02be68d6-7fe1-4498-ab8c-e526daf8f7ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1098-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45678-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam V. F., kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij, vieÅ¡ame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. F. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 01.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,55 promilės etilo alkoholio). Å iais veiksmais V. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kadangi V. F., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. F. pilnai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino visas kaltinimo aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nurodė jau kurį laikÄ iki aptariamo įvykio konfliktavęs su savo gyvenimo drauge, jų santykiai pasidarė itin komplikuoti po naujo bÅ«sto įsigijimo, namuose nuolatos vykdavo kivirčai, todėl V. F. nurodė pradėjęs save raminti alkoholiu. IÅ¡gėrinėti pradėjo daugmaž apie savaitę iki įvykio. 2018-09-20 vakare, (duomenys neskelbtini) iÅ¡gėrė vyno ir degtinės. Namo grįžo troleibusu, nes buvo pavartojęs alkoholio.

TÄ vakarÄ vėl sukonfliktavo su sugyventine, pykosi ir dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Konfliktas kilo didelis, net iki abipusių apsistumdymų. Matydamas susidariusiÄ situacijÄ , emociÅ¡kai jausdamasis labai prastai, suprato, kad negali nakčiai pasilikti namuose, todėl nutarė nuvažiuoti į darbÄ (duomenys neskelbtini) ir ten pernakvoti. Tuo metu, kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namų, jautėsi prablaivėjęs, todėl sėdo į savo „Honda CR-v“ markės automobilį ir apie 00.30 val. iÅ¡važiavo.

Nuvažiavus prie darbo, prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas, kuris iÅ¡reiÅ¡kę įtarimÄ dėl to, jog jis yra galimai neblaivus. Buvo iÅ¡kviesti kiti pareigÅ«nai, kurių belaukdamas automobilyje dar iÅ¡gėrė turėto stipraus alkoholinio gėrimo, kurį buvo pasiėmęs iÅ¡eidamas iÅ¡ namų. Su nustatytu girtumu sutinka, dėl savo veiksmų gailisi. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis V. F. nurodė iki įvykio alkoholio visai nevartojęs trejus metus, vėl pradėjo iÅ¡gėrinėti savaitę iki įvykio dienos.

Praeityje yra turėjęs sunkumų dėl alkoholio vartojimo, paaiÅ¡kino, jog kartais „nutrÅ«kdavo“, tačiau prieÅ¡ trejus metus pats nutarė nebevartoti (tokių periodų yra buvę ir anksčiau). Praeityje kelis kartus reikėjo medikų pagalbos, tačiau šį kartÄ niekur nesigydė ir alkoholio vartojimÄ buvo nutraukęs savarankiÅ¡kai. Kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant jo ilgametį draugÄ M. K., kuris, pasak kaltinamojo, jam padėdavo sunkiausiais gyvenimo momentais.

M. K. yra psichologas, Å¡eimos konsultantas, dirba (duomenys neskelbtini). BÅ«tent M. K. prieÅ¡ kelis metus jam patarė visiÅ¡kai atsisakyti alkoholio, kalbėjosi su juo dėl Å¡ios problemos. TÄ savaitę, kuomet V. F. pradėjo iÅ¡gėrinėti, M. K. neskambino, nes jo emocinė bÅ«klė buvo prasta ir jis norėjo nuo visų pasislėpti, o ne bendrauti. Nurodė esantis savarankiÅ¡kas žmogus, mano gebantis susitvarkyti pats, geba iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , mokėti paskolÄ . Po 2015 m. padaryto administracinio nusižengimo (vairavo neblaivus) į jokiÄ gydymo įstaigÄ nesikreipė, tačiau nurodyta tema kalbėjosi su žmonėmis, kurie užsiima „kodavimu“ (b. l. 108-115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. F. savo kaltę taip pripažino bei nurodė, kad 2018-09-21, apie 21.30 val., grįžo namo iÅ¡gėręs alkoholio (gėrė vynÄ ir degtinę). Namuose susipyko su sutuoktine ir po didelio barnio nutarė vykti į darbÄ (duomenys neskelbtini) ir ten pernakvoti. Po didelio neigiamo emocinio krÅ«vio, nebesijausdamas girtas, sėdo į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo į (duomenys neskelbtini).

Privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) kiemo vartų, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir paskambino vartų skambučiu. Grįžo į automobilį ir tada iÅ¡ karto prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas, kuris pareiÅ¡kė įtarimÄ dėl vairavimo iÅ¡gėrus. Alkotesteriu jam buvo nustatytas virÅ¡ 2 promilių girtumas, jis buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrÄ , iÅ¡ ten - į policijos komisariatÄ , o vėliau į areÅ¡tinę (b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R.

Ž. (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyriausiasis patrulis) parodė 2018-09-21, apie 01.35 val., dirbdamas poste prie (duomenys neskelbtini), pastebėjęs įtartinai važiuojanti automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuris važiavo Teatro gatve. Automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo vartų. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris, priėjęs prie vartų, pradėjo skambinti (spausdamas skambutį).

Vairuotojas svirduliavo, dėl ko jam (R. Ž.) kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Liudytojui priėjus ir bendraujant, nuo vairuotojo buvo juntamas alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jis (R. Ž.) pranešė apie įvykį budėtojui. Po kurio laiko atvyko patrulis Nr. 1861, kuris nustatė vairuotojui 2,46 promilių girtumÄ . Vairuotojas nuvežtas į 2 PK tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (b. l. 19). Apklausiamas papildomai liudytojas R. Ž. pabrėžė, kad į nurodytÄ automobilį dėmesį atkreipė, kadangi Å¡io vairuotojas ties Teatro g. 6 namu, be priežasties, nesant jokios kliÅ«ties, staiga sustabdė automobilį, po to vėl pradėjo važiuoti, sustojo prieÅ¡ teatro vartus, vos į juos neatsitrenkdamas.

Tada pataisė automobilį, pavažiuodamas atbulas, po to vėl važiavo į priekį. Vairuotojas, palaukęs apie minutę, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo prie vartų ir spaudė iÅ¡ deÅ¡inės pusės esantį mygtukÄ , pasakydamas „atidaryk vartus“. Grįždamas į automobilį, vos neužvirto ant variklio dangčio, jo eisena buvo nestabili, kÅ«no judesiai nekoordinuoti. Liudytojo teigimu, „Honda Cr-V“ vairuotojas visÄ laikÄ buvo jo akiratyje, jokių gėrimų nevartojo ir nieko nevalgė (b. l. 19, 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyr. patrulio R. Ž. 2018-09-21 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 8). 2018-12-13 apžiūros protokole užfiksuota Ukrainos ambasados pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2018-09-21, 01.21 val., atvažiuoja automobilis, kurio valst. Nr. galimai yra (duomenys neskelbtini) iš automobilio išlipa žmogus, kurio judesiai nekoordinuoti, eisena nestabili.

Prie vyro prieina policijos pareigūnas, bendrauja su vairuotoju, vėliau vairuotojas įsodinamas į tarnybinį automobilį ir išvežamas (b. l. 15, 16). Iš alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ kvito kopijos matyti, kad 2018-09-21, 01.45 val., V. F. nustatytas 2,46 promilių girtumas (b. l. 55).    Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-09-21 specialisto išvadoje Nr. T-A 9470/2018(01) konstatuota, kad V. F. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilių etilo alkoholio (b. l. 54).

  VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. F. (b. l. 10). VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Honda CR-V 2.2i CDTi LS“ (kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 204 cm3, variklio galia – 103 kW, gamybos metai - 2005) kaina su PVM yra 4 050 eurų (b. l. 11). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V.

F. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,55 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo V. F. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojo R. Ž. parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, alkotesterio rodmenimis, specialisto iÅ¡vada, kita bylos medžiaga.

IÅ¡ esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. V. F. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Nors kaltinamasis pažymėjo, kad vartojo alkoholį dar iki atvykstant pareigÅ«nams, kas pagal vaizdo medžiagÄ iÅ¡ tiesų objektyviai nepaneigta, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad vairavimo metu V. F. kraujyje buvo baudžiamosios atsakomybės ribÄ nesiekianti etilo alkoholio koncentracija.

Dėl praÅ¡ymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Teisiamojo posėdžio metu M. K. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti V. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant M. K. (analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir V. F.). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis V. F. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 62), administracine tvarka baustas, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 63-64), savo kaltę pripažįsta pilnai.

Dėl įvykdyto nusikaltimo V. F. gailisi. Trečioji sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti. Å iuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiÅ¡kia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Paskutinė sÄ lyga, kurÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimÄ , tikslinga aptarti, ar Å¡ioje byloje teismas gali daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Negalima nepaminėti to, jog 2015 m. V. F. buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimÄ iÅ¡gėrus (tÄ kart jam nustatytas net 3,54 promilių girtumas), dėl ko jam dvejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi specialiosios teisės atėmimo laikas buvo sutrumpintas).

Aptariamu atveju V. F. ne tik vairavo, bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«klėje, tačiau ir sukėlė eismo įvykį – nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarÄ . Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikÅ¡mingos, ypač svarstant klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi teismas, svarstydamas, ar yra galimybė V. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , labiausiai vertino aplinkybes, leidžiančias spręsti apie jo santykį su alkoholio vartojimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis alkoholį pavartojo neatsitiktinai, toks elgesys pasikartoja nebe pirmÄ kartÄ ir, nors kaltinamasis tikino teismÄ alkoholio vartojimÄ problemÄ iÅ¡sprendęs savarankiÅ¡kai ir vartojimÄ galintis bei gebantis kontroliuoti, teismas abejoja tokių teiginių tikrumu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-08 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) (b. l. 60).

Nors pagal turimus duomenis kaltinamasis buvo gydytas pakankamai seniai ir teismo posėdyje patikino, jog alkoholio vartojimo problemÄ jam pavyko iÅ¡spręsti savarankiÅ¡kai, tačiau vien ta aplinkybė, jog V. F. prieÅ¡ trejus metus buvo nubaustas už vairavimÄ esant sunkaus girtumo bÅ«klėje, byloja apie iÅ¡likusias akivaizdžias alkoholio vartojimo problemas. Tokių aplinkybių kontekste abejotinai vertintina galimybė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ , ypač, kai sprendžiamas atleidimo nuo atsakomybės klausimas dėl veikos vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį prokurorė, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turėtų bÅ«ti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad Å¡is asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti, kaltinamasis yra pilnai susiformavusi, savarankiÅ¡ka asmenybė, turinti savas gyvenimiÅ¡kas nuostatas, elgsenÄ , yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turi vaikų, daugiau nei kelis deÅ¡imtmečius dirba (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (b. l. 91), taigi, iÅ¡ esmės pats yra pavyzdys kitiems, formuojantis jaunų žmonių pasaulėžiÅ«rÄ (antai, (duomenys neskelbtini) charakteristikoje kaip tik ir akcentuojama, kad V. F. yra „<.. > didžiulis stimulas jaunesniems kolegoms savanoriams <.. >“, „„<.. > Å¡viesulys ir pavyzdys tėvams, vaikams, kitiems specialistams„<.. >“) (b. l. 91).

Tokių aplinkybių kontekste sunku tikėtis, kad kaltinamajam yra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, o toks asmuo gebėtų padaryti realiÄ Ä¯takÄ pilnai susiformavusiai pastarojo elgsenai. Matyti, jog kaltinamasis su alkoholio vartojimo problema nesusidoroja daugelį metų, aiÅ¡kiai trÅ«ksta savikontrolės, jam praeityje diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į esamus faktus dėl vairavimo esant neblaiviam, galima teigti, jog V. F. ilgÄ laikÄ tokios priklausomybės nevertino tinkamai, nesigydė.

Kaip galima suprasti iÅ¡ jo parodymų, nors po 2015 m. įvykdyto administracinio nusižengimo domėjosi „kodavimu“, kalbėjosi su pažįstamais, stengėsi savo jėgomis negerti ir, anot, jo yra buvę periodų, kai pavykdavo blaivam iÅ¡bÅ«ti net kelerius metus, tačiau tokios pastangos be medikų pagalbos nebuvo pakankamos, kas nagrinėjamu atveju galiausiai tiesiogiai privedė prie nusikalstamos veikos padarymo. Ir Å¡iai dienai kaltinamasis nurodė nepradėjęs jokio gydymo (tiesiog vėlgi savo jėgomis nuo 2018-09-21 nebevartoja alkoholio), problemÄ mano galintis iÅ¡spęsti savarankiÅ¡kai bei padedamas laiduotoju praÅ¡ančio bÅ«ti bičiuliui M.

K. Toks nusiteikimas, žinoma, vertintinas teigiamai, tačiau, atsižvelgiant anksčiau nurodytų aplinkybių visumÄ , nesudaro galimybių spręsti apie kaltinamojo nusiteikimÄ , pastangas ir rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje. Tad anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su įsisenėjusiomis problemomis dėl alkoholio vartojimo, taip pat įvertinus tÄ faktÄ , kad kaltinamasis neblaivus prie vairo sėda nebe pirmÄ kartÄ , neleidžia teismui nuspręsti esant tikslinga atleisti kaltinamÄ jį V.

F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kita vertus, teismui kyla abejonių ir dėl laiduotojo M. K. realių galimybių padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Dėl paties asmens, praÅ¡ančio bÅ«ti laiduotoju, asmenybės klausimų nekyla. Matyti, kad tai yra iÅ¡silavinęs, neteistas, atsakingÄ darbÄ dirbantis asmuo (b. l. 92, 93, 94-97), tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį, bet ir galimybę daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek laiduotoju prašantis būti M. K. nurodė, kad kaltinamojo alkoholio vartojimo problema M. K. yra žinoma, jis prieš kelis metus patarė kaltinamajam atsisakyti alkoholio, kalbėjosi su juo, tačiau akivaizdu, jog sulaikyti kaltinamojo nuo alkoholio vartojimo, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo M. K. nepavyko. Nors V. F. nurodė, jog M. K. yra tas žmogus, kuris pagelbėja kaltinamajam probleminėse gyvenimo situacijose, taip pat prisidėjo ir prie to, kad jam kelerius metus pavyko nevartoti alkoholio, tačiau tuo pačiu apklausiamas teisme kaltinamasis pripažino ir tai, kad, neatlaikęs sudėtingos situacijos, nervinės/emocinės įtampos, ir po ilgo laiko vėl pradėjęs vartoti alkoholį, kas vyko apie savaitę laiko, pagalbos ar patarimo į savo bičiulį visgi nesikreipė, pabrėždamas, jog tuo sudėtingu laikotarpiu nenorėjo su niekuo bendrauti.

Pastebėtina ir tai, kad atsakydamas į teismo klausimus M. K. nurodė nieko nežinojęs apie kaltinamojo ankstesnius gydymus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat nežinojo ir to, jog kaltinamasis prieÅ¡ keletÄ metų vairavo neblaivus, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 108-115). Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamasis nėra linkęs bÅ«ti pilnai atviras, o jo ryÅ¡ys su M. K., matyt, vis dėlto nėra toks stiprus, kaip buvo bandoma įtikinti teismÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl M. K. galimybių ateityje daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Dėl bausmės Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytÄ sunkų girtumÄ â€“ transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį: V. F. praeityje neteistas (b. l. 62), administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 63-64), yra dirbantis. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. F. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 60).

Tokia iÅ¡vada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį - baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Kaltinamasis V. F. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę mieste, bÅ«damas apsvaigęs, kai jam nustatytas net 2,55 promilių girtumas. Kaltinamasis važiavo netolygiai, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, svirduliavo, dėl ko jo bÅ«sena sukėlė įtarimų netoliese buvusiam pareigÅ«nui. Å ios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie V. F. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui.

V. F. neblaivus vairuoja nebe pirmÄ kartÄ ir, nors 2015 m. jis buvo nubaustas už vairavimÄ esant sunkaus girtumo bÅ«klės, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau kaltinamasis teigiamų iÅ¡vadų nepadarė ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų (praeityje konstatuotas kaltinamojo girtumas Å¡iuo metu bÅ«tų vertintinas baudžiamosios atsakomybės ribose). Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui. Suprantama, kad toks ilgalaikis teisių atėmimas sukels kaltinamajam pakankamai didelius nepatogumus, tačiau pastarasis, priimdamas sprendimÄ sėsti prie vairo, bÅ«nant neblaiviam, privalėjo įvertinti galimas kilti pasekmes, juo labiau, kad praeityje jau turėjo analogiÅ¡kÄ patirtį. Kaltinamasis V. F. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę.

Vadinasi, Å¡iuo atveju kyla bÅ«tinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme bÅ«tina privalomai taikyti ir turto konfiskavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tÄ turtÄ , kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. F. vairuotas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas.

Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog automobilis būtinas jo darbui, tačiau teismas neturi juridinio pagrindo nekonfiskuoti V. F. automobilio. Kaip yra pažymėję aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose, BK 72 straipsnio netaikymo atvejai turėtų būti panašūs į tuos, kai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, numatanti teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumÄ teismas turi turėti galimybę tam tikromis sÄ lygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sÄ lygoms. Toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Nagrinėjamu atveju tokių sÄ lygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs finansinių sunkumų, kurie ir taip yra pakankamai dideli, jam kils nepatogumai, tačiau Å¡ios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimÄ minimumui (pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, galutinis baudos dydis netgi mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytÄ minimaliÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies ribÄ ).

Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daikto, turėjusio reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu V. F. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-09-21, 02.20 val., iki 2018-09-21, 13.37 val., (b. l. 46, 48). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. F. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 44), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžius įsiteisėjus, V. F. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“. Kadangi automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l.

50) taikytinas iki Å¡io teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡ais, esantis baudžiamojoje byloje (vokas pritvirtintas prie galinio bylos virÅ¡elio), paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. F. galutinę 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018-09-21, 02.20 val., iki 2018-09-21, 13.37 val., t. y. vienÄ dienÄ , prilyginant jÄ 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, jog V.

F. paskirta galutinė 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda. Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriÅ¡kai sumokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti V. F. priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti. Baudžiamojoje byloje saugomÄ V. F. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtÄ Ä¯ prie bylos esantį vokÄ ), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VÄ® „Regitra“.

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡ais, esantį baudžiamojoje byloje (voke pritvirtintÄ prie galinio bylos virÅ¡elio), palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti V. F., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per teismo nurodytÄ laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

2. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė