02cd8ff2-1d68-4fe4-aec6-8dcc7a7d62af · Kauno apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-508-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07295-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Urbanavičiūtės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 pagal ieÅ¡kovės O. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo byloje valstybės įmonė „Valstybinis studijų fondas“, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė O. V. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu prašė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo R. V. (toliau – atsakovas) ieÅ¡kovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 311 Eur skolÄ regreso tvarka už Å¡alių sÅ«nui J. V. teiktÄ iÅ¡laikymÄ ; nustatyti nepilnamečio vaiko I.

V., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/dukra), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 270 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, nustatant ieÅ¡kovei uzufrukto teises tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ ; nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės nurodytÄ variantÄ ; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo asmeninės nuosavybės teise priteisti 39 980 Eur piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ turtÄ ; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

a) transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 770 Eur vidutinės rinkos vertės;

b) transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 990 Eur vidutinės rinkos vertės ;

c) transporto priemonę – motociklÄ Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur vidutinės rinkos vertės;

d) butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), 76 000 Eur vidutinės rinkos vertės, iÅ¡ viso turto už 79 960 Eur; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę – V. – pavardę; kreditorinius įsipareigojimus Valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Valstybinis studijų fondas pagal 2020 m. spalio 20 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 20-041493-PI ir 2021 m. spalio 18 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 21-049191-PI po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų sūnaus J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis, ir dukters I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės. Ieškovei 2018 m. gruodžio mėnesį tapo žinoma, kad atsakovas jai yra neištikimas. Nors atsakovas tuomet pažadėjo ieškovei, kad pasikeis ir nutrauks visus ryšius su kita moterimi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas tik manipuliavo ieškovės jausmais, toliau apgaudinėjo ieškovę ir ryšių su kita moterimi nenutraukė, toliau buvo jai neištikimas.

Tokiu bÅ«du atsakovas tyčia skaudino ir provokavo ieÅ¡kovę, kelis kartus jai iÅ¡kvietė policijÄ , nepagrįstai apkaltindamas prieÅ¡ jį smurtaujant, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 m. kovo 30 d. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo (dėl neiÅ¡tikimybės) ir jo kaltė yra preziumuojama.

Dėl atsakovo netinkamo elgesio, romano su kita moterimi ir po to sekusio psichologinio teroro, ieÅ¡kovę pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, jai sunku susikaupti. Atsižvelgdama į patirtus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo J. V. priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Å¡alys iÅ¡sprendė taikiai, 2022 m. lapkričio 10 d. sudarydamos taikos sutartį.

IeÅ¡kovė sutiko su byloje atsakovo pateikta turto vertinimo iÅ¡vada, pagal kuriÄ buto vertė yra 76 000 Eur, bendra Å¡alių santuokoje įgyto turto vertė – 79 960 Eur. Kadangi Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, atsakovas ieÅ¡kovę kaltina nebÅ«tų nusikalstamų veikų padarymu, tyčia grasina, ieÅ¡kovė prašė po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti visÄ santuokoje Å¡alių įgytÄ turtÄ , atsakovei priteisiant kompensacijÄ , lygiÄ Â½ daliai turto vertės, t. y. 39 980 Eur.

Nurodė, kad santuokos metu ieškovė įgijo kreditorinius įsipareigojimus VĮ „Valstybiniam studijų fondui“ pagal valstybės remiamos paskolos studentams sutartis. Paskolos buvo paimtos ieškovės studijų kainai finansuoti, todėl po santuokos nutraukimo prašė šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinę pavardę.

3. Atsakovas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; palikti Å¡alims santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 259 Eur kas mėnesį, nurodytų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieÅ¡kovę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 633 Eur nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nenustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, laikant, kad tėtis su vaikais netrukdomai bendraus pagal jo ir vaikų pageidavimÄ ; bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ padalinti lygiomis dalimis: atsakovui natÅ«ra priteisti 3 kambarių butÄ , kurio vertė 76 000 Eur.; natÅ«ra priteisti transporto priemones YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės ir VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; ieÅ¡kovei priteisti kompensacijÄ , lygiÄ Â½ santuokos metu įgyto nekilnojamo turto, tai yra 38 000 Eur vertės; natÅ«ra priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; ieÅ¡kovei priteisti 550 Eur kompensacijÄ už atsakovui natÅ«ra priteistas transporto priemones; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacijas: 2 896 Eur kompensacijÄ , lygiÄ Â½ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų, įmokėtų už bÅ«sto paskolos, suteiktos akcinės bendrovės (toliau – AB) „NORD/LB Lietuva“ banko, kredito grÄ Å¾inimÄ ; 104 Eur kompensacijÄ , lygiÄ Â½ atsakovo atliktų mokėjimų bÅ«stui iÅ¡laikyti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas nurodė, kad ilgÄ laikÄ Å¡alys gyveno sutuoktiniams bÅ«dingÄ gyvenimÄ â€“ vedė bendrÄ Å«kį, bendrai augino vaikus, planavo Å¡eimos ateitį, tvarkė buitį bei palaikė artimus sutuoktiniams bÅ«dingus santykius. Tačiau ilgainiui tarp Å¡alių pradėjo kilti nesutarimai, kurių priežastis – ieÅ¡kovės siekis bet kokiomis priemonės iÅ¡vengti savo, kaip sutuoktinės įnašų, į bendrÄ Å¡eimos buitį. Visas namų Å«kis ir Å¡eimos buitis buvo perkelta atsakovui.

Tik iÅ¡ atsakovo gaunamų pajamų buvo auginami vaikai, maitinama Å¡eima, mokami mokesčiai, iÅ¡laikomas bÅ«stas ir atliekamos bet kokios finansinės investicijos. Atsakovas ne tik finansiÅ¡kai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , bet ir tvarkė Å¡eimos buitį, beveik iÅ¡imtinai rÅ«pinosi vaikų auklėjimu. Dėl menko ieÅ¡kovės dalyvavimo Å¡eimos buitiniame gyvenime kildavo nesutarimų, kurie iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės peraugdavo į lengvo pobÅ«džio smurtavimÄ prieÅ¡ atsakovÄ . Vėliau ieÅ¡kovė savo nenorÄ dalyvauti Å¡eimos gyvenime motyvuodavo niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie tariamÄ atsakovo neiÅ¡tikimybę.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė apsiriboja tik abstrakčiais, jos subjektyvia nuomone pagrįstais teiginiais ir nepateikė įrodymų dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto. Å alių santykiai darėsi vis labiau įtempti, kildavo vis daugiau konfliktų, kurie, ieÅ¡kovei nesusivaldžius, pasibaigdavo pastarosios nežymiais smurtavimo veiksmais atsakovo atžvilgiu. Po eilinio konflikto, kurio metu ieÅ¡kovė nežymiai sužalojo atsakovÄ , atsakovas patirtus sužalojimus iÅ¡drįso fiksuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡vadoje Nr.G2088/2019(02) nurodyta, kad atsakovui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Po minėto įvykio ieÅ¡kovė aprimo, tačiau 2020 m. sausio 17 d. konflikto metu ieÅ¡kovė vėl panaudojo fizinį smurtÄ ir apdraskė atsakovui veidÄ , apie tai atsakovas pranešė policijai. IeÅ¡kovei laikinai buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau faktas, kad tarp Å¡alių nuolatos vykdavo konfliktai, per kuriuos sužalojimai buvo nustatomi atsakovui, minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo konstatuotas.

Po Å¡io incidento atsakovas galutinai nusprendė skirtis. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė neturtines sutuoktinio pareigas, dėl to santuokÄ prašė nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovei neįrodžius atsakovo kaltės, prašė netenkinti jos reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Nutraukus santuokÄ , sutiko, kad Å¡alims bÅ«tų paliktos santuokinės pavardės. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, Å¡alys 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė taikos sutartį.

IeÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d. dėl jai taikytų kardomojo poveikio priemonių buvo iÅ¡sikėlusi ir gyveno skyriumi. Minėtu laikotarpiu vaikus iÅ¡laikė tik atsakovas, todėl už abu vaikus Å¡iuo laikotarpiu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 633 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Priteisti atsakovui butÄ , o iÅ¡ jo ieÅ¡kovei kompensacijÄ , lygiÄ pusei buto vertės – 38 000 Eur. Kadangi transporto priemonėmis de facto Å¡alims jau negyvenant kartu ir nevedant bendro Å«kio naudojasi abi Å¡alys: atsakovas – automobiliu VOLVO V70, valstybinis (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė – automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas prašė kiekvienai Å¡aliai priteisti natÅ«ra jos naudojamÄ automobilį, ieÅ¡kovei priteisiant kompensacijÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudojamas automobilis yra brangesnis.

Atsakovas santuokos metu nusipirko transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, kuri registruota jo vardu ir jį vairuoti sugeba tik atsakovas, todėl Å¡iÄ transporto priemonę prašė priteisti jam, ieÅ¡kovei priteisiant ½ dalį Å¡io turto vertės kompensacijÄ . Nurodė, kad Å¡alys santuokos metu įsigijo butÄ , kuris finansuotas Å¡alims AB DNB banke gavus 27 345,74 Eur paskolÄ bÅ«sto įsigijimui. Paskola didžiÄ ja dalimi santuokos metu buvo grÄ Å¾inama iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio.

Be to, atsakovo mama O. D. V. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos iki 2011 m. spalio padovanojo atsakovui 60 000 Lt, Å¡ios lėšos buvo panaudotos bÅ«sto kreditui padengti. Atsakovo mamos dovanotų pinigų pagrindu atsakovas galėjo anksčiau laiko atlikti įmokas pagal paskolos sutartį. BÅ«sto įsigijimo paskola buvo grÄ Å¾inta iki 2017 m. vasario pabaigos, tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«sto paskolos iÅ¡mokėjimui panaudojo 60 000 Lt, t. y. 17 377 Eur savo asmeninių lėšų. Tačiau atsakovas reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl dalies kompensacijos priteisimo, t. y. praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti tik ½ dalį atsakovo mamos jam padovanotų lėšų, tai yra 2 896 Eur.

IeÅ¡kovė nuo 2020 m. kovo 8 d. niekaip neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, minėtu laikotarpiu patirtos iÅ¡laidos sudarė 209 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės prašė priteisti 104 Eur kompensacijÄ . Kadangi Å¡alys yra dirbančios, sveikos, turinčios turto, todėl iÅ¡laikymas nei vienai iÅ¡ Å¡alių nėra reikalingas, jo priteisti nepraÅ¡o.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė Å¡alių santuokÄ , pripažindamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei nusprendė palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui „V.“. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Padalino Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butÄ 76 000 Eur vertės; transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. 711 HJ, 800 Eur vertės; transporto priemonę VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 550 Eur vertės. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 38 575,00 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiÄ didesnę turto vertės dalį. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės asmeninėmis prievolėmis pripažino kreditorinius įsipareigojimus VÄ® „Valstybiniam studijų fondui“ pagal 2020 m. spalio 20 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 20-041493-PI ir pagal 2021 m. spalio 18 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 21-049191-PI. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės regreso tvarka priteisė 104 Eur bendro turto iÅ¡laikymo kompensacijÄ ir 633 Eur nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo kompensacijÄ . Patvirtino tarp Å¡alių 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo Å¡alių aptartomis sÄ lygomis. Å iÄ bylos dalį bei dalį dėl iÅ¡laikymo skolos regreso tvarka priteisimo, nutraukė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 1 144,50 Eur ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 078 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 6,66 Eur, iÅ¡ atsakovo 15,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ Ä¯rodinėjo savo paaiÅ¡kinimais bei liudytojo, atsakovo draugės buvusio sutuoktinio M. Z. paaiÅ¡kinimais, kuris ieÅ¡kovei ir pranešė apie tai, kad atsakovas yra jo jau dabar buvusios sutuoktinės meilužis. Liudytojas patvirtino, kad jam apie savo santykius su atsakovu pasakė jo buvusi sutuoktinė, su kuria dėl to jis nutraukė santuokÄ 2019 m. kovo 23 d. Apie tai, kad atsakovas yra jo dabar jau buvusios sutuoktinės meilužis, jam patvirtino ir pats atsakovas. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktÄ medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovei 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje. Atsakovas prezumpcijos, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, nepaneigė, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių apie ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, pareigų esminius pažeidimus civilinio proceso nustatyta tvarka neįrodė. Todėl teismas preziumavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – jo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovei. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimus patvirtina faktai, kad ji smurtaudavo prieÅ¡ atsakovÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovei ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas 2020 m. sausio 17 d., tačiau 2020 m. kovo 30 d. nutarimu nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies požymių. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad santuokos metu ieÅ¡kovė prieÅ¡ atsakovÄ vartojo smurtÄ , byloje nepateikta. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, praėjus beveik vieneriems metams nuo nustatytos atsakovo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovės atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai pradėjo blogėti bÅ«tent po to, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie atsakovo neiÅ¡tikimybę.

7. Šalims po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokines pavardes, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.“, atsakovui prigimtinę – „V.“. Šalys nurodė, jog abu yra veiksnūs bei darbingi, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas, todėl jo teismas nepriteisė.

8. Teismas konstatavęs, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, jo neiÅ¡tikimybės, pripažino esant pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Ä®vertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. asociacijos „Kauno moterų linija“ pažymÄ apie psichologo konsultacijas, skirtas ieÅ¡kovei skyrybų krizei įveikti, 2018 m. gruodžio 28 d. elektroninius receptus dėl medikamentų užmigimo sutrikimams ir nemigai, panikos sutrikimams palengvinti, pripažino, kad ieÅ¡kovė patyrė psichologinius sutrikimus, susijusius su santuokos krize. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ji jautė psichologinius sutrikimus ir vaistus vartojo apie pusę metų. Atsižvelgiant į faktines santuokos iÅ¡irimo priežastis, į tai, kad atsakovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, į Å¡alių bendrÄ gyvenimo santuokoje trukmę (Å¡alių santuoka truko nuo 1999 m. rugsėjo 4 d., t. y. apie 20 metų), Å¡alių turtinę padėtį, į ieÅ¡kovės nurodytÄ laikotarpį, kuriuo ji jautė stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės (apie pusę metų), vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

9. Å alys bylos eigoje susitarė, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vertė atitinka atsakovo patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas vertes. Å alys sutiko su santuokoje įgyto turto padalinimo bÅ«du, pagal kurį atsakovui nuosavybės teise bÅ«tų priteistas 76 000 Eur vertės butas, transporto priemonė YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, transporto priemonė VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, tuo pačiu ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista kompensacija už atsakovui tenkančiÄ turto dalį, iÅ¡ kurios atėmus ieÅ¡kovės atsakovui mokėtinÄ kompensacijÄ už transporto priemonę, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė – 38 550 Eur. Teismas nustatė, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios kilo ginčas tarp Å¡alių, santuokos metu naudojosi ieÅ¡kovė, ja ieÅ¡kovė naudojosi iki transporto priemonės sugedimo, ieÅ¡kovė transporto priemonę draudė privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nustojo automobilį naudoti, kadangi buvo nepatogu su juo važiuoti į darbÄ . Todėl nusprendė minėtÄ transporto priemonę padalinti lygiomis dalimis, faktiÅ¡kai po santuokos nutraukimo jÄ priteisti ieÅ¡kovei, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti ½ dalį ieÅ¡kovei tekusios transporto priemonės vertės kompensacijÄ â€“ 300 Eur.

10. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė fakto, kad piniginės lėšos buvo padovanotos jo mamos, jam asmeniÅ¡kai, t. y. byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog bÅ«tent dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo mama jam pervedė 20 000 Lt į jo banko sÄ skaitÄ . Ä®vertinęs aplinkybes, kad Å¡alys bÅ«stÄ Ä¯sigijo santuokos metu, bÅ«sto paskolos sandoris tarp Å¡alių ir kredito įstaigos buvo sudarytas taip pat santuokos metu, bÅ«sto paskola grÄ Å¾inta Å¡alims gyvenant santuokoje, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo nurodytų piniginių lėšų, kurias jo motina pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ tikslas buvo padėti atsakovo Å¡eimai grÄ Å¾inti įsipareigojimus bankui, o ne padovanoti atsakovui asmeniÅ¡kai jo nurodytÄ piniginių lėšų sumÄ . Atsakovo mokesčių inspekcijai pateiktÄ deklaracijÄ apie gautÄ dovanÄ , teismas nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp atsakovo ir jo motinos O. D. V. realiai buvo sudarytas piniginių lėšų dovanojimo sandoris. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2 896 Eur kompensacijos, lygios ½ ieÅ¡kovei asmeninių lėšų, įmokėtų už bÅ«sto paskolos kredito grÄ Å¾inimÄ , priteisimo, atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog kreditas buvo grÄ Å¾intas jo asmeninėmis lėšomis.

11. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d., kai ieÅ¡kovei buvo taikytos kardomosios priemonės, Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakovu. IeÅ¡kovė nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog tuo metu ji bÅ«tų mokėjusi iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams Å¡alių vaikams iÅ¡laikyti, teismas atsakovo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už nurodytÄ laikotarpį pripažino pagrįstu, ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 633 Eur dydžio kompensacija už nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ .

12. Nesant ginčo dėl ieÅ¡kovės įsipareigojimų kreditoriams ir jų kreditorinių prievolių grÄ Å¾inimo po santuokos nutraukimo, įsipareigojimus kreditoriui VÄ® „Valstybinis studijų fondas“ po santuokos nutraukimo, teismas pripažino asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis.

13. Å alys bylos nagrinėjimo metu sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo regreso teise priteisimo, kuriÄ teismo prašė patvirtinti. Nustatęs, kad teismui pateikta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, ginčo tarp taikos sutarties Å¡alių dėl minėtos taikos sutarties sÄ lygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismas tenkino Å¡alių praÅ¡ymÄ ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos nustatymo patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį (CPK 293, 294 straipsniai, CK 6.983–6.986 straipsniai).

14. Ä®vertinęs tai, jog Å¡alys dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė, jog pasilieka prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau dalies iÅ¡laidų, prie kurių pasilieka nenurodė, teismas iÅ¡ Å¡alių priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, sumažino 30 procentų. Ä®vertinęs likusių ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporcijÄ , teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimai tenkinti 70 procentų, atsakovo reikalavimai 30 procentų. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, taip pat yra sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovei patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jas sumažinus 30 procentų, sudaro 1 540 Eur sumÄ , todėl tenkinęs 70 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1 078 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl 5 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, Å¡ias iÅ¡laidas sumažinus 30 procentų dėl sudarytos taikos sutarties, teismas nusprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 3 815 Eur. Tenkinęs 30 procentų atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 1 144,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatęs, kad valstybė Å¡ioje byloje turėjo 22,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, 30 procentų, tai yra 6,66 Eur, Å¡ių iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės, o 70 procentų, tai yra 15,54 Eur, iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; dėl atsakovo ieškovei iÅ¡ atsakovo priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nurodytose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą; tinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Atsakovo vertinimu teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, padaryta vadovaujantis prieštaringais ieškovės paaiškinimais, neįvertinus ieškovės ir byloje apklausto liudytojo M. Z. tarpusavio santykių, suinteresuotumo bylos baigtimi ir akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, sprendžiant klausimus dėl tariamo neištikimybės fakto. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu (bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei 2 m.) nesugebėjo konkrečiai įvardinti, kokiais ir kada atliktais atsakovo veiksmais, pasireiškė jo neištikimybė. Ieškovės paaiškinimai tik galimai sudaro prielaidas teigti, kad ieškovei buvo atsiųsta nuotrauka, kurioje 2018 m. užfiksuotas automobilyje su kita moterimi sėdintis atsakovas. Tačiau tokie paaiškinimai negali būti pagrindas konstatuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas niekada nepripažino ieškovės prielaidų apie tariamą neištikimybę. Be to, vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškovė ne tik turėjo įrodyti faktus, kurie patvirtintų atsakovo tariamą neištikimybę, bet ir privalėjo įrodyti, kad būtent šie faktai sąlygojo santuokos iširimą.

1.2. Teismas išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, grįsdamas liudytojo M. Z. paaiškinimais, priėmė prieštaringą sprendimą. Minėtas liudytojas pripažino faktą, kad jo ir jo buvusios sutuoktinės, su kuria neva tai buvo neištikimas atsakovas, santuoka nutraukta abipusiu sutarimu – klausimai dėl kaltės nebuvo kelti. Todėl atsakovo vertinimu, jokio tiesioginio ryšio tarp šalių santuokos nutraukimo ir liudytojo M. Z. santuokos iširimo, priešingai nei nustatė teismas, nėra. Be to, liudytoją M. Z.ą ir atsakovę bylos nagrinėjimo metu siejo prievoliniai paskoliniai santykiai. Faktą, kad ieškovė ir M. Z. vienas kitam skolino pinigus, pripažino liudytojas, atsakydamas į atsakovo atstovės klausimus. Tai, atsakovo vertinimu, lemia liudytojo suinteresuotumÄ ir pastorojo liudijimo nepatikimumÄ .

1.3. Teismas, atsakovo neištikimybės tariamą faktą, kuris neva tai sąlygojo šalių santuokos nutraukimo faktą, grindė 2018 m. ieškovei paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nors šalys kaip sutuoktiniai gyveno iki 2020 m. sausio antros pusės. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl atsakovui, neva tai būnant neištikimu, ieškovė su pastaruoju ilgiau nei ištisus metus kartu gyveno ir vedė bendrą sutuoktiniams būdingą gyvenimą. Priešingai nei nustatė teismas, byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina labiau tikėtiną prielaidą, kad tariama atsakovo neištikimybė, buvusi 2018 m., atsakovo vertinimu, yra tik ieškovės gynybinė pozicija, kai pastaroji dėl 2020 m. sausio 17 d. kilusio žodinio buitinio konflikto ir panaudoto smurto, buvo laikinai sulaikyta.

1.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, kadangi jis nėra išimtinai kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo iš jo ieÅ¡kovei priteisti neturtinę žalą. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Be to, byloje nėra nustatyta tiesioginio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų ir Å¡alių santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė pas gydytojus vaikščiojo 2018 m. dėl medikamentų skyrimo, 2019 m. kreipėsi į psichologÄ , tačiau Å¡alių, kaip sutuoktinių, bendras gyvenimas baigėsi tik 2021 m. sausio 17 d. po ieÅ¡kovei dėl jos iÅ¡puolio atsakovo atžvilgiu pritaikytų kardomųjų priemonių. Pati ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , kad ji 2018–2019 m. neinicijavo santuokos su atsakovu nutraukimo, nors žinojo, kad jis, neva tai jai yra neiÅ¡tikimas, bet ji bandė jam atleisti. Taigi, pati ieÅ¡kovė ir turi prisiimti visus su tuo susijusius galimus padarinius, tai yra pastarosios per 2018–2019 m. patirtus iÅ¡gyvenimus, ypač įvertinus faktÄ , kad santuokos nutraukimo byla iÅ¡kelta 2020 m. pavasarį, po atsakovo (ne ieÅ¡kovės) 2020 m. vasarį inicijuotos mediacijos.

1.5. Teismo padarytos iÅ¡vados, kad buvo patenkinta 70 procentų ieÅ¡kovės reikalavimų ir 30 procentų atsakovo reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios bylos duomenims. Teismo vertinimu, reikalavimai, dėl kurių Å¡alys susitarė taikiai, sudarė 30 procentų Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dalyje reikalavimų, tai yra dėl turto balanso, dėl bÅ«sto vertės, dėl bÅ«sto dalinimo, dėl ieÅ¡kovės asmeninių kreditų padalinimo ginčo tarp Å¡alių nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iÅ¡ dalies reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ (¼ dalį Å¡io reikalavimo atmetė). Taip pat atmetė reikalavimÄ dėl transporto priemonių padalinimo. Teismas patenkinto atsakovo reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo bÅ«do, dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už vaikus, taip pat reikalavimÄ dėl bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų priteisimo. Atmetė reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už panaudotas asmenines lėšas (mamos dovanotus pinigus) turto įsigijimui kompensuoti. Atsakovo vertinimu, teismas patenkino kur kas daugiau atsakovo reikalavimų nei ieÅ¡kovės. Be to, atsakovo reikalavimai, dėl kurių nebuvo sudaryta taikos sutartis ir kurių klausimas buvo iÅ¡spręstas teismo sprendimu, nekito nuo bylos iÅ¡kėlimo momento. IeÅ¡kovė savo reikalavimus pastoviai tikslino ir tai teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , turėjo įvertinti. Teismas taip pat neįvertino Å¡alių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės veiksmų – prieÅ¡ teismo posėdį tikslintų procesinių reikalavimų, pateiktų praÅ¡ymų – bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus. IeÅ¡kovė taip pat pripažino, atitinkamai ir teismas vadovavosi atsakovo į bylÄ pateiktu nekilnojamo turto vertinimu. Vertintojo iÅ¡laidos sudarė 300 Eur, kurios iÅ¡ Å¡alių turėjo bÅ«ti priteistos po lygiai, tačiau teismas Å¡io klausimo nesprendė. Tokiu bÅ«du netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, o tai savaime sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

16. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja neva ieÅ¡kovė 2020 m. sausio 17 d. kilusio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ atsakovÄ , o jo neiÅ¡tikimybė esÄ tik ieÅ¡kovės gynybinė versija. Tačiau tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡kraipo civilinės bylos medžiagÄ ir nutyli reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad 2020 m. kovo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies, požymių. Nors 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas vėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus neva dėl vykstančio konflikto su ieÅ¡kove, atvykus policijos pareigÅ«nams, jokių pretenzijų ieÅ¡kovei neiÅ¡reiÅ¡kė. 2020 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovės apkaltinimas smurtu yra tikslingas ir atsakovo suplanuotas. Atsakovas puikiai žinojo, kad kaltinant smurtu, atvykusi policija nieko nesiaiÅ¡kina apie įvykusias aplinkybes, bet iÅ¡ karto iÅ¡veža į areÅ¡tinę. IeÅ¡kovės vertinimu, ji byloje įrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojo M. Z. parodymus.

2.2. Atsakovas siekia paneigti liudytojo M. Z. parodymus, remdamasis aplinkybe, jog liudytojas su buvusia sutuoktine santuokÄ nutraukė bendru sutarimu, dėl ko neva jokio tiesioginio ryÅ¡io tarp Å¡alių santuokos nutraukimo ir liudytojo M. Z. santuokos iÅ¡irimo, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, nėra. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad M. Z. ir A. Z. santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutartis teismo nebuvo vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas Å¡iuo atveju vertino paties liudytojo parodymus apie jo santuokos iÅ¡irimo priežastis, kurios, liudytojui nusprendus santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, nebuvo eskaluojamos ir įrodinėjamos jų santuokos nutraukimo procese. Nėra pagrindo abejoti liudytojo suinteresuotumu dėl atsakovo nurodytų paskolinių santykių, kadangi liudytojas ieÅ¡kovei buvo paskolinęs pakankamai nereikÅ¡mingÄ 60 Eur sumÄ tuo metu, kai ji buvo susidÅ«rusi su materialiniais sunkumais. Atsakovas apeliaciniame skunde nutyli, jog jo neiÅ¡tikimybės faktÄ patvirtino ne tik minėtas liudytojas, bet ir Å¡alių sÅ«nus J. V. apklausos vaiko teisių tarnyboje metu. J. V. apie tai, kad yra kita moteris, pasakė pats atsakovas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovei 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, todėl teismas pagrįstai preziumavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – jo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovei. Apeliacinio skundo argumentai ir atsakovo nuomonė dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarytos skundžiamame sprendime, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas.

2.3. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, romano su kita moterimi ir po to sekusio psichologinio teroro ieÅ¡kovę pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, sunku susikaupti. Å ias aplinkybes patvirtino byloje pateikti ir teismo įvertinti raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovo atsaini pozicija, esÄ ieÅ¡kovė pati kalta dėl jos patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų, nes su juo po 20 metų santuokos, neiÅ¡siskyrė nedelsiant po to, kai 2018 m. gruodžio mėn. sužinojo apie jo neiÅ¡tikimybę, o prieÅ¡ingai – bandė iÅ¡saugoti santuokÄ , atmestina. Akivaizdu, jog vienintelis asmuo, kuris yra atsakingas dėl ieÅ¡kovės psichologinės bÅ«klės, yra jÄ iÅ¡davęs ir apgaudinėjęs atsakovas. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad sužinojusi atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ , ji bandė svartyti santuokos iÅ¡saugojimo variantÄ , tačiau atsakovui jÄ nuolat gÄ sdinant, ilgainiui nusprendė, kad santuokos iÅ¡saugoti nėra galimybės. Pažymėjo, kad jai reikėjo pasirÅ«pinti savimi ir psichologiÅ¡kai sustiprėti, dėl ko nutraukti santuokÄ ieÅ¡kovė pasiryžo 2020 metais po vykusios mediacijos. Teismo sprendimu nustatytas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, pasireiÅ¡kusios jo neiÅ¡tikimybe.

2.4. IeÅ¡kovė nurodė, kad vertinant formaliai, teismas tenkino tris ieÅ¡kovės reikalavimus ir tris atsakovo reikalavimus, tačiau minėtų reikalavimų mastas skiriasi iÅ¡ esmės, t. y. tenkinus Å¡iuos reikalavimus atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, o ieÅ¡kovei buvo priteista 1 500 Eur dydžio neturtinė žala, be to, iÅ¡ jos nebuvo priteista 2 896 Eur suma (t. y. Å¡ias lėšas ieÅ¡kovė sutaupė), dėl ko ginčo sprendimu ieÅ¡kovės patirta turtinė nauda – 4 396 Eur. Tuo tarpu, nors teismas padalino transporto priemonę pagal atsakovo reikalavimÄ , tačiau nuo to jokios turtinės naudos atsakovas nepatyrė, jo patirta turtinė nauda tesudaro 737 Eur sumÄ (104+633), todėl teismas patenkintų/atmestų reikalavimų santykį galėjo nurodyti dar didesnį, pvz.: 15 procentų ir 85 procentai, kadangi ieÅ¡kovė įgijo Å¡eÅ¡is kartus didesnę naudÄ (4396/737), todėl atsakovo argumentai apie neva neteisingai paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nors atsakovas nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu akcentuodamas, kad dėl ieÅ¡kovės procesinio elgesio teko tris kartus atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau nenurodo jokių priežasčių ir argumentų, kad ieÅ¡kovė tyčia teikė procesinius praÅ¡ymus prieÅ¡ pat teismo posėdį ar kad dėl tokio jos elgesio atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos padidėjo, nenurodė kokia apimtimi jos padidėjo ir kaip tuomet turėtų bÅ«ti kitaip paskirstyti bylinėjimosi kaÅ¡tai. Juolab, kad net ir nusprendus patenkinti ieÅ¡kovės 70 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (atmetus 30 procentų dėl kurių susitarta taikos sutartimi), o atsakovo – 30 procentų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei tepriteista 1 078 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, o iÅ¡ ieÅ¡kovės jam – net didesnė 1 144,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kas iÅ¡ esmės net neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteistas iš jo neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutuoktinio kaltės

19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad O. V. ir R. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

22. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės – neiÅ¡tikimybės, nepagrįsta, kadangi netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ pripažino įrodytu, remdamasis tik prieÅ¡taringais ieÅ¡kovės ir liudytojo, kurį su ieÅ¡kove siejo paskoliniai santykiai, parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

23. Pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

25. Kaip minėta aukščiau, Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, nes Å¡alys paprastai geriausiai žino ginčo aplinkybes, todėl nuoseklÅ«s ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos įrodymų gavimo ir tyrimo tvarkos, laikytini byloje tinkamu įrodymu. Atsakovas nepaneigė, kad apie neiÅ¡tikimybės faktÄ Å¡eimoje žinojo ir vaikai. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi. Aplinkybė, kad apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovė sužinojo 2018 metais, o dėl santuokos nutraukimo kreipėsi vėliau nei po metų, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka nutrÅ«ko ne dėl Å¡ios priežasties, nes ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas pažadėjo, jog pasikeis, sakė, kad nutraukė visus ryÅ¡ius su kita moterimi ir kad nori gyventi su ieÅ¡kove, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas tik manipuliavo ieÅ¡kovės jausmais, toliau apgaudinėjo ieÅ¡kovę ir su kita moterimi jokių ryÅ¡ių nenutraukė. Todėl laikotarpis nuo neiÅ¡tikimybės fakto sužinojimo iki ieÅ¡kinio pateikimo tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė, nors ir sužinojusi apie atsakovo neiÅ¡tikimybę, dar stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , buvo jam lojali ir tikėjo juo, tačiau tolimesnis atsakovo elgesys sÄ lygojo bÅ«tinybę ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis, o ne ieÅ¡kovė inicijavo ikiteisminę mediacijÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos, tuo labiau, kad civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo po mediacijos užvedė ne atsakovas, o ieÅ¡kovė.

26. NeiÅ¡tikimybės faktÄ ieÅ¡kovė įrodinėjo ne tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojo M. Z. parodymais. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas). Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes.

27. Pažymėtina, jog jokių aplinkybių, kodėl liudytojo M. Z. parodymais byloje negalima vadovautis, apeliantas iÅ¡ esmės nenurodė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio. Liudytojas M. Z. nėra jokiais artimais ryÅ¡iais susijęs su ieÅ¡kove, kad turėtų priežastį teikti melagingus parodymus apie atsakovÄ . Kaip paaiÅ¡kino, ieÅ¡kovę susirado per internetÄ , norėdamas pasakyti, kad atsakovas su ja nesÄ Å¾iningai elgėsi, jÄ iÅ¡davinėdamas su jo sutuoktine A. Z.. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad liudytojo santuoka su A. Z. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) dėl jos santykių su atsakovu. Å is liudytojas patvirtino, kad pats yra kalbėjęs su atsakovu, kuris jam patvirtino, jog yra A. Z. meilužis. Yra matęs A. Z. bučiuojantis su atsakovu automobilyje prie „Trijų mergelių“ tilto 2018 metais maždaug lapkričio gale arba gruodžio pradžioje. Su atsakovu ir A. Z. ne kartÄ bendravo dėl santuokos nutraukimo klausimų. Kaip minėta, teismas priimdamas sprendimÄ , privalo vadovautis visais byloje esančiais įrodymais. Atsisakydamas vadovautis tam tikrais įrodymais, teismas privalo motyvuotai juos atmesti. Nesant pagrindo nesivadovauti liudytojo M. Z. parodymais teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Å¡io liudytojo parodymus, o vien dėl to, kad jis kartÄ buvo paskolinęs ieÅ¡kovei nedidelę sumÄ pinigų, atmesti jo parodymus byloje nėra pagrindo. Taip pat bÅ«tina pažymėti ir tai, kad, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismas M. Z. ir A. Z. santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutarties nevertino kaip raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismas vertino liudytojo M. Z. parodymus apie jo santuokos iÅ¡irimo priežastis, kurios, sutuoktiniams nusprendus santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, nebuvo santuokos nutraukimo procese nustatinėjamos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad neiÅ¡tikimybės fakto nebuvo.

28. Nors atsakovas teigia, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas pasikartojantis smurtinis apeliantės elgesys atsakovo atžvilgiu, tačiau atsakovo nurodyti trys atvejai neįrodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės sistemingai vartojamo smurto prieÅ¡ atsakovÄ . Tuo labiau, kad dėl 2020 m. sausio 17 d. įvykio ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nutrauktas. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas, iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, pretenzijų nereiÅ¡kė. Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad visi Å¡ie atvejai labiau patvirtina ne ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o faktÄ , kad Å¡alių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti bÅ«tent po to, kai ieÅ¡kovė 2018 metų pabaigoje sužinojo apie atsakovo neiÅ¡tikimybę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, todėl yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

30. Atsakovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iÅ¡ jo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Jo nuomone, dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieÅ¡kovė, todėl nėra pagrindo iÅ¡ jo priteisti neturtinę žalÄ . Taip pat nurodo, kad nėra nustatyta tiesioginio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų ir Å¡alių santuokos nutraukimo. Pati ieÅ¡kovė neinicijavo santuokos nutraukimo, todėl turi prisiimti visus galimus padarinius. Nesutiktina su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

31.  CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

32. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas.

33. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad byloje nenustatytas tiesioginis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų ir Å¡alių santuokos nutraukimo. Byloje įrodytas faktas, kad ieÅ¡kovė apie atsakovo neiÅ¡tikimybę sužinojo 2018 m. gruodžio mėnesį. IeÅ¡kovė nurodė, kad po Å¡io įvykio jÄ pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, sunkumas susikaupti. Byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 21 d. asociacijos „Kauno moterų linija“ pažyma apie psichologo konsultacijas, skirtas O. V. skyrybų krizei įveikti, 2018 m gruodžio 28 d. elektroniniai receptai dėl medikamentų užmigimo sutrikimams ir nemigai, panikos sutrikimams palengvinti. Ä®vertinus laikotarpį, Å¡ie įrodymai patvirtina tiesioginį ryšį tarp atsakovo neiÅ¡tikimybės, lėmusios santuokos iÅ¡irimÄ , ir ieÅ¡kovės patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų, todėl atsakovo neiÅ¡tikimybė laikytina santuokos, kuriÄ ieÅ¡kovė dar stengėsi iÅ¡saugoti, iÅ¡irimo priežastimi, ir konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sÄ lygos priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ .

34. Ä®vertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei pagrįstai priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i suma neprieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, atitinka protingumo principÄ bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 70 procentų tenkintų ieškovės ir 30 procentų tenkintų atsakovo reikalavimų proporcija, nes, jo nuomone, atsakovo reikalavimų buvo patenkinta kur kas daugiau negu ieškovės. Apeliantas nurodo, kad teismas iš viso nesprendė atsakovo pateikto 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų priteisimo klausimo.

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

37. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovė tikslino savo reikalavimus, neturi reikÅ¡mės skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes tokiÄ teisę Å¡alims numato CPK 42 straipsnio 1 dalis ir 377 straipsnis. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovės veiksmų, kai dėl jos patikslintų reikalavimų tris kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau atsakovas nenurodo, kokia apimtimi dėl Å¡ių priežasčių padidėjo jo bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi byloje nėra pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procese savo teisėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas skirstė, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrÄ sias taisykles, tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas neteisingai nustatė Å¡alių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ .

38. Šalys dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo regreso teise priteisimo sudarė taikos sutartį ir pasiliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši išlaidų dalis sudaro 30 procentus, apeliantas šio dydžio neginčija.

39. Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (patenkintas 100 procentų); 2) dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (patenkintas 75 procentais); 3) dėl santuokinio turto padalijimo (atsižvelgiant į teismo nustatytas transporto priemonių kainas ir tai, kad automobilis Peugeot priteistas natūra ieškovei, reikalavimas patenkintas 54 procentais); 4) dėl kreditorinių prievolių pobūdžio nustatymo (patenkintas 100 procentu). Iš viso ieškinys patenkintas 82 procentais (100+75+54+100/4=82 procentai).

40. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės (atmestas); 2) priteisti 633 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (patenkintas 100 procentu); 3) dėl turto padalijimo (patenkintas 99 procentais); 4) priteisti 2 896 Eur kompensacijÄ (atmestas); 5) priteisti 104 Eur kompensacijÄ (patenkintas 100 procentu). IÅ¡ viso prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas 60 procentų (0+100+99+0+100/5=60 procentai).

41. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 2 200 Eur, tačiau atmetus 30 procentų, sudaro 1 540 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 82 procentais, jai iš atsakovo priteistina 1 262,80 Eur.

42. Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 5 450 Eur. Tai patvirtina atsakovo atstovės pateiktas praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (DOK-139213) Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nesprendė dėl 300 Eur iÅ¡laidų priteisimo už atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ . Susipažinus su minėto praÅ¡ymo priedais, matyti, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra įskaičiuotos į bendrÄ 5 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Nėra pagrindo sutikti, kad Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių turėjo bÅ«ti priteistos po lygiai, nes vadovaujantis CPK 93 straipsniu, visos Å¡alies turėtos iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai jos patenkintų reikalavimų dydžiui. Atmetus 30 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl Å¡alių taikiu susitarimu iÅ¡spręstų reikalavimų, atsakovo patirtos iÅ¡laidos sudaro 3 815 Eur. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas 60 procentų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 2 289 Eur.

43. Atlikus tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių prievolių įskaitymÄ dėl bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (2 289 Eur – 1 262,80 Eur=1 026,20 Eur), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 1 026,20 Eur.

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 22,10 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį, iš ieškovės priteistina 8,56 Eur, o iš atsakovo – 13,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau netinkamai nustatęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, iÅ¡ dalies netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 139 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 639 Eur. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ .

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 33,33 procentais: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (atmestas); 2) reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (atmestas); 3) reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (patenkintas 100 procentų). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 212,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 333,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Atlikus tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių prievolių įskaitymÄ dėl bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (333,35 Eur – 212,98 Eur=120,37 Eur), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 120,37 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 026,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,56 Eur, iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 13,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Anita Sereikienė

Edita Šliumpienė

Rasa Urbanavičiūtė