2019-10-09 Nr. AB-19128-3-62-3-02139-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1686-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02139-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), po 70 Eur neturtinės žalos už kiekvieną 17 būryje praleistą dieną.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. kalėjo Marijampolės PN nežmoniškomis kalinimo sąlygomis 17 būryje, kuriame buvo laikomi nuo narkotikų priklausantys asmenys, jame ne kartą atsisakė gyventi. Pareiškėjas teigė, kad taip buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino ginčo ribas, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės PN 17 būryje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą atitinkamai mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų, tualetų ir prausyklos užimamas plotas. Tualetai buvo atviri, nebuvo pertvarų ir durų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, juose nebuvo atskiros ventiliacijos, langai nesandarūs, reiškė pretenzijas dėl netinkamos maisto kokybės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad nuteistieji į būrius skirstomi pagal diferencijuoto skirstymo schemą, atsižvelgiant į asmens gebėjimus, įpročius, socialinius įgūdžius, asmens polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir kitas aplinkybes. Pareiškėjas turi priklausomybę narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, todėl jam tinkamiausias gyventi buvo 17 būrys. Pareiškėjas sutiko gyventi 17 būryje, jokių jo prašymų dėl perkėlimo į kitą būrį nebuvo gauta. 17 būryje įrengta 20 gyvenamųjų vietų, ginčo laikotarpiu patalpoje buvo ne daugiau kaip 20 asmenų, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. 17 būrio sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti dar 2015 metais. Pareiškėjas dėl sanitarinio mazgo neatitikties higienos reikalavimams į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė. 17 būrio patalpos buvo tikrintos pagal kitų nuteistųjų skundus, pažeidimų nenustatyta. Marijampolės PN tinkamai prižiūri patalpas, esant reikalui atlieka remonto darbus, 17 būrio patalpos (ir sanitarinio mazgo patalpos) tvarkomos ir prižiūrimos. Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pagal atliktus maisto tyrimus patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko kompetentingų subjektų patvirtintų valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nurodytas energetines vertes. Tvarkant maistą vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis. Vykdant maisto tvarkymo subjekto kontrolę, grubių higienos – sanitarijos pažeidimų nenustatyta. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 412 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 30 d. bausmę atliko 172 brigadoje (17 būrys) 17.1 patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 62,73 kv. m. Šioje patalpoje įrengta 20 miegamųjų vietų, ginčo laikotarpiu joje buvo ne daugiau kaip 20 asmenų, todėl vienam nuteistajam teko 3,14 kv. m. Nors pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo daugiau asmenų, tačiau kiek nuteistųjų buvo ginčo patalpoje jo kalėjimo metu, nenurodė, taip pat nenurodė, kas galėtų patvirtinti jo teiginį dėl kartu su juo kalėjusių nuteistųjų skaičiaus, nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų, pavardžių, neprašė kviesti jų liudytojais ir pan., todėl, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti argumentai dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpoje jo kalėjimo metu negali būti pripažinti pagrindu, leidžiančiu abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu ir jais nesivadovauti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalėjimo metu 17 būrio 17.1 patalpoje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

8. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje vertinant minimalų kalinamų asmenų privatumo užtikrinimą konstatuojama, kad žema sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, nes tokio aukščio tvorelė buvo nepakankama privatumui užtikrinti (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN, pagal pateiktas nuotraukas nustatęs, jog tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra žemesnės nei 1,5 m (pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-624/2016), konstatavo, kad tualeto patalpose deramas privatumas nebuvo užtikrintas.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad tualetai nebuvo atitverti sienelėmis bei durimis, nustatė, kad juos paneigia atsakovo atstovo pateiktos 17 būrio sanitarinio mazgo fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitariniai įrenginiai atskirti sienelėmis ir nuo likusios sanitarinio mazgo erdvės – vientisa užuolaida, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nenurodė unitazus ir klozetus skiriančių sienelių aukščio, o teismui pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, nes iš jų sienelių aukščio negalima nustatyti. Todėl teismas vertino, kad nėra paneigtas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas.

10. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN nepateikė teismui jokių duomenų apie sanitariniame mazge įrengtą ventiliaciją, langų būklę pareiškėjo kalėjimo metu, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių dėl ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo bei techniškai netvarkingų langų, šiuos pažeidimus laikė nustatytais.

11. Teismas nurodė, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, BVK. Taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-1380, valgiaraščius. Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14.

12. Teismas nurodė, kad pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai patvirtina, kad atlikus patikrinimus, maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Duomenų apie nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, pažeidimus byloje nėra. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kaip buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Marijampolės PN veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, teismas darė išvadą, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN atstovas nagrinėjamame kontekste savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (229 dienas) buvo pažeistas jo privatumas dėl netinkamai atitvertų tualetų sanitariniame mazge, be to, liko nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo bei techniškai netvarkingų langų.

14. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2017 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. 55/04-917 nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir galbūt dėl to patirtų psichologinių problemų nebuvo kreipęsis. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus jis buvo kreipęsis dėl skrandžio skausmų, kairės rankos plaštakos susižalojimo ir pan., jokių įrašų apie minėtų sveikatos sutrikimų ryšį su netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

15. Teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų mastą, trukmę bei pobūdį, nesant duomenų, kad byloje nustatyti pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, taip pat nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nenustatęs, jog Marijampolės PN būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 412 Eur, kurią priteisė iš atsakovo, o kitos skundo dalies netenkino kaip nepagrįstos.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 412 Eur neturtinės žalos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

17. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Minėtų taisyklių 16.5 punktas reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpoje, o 17 būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpos įrengtos atskiroje patalpoje. Be to, pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino įrodymus, nurodydamas, kad iš fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai atitverti sienelėmis ir nepermatoma vientisa užuolaida, darydamas išvadą, kad pareiškėjo niekas matyti negalėjo, kita vertus, nurodė, kad sienelių aukščio negalima apskaičiuoti, todėl nustatė privatumo pažeidimą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės šiuo atveju nenumato nei sienelių, nei užuolaidų įrengimo.

18. Marijampolės PN nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas tariamai nepateikė jokių duomenų apie sanitariniame mazge įrengtą ventiliaciją ir langų būklę, teismui buvo pateikti Marijampolės PN avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai 17 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu ir periodinis patikrinimo aktas, kurio metu buvo tikrintos visos Marijampolės PN esančios patalpos, tačiau jokie pažeidimai nustatyti nebuvo, o 17 būrio gyvenamos patalpos ir koridorius buvo remontuotos, todėl 17 būrio sanitarinis mazgas buvo ir yra tvarkingas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Patikrinimai atliekami kas 2 metus, o operatyvieji – tik gavus nuteistųjų skundus, tačiau pats pareiškėjas ar kiti nuteistieji nėra skundęsi 17 būrio sanitariniu mazgu, todėl spręstina, kad pareiškėją tenkino sanitarinio mazgo būklė, jos įrengimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis ir į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą dėl tariamo privatumo neužtikrinimo, taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjui privatumas buvo užtikrinamas ir jokių psichologinių išgyvenimų jis nepatyrė, todėl ir neturtinė žala yra negalima. Marijampolės PN nuomone, pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ir gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas.

19. Pareiškėjas T. G. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. G. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., atlyginimo. Pareiškėjas prašė priteisti po 70 Eur neturtinės žalos už kiekvieną 17 būryje praleistą dieną.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui 412 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, nes nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (229 dienas) buvo pažeistas pareiškėjo privatumas dėl netinkamai atitvertų tualetų sanitariniame mazge, be to, liko nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo bei techniškai netvarkingų langų.

22. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė privatumo pažeidimą, pareiškėjui nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes sanitarinių mazgų būklė iš esmės atitiko nustatytus reikalavimus, pareiškėjas dėl sanitarinių mazgų būklės nesiskundė. Atlikus patikrinimus pagal kitų asmenų skundus pažeidimų nebuvo nustatyta, be to, byloje iš esmės neįrodyta neturtinė žala.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčiu, kuris reglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 17 būryje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (b. l. 26, 30, 31), bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Taigi šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

25. Įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes (t. y. kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui 17 būrio sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, dėl ko jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismo sprendime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-2474-624/2016 ir A-1242-624/2016 nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi jose buvo nagrinėjami nuteistųjų, apgyvendintų Marijampolės PN 9 būryje skundai dėl privatumo pažeidimo naudojantis tualetais. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas privatumo pažeidimą, neteisingai nustatė ir jo trukmę, kaip minėta, 17 būryje pareiškėjas buvo apgyvendintas ne 229 dienas, o nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 31 d., t. y. tik 4 dienas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nustatyto pažeidimo dėl netinkamos ventiliacijos ir netvarkingų langų sanitariniame mazge atsakovui nepaneigus tokio pobūdžio pareiškėjo teiginių, pažymi, kad HN 134:2015 12 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nors nagrinėjant bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų padarytos neturtinės žalos atlyginimo įrodinėjimo našta tenka institucijai, kurios neteisėtais veiksmais skundžiamasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017 ir kt.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Taip pat turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys bei pakankamai išsamūs atsakovo atstovo paaiškinimai, pateikti atsiliepime į skundą (b. l. 84-85) patvirtina, kad pareiškėjas į pataisos įstaigą nesikreipė dėl netinkamos ventiliacijos ir langų 17 būrio sanitariniame mazge. Byloje esantys Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad atlikus patikrinimus pagal kitų asmenų skundus Marijampolės PN higienos normų pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu nustatyta nebuvo, panašiu laikotarpiu pagal poreikį 17 būryje buvo atliekami ir remonto darbai, o pareiškėjas netinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu apibūdino pakankamai abstrakčiai.

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas 17 būryje buvo apgyvendintas tik 4 dienas. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovui teko neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo.

27. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p., 145 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė