Legislator Case Law & Legislation
02c86e5d-8a3f-488b-beae-779fba6b50c0 AI generated

02c86e5d-8a3f-488b-beae-779fba6b50c0 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 02c86e5d-8a3f-488b-beae-779fba6b50c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr.e2YT-18403-986/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01295-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. L., suinteresuotam asmeniui R. R., jos atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei, suinteresuotiems asmenims E. R., V. P. ir D. K., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovei R.

Legislator headnote

AI generated

02c86e5d-8a3f-488b-beae-779fba6b50c0 · Kauno apylinkės teismas: grįžo neįteiktas, todėl procesiniai dokumentai laikytini įteiktais CPK 121 straipsnio pagrindu bei spęstina, kad apie teismo posėdį ji informuota. Byla nagrinėjama Å¡iems suinteresuotiems asmenims į teismo posėdį neatvykus. Teismas konstatuoja: Tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystę. BÅ«tent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje 3K-3-275/2009).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr.e2YT-18403-986/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01295-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. L., suinteresuotam asmeniui R. R., jos atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei, suinteresuotiems asmenims E. R., V. P. ir D. K., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovei R.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. R., I. R., K. R., E. R., E. A., D. K. ir V. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra biologinis S. G, gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. G yra jo dukra.

Taip pat praÅ¡o pakeisti S. G gimimo įraÅ¡o duomenis, juose įraÅ¡ant biologinio tėvo S. R. duomenis bei dukros pavardę pakeisti į „R“. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas tam, kad mirusiojo S. R. dukra S. G. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį. Duomenys apie tėvÄ buvo neįraÅ¡yti į pareiÅ¡kėjos dukters S. G. gimimo įraÅ¡Ä , nes su pareiÅ¡kėju S. G. ji nebuvo santuokoje, nors su juo susipažino ir artimai bendravo nuo 2017 metų.

Gimus dukrai ji ir S. R. jÄ kartu augino, auklėjo ir iÅ¡laikė, gyveno kartu kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, palaikė artimus santykius, kÅ«rė bendrÄ gerbÅ«vį, planavo ateitį. Santuokos su S. R. neįregistravo, nes jis nebuvo iÅ¡siskyręs, be to ir ji gyveno formalioje santuokoje su V. G., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). S. R. staiga mirus, klausimas dėl tėvystės liko neiÅ¡spręstas. Vaiko gimimas buvo užregistruotas Kėdainių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, vaiko tėvu buvo įraÅ¡ytas tuometinis pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V.

G., kuris tėvystę jis vėliau nuginčijo. Nors S. R. oficialaus pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo neparašė, tačiau visada pripažindavo tėvystę, kÄ patvirtina tuo metu darytos Å¡eimos nuotraukos. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su S. G. 4 metus kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, tačiau kreiptis į notarÄ ir suteikti S. jos tėvo pavardę nespėjo, nes pirma S. R. norėjo iÅ¡situokti, todėl jai po S. R. mirties teko kreiptis į teismÄ . Suinteresuoti asmenys R.

R. (mirusiojo S. R. sutuoktinė), E. A., I. R., K. R. ir E. R. (mirusiojo S. R. dukros) pateikė bendrÄ atsiliepimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kimas nepagrįstas, praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad S. R. mirus, jos jį palaidojo. PareiÅ¡kime melagingai nurodoma, kad S. R. su pareiÅ¡kėja kartu augino ir iÅ¡laikė savo dukrÄ , gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, palaikė artimus santykius, kÅ«rė bendrÄ gerbÅ«vį bei planavo ateitį. Iki pat mirties S. R. palaikė itin Å¡iltus santykius su sutuoktine ir dukromis, todėl niekada nekilo įtarimų, kad S. R. gali turėti nesantuokinių vaikų.

Be to butas, kuriame Å¡iuo metu gyvena pareiÅ¡kėja, S. R. buvo įgytas siekiant jį iÅ¡nuomoti ir gauti papildomas pajamas, todėl Å¡ios patalpos negalėjo bÅ«ti skirtos pareiÅ¡kėjos ir S. R. bendram gyvenimui ir bendro Å«kio vedimui. Nuginčijus S. G tėvystę S. R. turėjo daugiau nei metus laiko tėvystės faktÄ pavirtinti notarine tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad tarp S. R. seserų D. K. ir V. P. bei R. R. yra susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai, jų parodymai nebÅ«tų objektyvÅ«s. Suinteresuotas asmuo R.

R. teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kimu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės apie galimÄ jos mirusiojo sutuoktinio nesantuokinę dukrÄ . Aplinkybių, kodėl jos sutuoktinis S. R. negali bÅ«ti S. G tėvas, nenurodė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos R. R. atstovė adv. Kristina Raulinaitienė nurodė, kad pareiÅ¡kėja R. R. laikė save S. R. sutuoktine, su juo vedė bendrÄ Å«kį, gyveno Å¡alia. Pažymėjo, kad DNR tyrimas pagal teismų praktikÄ atliekamas su vaiko tėvu, o atstovaujamosios atsisakymas atlikti DNR ekspertizę negali bÅ«ti vertinamas kaip praÅ¡omos nustatyti tėvystės įrodymas.

Ekspertizės iÅ¡laidų iÅ¡ atstovaujamosios praÅ¡o nepriteisti. Suinteresuotas asmuo E. R. teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kimu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad jos motina ir miręs tėvas vedė bendrÄ Å«kį, jai tėvas apie tai, kad turi nesantuokinę dukrÄ , niekada neminėjo. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad S. G yra jos brolio S. R., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Su pareiÅ¡kėja jos brolis pradėjo gyventi 2017 m.

Gimus dukrai brolis labai džiaugėsi, planavo susituokti su vaiko motina R. L. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad S. R. džiaugėsi vaiku, buvo laimingas, per Kalėdas lankėsi pas jÄ su R. L. ir dukra S. Be to apie dukros gimimÄ jai buvo praneÅ¡ta ir žinutėmis. Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad S. G. yra jos brolio S. R. dukra. Brolis S. R. su R. L. darniai gyveno nuo 2017 m., vedė bendrÄ Å«kį.

S. R. R. L. laikė tikrÄ ja žmona, planavo santuokÄ , vedęs R. L. dėl nenutrauktos santuokos su R. R. nebuvo. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad S. R. vaiko tėvystę pripažino ik jo gimimo, gimus vaikui su R. L. lankėsi pas jÄ , bendravo su vaiku kaip tėvas. Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė R. P. teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kimu sutiko, prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys I. R. ir K. R. į teismo posėdį neatvyko, joms Å¡aukimai įteikti jų gyvenamųjų vietų adresais.

Suinteresuotam asmeniui E. A. šaukimas jos atsiliepime nurodomos gyvenamosios vietos adresu (b. l.

18) grįžo neįteiktas, todėl procesiniai dokumentai laikytini įteiktais CPK 121 straipsnio pagrindu bei spęstina, kad apie teismo posėdį ji informuota. Byla nagrinėjama šiems suinteresuotiems asmenims į teismo posėdį neatvykus. Teismas konstatuoja: Tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystę. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje 3K-3-275/2009).

Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje 3K-3-374/2008). Į byla suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos S. R. seserys D.

K. ir V. P., kurias pareiškėjos atstovė prašė pašalinti iš suinteresuotų asmenų. Teismas pažymi, kad šie asmenys suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti patikslintame pareiškime (trečiųjų asmenų (liudytojų) statusu). Teismas dėl to 2021 m. liepos 20 d. rezoliucija patikslino D. K. ir V. P. procesines padėtis ir laikė jas suinteresuotais asmenimis – CPK 225 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 3 dalis. Šių asmenų dalyvavimas procese kitų suinteresuotų asmenų teisių nesuvaržė, byla teismo vertinimu yra susijusi su šių asmenų tiek turtinėmis (pvz.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tiek ir neturtinėmis (pvz. CK 3.176 straipsnis) teisėmis ir pareigomis. Ä® bylÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu (dokumento registracijos Nr. DOK-91883) pateiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotas 2021 m. liepos 15 d.) patvirtina, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiÅ¡kėja), grafoje „Duomenys apie tėvÄ â€œ duomenys neįraÅ¡yti (jie nuginčyti, 2019 m. lapkričio 21 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-24463-1106/2019; pareiškimo, registracijos Nr. DOK-14265 priedas). Taip pat nustatyta, kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu R. R., turi keturis vaikus, šioje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančius I. R., K. R., E. R. ir E. A. (su pareiškimu, registracijos Nr. DOK-14265, pateiktas mirties įrašas, taip pat 2021 m. liepos 20 d. pateikta 2021 m. liepos 19 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis).

PareiÅ¡kėja tam, kad jos dukra įgytų teises ir pareigas pagal esamÄ giminystės ryšį praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. G. biologinis tėvas yra S. R., o ji yra jo dukra. Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja pateikdama pareiÅ¡kimÄ Ä¯rodinėjo civilinio proceso kodekse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Su pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims – S. R. sutuoktinei ir S. R. vaikams nesutikus, Å¡iÄ pozicijÄ toliau palaikius teisme, teismas siekdamas užtikrinti sprendimo pagrįstumÄ , pasiÅ«lė atlikti DNR ekspertizę.

Posėdžio metu dalyvavusiems suinteresuotiems asmenims R. R. (mirusiojo sutuoktinė), K. R. ir E. R. (dukros) ekspertizės atsisakius, teismui pasiÅ«lius (CPK 376 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnio 8 dalis) atliekant DNR ekspertizę sutiko dalyvauti mirusiojo S. R. seserys D. K. ir V. P. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.

DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis byloje 3K-3-279/2011).

Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės iÅ¡vada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikÅ¡mingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Netiesioginių įrodymų visuma taip pat gali sukelti teismo abejonę dėl DNR ekspertizės iÅ¡vados patikimumo, ir tokiu atveju atsiranda pagrindas svarstyti dėl tolesnių mokslinių įrodymų rinkimo, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pirminės DNR ekspertizės iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 8 d .nutarties byloje 3K-3-558/2013).

Nustatant tėvystę pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, kuri grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai. Teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui, pavyzdžiui, vien ketinimo gali pakakti, jei tai santuokinės tėvystės prezumpcija ar tėvystės pripažinimas pareiškimu, lygiai kaip vien genetinio ryšio gali pakakti siekiant nustatyti tėvystę teismo sprendimu, jei vaikas neturi kito teisinio tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. rugsėjo 29 d nutarties byloje e3K-3-387-916/2020 19, 20 punktai). 2021 m. lapkričio 15 d. teisme buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertės išvada, kurioje nurodoma, kad V.

P. ir D. K. biologinis brolis yra S. G. biologinis tėvas su 99,9999999999974% tikimybe. Byloje nėra jokių įrodymų ir nebuvo ginčo dalykas, kad S. G. tėvas galėtų būti kuris nors kitas D. K. ir V. P. brolis (2021 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, kad yra dar 2 broliai, tačiau ne tos pačios mamos, posėdžio 39 min.). Taigi remiantis šiuo ekspertizės aktu ir nesant jokių, net menkiausių duomenų, leidžiančių manyti, kad S. G. biologinis tėvas gali būti kuris nors kitas mirusiojo S. R. brolis, pareiškimas gali būti tenkinamas.

Kad DNR tyrimas buvo atliktas ne su vaiko tėvu (S. R. miręs, kÅ«nas kremuotas ir kraujas nesaugomas), o kitais artimaisiais giminaičiais, niekaip nepaneigia ekspertizės iÅ¡vados dėl tėvystės – jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta draudimo atlikti tokių mokslinių ekspertizių. Be to tėvystės fakto egzistavimÄ patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, su pareiÅ¡kimu teiktos fotonuotraukos (nebuvo neigta, kad jose su pareiÅ¡kėja yra vaizduojamas S. R., neginčyta, kad jose pavaizduotas vaikas nėra S. G), pačio suinteresuoto asmens R.

R. pateiktas susiraÅ¡inėjimas (dokumento registracijos Nr. DOK-132572) t. y. pareiÅ¡kėjos žinutės S. R. dėl dukros S., suinteresuotų asmenų V. P. ir D. K. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad jų brolis S. R. savaitgaliais vykdavo į Kėdainius, faktiniais veiksmais pripažino tėvystę, džiaugėsi, bendravo su mergaite kaip su dukra, bei su pareiÅ¡kėja ir S. lankėsi pas jas. Be to su pareiÅ¡kimu nesutinkantys suinteresuoti asmenys pripažįsta ir faktÄ , kad pareiÅ¡kėja gyvena S. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo 2-3 lapas), kas neabejotinai papildo teismo vidinį įsitikinimÄ dėl S. R. ir S. G. biologinės tėvystės net remiantis vien anksčiau aptartais netiesioginiais įrodymais.

Tai, kad su pareiÅ¡kimu nesutinkantiems suinteresuotiems asmenims galimai nebuvo žinoma apie S. R. artimus santykius su R. L., bei tai, kad mirusysis galimai su suinteresuotu asmeniu R. R. gyveno Å¡alia ir galimai vedė bendrÄ Å«kį (net jei tai ir pasitvirtintų), jokios reikÅ¡mingos informacijos bylai nesuteikia ir pirmiau nurodytų, net netiesioginių įrodymų, nepaneigtų. Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, bei nustatytina, kad S. R. yra S. G. tėvas, o S. G. yra jo dukra (CPK 178, 185 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas S. G. turtinių ir neturtinių teisių santykių nustatymo tikslu. Kadangi S. G. yra vos kelerių metų amžiaus ir jos socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra susiformavęs, todėl jos pavardės pakeitimas nepažeis vaiko identiškumo, taip pat išsaugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis CK 3.167 straipsniu, pareiškėjai prašant, S. G. pavardė „G.“ pakeistina į „R.“.

Kadangi byloje 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje Nr. e2YT-18403-986/2021 dėl juridinio fakto (tėvystės) nustatymo įsiteisėjimo dienos teismas įpareigojo Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarę RitÄ Vasiliauskienę neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo suinteresuotiems asmenims R. R., gim. (duomenys neskelbtini), I. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini), E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), į S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , todėl nustačius praÅ¡omÄ giminystės faktÄ ir Å¡iam sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, apie tai informuojant Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarę Rita Vasiliauskienę.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. PareiÅ¡kėja jos sumokėto 75,00 Eur žyminio mokesčio priteisti neprašė, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 13 d. metu, pareiÅ¡kėja prašė priteisti jos turėtas 440,00 Eur iÅ¡laidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Suinteresuoto asmens R. R. atstovė prašė šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turi atsižvelgti į tai ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjai kreipusis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R. (S. R. sutuoktinė) I. R., K. R., E. R., E. A. (S. R. dukros) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutinka. Tai, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, suinteresuoti asmenys R. R., K. R., E. R. nurodė ir 2021 m. spalio 19 d. vykusio posėdžio metu. Todėl byloje kilus ginčui, atsižvelgus į atsikirtimų turinį (kvestionuoti netiesioginiai įrodymai), teismas vadovaudamasis tuo, kad pagrindas tėvystei nustatyti visų pirmiausia yra moksliniai įrodymai, kurie pripažįstami turinčiais padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims atlikti ekspertizę, už kuriÄ apmokėjo pareiÅ¡kėja.

Todėl teismas sprendžia, kad už Å¡ių iÅ¡laidų susidarymÄ yra atsakingi prieÅ¡inį suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje turintys asmenys R. R., I. R., K. R., E. R. ir E. A. ir Å¡ios pareiÅ¡kėjos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, lygiomis dalimis, po 88 Eur (440 Eur / 5) priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų R. R., I. R., K. R., E. R. ir E. A.. Atitinkamais motyvais, mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) iÅ¡ Å¡ių asmenų priteistinos ir byloje susidariusios 94,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei, iÅ¡ kiekvieno asmens atskirai po 18,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, nusprendžia: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. G, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. G yra S. R. dukra. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas S. G turtinių ir neturtinių teisių santykių nustatymo tikslu. Pakeisti S. G, gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę iÅ¡ „G.“ į “R.”. 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ jo patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Vaiko gimimÄ Ä¯registravusiam Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, taip pat Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarei Ritai Vasiliauskienei. Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), I. R., (duomenys neskelbtini), K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), E. R., (duomenys neskelbtini), ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvienos atskirai, po 88,00 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), I. R., (duomenys neskelbtini), K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), E. R., (duomenys neskelbtini), ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvienos atskirai, po 18,90 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Teisėjas Mindaugas Nekrašas