2021-03-17 Nr. AB-5548-3-61-3-04509-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-561-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04509-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras, 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija) dėl akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Deltos NT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2018 m. balandžio 10 d. akto Nr. KPD-RM-2684 (toliau – ir Aktas) dalį dėl teisinės apsaugos suteikimo nuomojamų namų komplekso antram namui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) 42515) ir Akto registravimą Registre.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo Departamento 2018 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (1.29.-V)2V-2411, kuriame nurodyta, kad jo nuosavybės teise valdomam pastatui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), Aktu suteikta teisinė apsauga, t. y. Pastatas, kaip kompleksinio kultūros paveldo objekto dalis, įrašytas į Registrą. Pareiškėjo nuomone, Pastatui nepagrįstai suteikta teisinė apsauga. Nors jis pastatytas XX a. I dešimtmetyje, pačiame Akte nurodyta, kad buvo rekonstruotas XX a. II pusėje. Taigi, atlikus rekonstrukciją, nebegalėjo likti tokių vertingųjų savybių, kaip pastato tūris, kapitalinių sienų tinklas, fasado architektūrinių sprendimų visuma, konstrukcijos. Akte nebuvo duomenų apie tai, kokia apimtimi vykdyta rekonstrukcija, kiek ir kokia dalis pastato pakeista, nors tiek pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.19, 11 punktus, nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti tokie tyrimai būtini. Aktas nebuvo pagrįstas jokiais tyrimų dokumentais – visi išvardinti dokumentai (šaltiniai, archyvinė medžiaga) yra sietini tik su kitu kompleksinį kultūros paveldo objektą sudarančiu statiniu – pirmuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (Registre unikalus kodas (duomenys neskelbtini)).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pastatas yra niekuo iš savo laikmečio statinių neišsiskiriantis XX a. pradžios statinys Vilniaus miesto centrinėje dalyje, neturintis ypatingų skiriamųjų architektūrinių, istorinių, urbanistinių, inžinerinių ar kitokių požymių, negana to, pertvarkytas gerokai vėlesniais laikais. Aktu Pastatui nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo, tačiau nei regioninis, nei vietinis, nei nacionalinis lygmuo negalėjo būti nustatytas, nes nebuvo tinkamai pagrįstos objekto vertingosios savybės ir jų atitiktis bent vienam iš reikšmingumo nustatymo kriterijų (tipiškumo, svarbumo, retumo ar unikalumo). Be to, net ir nustačius kurį nors iš reikšmingumo lygmenų, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, turėjo būti vykdoma atranka – pagal aprašo nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų atliekamas įvertintų objektų ir vietovių atrinkimas įrašymui į Registrą. Akte nėra jokių duomenų apie pagal minėto aprašo nuostatas vykdytą atranką ir / ar jos rezultatus.

4. Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Registrą reglamentuoja Aprašas. Vertinimo taryba 2013 m. gegužės 7 d. posėdyje, atsižvelgusi į pateiktus duomenis, kad namai (duomenys neskelbtini), turi vertingųjų savybių, vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų parengta apskaitos dokumentacija šiems namams bei svarstomas jų įrašymo į Registrą klausimas. Vertinimo taryba 2018 balandžio 10 d. posėdyje nutarė Nuomojamų namų kompleksui (42513), susidedančiam iš pirmo namo (42514), antro namo (42515), esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį kompleksui ir kompleksinėms dalims. Priimdama sprendimą, Vertinimo taryba vadovavosi Aprašo nuostatomis ir jame nustatytais kriterijais – amžiaus cenzu, autentiškumu, reikšmingumu.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Pastatas niekuo neišsiskiria iš to laikmečio statinių. Pastato išskirtinumas nurodytas Akto 7.5 papunktyje, kuriame apibūdinami faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius. Pažymėjo, kad Vertinimo taryba 2019 m. sausio 8 d. posėdyje svarstė Pastato vertinimo bei Nuomojamų namų komplekso (42513), esančio (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių tikslinimo klausimą ir nutarė patikslinti nuomojamų namų komplekso (42513), esančio (duomenys neskelbtini) vertingąsias savybes, papildant jas posesijine siena, prisišliejusia prie sandėlio, garažo, transformatorinės, (duomenys neskelbtini) PR dalių (TRP 7-9).

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Departamentas nurodė, kad Vertinimo taryba, pagal kompetenciją priimdama skundžiamą Aktą, vadovavosi NKPAĮ, Aprašu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniais nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, tyrimų išvadų ar ataskaitų, paneigiančių Akte nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 10 punktą, teisė pasirinkti konkrečius reikalingus tyrimus suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams. Rengiant Akto projektą bei Vertinimo tarybai priimant sprendimą, buvo remiamasi fiksavimo tyrimų, nustatytų Aprašo 7.1 papunktyje (Akto 1, 4 ir 5 priedai) bei istorinės-meninės raidos tyrimų pagal Aprašo 7.2 papunktį duomenimis (Akto 15.5 papunktis ir 5 priedas).

9. Departamento nuomone, pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti. Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (12.24.-V02V-940 „Dėl teisinės apsaugos suteikimo kultūros paveldo objektui (u. k. 42513) ir apskaitos duomenų įrašymo į Kultūros vertybių registrą“ informavo pareiškėją, kad Vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Pastatui. Šiame rašte buvo nurodyta, kad detaliau susipažinti su kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija galima Registro duomenų bazėje (internetinė nuoroda – https://kvr.kpd.1t/#/static-heritage-search). Departamento Vilniaus skyriaus raštas buvo išsiųstas paprastu paštu, siųsto laiško paštas negrąžino siuntėjui Vilniaus skyriui, todėl darė išvadą, kad laiškas pasiekė adresatą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

11. Bendrijos nuomone, ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl jo, kaip savininko teisės Pastatą rekonstruoti ir pilnai arba dalinai nugriauti ir pastatyti naują, teisių suvaržymus. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-1830-810/2019 dėl pareiškėjui išduoto statybos leidimo panaikinimo, o šio skundo nagrinėjimas ir minėta civilinė byla yra susiję. Nors pareiškėjas teigė, kad Pastatas įtrauktas į saugotinus be pagrindo, tačiau tokiai nuomonei (teiginiui) pagrįsti neteikė jokių motyvų, argumentų ir įrodymų. Pareiškėjas buvo įtrauktas į Pastato vertinimo procesą, informuotas apie pradėtą procedūrą, tačiau šiame procese sąmoningai nedalyvavo, jokios nuomonės neteikė ir neprieštaravo, kad objektas yra vertingas paveldosauginiu aspektu.

12. Bendrija nurodė, kad Pastatas yra viso saugotinoje teritorijoje išlikusio bendro pastatų komplekso dalis – fligelis. Fligelis nepakito nei išorės, nei vidaus išplanavimu, yra autentiškai išlikusios lauko durys, langų rėmai, stogo konstrukcija ir stoginiai langai. Nors prie saugotino pastato pristatytas baltų plytų priestatas, tačiau pastarasis nėra saugomas ir į saugotiną kompleksą nepateko. Bendrijos nuomone, sprendimas dėl Pastato įtraukimo į saugotinus negalėjo būti nagrinėjamas teisme, nes tai nebuvo individualus administracinis sprendimas. Vertinimo tarybos sprendimas dėl objekto įtraukimo į saugotinus priimtas ne pareiškėjui, o viešajam interesui įgyvendinti. Taip pat manė, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Aktas paskelbtas 2018 m. balandžio 11 d., todėl skundą galėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 11 d. Bendrovė teigė, kad pareiškėjas skundą padavė tik po to ir tik dėl to, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo sustabdyti statybos darbai Pastate. Duomenys apie suteiktą apsaugą iš karto buvo įkelti į saugomų objektų registrą bei nekilnojamojo turto registrą, todėl pareiškėjas gaudamas jam reikalingus duomenis iš registrų bei juos teikdamas viešosioms institucijoms negalėjo nežinoti apie skundžiamo tarybos sprendimo priėmimą tuoj po jo paskelbimo. Taip pat 2018 metų pavasarį / vasarą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr.el-958-764/2018, kurioje pareiškėjas taip pat buvo UAB „Deltos NT‘, Bendrijos atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu informavo teismą ir pareiškėją apie atsakovo skundžiamo šioje byloje sprendimo priėmimą, taip pat buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kurie buvo prijungti prie bylos, bei įteikti pareiškėjui. Pareiškėjas, minėtoje byloje teikdamas apeliacinį skundą, argumentavo ir šioje byloje skundžiamu Aktu. Taigi, pareiškėjas melagingai nurodė sužinojimo apie Aktą momentą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Kultūros paveldo centras nurodė, kad rengiant akto projektą, buvo atlikti fiksavimo darbai, istorinės-meninės raidos tyrimai, taip pat buvo atliekamas reikšmingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų, apsaugos zonos apibrėžimas. Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamosioms vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Aprašas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Aprašas reikalauja atlikti tik reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti, kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardintus tyrimus, o pagal Aprašo 10 punktą, teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo UAB „Deltos NT“ skundą, atmetė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei atmetė trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Akto dalies, kuria Pastatui suteikta teisinė apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo ir Akto registravimo Registre. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatų kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Vertinimo tarybos 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. VT-27 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl nuomojamų namų komplekso (42513), susidedančio iš pirmo namo (42514), antro namo (42515), esančio (duomenys neskelbtini), įrašymo į Registrą. Posėdyje nutarta nuomojamų namų kompleksui (42513) suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas bei nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį kompleksui ir kompleksinėms dalims, nes objektas atitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Vertinimo taryba 2018 m. balandžio 10 d. Aktu nuomojamų namų kompleksui (42513), kurį sudaro pirmas namas (42514), esantis (duomenys neskelbtini), ir antras namas (42515), esantis (duomenys neskelbtini) (Pastatas), suteikė teisinę apsaugą. Aktu nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos ir suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nesutiko su ta Akto dalimi, kuria teisinė apsauga suteikta antrajam namui (Kultūros vertybių registre suteiktas kodas (duomenys neskelbtini)) bei Akto registravimu Registre.

17. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos atsiliepime išreikštą nuomonę, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl jos, kaip savininkės teisės Pastatą rekonstruoti ir pilnai arba dalinai nugriauti ir pastatyti naują, teisių suvaržymus, Aktas negali būti nagrinėjamas teisme, nes tai nėra individualus administracinis sprendimas, bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalies, Nuostatų (redakcija, galiojusi Akto priėmimo metu) 7.3.1 papunkčio, 19 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad Vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, o tai reiškia, kad toks aktas pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas, yra vienkartinis teisės taikymo aktas. Teismo vertinimu, kadangi Vertinimo tarybos Aktu suteikta teisinė apsauga pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Pastatui, todėl Aktas tiesiogiai liečia pareiškėjo teises ir interesus. Teismui nekilo abejonių nei dėl šios bylos teismingumo administraciniam teismui, nei dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

18. Iš byloje pateiktų duomenų teismas sprendė, kad apie ginčijamu Aktu Pastatui suteiktą teisinę apsaugą pareiškėjui pranešta Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (12.24.-V)2V-940. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad su kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentacija pareiškėjas gali susipažinti Registro duomenų bazėje (internetinė nuoroda – https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio rašto įteikimą pareiškėjui. Departamentas atsiliepime nurodė, kad laiškas su šiuo raštu siųstas paprastu paštu ir Departamento Vilniaus skyriui nebuvo grąžintas. Tai, kad minėtas laiškas įstaigai nebuvo grąžintas, teismo vertinimu, savaime nepatvirtino, kad jis pareiškėjui buvo įteiktas. Byloje pateiktas Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (1.29.-V)2V-2411, kuriame nurodyta, kad Pastatui teisinė apsauga suteikta Aktu, kuris Registre paskelbtas 2018 m. balandžio 11 d. Pareiškėjas į teismą su skundu dėl Akto dalies panaikinimo kreipėsi 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi, Departamentui nepateikus jokių objektyvių duomenų apie Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (12.24.-V)2V-940 įteikimą pareiškėjui, teismas laikė, kad apie ginčijamą Aktą pareiškėjas sužinojo, gavęs minėtą Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštą, todėl termino skundui paduoti nepraleido.

19. Teismas, vadovaudamasis NKPAĮ, Aprašo, Nuostatų nuostatomis nurodė, sprendimus dėl atitinkamo objekto vertingųjų savybių nustatymo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimo ir įrašymo į Registrą priima Departamento vertinimo tarybos, kurios sudarytos iš atitinkamos srities specialistų, jų sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu, kuris viešai skelbiamas Registre.

20. Teismas pažymėjo, kad NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. Duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį reglamentuoja bei duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas (toliau – Duomenų apimties aprašas). LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardytus tyrimus. Teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (žr., pvz., LVAT 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1139/2007, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).

21. Teismas pabrėžė, kad Vertinimo taryba 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarė, jog objektas (nuomojamų namų kompleksas) atitinka Aprašo kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą, autentiškumą bei reikšmingumą. Akto 2 priedo 5 punkte detaliai aprašytos Pastato, pastatyto XX a. 1 dešimtmetyje, iš dalies rekonstruoto XX a. antroje pusėje, vertingosios savybės: tūris (kompaktinis, stačiakampio plano, 2 a. su pastoge ir rūsiu pietvakarinėje dalyje; stogo forma – dvišlaitė, stogo dangos medžiaga ar jos tipas – skardos lakštų su užlankais dangos tipas; dviejų tarpsnių keraminių plytų mūro dūmtraukiai su profiliuotais karnizais, puošti dantytu dekoru; dvišlaičių medinių stoglangių tipas), aukštų išplanavimas (kapitalinių sienų tinklas; sienų angos, nišos – pleištinių sąramų 1 a. vidaus praėjimų angos, išskyrus XX a. antroje pusėje naujai įrengtas angas), fasadų architektūrinis sprendimas (fasadų architektūrinio sprendimo visuma, išskyrus langų angų užmūrijimą, pakeistas, naujai įrengtas langų ir durų angas), konstrukcijos (pamatas su rūsio sienomis ir keraminių plytų mūro cokoliu (pamatas ir rūsio sienos netyrinėtos), keraminių plytų mūro sienos, stogo konstrukcija (netyrinėta), inžinerinė įranga – metalinių lietvamzdžių tipas, stalių ir kiti gaminiai – pietvakarinio fasado įėjimo dvivėrių medinių įsprūdinių durų, puoštų drožybiniais elementais su viršlangiu tipas (dalis drožybinių elementų neišlikę), langų medinių konstrukcijų, šiaurės vakarų fasado 2 a. su impostais ir jų skaidymo tipas).

Iš Akto turinio buvo matyti, kad Vertinimo tarybos sprendimas nuomojamų namų kompleksui, tame tarpe ir Pastatui, suteikti teisinę apsaugą pagrįstas Akto 15 punkte nurodytais šaltiniais ir literatūra (archyvine medžiaga, archeologinių tyrimų ataskaita, publikacijomis ir kt.). Prie Akto pridėtos fotofiksacijos, apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų planas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, brėžiniai, ikonografija. Pastato, kuris yra nuomojamų namų komplekso dalis, išskirtinumas nurodytas Akto 7.5 papunktyje, kuriame išvardinti faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes bei įvykius, taip pat nurodyta, kad nuomojamų namų kompleksas susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, namas statytas keliais etapais, po II-ojo pasaulinio karo prie namo pietvakarinės dalies pristatytas priestatas, atkartojantis XIX a. pabaigos fasadų architektūrinį sprendimą.

Pareiškėjas nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, tyrimų išvadų ar kitų duomenų, paneigiančių Akte nustatytas Pastato vertingąsias savybes.

22. Pareiškėjo manymu, Aktas yra neteisėtas, nes nebuvo vykdoma atranka, kaip tai nustatyta Aprašo 22 punkte. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Aprašo 6 punkte nustatytais vertinimo kriterijais (amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu), nustatytas kultūros paveldo objekto (nuomojamų namų komplekso) vertingųjų savybių archeologinis, architektūrinis, istorinis, dailės pobūdis ir regioninis lygmuo (bendrame Akte), o Pastatui, kuris yra nuomojamų namų komplekso dalis, nustatytas architektūrinis pobūdis ir regioninis lygmuo. Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, šiuo atveju atranka nebuvo privaloma vykdyti.

23. Atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo taryba, sudaryta iš atitinkamos srities specialistų, priimdama sprendimą Pastatui suteikti teisinę apsaugą rėmėsi archyvine medžiaga, archeologinių tyrimų ataskaita, publikacijomis ir kitais duomenimis, t. y. Duomenų apimties aprašo 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodytais fiksavimo ir istorinės-meninės raidos tyrimų duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė kitais rašytiniais įrodymais, teismas neturėjo pagrindo abejoti Vertinimo tarybos sprendimu Pastatą kvalifikuoti kaip architektūrinę nekilnojamąją kultūros vertybę ir jam suteikti teisinę apsaugą. Vertinimo taryba, priimdama skundžiamą Aktą, vadovavosi tiek NKPAĮ, tiek Aprašu, tiek Nuostatais, Aktą priėmė savo kompetencijos ribose, todėl teismui nebuvo pagrindo jo naikinti.

24. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog Vertinimo taryba teisėtai ir pagrįstai nusprendė Pastatui suteikti teisinę apaugą, nekilnojamoji kultūros vertybė (nuomojamų namų kompleksas, tame tarpe ir Pastatas) pagrįstai įregistruota Registre, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pagal ABTĮ nuostatas, teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklausė.

26. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, o netenkinus pareiškėjo skundo, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Pagrįsdamas teismo išlaidas, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1020213, kuriame nurodė, kad Bendrija advokatei D. R. sumokėjo 600 Eur už gynybą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas. Teismas nustatė, kad Bendrija iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė teisinių paslaugų sutarties ar sutarties išrašo, kuri patvirtintų advokatės D. R. įgaliojimus teikti minėtame pinigų priėmimo kvite nurodytoms teisinėms paslaugoms, todėl prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime prašė pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Teismo vertinimu, kadangi teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad pareiškėjas nesąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis ar teiktų melagingus duomenis apie skundžiamo Akto sužinojimo dieną, vien skundo teismui padavimas, ginčijant Akto dalį, savaime negalėjo būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingu atveju toks aiškinimas reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas prašymą pareiškėjui skirti baudą atmetė.

III. 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir iš UAB „Deltos NT“ Bendrijai priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei 400 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

29. Bendrijos nuomone, pirmosios instancijos teismo minima ABTĮ 47 straipsnio 6 dalies taisyklė turi būti ir gali būti taikoma tik tiems atvejams, kai advokatas (advokato padėjėjas) atstovauja administracinės bylos proceso šalį teisme. Šiuo konkrečiu atveju Bendrija savo interesus tiesiogiai teisme (teismo posėdyje bei atlikdama procesinius veiksmus – pateikdama dokumentus) gynė pati, tačiau Bendrija šioje byloje naudojosi advokato pagalba atsiliepimui į skundą parengti. Advokatė D. R. teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat Bendrijos vardu nepasirašinėjo šiam subjektui (bendrijai) rengto atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Aptartos aplinkybės nesudarė pagrindo Bendrijai į bylą teikti advokato įgaliojimus patvirtinančių dokumentų – advokato su klientu pasirašytos sutarties ar jos išrašo.

30. Bendrija teigia, kad grįsdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui pateikė advokatės D. R. 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1020213, kuriame nurodyta, kad tai yra mokėjimas už procesinio dokumento – konkrečiai atsiliepimo šioje byloje (nurodytas bylos numeris) – surašymą ir už kitas paslaugas, t. y., konkrečiai įvardijant susipažinimą su bylos dokumentais. Šis dokumentas teismui buvo pateiktas teismo posėdyje. Minėtame pinigų priėmimo kvite aprašytos Bendrijai šioje byloje suteiktos paslaugos, patvirtina trečiajam asmeniui suteiktų procese paslaugų (atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas ir jam rengti neišvengiamas veiksmas – susipažinimas su Bendrijos turimais bylos dokumentais) būtinumą ir pagrįstumą.

31. Bendrijos teigimu, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl Bendrijos pateiktų dokumentų, susijusių su advokatės įgaliojimais surašyti Bendrijai atsiliepimą, teismas turėjo teisę ir galėjo atitinkamų duomenų paprašyti papildomai. Tokią išvadą patvirtina ir LVAT formuojama praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. LVAT 2018 m. balandžio 5 d nutartį byloje Nr. AS-225-756/2018). Taip pat minėtoje nutartyje LVAT nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įrodomas tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas bei jų realų apmokėjimą pagrindžiančiais apskaitos dokumentais. Advokato išrašytas pinigų priėmimo kvitas yra buhalterinę operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas, kuriame yra išvardijami ir paslaugų už kurias gali būti mokama pavadinimai. Todėl, Bendrijos įsitikinimu, yra nepagrįstos pirmosios instancijos teismo abejonės dėl advokatės šioje byloje turėtų įgaliojimų parengti atsiliepimą į skundą, ir neteisėtas teismo sprendimas atmesti Bendrijos prašymą priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas neteisėtai apribojo trečiojo suinteresuoto asmens (Bendrijos), kurio teisės buvo apgintos byloje, galimybę gauti šio asmens patirtų išlaidų atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 3 ir 5 d.).

32. Bendrija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas yra sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau kai apeliacine tvarka yra skundžiama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, LVAT remdamasis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais gali šį klausimą išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, su apeliaciniu skundu pateikiamas Bendrijos su advokatu sudarytos 2019 m. gegužės 5 d. sutarties dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą išrašas. Taip pat pateikiama advokato paslaugų sutartis dėl apeliacinio skundo parengimo ir mokėjimo už tai dokumentas (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1020221). Nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 29 d. advokato paslaugų sutarties išrašas dėl apeliacinio skundo rengimo yra byloje.

33. Pareiškėjas UAB „Deltos NT“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš Bendrijos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 700 Eur.

34. Pareiškėjo nuomone, sprendimas dalyje dėl Bendrijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetimo dėl to, kad nebuvo pateikta teisinių paslaugų sutartis ar sutarties išrašas, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas akcentuoja, jog net ir pripažinus, kad teisinių paslaugų sutartis (jos išrašas) nebuvo būtinas dokumentas prašomoms priteisti išlaidoms pagrįsti, jos vis tiek negalėtų būti priteistos, nes taip pat nėra pateikta sąskaita už teisines paslaugas arba PVM sąskaita faktūra, kuri kartu su grynųjų pinigų priėmimo kvitu yra būtinas advokato buhalterinės apskaitos dokumentas (Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040, 25 punktas). Šios aplinkybės (kartu turint mintyje ir kvitą pasirašiusių asmenų šeiminius ryšius) taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar grynieji pinigai pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą grynųjų pinigų priėmimo kvitą apskritai buvo sumokėti.

35. Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo pareiškėjui nurodoma, kad yra teikiami pareiškėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese (patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) patvirtinantys dokumentai: sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas. Bei prašoma šias išlaidas priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos, kurios veiksmai lėmė minėtų išlaidų atsiradimą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo sutartis su jam atstovaujančia ECOVIS ProventusLaw advokatų kontora Kvainauskas, Andziulytė ir partneriai byloje jau yra pateikta.

36. Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad aplinkybės ir argumentai, nurodomi apeliaciniame skunde, kurie susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu Bendrijai bei su tuo susijusia teismų praktika, pateikiama apeliaciniame skunde ir teismo sprendimas dėl apeliaciniame skunde pateikiamų prašymų, atsakovo teisių ir pareigų neįtakos, todėl prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu be kita ko atmetė Bendrijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad Bendrija iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė teisinių paslaugų sutarties ar sutarties išrašo, kuri patvirtintų advokatės D. R. įgaliojimus teikti 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 1020213 nurodytoms teisinėms paslaugoms.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti ir iš pareiškėjo Bendrijai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspęstas neteisingai, o pirmosios instancijos teismo nurodyta ABTĮ 47 straipsnio 6 dalies taisyklė turi būti taikoma tik tiems atvejams, kai advokatas atstovauja administracinės bylos proceso šalį teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Bendrija savo interesus tiesiogiai teisme gynė pati, tačiau naudojosi advokato pagalba atsiliepimui į skundą parengti, advokatė D. R. teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat Bendrijos vardu nepasirašinėjo šiam subjektui (bendrijai) rengto atsiliepimo į pareiškėjo skundą, todėl nebuvo pagrindo Bendrijai į bylą teikti advokato įgaliojimus patvirtinančių dokumentų – advokato su klientu pasirašytos sutarties ar jos išrašo. Bendrijos teigimu, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų, susijusių su advokatės įgaliojimais surašyti Bendrijai atsiliepimą, teismas turėjo teisę ir galėjo atitinkamų duomenų paprašyti papildomai.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, be to, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjo skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.

43. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas reikalavimas suinteresuotai šaliai prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS62–521/2011).

44. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateiktas 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1020213 (II t. b. l. 196), kuriame nurodyta, kad 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas sumokėjo advokatei D. R. 600 Eur, pabraukiant (pažymint), kad sumokėta už gynybą, dokumento surašymą, kitas paslaugas. Taip pat ant šio kvito ranka užrašyta kita informacija: „atsiliepimo į b. A2-1617-764/219“ ir „susipažinimo bylos dokumentais“. Kitų dokumentų, patvirtinančių trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas byloje pateikta nebuvo.

45. Reikalavimus advokato ir kliento susitarimui dėl atstovavimo teisme, teisinių paslaugų teikimo formai nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šios Advokatūros įstatymo nuostatos įtvirtina privalomą rašytinę tarp advokato ir jo kliento sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo formą, būtent šia sutartimi grindžiami ir patvirtinami advokatui suteikti įgaliojimai.

46. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui bei už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį.

47. Nagrinėjamu atveju, trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui nepateikė su advokatu sudarytos teisinių paslaugų sutarties, atitinkančios Advokatūros įstatyme tokiam susitarimui keliamus reikalavimus, taigi, nebuvo galimybės teismui nustatyti kokias konkrečiai teisines konsultacijas ir kokioje byloje teikė klientui advokatė, ar buvo susitarimas ruošti procesinio dokumento (atsiliepimo) projektą ir kt. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje nepateikė nei prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nei suteiktoms paslaugoms detalizuoti ir pagrįsti sąskaitos už teisines paslaugas arba PVM sąskaitos faktūros, kurios kartu su grynųjų pinigų priėmimo kvitu yra advokato buhalterinės apskaitos dokumentas.

48. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1020213 patvirtina aplinkybę, kad Bendrija advokatei sumokėjo 600 Eur, tačiau šio dokumento formoje nėra galimybės nurodyti nei kokioje konkrečiai byloje buvo teikiamos paslaugos, nei kokie konkrečiai procesiniai dokumentai advokatės buvo parengti. Šiuo atveju, minėtas pinigų priėmimo kvitas negali būti laikomas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir suteiktas advokato paslaugas nagrinėjamoje byloje įrodančiu dokumentu.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. balandžio 5 d. išrašą iš advokato paslaugų sutarties (III t. b. l. 36), kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis tarp Bendrijos ir advokatės D. R., kuria suteikti advokatui įgaliojimai: iki 2019 m. balandžio 8 d. parengti ir klientui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje (A2-1617-764/2019); tikslu tinkamai parengti atsiliepimą, susipažinti su kliento advokatui pateiktais dokumentais.

50. ABTĮ 142 straipsnis 3 dalis numato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismui nustatytu terminu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Bendrija nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios neleido šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jo netiria ir nevertina.

51. Pažymėtina, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal ABTĮ nustatytus reikalavimus, kurių nesilaikymas sąlygoja šiame įstatyme nustatytų pasekmių atsiradimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.).

52. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

53. Pažymėtina, kad netenkinus apeliacinio skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

54. Pareiškėjas UAB „Deltos NT“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens 700 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias patvirtina 2019 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas ir 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra LV201912 Nr. 002.

55. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

56. UAB „Deltos NT“ prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad apeliacinis skundas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų rengiant atsiliepimą, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo už atsiliepimo parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti, t. y. pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš trečiojo suinteresuoto asmens priteisti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ iš trečiojo suinteresuoto asmens 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan