02c21401-e659-4997-a85f-7396eeb601b3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50Administracinė byla Nr. I-551-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00052-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 64; 73. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei, atsakovo Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ atstovams Živilei Čeplauskei ir pirmininkui Kęstučiui Jukniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus praÅ¡ymÄ atsakovei Lietuvos profesinei sÄ jungai „Sandrauga“, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. G. dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos profesinės sÄ jungos „Sandrauga“ 2012 m. sausio 17 d. sprendimÄ Nr. N-L015, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ (pastabÄ ) profesinės sÄ jungos narei – trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

V. G..Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo Å¡alis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus).ABTÄ® 2 straipsnio 19 dalis tarnybinius ginčus apibrėžia kaip valstybės tarnautojų, turinčių vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, ginčus su administracija, susijusius su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu, ar drausminio poveikio priemonių taikymu.Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčo rÅ«Å¡inį teismingumÄ apsprendžia teisinių santykių, iÅ¡ kurių kyla ginčas, pobÅ«dis.

Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje (ABTÄ® 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 str., 22 str. 1 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ vieÅ¡ojo administravimo veiklÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusÄ , jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo vieÅ¡ojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politikÄ ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimÄ , koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklÄ , valdant, paskirstant finansinius iÅ¡teklius ir kontroliuojant jų panaudojimÄ , atliekant auditÄ , priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus vieÅ¡ojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų iÅ¡vadas, valdant personalÄ arba turint vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Ginčas Å¡ioje byloje yra susijęs su profesinės sÄ jungos “Sandrauga“ nesutikimu taikyti drausminio poveikio priemonę R. V. G., kuri yra pareiÅ¡kėjo darbuotoja. IÅ¡ į bylÄ pateiktos darbo sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 1 d. tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir R. V. G., matyti, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra susiklostę ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. R. V. G. darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu, jos einamos pareigos negali bÅ«ti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, pareigoms.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ negali bÅ«ti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču.

Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis numato, kad ginčus, kylančius iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2002-04-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2002). Pagal ABTÄ® 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi Å¡iuo atveju ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.PaaiÅ¡kėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, ji perduotina pagal priskirtinumÄ (ABTÄ® 70 str. 1d. 2p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja n u t a r i a : BylÄ perduoti pagal priskirtinumÄ Kauno miesto apylinkės teismui.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Janina Vitunskienė