02cdbee2-88ad-42f6-ab34-63f74ce023f0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-1059-484/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03339-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ atstovui advokatui G. D.,

atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei E. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo S. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rikneda“ (toliau – Bendrovė ar pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ (el. byla, t. III, b. l. 1-6), praÅ¡ydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – atsakovė ar VTEK) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ Nr. KS-191 „Dėl S. V.“ (toliau – Sprendimas). Taip pat pareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės visas Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 30 d., atstovaujama direktoriaus S. V., kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrÄ su praÅ¡ymu panaikinti žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885 patvirtinto Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos apraÅ¡o (toliau – Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡as) 20 punktÄ , kaip prieÅ¡taraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymui (toliau – PraÅ¡ymas). Teigia, kad pareiÅ¡kėja atsakymo į PraÅ¡ymÄ negavo, todėl negalėjo pradėti teisminių ginčų dėl jai privačios nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimo.

Taip pat nurodo, kad VTEK 2019 m. liepos 23 d. raÅ¡tu Nr. 2700-(1.2) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog remdamasi iÅ¡ Žemės Å«kio ministerijos gauta informacija, susijusia su jos kreipimusi į žemės Å«kio ministrÄ , pradėjo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymui (toliau – LVÄ®). VTEK 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-191 „Dėl S. V.“, kuriame konstatavo, jog jis, nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjos vardu pateikęs praÅ¡ymÄ Å¾emės Å«kio ministrui, pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiamo sprendimo iÅ¡vadomis, kad S. V. veikė kaip lobistas jos interesų atžvilgiu, nurodo, kad remiantis LVÄ® 2 straipsnio 2 dalimi, lobistu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklÄ , pagal Å¡io straipsnio 3 dalį. Lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtakÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais bÅ«tų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, lobistinės veiklos objektai (arba asmenys, kuriems lobistine veikla yra siekiama daryti įtakÄ ) – valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus. PareiÅ¡kėjos teigimu, nurodytos LVÄ® normos lobistus ir jų veiklÄ apibrėžia bendro pobÅ«džio formuluotėmis, kas sudaro realias galimybes iÅ¡ esmės bet kokiÄ asmenų veiklÄ , susijusiÄ su kreipimusi į valdžios atstovus dėl nustatyto manomai teisės aktams prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo laikyti lobistine veikla, dėl ko nepagrįstai yra iÅ¡plečiama lobistinės veiklos samprata.

Tvirtina, kad S. V. veiksmuose nėra lobizmo veiklos požymių. Nurodo, kad S. V., bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, privalo veikti iÅ¡imtinai Bendrovės interesais bei rÅ«pintis jos Å«kine-komercine veikla. Å i jo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje. S. V., atstovaudamas Bendrovės interesus ir taip įgyvendindamas aukščiau nurodytas juridinio asmens vadovo pareigas, sužinojęs, jog Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktas prieÅ¡tarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, oficialiu raÅ¡tu kreipėsi į žemės Å«kio ministrÄ . Nurodo, kad minėtas Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktas turėjo tiesioginę įtakÄ Bendrovės Å«kinei-komercinei veiklai, todėl ji turėjo asmeninį interesÄ turėti galimybę veikti Žuvininkystės įstatyme numatytomis sÄ lygomis, tačiau tam ji neturėjo teisinių galimybių, nes jas tiesiogine prasme panaikino poįstatyminis teisės aktas, jos nuomone, neatitinkantis įstatymo normų.

PareiÅ¡kėja skunde remiasi 2017 m. apgintoje M. A.-V. disertacijoje „Lobizmo reglamentavimas: Lietuvos atvejis“ pateikta lobizmo veiklos samprata ir Å¡ios veiklos stadijų apraÅ¡ymu, nurodydama, kad lobizmas savo esme ir pobÅ«džiu yra sudėtinga, strateginiais sprendimais pasižyminti veikla. Taip pat, remiantis Å¡iuo Å¡altiniu, pareiÅ¡kėja pažymi, kad peticijų teisė, teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų sprendimus ir/ar kitos konstitucinės teisės savaime nėra lobizmas. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kėja tvirtina, kad jos asmeninis PraÅ¡ymas, pateiktas įgalioto jam atstovauti vadovo, siekiant jai įgyvendinti savo konstitucinę teisę pasinaudoti nuosavybės teise į laisvÄ Å¾vejybos pajėgumÄ , neatitinka lobizmo veiklos sampratos, kaip ir S. V. neatitinka lobisto sampratos, nes jo veiksmais nebuvo siekta atstovauti interesų grupės ar atlikti kitus aukščiau iÅ¡vardintus veiksmus. Taip pat pažymi, kad S. V., bÅ«damas Bendrovės direktorius ir vienintelis Bendrovės akcininkas, nesudarė jokių sutarčių dėl lobistinės veiklos bei nėra gavęs jokių nurodymų dėl to. S. V. veiksmai pasižymėjo vienkartiniu pobÅ«džiu ir Å¡iuose jo veiksmuose nematyti kitų lobizmo veiklos stadijų požymių, kaip veiklos tikslų identifikavimo, monitoringo ir stebėjimo, strategijos vystymo, taktikų taikymo ir rezultatų analizės, todėl konstatuoja, jog S. V. veiksmuose nėra lobizmo veiklos požymių, dėl ko skundžiamas sprendimas, pareiÅ¡kėjos manymu, yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.

PareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktas, nustatantis, kad „Jei per 2 metus nuo laivo iÅ¡braukimo iÅ¡ sÄ raÅ¡o ar nuo Å¡io apraÅ¡o 18 punkte nurodyto praÅ¡ymo pateikimo dienos laivo valdytojas, pasinaudodamas jam suteikta iÅ¡imtine teise, nepateikia praÅ¡ymo įtraukti laivÄ ar laivus į sÄ raÅ¡Ä , Å¡i teisė prarandama. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes laivo valdytojo praÅ¡ymu laikotarpis, kuriuo laivo valdytojas gali pasinaudoti iÅ¡imtine teise, gali bÅ«ti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 4 metų nuo laivo iÅ¡braukimo iÅ¡ sÄ raÅ¡o ar nuo Å¡io apraÅ¡o 18 punkte nurodyto praÅ¡ymo pateikimo dienos“, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad „Laisvas žvejybos pajėgumas gali bÅ«ti panaudotas įtraukiant žvejybos laivÄ Ä¯ Žvejojančių jÅ«rų vandenyse laivų duomenų sistemÄ arba didinant įtraukto į Žvejojančių jÅ«rų vandenyse laivų duomenų sistemÄ Å¾vejybos laivo žvejybos pajėgumÄ â€œ. Todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 113 straipsniu bei aplinkybe, kad bÅ«tent dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punkto Bendrovė negalėjo pasinaudoti laisvu žvejybos pajėgumu ir VTEK buvo pripažinta pažeidusia LVÄ® nuostatas, praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktas neprieÅ¡tarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas remdamasis skunde iÅ¡dėstytais motyvais prašė skundÄ tenkinti.

VTEK su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (t. I, b. l. 102–103) nurodo, kad atsižvelgiant į LVÄ® nuostatas, pagrindiniai Å¡io įstatymo tikslai yra du: 1) kad lobistinę veiklÄ vykdytų į lobistų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti asmenys (kuris yra vieÅ¡as ir prieinamas visuomenei) ir 2) Å¡ie asmenys LVÄ® nustatyta tvarka deklaruotų vykdytÄ lobistinę veiklÄ (deklaracijos taip pat LVÄ® nustatyta tvarka yra vieÅ¡inamos). Pabrėžia, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtakÄ dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas – vienintelis Å¡io reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos vieÅ¡umÄ ir skaidrumÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad jos kreipimasis į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrÄ dėl poįstatyminio teisės akto panaikinimo pastarajam prieÅ¡taraujant aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi – jo nagrinėjimas nepriskirtas VTEK kompetencijai.

Nurodo, kad VTEK Å¡iuo atveju vertino, kad: 1) pareiÅ¡kėjos atstovas S. V. nebuvo registruotas lobistų sÄ raÅ¡e, kaip tai nustato LVÄ® 10 straipsnis, 2) jis siekė daryti įtakÄ Lietuvos Respublikos žemės ministrui dėl teisės akto pakeitimo, 3) tai darė savo iniciatyva (nebuvo iÅ¡imties, vadovaujantis LVÄ® 7 straipsnio nuostatomis). S. V., siekdamas daryti įtakÄ dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sÄ raÅ¡Ä ir LVÄ® nustatyta tvarka tokiÄ veiklÄ deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamÄ Å¡iame sÄ raÅ¡e registruotÄ asmenį (t. y., tapti lobistinės veiklos užsakovu).

Pažymi, kad LVÄ® nuostatų kontekste svarbu, jog vykdoma konkreti lobistinė veikla bÅ«tų atskleista visuomenei. LVÄ® 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklÄ vykdo į lobistų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla. Pabrėžia, kad kiekvienas siÅ«lymas keisti teisės aktus yra pagrindžiamas argumentais, juos vertina atitinkamos institucijos – lobistinės veiklos reguliavimu siekiama užtikrinti tik Å¡ios veiklos skaidrumÄ ir vieÅ¡umÄ .

Atsakovė atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, jog S. V. yra vienintelis UAB „Rikneda“ akcininkas ir jis nesudarė jokių sutarčių dėl lobistinės veiklos bei nėra gavęs jokių nurodymų dėl to, taip pat jo veiksmai pasižymėjo vienkartiniu pobÅ«džiu ir Å¡iuose veiksmuose nematyti kitų lobizmo veiklos stadijų požymių (monitoringo ir stebėjimo, strategijos vystymo, taktikų ir rezultatų analizės). Pažymi, jog nors S. V. nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas, tačiau vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, jog tai nebuvo lobistinė veikla. Taip pat pažymi, jog įstatymų leidėjas LVÄ® nėra apibrėžęs lobistinės veiklos stadijų požymių. LVÄ® nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtakÄ ) į valstybės politikus, valstybės pareigÅ«nus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokiÄ veiklÄ vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokiÄ veiklÄ privalo LVÄ® nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Å io įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklÄ , yra privalomi.

Mano, kad pripažindama, jog S. V. pažeidė LVÄ® reikalavimus, VTEK priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu ir interesais, pripažintas pažeidęs LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad UAB „Rikneda“ 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrÄ , praÅ¡ydama panaikinti žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885 patvirtinto Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos apraÅ¡o (toliau – Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡as) 20 punktÄ , kaip prieÅ¡taraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 1 daliai. Šį kreipimÄ si pasirašė UAB „Rikneda“ direktorius S. V.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija informavo VTEK apie PraÅ¡ymÄ .

VTEK 2019 m. liepos 23 d. raÅ¡tu Nr. S-2700-(1.2) informavo Bendrovės direktorių S. V. apie sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl jo veiksmų atitikties LVÄ® 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtÄ lobistinę veiklÄ ir paprašė iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ (el. byla, III t., b. l. 373-374)

VTEK 2019 m. sprendimu Nr. KS-191 „Dėl S. V.“ nusprendė pripažinti, kad S. V., nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , UAB „Rikneda“ vardu Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui pateikęs konkrečius pasiÅ«lymus dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas (el. byla, III t., b. l. 423-425).

LVÄ® siekiama užtikrinti lobistinės veiklos vieÅ¡umÄ ir skaidrumÄ , užkirsti keliÄ neteisėtai lobistinei veiklai (LVÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LVÄ® 2 straipsnio 2 dalį lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklÄ . To paties įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtakÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (t. y. valstybės politikams, pareigÅ«nams ir kt.), kad lobistinės veiklos užsakovo interesais bÅ«tų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Lobistinę veiklÄ turi teisę vykdyti tik į lobistų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ir valstybės rinkliavos už įraÅ¡ymÄ Ä¯ lobistų sÄ raÅ¡Ä sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikęs asmuo. Asmuo, norintis bÅ«ti įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti į lobistų sÄ raÅ¡Ä . Jeigu lobistinę veiklÄ ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklÄ kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, praÅ¡ymÄ Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo (LVÄ® 10 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymų nustatyta tvarka lobistinę veiklÄ prižiÅ«ri VTEK (LVÄ® 13 straipsnio 1 dalis). VTEK atlieka tyrimÄ , jeigu yra gauta informacija, kad asmenys nesilaiko Å¡io įstatymo reikalavimų (LVÄ® 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKÄ®) 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimÄ , priima motyvuotÄ sprendimÄ pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.

VTEK sprendimus suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (LVÄ® 13 straipsnio 4 dalis).

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėja turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ sprendžiant kilusį ginÄÄ , t. y. ar skundžiamas sprendimas turi įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Å ios ABTÄ® nuostatos garantuoja konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , asmeniui kreipiantis į administracinį teismÄ . Nors tokiam kreipimuisi pakanka asmens subjektyvaus suvokimo, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau paminėtos procesinio įstatymo nuostatos taip pat reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du, t. y. nustatyti, ar asmuo turi aiÅ¡kiai identifikuojamÄ materialųjį teisinį suinteresuotumÄ apginti materialiosios teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ . Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises, priimdamas vienÄ iÅ¡ sprendimų, numatytų ABTÄ® 88 straipsnio 2–5 punktuose. Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) kaip nepagrįstÄ (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Kaip jau minėta, skundžiamame VTEK sprendimu pripažinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. V., nebÅ«damas įraÅ¡ytas į lobistų sÄ raÅ¡Ä , UAB „Rikneda“ vardu Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui pateikęs konkrečius pasiÅ«lymus dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, pažeidė LVÄ® 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad į žemės Å«kio ministrÄ 2017 m. spalio 30 d. su praÅ¡ymu panaikinti Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktÄ kreipėsi Bendrovė, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko, teismo vertinimu, ginčijamas VTEK sprendimas niekaip neįtakoja jos materialiojo teisinio pobÅ«džio teisių, nes VTEK tyrimo objektas buvo ne Bendrovės, o trečiojo suinteresuoto asmens S. V., atstovaujančio Bendrovės interesams, veiksmų atitikties LVÄ® nuostatoms vertinimas, t. y. buvo tiriama, ar jis veikė kaip lobistas, ir atsakovės priimtas sprendimas yra susijęs tik su Å¡io asmens teisėmis.

Pagal nusistovėjusiÄ LVAT praktikÄ , kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje negalėjo įvardinti, kokias tiesiogines ar netiesiogines pasekmes sukėlė skundžiamas VTEK sprendimas. Jų nenustatė ir teismas. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia, jog bÅ«tų iÅ¡tirtas norminio akto – Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, 20 punkto nuostatų teisėtumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į skundÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokios pozicijos dėl VTEK Sprendimo neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio akto teisėtumÄ

Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėja skunde, be kita ko, praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o 20 punktas neprieÅ¡tarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.

Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį, praÅ¡yti administracinio teismo pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje, kadangi skundžiamu sprendimu nėra pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Å¡io norminio akto (jo dalies) teisėtumo iÅ¡tyrimo nėra pagrindo. Vadovaujantis ABTÄ® 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmestinas.

PareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jos praÅ¡ymas atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto - Žvejybos pajėgumo ribojimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, 20 punkto teisėtumo iÅ¡tyrimo atmesti.

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Egidija Puzinskaitė