02bde136-126c-47ba-810b-2c46899bbbbe · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-591-422/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00231-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Rugilei Sirgedienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. L., nedalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

L. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R. L. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ 3282,41 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du Lt ir 41 ct.) už 2007-2008 metus.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkÄ A.

K. su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kai priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 70 procentų ribÄ , nurodant priskaičiuotas, bet neiÅ¡mokėtas sumas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas užduotis, tačiau atsakovas gera valia atsisako iÅ¡mokėti teisėtai priklausančiÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemokÄ ir dėl to, priskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigÅ«nams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jog neprieÅ¡tarauja sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skundžiami veiksmai atlikti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Todėl 2007-2008 metais atsakovas pagrįstai, skaičiuodamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, taikė tuo metu galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 70 procentų priemokų ir priedų ribÄ .

PraÅ¡o taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ , nes pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2010-04-01, t. y. praleidęs 3 metų senaties terminÄ . Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį, nes tvirtinant biudžetÄ Å¡iems metams nebuvo numatytos lėšos Å¡io pobÅ«džio iÅ¡mokoms sumokėti.Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.R. L. teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį už apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ . PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-03-26 iki 2010-03-26 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 2391,15 Lt priemokų ir priedų dalis, virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b. l. 23).Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje.

Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui.

Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Å . v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.PareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010 m. kovo 26 d. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 p. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3282,41 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant už laikotarpį nuo 2007-03-26 iki 2010-03-26 iÅ¡ atsakovo 2391,15 Lt.

             Teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose turi bÅ«ti formuojama vieninga linkme, prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui (administracinė byla Nr. A822- 432/2009).

Aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties nepasikeitusi, visuotinai žinoma, todėl pripažintina, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįstas, sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui ( ABTÄ® 4 str. 6 d.,  Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. L. iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ 2391,15 Lt (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ Lt 15 ct) darbo užmokesčio dalį.Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Janina Vitunskienė