02ca9f84-6802-4cbf-befe-0adb9d5c960e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-65-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19843-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

I. C. ir atsakovo K. M. (K. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. I. C. ieÅ¡kinį atsakovui K. M. dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo K. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. I. C. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė K. I. C. patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. M. nepilnamečiam sÅ«nui L. L. C. (L. L. C.) 1 920 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos ir periodinį iÅ¡laikymÄ po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi L.

L. C. tvarkÄ .Atsakovas K. M. prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi L. L. C. tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo K. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , ir 1 040 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2013 m. lapkričio 27 d.), iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę K.

I. C., nustatė tokiÄ atsakovo K. M. ir nepilnamečio vaiko L. L. C. bendravimo tvarkÄ : atsakovas K. M. su sÅ«numi L. L. C. bendrauja porinėmis metų savaitėmis Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.; atsakovas K. M. su sÅ«numi L. L. C. bendrauja atostogų metu kasmet nuo liepos 1 d. iki 10 d., pasiimdamas sÅ«nų kasdien iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.; atsakovas K.

M. su sÅ«numi L. L. C. bendrauja lyginiais metais pirmÄ Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.), nelyginiais metais – pirmÄ Å v. Velykų dienÄ , pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indamas atgal sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 18 val.; atsakovas K. M. su sÅ«numi L. L. C. bendrauja nelyginėmis mėnesio dienomis komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programÄ Skype nuo 19.30 val. iki 20.30 val., kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo K.

M. ieškovei K. I. C. 42 Eur žyminį mokestį, 2 281 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 871,04 Eur išlaidas už vertimo paslaugas, o valstybei – 139 Eur žyminį mokestį ir 5,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės K. I. C. atsakovui K. M. 39,03 Eur išlaidas už vertimo paslaugas ir 6 Eur kelionės išlaidas, o valstybei – 5,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra ketverių metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, nuolatinio pobūdžio sveikatos problemų taip pat neturi.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, jos nepagrįstos įrodymais, todėl nustatydamas iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, teismas vadovavosi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi (minimalia mėnesine alga, kuri yra 380 Eur) ir konstatavo, kad nepilnamečio L. L. C. poreikiams tenkinti kas mėnesį yra pakankama 380 Eur suma. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ženkliai skiriasi, t. y. tiek gaunamos pajamos, tiek esamas turtas.

Be to, teismas visuotinai žinoma aplinkybe pripažino tai, kad Norvegijos Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, t. y. gaunamos pajamos skiriasi daugiau nei kelis kartus, galimybės gauti papildomas pajamas pakankamai ribotos, todėl, teismo nuomone, atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Kadangi atsakovo darbo užmokestis beveik penkis kartus didesnis, jis turi nekilnojamojo turto bei beveik naujÄ transporto priemonę, todėl teismas iÅ¡ jo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikyti kas mėnesį priteisė po 300 Eur nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, teigdamas, kad nėra susidariusio iÅ¡laikymo įsiskolinimo, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų) nepateikė, su Å¡ia aplinkybe susijusių įrodymų teismo iÅ¡reikalauti neprašė.

IeÅ¡kovė vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo. Nustačius, kad atsakovas vaiko poreikiams kas mėnesį turi skirti po 300 Eur, teismas laikė, kad ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo susidarymo metu atsakovas vaikui turėjo skirti tokiÄ pačiÄ sumÄ . Tokiu atveju iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. sudaro 1 040 Eur.Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sutinka, pageidauja, jog nepilnamečio vaiko tėvas su sÅ«numi bendrautų tik vienÄ kartÄ per mėnesį.

Iš esmės tokio pobūdžio buvo nustatytas laikinas bendravimas nuo 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. tokia tvarka turėjo būti bendraujama daugiau nei dvejus metus. Įvertinęs byloje nusiskundimų skaičių tiek dėl bendravimo tais atvejais, kai atsakovas atvyksta, tiek per Skype, akivaizdu, kad sklandus bendravimas nustatyta tvarka nevyko, kad šalių konfliktiniai santykiai nesumažėjo, neatsirado tarp jų tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo, kad nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamu abiejų tėvų vienodai.

Per dvejus metus, ieÅ¡kovės teigimu, suprastėjo vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas komunikuoja su tėvu) įgÅ«džiai ir žinios, nepilnametis Å¡alių sÅ«nus ir toliau negali bendrauti vienas su savo tėvu, kuris realiai nuo pat vaiko gimimo siekė dalyvauti vaiko gyvenime. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bendravimas tik vienÄ kartÄ per mėnesį nepasiteisino, t. y. realiai sumažėjo galimybė tėvui ir sÅ«nui tinkamai komunikuoti tarpusavyje, ir tai neatitinka vaiko interesų.

Teismo nuomone, tokia situacija negali bÅ«ti pateisinama, todėl turi bÅ«ti didinamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sÅ«numi. Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms, teismas nustatė atsakovo bendravimÄ du savaitgalius per mėnesį.Dėl atsakovo reikalavimo įtraukti jo patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su bendravimu, į vaikui skiriamÄ iÅ¡laikymÄ teismas pažymėjo, kad dalis iÅ¡laidų nelaikytinos protingomis ir racionaliomis. Be to, teismo vertinimu, galima pripažinti, kad atsakovas patiria iÅ¡laidas dėl skydžių, tačiau Å¡alims nusprendus tapti tėvais, tokio pobÅ«džio aplinkybės turėjo bÅ«ti įvertintos ir prisiimta rizika, kad kuriami Å¡eiminiai santykiai su skirtingos tautybės ir pilietybės asmenimis, todėl gimus vaikui ir Å¡alims nesutariant, tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra neiÅ¡vengiamos.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ galimi reikalavimai padalyti tarp tėvų vaiko kelionės iÅ¡laidas, t. y. tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarkÄ nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motinÄ /tėvÄ Ä¯ kitÄ valstybę, abu tėvai turi prisidėti prie tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų dengimo. Å iuo atveju atsakovas atvyksta į LietuvÄ , todėl jo iÅ¡laidos nepriskirtinos prie vaiko iÅ¡laikymui skirtinų lėšų, jas turi padengti pats atsakovas.Teismas pažymėjo, kad sprendimu negalima nustatyti jokių pareigų byloje nedalyvaujantiems asmenims, todėl ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad bendravime dalyvautų kiti asmenys be vaiko tėvų.

Šalių sūnus yra abiejų pirmagimis, todėl tokio pobūdžio aplinkybės, kad atsakovas anksčiau neprižiūrėjo mažamečių vaikų, jais neturėjo galimybės rūpintis ir kt. negali būti pagrindas riboti tėvo teisę bendrauti. Konkrečių duomenų, faktų, kad galimai atsakovas nesugebės pasirūpinti savo vaiku nėra, o a priori tokio pobūdžio aplinkybes pripažinti, nėra teisinio pagrindo. Bendravimo metu ieškovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai – keliama įtampa ir kt.

Todėl teismas sprendė, kad ketverių metų vaiko ir tėvo bendravimas turi bÅ«ti be paÅ¡alinių asmenų.Teismas svarbia aplinkybe nepilnamečio vaiko atžvilgiu laikė tai, kad nakties miegas turėtų bÅ«ti sÅ«nui įprastoje vietoje, t. y. namuose, kur yra jo daiktai, aplinka ir kt. Akivaizdu, kad tėvas nori praleisti su sÅ«numi kuo daugiau laiko, tačiau pagal Å¡iuo metu esamÄ situacijÄ iÅ¡ karto bendravimas kelioms dienoms su nakvyne bÅ«tų per staigus, galimai neatitiktų vaiko interesų. Pirmiausia turėtų vaikas bendrauti su tėvu dienos metu, vėliau stiprėjant tarpusavio ryÅ¡iui, emociniams santykiams, vaikui geriau suprantant ir kalbant anglų kalba, galimas bendravimas ir su nakvyne.

Kadangi atsakovas atvyksta į LietuvÄ bendrauti su vaiku ir pastovios apsigyvenimo vietos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti, ar laikina atsakovo apsistojimo vieta bÅ«tų tinkama vaikui keletui dienų iÅ¡ eilės. Teismui nustačius, kad Å¡iuo metu nėra galimybės leisti atsakovui su sÅ«numi bendrauti su nakvynėmis, akivaizdu, kad atsakovas negali dvideÅ¡imčiai dienų pasiimti vieno sÅ«naus atostogoms į NorvegijÄ .Dėl bendravimo Skype programa teismas nurodė, jog dėl Å¡alių gyvenimo skirtingose Å¡alyse bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba yra svarbus ir neatsiejamai susijęs su tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡io palaikymu, todėl bendravimas telekomunikacijų priemonėmis turėtų vykti taip pat, kaip yra Å¡iuo metu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė K. I. C. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo pateikė sÅ«naus mėnesio bÅ«tiniausių poreikių suvestinę, apibrėžiant kiekvienų iÅ¡laidų sumÄ bei poreikį, o teismo posėdžio metu iÅ¡samiai detalizavo kiekvienÄ vaiko poreikiams skiriamų iÅ¡laidų sumÄ , papildomai paaiÅ¡kinant apie berniuko pradėtas lankyti plaukimo treniruotes bei futbolo pomėgius. Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti tik bÅ«tinuosius vaiko poreikius, o tai negali bÅ«ti laikoma teisinga.

Juk kiekvienas tėvas/motina turi užtikrinti bÅ«tinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiÅ¡kos asmenybės, vystymuisi.Teismas, nustatydamas vaiko iÅ¡laikymo dydį, nepagrįstai akcentavo tik ketverių metų berniuko poreikius, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į jo pradedamÄ lankyti ugdymo įstaigÄ , laisvalaikio užsiėmimus ir kt. Nors nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu, tačiau Å¡is dydis nustatomas iki vaiko pilnametystės ir tik jeigu ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iÅ¡ esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali sumažinti arba padidinti iÅ¡laikymo dydį.Nors teismas sutiko su ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, tačiau vertindamas byloje įrodymus, padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieÅ¡kovės, o didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui iÅ¡laikyti reikalingų iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju tėvo turtinė padėtis tai leidžia, todėl turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis.Atsakovas, bÅ«damas įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo turtÄ ir gaunamas pajamas 2013-2014 metais, Å¡io teismo įpareigojimo neįvykdė. Todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama ieÅ¡kovės naudai, t. y. tenkinant jos praÅ¡omÄ priteisti nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymo dydį.IÅ¡laikymo dydis nepilnamečiam sÅ«nui turi bÅ«ti didesnis, todėl teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo keistinas ir iÅ¡ atsakovo priteistinas 1 920 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas.Teismas nepagrįstai suteikė galimybę atsakovui vienam bÅ«ti su vaiku jo nuožiÅ«ra pasirinktose vietose.

Atsakovas yra Norvegijos pilietis, tik panaudos/nuomos pagrindu turintis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), jis į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamojo bÅ«sto plotÄ , jame registruotų asmenų skaičių, jo aplinkÄ ar galimybes pasirÅ«pinti sÅ«naus poreikius atitinkančiais nakvynės, ugdymo ir kitais reikmenimis. Å alių sÅ«nus nuolat gyvena su mama, prie kurios yra emociÅ¡kai prisirišęs, o su atsakovu bendrauja sÄ lyginai retai, nėra prie atsakovo pripratęs. Iki Å¡iol vaikas vienas su atsakovu niekada nėra buvęs, tėvas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, kurių negali patenkinti, nėra vaiku savarankiÅ¡kai rÅ«pinęsis.

Vaikas nemoka nei norvegų, nei anglų kalbos, dėl ko susikalbėti su tėvu (nemokančiu lietuviÅ¡kai) vienam, be žmogaus, prie kurio yra pripratęs (mamos) pagalbos, vaikui yra sudėtinga (kaip, beje, iÅ¡reikÅ¡ti ir savo norus ir poreikius). Taigi teismo iÅ¡vada, kad vaiko kalbiniai įgÅ«džiai pakankami, kad bÅ«tų galima nustatyti bendro pobÅ«džio vaiko poreikius, maistui, aprangai ir kt., nepagrįsta.Nepagrįstas teismo motyvas, jog bendravimo metu ieÅ¡kovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai, keliama įtampa ir kt., kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjo antstolės A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl K. I. C. atsakomybės vykdant Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atmetė antstolės praÅ¡ymÄ skirti K. I. C. baudÄ už minėtos nutarties nevykdymÄ , nurodydamas, kad K. I. C. tinkamai vykdo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir maksimaliai bendradarbiauja su K. M. dėl minėtos nutarties tinkamo vykdymo.Nepagrįstas teismo motyvas, jog nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos, t. y. per dvejus metus, nebuvo nurodyta, kad atsakovas galimai netinkamai elgtųsi bendravimo su sÅ«numi metu.

Å ioje byloje Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi uždraudė atsakovui K. M. iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo. Net galiojant minėtai nutarčiai, 2016 m. liepos 31 d. atsakovas, atvykęs aplankyti sÅ«naus vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko močiutei R. C. pareiÅ¡kė, kad pasiima savo sÅ«nų į NorvegijÄ , ko pasėkoje mažametis berniukas visas iÅ¡sigando, pradėjo klykti, tiesė rankas savo močiutei. R. C. neleido atsakovui su vaiku pasiÅ¡alinti, iÅ¡plėšė berniukÄ iÅ¡ vaiko tėvo rankų, įvykio metu atsakovas suplėšė R.

C. rÅ«bus, sudavė jai kelis smÅ«gius krÅ«tinės srityje. Buvo iÅ¡kviesta policija, atvykusiems pareigÅ«nams praneÅ¡ta apie įvykį. Teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų pirmiausiai dėl jo vėlyvo paėmimo ir grÄ Å¾inimo, nekonkrečios bendravimo vietos parinkimo, iÅ¡vežimo ilgam laikui atostogauti. Atsakovas nei karto nėra buvęs su vaiku be ieÅ¡kovės, todėl sudėtinga įvertinti, kaip jis užtikrins vaiko kasdienius poreikius.

Staigus vaiko aplinkos pakeitimas nedalyvaujant vaiko motinai, vaikui neįprastoje aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko maÅ¾Ä amžių, padarytų žalÄ vaiko psichinei bÅ«klei, sukeltų nemalonius emocinius iÅ¡gyvenimus. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ â€“ nors vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, bet kol vaikas yra mažas, jo ir tėvo bendravimas vyksta dalyvaujant ieÅ¡kove.Teismo sprendimas, kad atsakovas su sÅ«numi bendrauja nelyginėmis mėnesio dienomis Skype programa nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieÅ¡tarauja mažamečio vaiko interesams.

Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-8817-375/2016 iÅ¡vadÄ teikusi Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė patvirtino, kad trijų metų vaikui praleidžiant kas antrÄ dienÄ po valandÄ laiko prie kompiuterio, formuojama priklausomybė kompiuteriui, kas neatitinka tokio amžiaus ir brandos vaiko interesų ir daro žalÄ jo sveikatai. BÅ«tinybė keisti bendravimo laiko pradžiÄ yra ta priežastis, kad dėl ieÅ¡kovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, nevisada bÅ«davo spėjama 19 val. susiekti su atsakovu Skype programa.Teismas neįvertino, kad Å¡alių sÅ«nus greitu metu pradės eiti į mokyklÄ ir tikrai nebeturės tiek laisvo laiko kas antrÄ dienÄ po valandÄ laiko sėdėti prie kompiuterio ar priverstinai bÅ«ti toje pačioje patalpoje, kur yra kompiuteris.Teismas ignoravo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti, kad atsakovui neturint galimybės susiekti teismo nustatytomis valandomis Skype programa, atsakovas privalo informuoti ieÅ¡kovę apie tai ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 valandas iki bendravimo pradžios.

Byloje pateikta tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad atsakovas kartais ignoruodavo tokiÄ nustatytÄ tvarkÄ , tuo tarpu sÅ«nus buvo priverstas kas antrÄ dienÄ po valandÄ laiko sėdėti prie kompiuterio ekrano ir laukti, ar tėtis teiksis pabendrauti su juo. Teismas ignoravo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog bendraudamas su vaiku per Skype atsakovas dėl kantrybės trÅ«kumo ant vaiko rėkia, kas vaikÄ traumuoja ir priveda iki aÅ¡arų, todėl bÅ«na, kad vaikas su tėvu iÅ¡ viso nenori bendrauti.

Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl 600 Eur iÅ¡laikymo ir 1 920 Eur įsiskolinimo už vaiko iÅ¡laikymÄ nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. rugsėjo, nustatyti vaiko iÅ¡laikymÄ ne didesnį nei pusė minimalios algos Lietuvoje, taip pat įpareigoti ieÅ¡kovę kompensuoti atsakovui pusę jo kelionių iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ iÅ¡laidų nuo 2013 m. rugsėjo, jas lygiomis dalimis padalinant tarp abiejų tėvų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nustatė, kad yra bÅ«tinas intensyvesnis bendravimas tarp atsakovo ir jo sÅ«naus, todėl vietoje atsakovo praÅ¡omo vieno ilgo savaitgalio kiekvienÄ mėnesį su vaiko nakvyne, teismas nustatė atsakovo bendravimÄ su vaiku du kartus savaitgaliais per mėnesį po kelias valandas, neįvertindamas, jog atsakovas negalės pasinaudoti tokia bendravimo tvarka. Atsakovas tiesiog neturi lėšų du kartus per mėnesį skristi į LietuvÄ ir už kiekvienÄ kelionę mokėti po 600-700 Eur, ypač įvertinus tai, kad teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę iÅ¡ dalies prisidėti prie atsakovo kelionių iÅ¡laidų apmokėjimo.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neprivalo atlyginti dalies atsakovo kelionės iÅ¡laidų.

Toks teismo motyvas yra nesuderinamas su kasacinio teismas praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016. IeÅ¡kovė turi atlyginti pusę atsakovo kelionės iÅ¡laidų, nes bÅ«tinybė atsakovui keliauti į kitÄ Å¡alį kilo ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykus iÅ¡ Norvegijos gyventi į LietuvÄ .Teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir vaiko kelionių iÅ¡laidų atlyginimo, nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, t. y. kaip pasikeistų bylos Å¡alių turtinė padėtis įvertinus kelionės iÅ¡laidas, nes sprendžiant šį klausimÄ yra svarbu nustatyti Å¡alių finansinę galimybę apmokėti atsakovo ar sÅ«naus keliones (jų dalį) ir tik remiantis nustatytais duomenimis atitinkamai paskirstyti Å¡ių kelionių iÅ¡laidas bylos Å¡alims.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad vaikas negali likti nakvoti su tėvu, kai tėvas atvyksta į KaunÄ , taip pat nenumatė jokios galimybės vaiko pasiimti atostogų į vaiko tėvynę NorvegijÄ , kur vaikas galėtų susipažinti su savo Å¡eimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje.

Teismo argumentai atsakovo bendravimo su sÅ«numi ribojimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sÅ«naus teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiÅ¡kas, kad vaikui bÅ«tina priprasti prie atsakovo ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimÄ su sÅ«numi nenustatyta.NeiÅ¡klausius vaiko nuomonės dėl bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo, neiÅ¡siaiÅ¡kinus vaiko gyvenimo Norvegijoje sÄ lygų, nenustačius Å¡alių turtinės padėties ryÅ¡ium su atsakovo kelionių iÅ¡laidų kompensavimu iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.PrieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovė kartu su Å¡alių vaiku nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje, nors tokio sutikimo atsakovas nebuvo davęs. Todėl Å¡ioje byloje teismas turėtų įvertinti, ar ieÅ¡kovė nepažeidė geriausių vaiko interesų, apribodama vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu.

IeÅ¡kovė sistemingai nevykdo laikinosios bendravimo tvarkos, neleisdama atsakovui bendrauti su vaiku nei Skype programa, nei tiesioginiuose susitikimuose, kurie pradėjo vykti tik nuo 2016 m. gegužės, kai atsakovas kreipėsi į antstolį.Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, vertindamas tik atsakovo valdomÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, tačiau nevertindamas atsakovo pajamų ir skolų santykio. Atsakovas pateikė teismui visus duomenis apie jo paimtas paskolas, mėnesines paskolų grÄ Å¾inimo įmokas, kurių teismas nevertino, todėl klaidingai nustatė atsakovo turtinę padėtį kaip gerÄ , nors iÅ¡ tikro atsakovas yra ant nemokumo ribos, nes jau antrus metus vienas apmoka visas kelionių į LietuvÄ iÅ¡laidas ir dar moka vaikui teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ po 190 Eur.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas yra pagrįstas realiais vaiko poreikiais, kurių ieÅ¡kovė net neįrodinėjo, nes nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktinius vaiko poreikius.Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės pretenzija dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. IeÅ¡kovė nuolat gyveno Norvegijoje nuo 2012 m. birželio iki 2014 metų kartu su atsakovu ir vedė bendrÄ Å«kį. Nors Å¡alių vaikas (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje, kai ieÅ¡kovė atvyko trumpai kelių savaičių vieÅ¡nagei, tačiau Å¡alys 2013 m. balandžio mėn. pabaigoje grįžo namo į NorvegijÄ Ä¯ savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å alių vaikas buvo registruotas Norvegijos gyventojų registre nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. vasario 10 d., o ieÅ¡kovė gaudavo socialines iÅ¡mokas už vaikÄ iki 2014 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovei ir vaikui turint nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 rugsėjo mėn. gyvendamas ne atskirai nuo Å¡eimos, o vesdamas bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kove, teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos 2 786,29 Eur Å¡ioje byloje nepriteistinos, nes Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme teismas jas įvertino.IeÅ¡kovė K.

I. C. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovė yra įpareigotina atlyginti pusę atsakovo kelionės iÅ¡laidų, nes bÅ«tinybė atsakovui keliauti į kitÄ Å¡alį kilo ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykus iÅ¡ Norvegijos gyventi į LietuvÄ . Byloje yra pateikti įrodymai, kad Å¡alių sÅ«nus gimė Lietuvoje, jis nuo pat gimimo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sÅ«nus nuo 2013 m. balandžio 22 d. yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje.

Å alių sÅ«nus per visÄ savo gyvenimÄ yra buvęs Norvegijoje tik kelias savaites ir tai iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kove, sprendžiant klausimus dėl pastarosios asmeninių daiktų parsigabenimo į LietuvÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė su sÅ«numi niekur neiÅ¡vyko ir gyvena ten, kur sÅ«nus gimė ir visÄ laiko augo, todėl atsakovo kelionės iÅ¡laidos nepriskirtinos prie vaiko iÅ¡laikymui skirtinų lėšų ir jas turi padengti pats atsakovas. IeÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos jos pateikta iÅ¡laidų suvestine ir paaiÅ¡kinimais.

Taip pat pagrįstas ir reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi ta aplinkybė, jog Norvegijos socialinės tarnybos tam tikru laikotarpiu po vaiko gimimo skiria socialines iÅ¡mokas vaikui, kurio vienas iÅ¡ tėvų yra Norvegijos pilietis, niekaip negali atleisti atsakovo nuo pareigos teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ nuo pat jo gimimo. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo 2 786,29 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai buvo patirtos nagrinėjant ginÄÄ pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nepriteistinos.Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodo, kad tėvo ir vaiko bendravimas dalyvaujant ieÅ¡kovei visiÅ¡kai neatitinka vaiko geriausių interesų, nes ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai nuolat ir sistemingai trukdo Å¡iam bendravimui. Atsakovo bendravimui su vaiku nereikalingas nei ieÅ¡kovės, nei jos konkrečiai neįvardintų paÅ¡alinių asmenų, kurie net nėra vaiko artimi giminaičiai, dalyvavimas.

IeÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad neprivalo atlyginti dalies atsakovo kelionės iÅ¡laidų, nes bÅ«tinybė atsakovui keliauti į kitÄ Å¡alį kilo ieÅ¡kovei iÅ¡vykus su vaiku iÅ¡vykus iÅ¡ Norvegijos gyventi į LietuvÄ . Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad vaikas negali bÅ«ti vienas su tėvu ir likti nakvoti su juo, kai tėvas atvyksta į KaunÄ . IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai prieÅ¡tarauja vaiko atostogoms Norvegijoje, nors ten vaikas galėtų susipažinti su savo Å¡eimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje.

Esamomis aplinkybėmis yra pagrindas nustatyti atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ , nes ieÅ¡kovės veiksmai, kuriais yra blokuojamas atsakovo bendravimas su vaiku, prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir daro vaikui didelę žalÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymųApeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).IeÅ¡kovė K.

I. C. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ir atsakovas K. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ internetinių skelbimų portalo su vertimu į lietuvių kalbÄ apie atsakovo nuomojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , internetinio tinklalapio nuorodÄ apie ieÅ¡kovės K. I. C. darbÄ Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ių įrodymų nevertino, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimÄ , bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymÄ bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo K.

M. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui L. L. C. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, 1 040 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ .Apeliantai (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) K. I. C. ir K. M., nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliacinius skundus grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, ir netinkamai nustatė jų patenkinimui reikalingo iÅ¡laikymo dydį, taip pat neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir nustatė vaiko interesus pažeidžiančiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , be to, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas ir atmestas jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymoTiek ieÅ¡kovė K.

I. C., tiek atsakovas K. M. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui (ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 600 Eur dydžio per mėnesį iÅ¡laikymÄ , o atsakovas – ne didesnį nei ½ MMA), ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė vaiko poreikius, be to, anot atsakovo, priteistas iÅ¡laikymas neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra būtina 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymo suma per mėnesį, t. y. 380 Eur, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pažymėtina, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.Sutiktina su apeliantės K. I. C. skundo argumentu, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomeniÅ¡ku piliečiu ir žmogumi, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Taip pat pagrįstu laikytinas apeliantės K. I. C. apeliacinio skundo argumentas, jog iÅ¡laikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi bÅ«ti įvertinami jo poreikiai ne tik Å¡iuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų iÅ¡laidų, kadangi iÅ¡laidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniÅ¡kumo, vaiko sveikatos bÅ«klės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų iÅ¡laidų ir pan., t. y. vienÄ mėnesį jos gali bÅ«ti mažesnės, nei priteista, kitÄ â€“ didesnės. Periodinio iÅ¡laikymo bÅ«tina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju Å¡alių sÅ«nus yra tokio amžiaus, kai netrukus pradės lankyti ugdymo įstaigÄ , kas yra susiję su papildomomis iÅ¡laidomis, o tai, jog ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių konkrečių duomenų apie sÅ«naus lankomus papildomus užsiėmimus (bÅ«relius), nereiÅ¡kia, jog jis jų nelankys ir ateityje ir kad neturi bÅ«ti skiriamos lėšos papildomam vaiko ugdymui (mažinamas iÅ¡laikymas vaikui). Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų iÅ¡laidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Taip pat bÅ«tina užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi bÅ«ti racionaliai panaudojamos, o sutaupytos iÅ¡laikymui skirtos pinigų sumos turi bÅ«ti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).Ä®statymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi bÅ«ti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie iÅ¡laikymo, bÅ«tina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovo K. M. gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 3 651 Eur, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi bÅ«stÄ , taip pat transporto priemonę, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Tuo tarpu ieÅ¡kovės K. I. C. pajamas sudaro 700-750 Eur gaunamas darbo užmokestis, ieÅ¡kovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡laidų vaiko poreikiams (maitinimui, bÅ«stui iÅ¡laikyti, sveikatos priežiÅ«rai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumÄ , atsižvelgęs į vaiko amžių, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir pateiktÄ vaiko poreikių įvertinimÄ (paskaičiavimus), Å¡alyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, taip pat į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes tenkinti tiek bÅ«tinuosius, tiek papildomus Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikius, sprendžia, jog Å¡alių turtinė padėtis leidžia užtikrinti ne tik bÅ«tinų (minimalių), bet ir papildomų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimÄ , todėl Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus bÅ«tiniesiems ir kitiems papildomiems poreikiams patenkinti reikalinga suma laikytina 450 Eur per mėnesį.Paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie Å¡alių turtinę padėtį, laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių turtinė padėtis ženkliai skiriasi, t. y. tiek gaunamomis pajamomis, tiek turimu turtu.

Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas Norvegijos Karalystėje turi kur kas didesnes galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo Å¡alių ekonominio, socialinio ir kt. iÅ¡sivystymo lygio. Todėl pripažintina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui principo, o atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, t. y. iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį priteistinas 300 Eur dydžio iÅ¡laikymas, tuo tarpu ieÅ¡kovė prie vaiko iÅ¡laikymo turi prisidėti 150 Eur dydžio iÅ¡laikymo dalimi.Atsakovo K.

M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jo turtinė padėtis yra prasta ir jis neturi galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymo, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas net kelis kartus buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį (praėjusių metų deklaracijas), tačiau šių duomenų nepateikė. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams (bankui) negali bÅ«ti priežastimi mažinti vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį, nes kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ ginamas prioritetiÅ¡kai.Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ taip pat grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai neįpareigojo ieÅ¡kovės atlyginti dalies atsakovo kelionės pas vaikÄ iÅ¡laidų. Toks teismo motyvas, anot atsakovo, yra nesuderinamas su kasacinio teismas praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016.

IeÅ¡kovė turi atlyginti pusę atsakovo kelionės iÅ¡laidų, nes bÅ«tinybė atsakovui keliauti į kitÄ Å¡alį kilo ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykus iÅ¡ Norvegijos gyventi į LietuvÄ . Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi.

Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

Minėta kasacinio teismo nutartis formuoja teismų praktikÄ , kai tarp tėvų yra padalijamos vaiko kelionės iÅ¡laidos tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarkÄ nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motina/tėvÄ Ä¯ kitÄ valstybę. Tačiau Å¡iuo atveju, Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gimė Lietuvoje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, čia yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, ieÅ¡kovė su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais, vaiko gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta su vaiko motina (ieÅ¡kove), pagal nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ nenumatyta galimybė vaikÄ iÅ¡sivežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Norvegijoje (numatyta bendravimo tvarka tik Lietuvoje), taigi atsakovo atvykimo į LietuvÄ pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ iÅ¡laidos nepriskirtinos prie vaiko iÅ¡laikymui skirtinų lėšų, jis Å¡ias iÅ¡laidas, vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, turi padengti savo lėšomis.

Taip pat pažymėtina, kad byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį visuma leidžia spręsti, jog atvykimas į LietuvÄ nustatytam bendravimui su vaiku atsakovui nesudarys jam ypatingų finansinių sunkumų.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimoAtsakovas K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, ir nurodo, jog ieÅ¡kovė nuolat gyveno Norvegijoje nuo 2012 m. birželio iki 2014 metų kartu su atsakovu ir vedė bendrÄ Å«kį, teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.

Be to, Å¡alių vaikas buvo registruotas Norvegijos gyventojų registre nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. vasario 10 d., o ieÅ¡kovė gaudavo socialines iÅ¡mokas už vaikÄ iki 2014 m. balandžio mėn. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo naÅ¡ta ginčo klausimu paskirstytina taip – atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo (ar jo dalies) pagrįstumÄ , turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog iÅ¡laikymÄ vaikui teikė paskutinius trejus metus iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gimė Lietuvoje, čia yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, ieÅ¡kovė su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais (iÅ¡skyrus trumpalaikius iÅ¡vykimus į NorvegijÄ pasiimti savo daiktus), net ir trumpÄ laikÄ bÅ«dama Norvegijoje ieÅ¡kovė su sÅ«numi gyveno viena, su vaiko tėvu (atsakovu) kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 konstatuotos faktinės aplinkybės).

Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes, nepateikė, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė vaikui iÅ¡laikymÄ nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. Byloje esantis Fana NAV (Darbo ir socialinės rÅ«pybos tarnybos) skyriaus raÅ¡tas (t. 1 b. l. 80, 81) ir DNB banko 2013 m. lapkričio 29 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (t. 1 b. l. 90, 91) patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta 12 129 NOK motinystės paÅ¡alpa, o ne iÅ¡mokos vaikui.

Tuo tarpu byloje esantis praneÅ¡imas apie vaiko paÅ¡alpÄ (t. 1 b. l. 82-83, 84-85) patvirtina, jog buvo patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl vaiko paÅ¡alpos gavimo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie faktinį Å¡ios paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovei. Taip pat pastebėtina, kad netgi ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė gavo socialines iÅ¡mokas už vaikÄ , tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymÄ .Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė esant ginčo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d., yra pagrįsta.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sklandus atsakovo K.

M. bendravimas su sÅ«numi pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ nevyko, konfliktai tarp Å¡alių nesumažėjo, neatsirado tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo, ieÅ¡kovės teigimu, suprastėjo vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria komunikuoja su tėvu) įgÅ«džiai ir žinios, o nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir bÅ«ti auklėjamu abiejų tėvų vienodai, sprendė, kad bendravimas vienÄ kartÄ per mėnesį nepasiteisino, t. y. realiai sumažėjo galimybė tėvui ir sÅ«nui tinkamai komunikuoti tarpusavyje, ir nustatė atsakovo bendravimÄ du savaitgalius per mėnesį.

Apeliantas (atsakovas) K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su sÅ«numi tvarka, nurodydamas, kad negalės ja pasinaudoti, nes neturi lėšų du kartus per mėnesį skristi į LietuvÄ ir už kiekvienÄ kelionę mokėti po 600-700 Eur.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡alys (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ esmės sutiko, jog atsakovas K. M. su sÅ«numi bendrautų tik vienÄ kartÄ per mėnesį.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo pareiga bendrauti su sÅ«numi du savaitgalius per mėnesį, neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi bÅ«ti sietinas su prievartiniu mechanizmu, t. y. nustatant tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Tokios tvarkos nustatymas gali turėti neigiamos įtakos tėvo ir vaiko santykiams (vaikas gali laukti ir nesulaukti tėvo nustatytu laiku; vaikas gali bÅ«ti paimtas, tačiau su juo nebendraujama, jis gali bÅ«ti paliekamas kitų asmenų priežiÅ«rai ir pan.), kas neatitinka vaiko interesų, taip pat gali skatinti konfliktus tarp Å¡alių (tėvui neatvykus nustatytÄ savaitgalį bendrauti su vaiku, vaiko motina negali iÅ¡ anksto suplanuoti savaitgalį praleisti kartu su vaiku ir pan.).

Be to, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimÄ , stiprinti emocinį ryšį tarp jų, lavinti vaiko anglų kalbos žinias, kadangi atsakovas (dėl užimtumo darbe, ekonominių priežasčių ir pan.) negalės atvykti susitikti su vaiku.Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas turi bÅ«ti sietinas su savanoriÅ¡kumo principu ir tik toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti tėvo ir vaiko artimus ryÅ¡ius.

Suprantama, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau bendravimo tvarkos, kiek įmanoma maksimalesnės, nustatymas pirmiausia turi atitikti vaiko interesus. Nustatyta bendravimo tvarka turi bÅ«ti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas bÅ«damas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, kad bendravimo tvarka nebÅ«tų itin sudėtinga ir netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kad ji bÅ«tų realiai vykdoma.

Taip pat pažymėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei K. I. C., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pagrindinė pareiga rÅ«pintis kasdieniais vaiko poreikiais, o įpareigojimų nustatymas atsakovui, kurių jis galimai (dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių) nevykdys, nepaÅ¡alins ieÅ¡kovės pareigos rÅ«pintis vaiku ir juo labiau neskatins skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryÅ¡ių stiprinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas bÅ«na trumpesnis, bet iÅ¡naudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į atsakovo K. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl jo galimybių atvykti į LietuvÄ bendrauti su sÅ«numi, pirmosios instancijos teismo sprendimo 1 punkte nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi L. L. C. tvarka keistina, nustatant, kad atsakovas su sÅ«numi bendrauja paskutinį mėnesio savaitgalį – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.

Apeliantės (ieÅ¡kovės) K. I. C. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė galimybę atsakovui vienam bÅ«ti su vaiku jo nuožiÅ«ra pasirinktose vietose, atmestini. Nors apeliantė (ieÅ¡kovė) teigia, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (gyvenimo sÄ lygas), be to, Å¡alių sÅ«nus nuolat gyvena su mama ir yra prie jos emociÅ¡kai prisirišęs, o su atsakovu bendrauja retai, nėra prie jo pripratęs, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, nėra vaiku savarankiÅ¡kai rÅ«pinęsis, tačiau Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, ir todėl neteikia pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sÅ«numi.Atkreiptinas dėmesys, jog vieno iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisiriÅ¡imo prie vieno iÅ¡ tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ , Nr. 32250/08).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sÅ«naus teisių ribojimas (bendravimo tarpininkaujant ieÅ¡kovei nustatymas) yra reikalingas (bÅ«tinas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo praÅ¡ymu 2014 m. gruodžio 5 d. byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka), atsakovas aktyviai siekė įgyvendinti jam suteiktas teises bendrauti, buvo reikalaujama vykdyti nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ net priverstinai, taigi Å¡is laikotarpis nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios iki Å¡iol (treji metai) yra pakankamas, kad ieÅ¡kovė, suprasdama vaiko teisę ir prioritetiniais laikytinus interesus bÅ«ti globojamam, prižiÅ«rimam abiejų tėvų, suteiktų bÅ«tinos informacijos, kuri susijusi iÅ¡imtinai su vaiko dienotvarke ir poreikiais, o atsakovas per šį laikotarpį turėjo galimybę su vaiko dienotvarke ir poreikiais susipažinti, juos įvertinti.

Taigi ieÅ¡kovė turėjo realias galimybes ir iÅ¡ esmės privalėjo, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas vaiko ir tėvo bendravimas ir suformuotas jų tarpusavio ryÅ¡ys. Be to, pagal nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ Å¡alių sÅ«nus su tėvu bendrauja ne tik tiesiogiai, tačiau ir telekomunikacijų priemonių pagalba (Skype programa), vaikas atpažįsta savo tėvÄ , duomenų, kad Å¡alių sÅ«naus bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarka kenkia vaiko interesams, kelia grėsmę (daro žalÄ ) Å¡alių sÅ«naus fizinei ir psichinei sveikatai, nėra.

Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta Å¡alių sÅ«naus ir tėvo bendravimo tvarka nėra itin intensyvi, todėl siekiant, jog tarp sÅ«naus ir atsakovo ir toliau formuotųsi, stiprėtų emocinis ryÅ¡ys, vaiko ir tėvo bendravimas negali bÅ«ti ribojamas nesant jokių objektyvių duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams.Nors byloje duomenų apie atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (gyvenimo sÄ lygas) Lietuvoje nėra, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nuosavo bÅ«sto), į LietuvÄ atvyksta tik vienÄ kartÄ per mėnesį pasimatyti su sÅ«numi, jo nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), yra jo atstovės Nacionalinės teisingumo ir gynybos sÄ jungos buveinė, o skundžiamu sprendimu nėra numatyta galimybė atsakovui bendrauti su sÅ«numi, pasiimant jį iÅ¡ gyvenamosios vietos su nakvyne, todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sÅ«numi, t. y. atsakovas turi teisę pasirinkti bendravimo su sÅ«numi vietÄ savo nuožiÅ«ra, kuri nepažeistų prioritetiniais laikytinų nepilnamečio vaiko interesų.

Tėvo ir sÅ«naus bendravimas negali bÅ«ti ribojamas ir dėl kalbos barjero. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikotarpiu Å¡alių sÅ«nus įgijo minimalius bendravimo su tėvu anglų kalba įgÅ«džius, kurie laikytini pakankamais tam, kad bÅ«tų galima nustatyti bendro pobÅ«džio vaiko poreikius, maistui, aprangai ir kt. Be to, skundžiamu teismo sprendimu yra numatytas tolimesnis vaiko ir tėvo bendravimas kas antrÄ dienÄ Skype programa, dėl ko ir toliau bus lavinami vaiko anglų kalbos įgÅ«džiai.

Taip pat pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bendravimo tarpininkaujant ieÅ¡kovei nustatymas, tarp Å¡alių santykiams esant itin konfliktiÅ¡kiems, keltų įtampÄ , stresÄ , ginčus tarp Å¡alių, neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus ir pan., tokiu bÅ«du kenkiant prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius tokiÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkÄ (be ieÅ¡kovės dalyvavimo), bus užtikrinta netrukdoma Å¡alių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai atitinkamÄ laiko tarpÄ bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai. Todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principais. Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.Atsakovas K.

M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaikas negali likti nakvoti su tėvu, kai tėvas atvyksta į KaunÄ , taip pat nenumatė jokios galimybės vaiko pasiimti atostogų į vaiko tėvynę NorvegijÄ , kur vaikas galėtų susipažinti su savo Å¡eimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Visų pirma, pažymėtina, kad Å¡alių sÅ«nus yra tik 4 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas paprastai yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja ypač stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, vaiko raidai yra reikÅ¡mingas nuolatinis, nenutrÅ«kstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natÅ«ralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa.

Be to, Å¡alių sÅ«nui bÅ«dingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Tuo tarpu atsakovas, kaip jau minėta, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos (gyvenamo bÅ«sto), kuriame bÅ«tų tinkama vaiko poilsiui, miegui ir pan. aplinka, atvykęs į LietuvÄ jis apsistoja vieÅ¡butyje. Taigi Å¡iuo atveju vaikui gali bÅ«ti per didelė trauma staiga iÅ¡važiuoti kartu su atsakovu visam savaitgaliui bei likti nakčiai svetimoje (neįprastoje) jam aplinkoje.

Juolab, kad Å¡alių sÅ«nus anksčiau niekada nėra likęs visam savaitgaliui su nakvyne tik su tėvu (atsakovu). Staigus iÅ¡siskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (kelioms savaitėms), kelionės su atsakovu į kitÄ Å¡alį (Å¡iuo atveju NorvegijÄ ), į vaikui nežinomÄ aplinkÄ taip pat gali sukelti jam neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumÄ , nesaugumo jausmÄ , be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos sÄ lygas Norvegijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo K.

M. bendravimo su sÅ«numi tvarka, nenustatant nakvynių ir kelionių į NorvegijÄ galimybės Å¡iame vaiko gyvenimo etape, laikytina pagrįsta, ja teismas, rÅ«pindamasis iÅ¡skirtinai vaiko interesais, siekdamas nekelti jam streso, užtikrindamas saugų vaiko prisiriÅ¡imÄ prie tėvo, nustatė tokiÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kurios metu palaipsniui bus atstatytas ir stiprinamas tėvo bei vaiko ryÅ¡ys, t. y. pirmosios instancijos teismas sukÅ«rė nuoseklias atsakovo ir vaiko bendravimo priemones, galinčias užtikrinti jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimÄ bei stiprinimÄ , nepažeidžiant vaiko interesų.Apeliantė (ieÅ¡kovė) K.

I. C. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka Skype programa ir nurodo, kad bendravimas kas antrÄ dienÄ po vienÄ valandÄ telekomunikacijų priemonėmis prieÅ¡tarauja mažamečio vaiko interesams, t. y. formuoja priklausomybę kompiuteriui, kas neatitinka tokio amžiaus ir brandos vaiko interesų ir daro žalÄ jo sveikatai. Be to, nustatytas bendravimo Skype programa pradžios laikas (19.30 val.) yra netinkamas dėl ieÅ¡kovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių sÅ«nui gyvenant Lietuvoje kartu su motina (ieÅ¡kove), o atsakovui (tėvui) Norvegijoje, telekomunikacijų priemonės yra optimaliausias ir priimtiniausias bÅ«das palaikyti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , siekiant iÅ¡laikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, lavinti vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas bendrauja su tėvu) įgÅ«džius. Pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovui bendraujant su sÅ«numi tiesiogiai jiems susitinkant tik vienÄ kartÄ per mėnesį (minimali bendravimo tvarka), bendravimas telekomunikacijų priemonės turėtų bÅ«ti intensyvesnis ir kuo mažiau ribojamas, tokiu bÅ«du nepažeidžiant nei vaiko, nei tėvo interesų.Apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentai dėl neigiamos tokio intensyvaus bendravimo (Skype programa) įtakos vaiko sveikatai nepagrindžia poreikio riboti tokį bendravimÄ .

IeÅ¡kovės pateiktos Rekomendacijos vaikams ir jų tėveliams dėl kompiuterių poveikio vaikų sveikatai bei patarimai kaip iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, yra rekomendacinio pobÅ«džio, rekomendacijose pateikiami patarimai, kaip saugiai dirbti su kompiuteriu, kaip teisingai pritaikyti darbo vietÄ ir kt. IeÅ¡kovė Å¡ių rekomendacijų ir patarimų gali ir turi laikytis, užtikrindama tinkamas darbo su kompiuteriu sÄ lygas (darbo aplinkÄ , apÅ¡vietimÄ ir kt.) tam, kad kompiuterio naudojimas turėtų kuo mažesnį poveikį vaiko sveikatai.

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis gali vykti ne tik kompiuteriu, bet ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis (pvz., telefonu, planÅ¡ete ir kt.), be to, bendravimo telekomunikacijų priemonėmis metu nėra bÅ«tina, kad vaikas visÄ valandÄ sėdėtų prie kompiuterio ir žiÅ«rėtų į ekranÄ , Å¡nekėtų su tėvu, tokio bendravimo metu yra svarbu užtikrinti, kad tėvas matytų, kÄ vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi, t. y. vaikas tuo metu gali žaisti, pieÅ¡ti, užsiimti kita jam įprasta veikla.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia bendravimo Skype programa tvarka buvo nustatyta ir 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi, kai Å¡alių sÅ«nui tebuvo vieneri metai, o Å¡iuo metu vaikui yra ketveri ir jis toliau augs, todėl plėsis vaiko galimybės bendrauti su atsakovu be kitų asmenų pagalbos, t. y. sutartu laiku susisiekti su atsakovu Skype programa ir bendrauti savarankiÅ¡kai. Nors ieÅ¡kovė K. I. C. teigia, kad nustatytas bendravimo Skype programa pradžios laikas (19.30 val.) yra netinkamas dėl ieÅ¡kovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, tačiau, kaip jau minėta, bendravimas telekomunikacijų priemonėmis gali vykti ne tik kompiuteriu, bet ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis, taip pat ne tik vaiko gyvenamojoje aplinkoje, bet ir kitose vietose, kur yra interneto ryÅ¡ys, be to, pabrėžtina, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja. Taigi ieÅ¡kovė turi dėti visas pastangas tam, kad užtikrintų tinkamÄ bei savalaikį tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ telekomunikacijų priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės nurodytas darbo laikas buvo aktualus tik laikino iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laikotarpiu ir Å¡iuo laikotarpiu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi buvo pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris Å¡iuo metu jau pasibaigęs.   Nors ieÅ¡kovė K. I. C. prašė teismo nustatyti, kad atsakovui neturint galimybės susiekti teismo nustatytomis valandomis Skype programa, atsakovas privalo informuoti ieÅ¡kovę apie tai ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 valandas iki bendravimo pradžios, tačiau pažymėtina, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais.

Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, atsakovas, siÅ«lydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarkÄ ar reikÅ¡damas atsikirtimus į ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi įvertinti savo siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, o teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ atsakovas privalės jÄ vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovÄ apie negalėjimÄ bendrauti Skype programa informuoti ieÅ¡kovę.

Tačiau pažymėtina, kad tai neužkerta kelio Å¡alims geranoriÅ¡kai susitarti dėl tam tikrų pokyčių tėvui bendraujant su vaiku pagal nustatytÄ tvarkÄ , nes gali atsirasti įvairių nenumatytų priežasčių ir aplinkybių. Apeliantas (atsakovas) K. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ taip pat grindžia tuo, jog nebuvo iÅ¡klausyta vaiko nuomonė dėl bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. Tačiau pažymėtina, jog tiek tarptautiniuose dokumentuose, tiek CK nustatyta, kad vaiko nuomonės iÅ¡klausymas dėl su juo susijusių klausimų yra fundamentalus principas, bet nėra absoliutus, o priklauso nuo vaiko brandos ir amžiaus, kitų konkrečių bylos aplinkybių.

Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiÅ¡kianti, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Nagrinėjau atveju spręstina, jog ta aplinkybė, kad Å¡alių sÅ«nus nebuvo tiesiogiai iÅ¡klausytas teisme, nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ teismo sprendimÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nuosekliai vadovavosi kasacinio teismo praktika Å¡ios kategorijos bylose ir iÅ¡samiai analizavo bei vertino bylos aplinkybes, rėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadomis, kitais byloje esančiais įrodymais.CK 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.

CK 3.178 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, iÅ¡tyrusi Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, pateikia teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta iÅ¡vada byloje yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, tačiau jos duomenys neturi teismui iÅ¡ankstinės galios, todėl tokia iÅ¡vada teismui nėra privaloma. IÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų byloje ir teismas nėra jos saistomas. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginÄÄ , teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik institucijos iÅ¡vadÄ , bet ir kitus Å¡alių pateiktus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės K. I. C. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , laikytinas nepagrįstu.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – advokato teisinei pagalbai apmokėti 2 786,29 Eur bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme, 78,05 Eur iÅ¡laidas už vertimo paslaugas ir 30 Eur kelionės iÅ¡laidas.

Atsakovo advokato iÅ¡laidos nurodytos nagrinėjant ginÄÄ pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, teismas Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nepriteisė.Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos 2 786,29 Eur Å¡ioje byloje nepriteistinos, kadangi bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme teismas jas įvertino.

Kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami du materialieji Å¡alių reikalavimai – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme metu turėjo 2 786,29 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Visos atsakovo nurodytos praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti susiję su reikalavimu dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pagrindinis ginčas ir atsakovo reikÅ¡tas reikalavimas byloje susijęs bÅ«tent su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu).

Kadangi Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieÅ¡kove (sprendimas Å¡ioje dalyje yra įsiteisėjęs), pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai laikė, jog atsakovas ginÄÄ Å¡ioje dalyje pralaimėjo ir atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ alių apeliacinius skundus tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis), Å¡alims viena iÅ¡ kitos neatlygintinos ir nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimoAtsakovas M. M. praÅ¡o paskirti ieÅ¡kovei K. I. C. 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, t. y. už duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikimÄ , pusę Å¡ios sumos paskiriant atsakovui.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ .

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis gali bÅ«ti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės veiksmais bylos nagrinėjimo teisme metu, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (neteikė teismui duomenų apie tikrÄ jÄ savo turtinę padėtį), t. y. sÄ moningai veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ pakeisti, nustatant, kad atsakovas K. M. (K. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) su sÅ«numi L. L. C. (L. L. C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja paskutinį mėnesio savaitgalį – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Atsakovo K. M. (K. M.) praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Nijolia Indreikienė                                   Virginija Lozoraitytė         Tomas Romeika