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis yra vieningas teismo baigiamasis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas visa apimtimi ar atskirose jo dalyse gali bÅ«ti patikrintas tik aukÅ¡tesnės instancijos teismo (teismų). Tačiau pats nuosprendį priėmęs teismas savo priimto baigiamojo akto revizuoti negali, tuo labiau negali vienaip ar kitaip interpretuoti savo priimto baigiamojo akto formuluočių, dėl jų pasisakydamas kitais nuosprendžio vykdymo metu kylančiais klausimais priimtuose procesiniuose sprendimuose, kaip kad Å¡iuo atveju neteisėtai padarė skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog atitinkamos nuosprendžio dalys, liečiančios kardomÄ jÄ priemonę užstatÄ , yra ,,teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos“ ir ,,nesukeliančios teisinių pasekmių“.

Toks skundžiamos nutarties argumentas yra akivaizdžiai neteisėtas. Analizuojant 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo iÅ¡spręstas jos sÅ«nui I. V. paskirtų kardomųjų priemonių klausimas, nurodyta, jog visos kardomosios priemonės, iÅ¡ jų ir užstatas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tai sudaro vienareikÅ¡mį pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nei viena iÅ¡ I. V. paskirtų kardomųjų priemonių, iÅ¡ jų ir užstatas, negali bÅ«ti taikoma po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nors kitame nuosprendžio sakinyje nurodoma ,,kardomÄ sias priemones panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti“, tačiau pačiam teismui kardomųjų priemonių galiojimo terminÄ apibrėžus ,,iki nuosprendžio įsiteisėjimo“ jos negali galioti ilgiau, todėl ir jų panaikinimas turi sutapti laike su jų galiojimo pabaiga, kuriÄ apibrėžia nuosprendžio įsiteisėjimo data. Tokiu bÅ«du aukščiau aptartas nuosprendžio rezoliucinės dalies loginis prieÅ¡taringumas, sudaręs pagrindÄ Ä¯vairioms Å¡ios apkaltinamojo nuosprendžio dalies interpretacijoms, vertintinas kaip klaida.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties turinio, jos sÅ«nui I. V. skiriant kardomÄ jÄ priemonę užstatÄ nebuvo nustatyta jokių kitų sÄ lygų (įpareigojimų) nei nurodyta BPK 133 straipsnio 4 dalyje. Taigi skiriant užstatÄ , prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, jam nebuvo nustatyta pareiga pradėti atlikinėti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ar jÄ atlikti, kurios nevykdymas jam sukeltų neigiamas teisines pasekmes, pasireiÅ¡kiančias užstato perdavimu į valstybės biudžetÄ .

Svarbu įvertinti tai, kad nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nuteistasis I. V. bÅ«tų pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės užstato sÄ lygas, todėl neatsirado ir pagrindas už I. V. sumokėtÄ užstatÄ perduoti į valstybės biudžetÄ . Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje pateikiama pareigos ,,nekliudyti proceso eigos“ interpretuotė, nepagrįstai teigiant, jog užstatu I. V. neva buvo nustatyta pareiga pradėti atlikti jam paskirtÄ bausmę, yra neleistinai plečiamoji ir prieÅ¡tarauja teismų praktikoje bei jurisprudencijoje suformuotai BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos ,,nekliudyti proceso eigos“ aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai.

Jau nekalbant apie tai, kad tokia I. V. pareiga, kaip konkrečiai apibrėžtas teismo jam nustatytas įpareigojimas, nebuvo nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje. Skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai neteisingai interpretuojama BPK 119 straipsnyje naudojama sÄ voka ,,procesas“, jÄ nepagrįstai ir neteisingai tapatinant su bendrÄ ja baudžiamojo proceso sÄ voka, apimančia visas baudžiamojo proceso stadijas. Tokia teismo interpretuotė nepagrįstai iÅ¡plečia tiek pačių kardomųjų priemonių paskirtį, tiek ir jų esmę, o kartu ir jų taikymo laike ribas, nes kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ iki kriminalinės bausmės asmeniui paskyrimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nes bÅ«tent įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui prasideda nauja baudžiamojo proceso stadija – bausmės vykdymo stadija.

Å ios proceso stadijos pradžia, kuriÄ apibrėžia nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, pati savaime suponuoja kardomosios priemonės, kokia ji bebÅ«tų paskirta ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, taikymo pabaigÄ . Esant aukščiau detaliai aptartų teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių visumai bei teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

5. Nuteistojo I. V. gynėja atsiliepime į R. V. skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir R. V. skundÄ patenkinti. Atsiliepime nuteistojo I. V. gynėja sutinka su visais R. V. skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡dėsčius R. V. skundo argumentus, nuteistojo I. V. gynėjos atsiliepime nurodomi analogiÅ¡ki argumentai dar kartÄ nekartojami.

6. R. V. skundas atmetamas.

7. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taip pat kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma kardomÄ sias priemones, taip pat ir 30 000 Eur užstatÄ , I. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti kardomÄ sias priemones panaikinti.

9. R. V. skunde nurodo, kad aukščiau pacituota nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostata turėtų bÅ«ti suprantama taip, kad užstatas jo davėjui grÄ Å¾inamas iÅ¡kart įsiteisėjus nuosprendžiui nelaukiant nuosprendžio vykdymo pradžios, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas yra neteisingas ir prieÅ¡tarauja kardomosios priemonės pratęsimu siektam tikslui – užtikrinti netrukdomÄ nuosprendžio įvykdymÄ .

10. BPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kuriÄ Ä¯ prokuratÅ«ros ar teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo Å¡eimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, skiriant užstatÄ , nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) iÅ¡aiÅ¡kinamos ir jo pareigos:

1) Å¡aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , teisėjÄ ar į teismÄ , 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, tiek įtariamasis (kaltinamasis), tiek ir kitas, užstatÄ sumokėjęs, asmuo (užstato davėjas) yra įspėjami, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys jam nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei. Jei įtariamasis (kaltinamasis) vykdo jam nustatytas pareigas, pasibaigus procesui (t. y. nutraukus procesÄ , įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ ) užstatas grÄ Å¾inamas užstato davėjui (BPK 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje įtariamajam I. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis, taip pat ir 30 000 Eur užstatu. Užstato davėja R. V. Sprendžiant iÅ¡ nutarties skirti užstatÄ turinio, įtariamajam I. V. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga:

1) Å¡aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ , 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Ä®tariamasis I. V. ir užstato davėja R. V. buvo įspėti, kad, įtariamajam nevykdant nustatytos pareigos, užstatas pereis valstybei. Taigi skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad R. V., kaip užstato davėja, prisiėmė atsakomybę dėl įtariamajam nustatytų sÄ lygų (pareigų), kurios buvo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje skirti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Atkreipiamas dėmesys, kad minėtoje nutartyje nenurodyta, jog I. V. nustatytos pareigos galioja tik iki ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, jos taip pat galioja nuosprendžiui įsiteisėjus bei pradėjus jo vykdymÄ , Å¡i pareiga iÅ¡plaukia BPK 133 straipsnio ir BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatų. Todėl nepagrįstas R. V. skundo argumentas, kad ji neprisiėmė atsakomybės už savo sÅ«naus pareigÄ dalyvauti nuosprendžio vykdymo procese ir jam netrukdyti.

12. IÅ¡ Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio akivaizdu, kad pratęsdamas nuteistajam kardomÄ sias priemones, iÅ¡ jų ir užstatÄ , teismas siekė užtikrinti netrukdomÄ nuosprendžio įvykdymÄ bei nuteistojo dalyvavimÄ Å¡iame procese. Siekiant tinkamo Å¡io tikslo užtikrinimo kardomosios priemonės nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kad laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajam nebÅ«tų sudaromos nepagrįstai palankios sÄ lygos pasislėpti nuo bausmės vykdymo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. rezoliucinės dalis ,,<...>Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomÄ sias priemones panaikinti.<...>“ bei BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje aiÅ¡kiai apibrėžta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: ,,<...> pradėjus bausmės vykdymÄ â€œ. Dėl Å¡ių priežasčių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad turi bÅ«ti laikoma, jog kardomosios priemonės – užstato taikymas nuteistajam turėjo baigtis pradėjus vykdyti nuosprendį.

N. R. V. skundo argumentas, kad apygardos teismas revizavo aptariamÄ nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl Å¡iuo atveju reikia skaityti visÄ rezoliucinę dalį, o ne tik atskirus jos sakinius. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismo paaiÅ¡kinimas, kad aptariamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis sakinys dėl kardomųjų priemonių palikimo galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir jokių teisnių pasekmių nesukelia, nelaikytinas apkaltinamojo nuosprendžio revizavimu.

BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendyje Å¡is sprendimas nurodytas: I. V. taikomos kardomosios priemonės paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; kardomÄ sias priemones nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sakiniai nėra prieÅ¡taringi, kaip teigiama R.

V. skunde, tačiau papildantys vienas kitÄ , nes pirmu sakiniu iÅ¡spręstas kardomųjų priemonių pratęsimas, antru sakiniu – kardomųjų priemonių taikymo baigtumo momentas.

13. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d., nebuvo pradėtas vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡davė patvarkymÄ vykdyti teismo nuosprendį – suimti I. V., tačiau nuteistasis nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė, todėl jam 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbta paieÅ¡ka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu kardomosios priemonės, iÅ¡ jų ir užstatas, turi bÅ«ti panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, prieÅ¡ingai negu teigiama R.

V. skunde, neturi pagrindo teigti, jog I. V. nepažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sÄ lygų. Nuteistajam I. V. po aptariamo nuosprendžio įsiteisėjimo pasislėpus, t. y. pažeidus jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sÄ lygas, užstatas pagrįstai buvo negrÄ Å¾intas jo davėjai R. V., o perduotas valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis).

14. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti R. V. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Linas Å iukÅ¡ta