02bdb444-e1c0-4d19-8395-14083f508a36 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-912-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.18.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo NE International GmbH apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-264/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Energetikos tinklų institutas“ ieÅ¡kinį atsakovui NE International GmbH dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Saulės energija“, Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo NE International GmbH 43 560 Eur skolÄ , 1 567,80 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. su atsakovu NE International GmbH sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. P17-017, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo paruoÅ¡ti objekto ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektÄ , o atsakovas – Å¡ias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais. Pasak ieÅ¡kovės, ji tinkamai ir laiku atliko darbus, t. y. pateikė projekto pasiÅ«lymus, sudarė techninį projektÄ , įvykdė poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ ir gavo statybos leidimus.

Už pagal sutartį suteiktas aptartas paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡ytos trys sÄ skaitos faktÅ«ros ir du atliktų darbų aktai, kurie iÅ¡siųsti atsakovui. Tačiau atsakovas apmokėjo tik vienÄ iÅ¡ siųstųjų sÄ skaitų, už atliktus darbus pagal 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu tomis pačiomis dienomis buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 02740 ir Nr. 02787, atsakovas iki Å¡iol nėra sumokėjęs, nors per sutarties 7.1.2 punkte numatytus terminus pastabų dėl aktuose nurodytų darbų nepateikė.

Pareiga apmokėti pateiktas sÄ skaitas atsakovui kilo pagal sutarties 5.1 punktÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ sutartinių prievolių nevykdančio atsakovo priteisti skolÄ ir delspinigius, numatytus sutarties 10.1 punkte. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB ,,Energetikos tinklų institutas“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė jai iÅ¡ atsakovo NE International GmbH 43 560 Eur skolÄ , 1 567,80 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6 599 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo po to, kai 2018 m. gegužės 8 d. trečiasis asmuo BUAB ,,Saulės energija“ pasitraukė iš 2016 m. sausio 6 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties (vienu iš jos partnerių yra ir ieškovė). Šios jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo vykdomi su trečiuoju asmeniu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutu (toliau – ir Sodininkystės ir daržininkystės institutas) pasirašytoje rangos sutartyje ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW vėjo elektrinės projektavimo paslaugos ir įrengimo darbų pirkimas“ numatyti darbai.

5. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo atsikirtimus, kad pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė turi teisę gauti naudÄ tik kaip bendros jungtinės veiklos pelno dalį, kai jos prisiimti darbai įvykdyti, o perkančioji organizacija yra už juos sumokėjusi, tuo tarpu atsakovas turės pareigÄ pervesti ieÅ¡kovei priklausančias sumas pagal jungtinės veiklos sutartį tik kai jam jas sumokės trečiasis asmuo Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

6. Teismas sprendė, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje projektavimo sutartyje nebuvo nustatyta ne tik jokių apmokėjimo už suteiktas paslaugas atidėjimo sÄ lygų, bet taip pat nenumatyta ir darbų atlikimo etapų, su kuriais bÅ«tų siejamas koks nors mokėjimas už suteiktas paslaugas. Be to, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovas, 2017 m. gegužės 12 d. rangos sutarties, sudarytos su Sodininkystės ir daržininkystės institutu, 5 punkte buvo numatyta, kad rangos sutarties kaina bus sumokėta bÅ«tent atsakovui, ta pati sÄ lyga numatyta ir jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punkte. Todėl teismas sprendė, kad ginčo Å¡alys buvo susitarusios dėl konkretaus ir aiÅ¡kaus rezultato – techninio projekto parengimo bei atlyginimo, mokamo atlikus visus sutarties 2 punkte aptartus darbus.

7. Teismo vertinimu, kadangi apmokėjimo tvarka ir terminai yra įvardyti bÅ«tent projektavimo sutartyje, t. y. 1.1, 2 ir 5 punktuose, atsakovas turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovei už jos atliktus darbus pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ ir galiojančiÄ projektavimo sutartį. IeÅ¡kovė laiku atliko darbus, apie jų atlikimÄ ir kainÄ informavo atsakovÄ , be to, byloje esantys įrodymai – 2018 m. birželio 26 d. darbų perdavimo priėmimo aktas, 2018 m. sausio 25 d. elektroninis laiÅ¡kas, patvirtina, kad užsakovė Sodininkystės ir daržininkystės institutas sutiko, kad darbai bÅ«tų vykdomi pagal ieÅ¡kovės parengtÄ techninį darbo projektÄ ir kad Å¡is projektas atitinka visus reikalavimus.

8. Teismas nepagrįstais pripažino ir tokius atsakovo argumentus, kad pareiga priimti darbus ir už juos atsiskaityti jam nekilo, nes ieÅ¡kovės parengta projektinė dokumentacija neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Ä®vertinęs teismo eksperto S. Mitkaus atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vadas teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės parengtas techninis darbo projektas neatitiko tokių vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų – suprojektuoti laikikliai, pagaminti iÅ¡ HDPE (su kai kuriomis detalėmis, pagamintomis iÅ¡ aliuminio ir nerÅ«dijančio plieno), o pirkimo sÄ lygose numatyta konstrukcija – aliuminio lydinio arba plieninė karÅ¡to cinkavimo; suprojektuotas saulės elementų montavimo kampas (15°) neatitinka pirkimo sÄ lygose numatyto saulės elementų montavimo kampo (20°); techninio darbo projekto sprendiniai, susiję su įrangos montavimu (instaliavimu), nėra suderinti su pagal VieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ tiekiamos įrangos (Astroenergy SM6610P) techniniais sprendiniais ir gamintojo nustatytais montavimo reikalavimais.

Ekspertizės akte nurodyta, kad techninio darbo projekto projektinių sprendimų neatitikčių esminiams statinių reikalavimams tyrimo metu nenustatyta. Visgi teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 11 d., metu ekspertas paaiÅ¡kino, kad nustatytosios projekto klaidos yra formalios ir neesminės bei gali bÅ«ti paÅ¡alintos montavimo metu, kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovė.

9. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės akte nurodyti nukrypimai nuo Sodininkystės ir daržininkystės instituto techninės specifikacijos yra formalÅ«s, neesminiai. Å ie netikslumai Å¡alims buvo žinomi jau 2018 m. gegužės 15 d. vykusio pasitarimo metu, kÄ patvirtina 2018 m. birželio 7 d. atsakovo susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovės vadovu G. L.. Be to, paslaugų sutarties 4.2 punkte numatyta, kad projektiniai sprendimai turi užtikrinti esminius statinių reikalavimus, Å¡iuo atveju ekspertizės akto iÅ¡vada 4 klausimu tai patvirtina.

10. Teismas pažymėjo, kad paslaugų sutarties 4.5 bei 7.2.5 punktuose yra įtvirtinti ir atitinkami Å¡alių įsipareigojimai, vienas jų – rangovas turi iÅ¡taisyti klaidas pagal užsakovo raÅ¡tu pateiktas motyvuotas ir aiÅ¡kiai suformuluotas pastabas per su užsakovu suderintÄ terminÄ . Tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tų raÅ¡tu reikalavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės neatlygintinai iÅ¡taisyti techninių dokumentų neesminius trÅ«kumus. Tokias aplinkybes teismas įvertino kaip patvirtinimÄ , kad pats atsakovas nevykdė paslaugų sutarties 4.5 punkto nuostatų ir nebendradarbiavo, todėl nepagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės pateiktÄ darbų priėmimo–perdavimo aktÄ bei vengė priimti nustatytu terminu ieÅ¡kovės atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovas NE International GmbH apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai nevertino jungtinės veiklos sutarties, kurios vienu iÅ¡ partnerių buvo ir ieÅ¡kovė, įtakos Å¡alių vykdytų rangos darbų kontekste. Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.1.5 punktÄ kiekvienas partneris įsipareigojo rÅ«pestingai, tinkamai ir ekonomiÅ¡kai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį bei konkurso laimėjimo atveju – pagal rangos sutartį.

Projektavimo darbai, parengiant techninį–darbo projektÄ , laikytini ieÅ¡kovės, kaip jungtinės veiklos dalyvės, įnaÅ¡u į bendrÄ veiklÄ . Techninio projekto parengimas yra ieÅ¡kovės įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymas užsakovei – perkančiajai organizacijai, o ne atsakovei. 11.2. Teismas nepagrįstai projektavimo sutartį laikė savarankiÅ¡ku ieÅ¡kovės ir atsakovo sandoriu, o atsakovÄ â€“ 510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės techninio darbo projekto užsakovu.

Projekto parengimas yra rangos sutarties dalykas, ieškovės įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį, šių darbų užsakovu yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo Sodininkystės ir daržininkystės institutas. \ 11.3. Santykiuose, susijusiuose su jungtinės veiklos dalyko siekimu, atsakovas veikia ne savarankiškai, o visų partnerių vardu (jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 punktas), taigi ir ieškovės vardu. Todėl projektavimo sutartis laikytina pasirašyta pačios ieškovės iš abiejų pusių.

Toks paties su savimi sudarytas sandoris teisine prasme gali bÅ«ti laikomas vienaÅ¡aliu sandoriu, detalizuojančiu ieÅ¡kovės prisiimtus įsipareigojimus jungtinėje veikloje, darbų atlikimo terminus ir kt., bet ne kaip savarankiÅ¡kas sandoris. 11.4. Nustačius, kad tiek jungtinės veiklos, tiek projektavimo sutarties dalykas yra vienas ir tas pats, t. y. ieÅ¡kovės įnaÅ¡as pagal jungtinę veiklÄ , negali bÅ«ti paliekama sprendimu įtvirtinta teisinė situacija, kai visos sutartys laikomos vienodai galiojančiomis ir vykdytinomis.

Jei projektavimo sutartis yra savarankiÅ¡kas sandoris su savarankiÅ¡komis Å¡alimis ir atsakovu, kaip užsakovu, bet jos dalykas yra ir rangos (o tuo pačiu ir jungtinės veiklos) sutarties dalykas, teismas turėjo nustatyti, kokia Å¡ių sutarčių galia ir atsakovo pareigos pagal jas. Å iuo atveju susidarė tokia jungtinės veiklos sutarčiai prieÅ¡taraujanti situacija, kai partneris turi mokėti kitam partneriui už jo įnaÅ¡us į jungtinę veiklÄ . 11.5. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovės parengtas projektas atitinka statybos teisės aktų norminius reikalavimus ir jo pagrindu gali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, ginčo atveju esmingai aktuali yra jo atitiktis vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms.

Å iuo atveju ekspertizę atlikęs teismo paskirtas ekspertas konstatavo, kad ieÅ¡kovės parengtas projektas neatitinka pirkimo sÄ lygų 5 priedo – techninės specifikacijos reikalavimų. 11.6. Tai, kad eksperto nustatyti trÅ«kumai yra neesminiai ir lengvai paÅ¡alinami, nurodė pats ieÅ¡kovės atstovas, bet ne ekspertizę atlikęs ekspertas, teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme, kaip yra neteisingai nurodyta skundžiamame sprendime. Nė vienas byloje esantis įrodymas nesudarė pagrindo kitokioms, nei padarė ekspertas, iÅ¡vadoms. 11.7.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad eksperto iÅ¡vada, susijusi su suprojektuoto montavimo kampo laipsniu, buvo padaryta neatsižvelgiant į stogo nuolydį. IeÅ¡kovės parengtame projekte projektuojamas montavimo kampas taip pat numatytas horizonto, o ne stogo dangos atžvilgiu. Net ir nustačiusi pagrindÄ dėl esamo stogo nuolydžio pasvyrimo 5 laipsniais nukrypti nuo projekto, tai ieÅ¡kovė privalėjo nurodyti projekte ir pagrįsti matavimais, tačiau to ji nepadarė. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl kitų eksperto nustatytų trÅ«kumų, susijusių su konstrukcijų medžiagiÅ¡kumu ir įrangos montavimo sprendinių. 11.8.

Å alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad dar 2018 m. sausio 22 d. atsakovas nurodė ieÅ¡kovei jos parengto projekto trÅ«kumus, tačiau ieÅ¡kovė į tai nieko neatsakė, jų nepaÅ¡alino ir nepataisytÄ projektÄ su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis iÅ¡siuntė į VokietijÄ per kurjerius. Aplinkybė, kad 2018 m. kovo 9 d. atsakovui buvo įteiktas projektas ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, niekaip nepaneigia ieÅ¡kovės darbų trÅ«kumų fakto ir neleidžia teigti, kad atsakovas darbus priėmė be pastabų.

12. IeÅ¡kovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 12.1. Projektavimo sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , t. y. ieÅ¡kovė įsipareigojo vadovaujantis joje nurodytomis sÄ lygomis paruoÅ¡ti objekto „510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektÄ (sutarties 1.1 punktas), o atsakovas – Å¡ias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais.

Ji nėra nuginčyta, todėl privaloma jos Å¡alims. 12.2. Å alys aiÅ¡kiai susitarė, kad aktavimai vykdomi dalimis už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas, todėl pagal sutarties 5.1 punktÄ atsakovas turėjo pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei už atliktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos. 12.3. Pagal sutarties 7.1.2 punktÄ atsakovas ieÅ¡kovei pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl laikytina, kad darbai atlikti tinkamai, o atsakovas turi prievolę atsiskaityti. 12.4.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį, rėmėsi iÅ¡imtinai tik projektavimo sutartimi bei joje įtvirtintomis nuostatomis. IÅ¡ spendimo motyvų akivaizdu, kad teismas vertino ir bendrÄ Å¡alis siejančių teisinių santykių kontekstÄ , Å¡iame teisiniame santykyje sudarytų sandorių faktÄ ir reikÅ¡mę. Teismas įvertino jungtinės veiklos sutarties 3.14 punktÄ , kuriame buvo susitarta, kad laimėję konkursÄ partneriai įsipareigoja pasiraÅ¡yti atskirÄ patikslintÄ paprastos formos susitarimÄ dėl statybos darbų apimčių ir ribų, įnašų į bendrÄ veiklÄ , partnerių gaunamos pajamų dalies ir kitų su projekto vykdymu susijusių įsipareigojimų.

Å i sÄ lyga ir buvo įgyvendinta pasiraÅ¡ius ginčo sutartį. 12.5. Teismas įvertino ir 2017 m. gegužės 12 d. rangos sutarties nuostatas, tai, kad jos 3.2.3 punkte buvo sutarta, jog partnerius atstovauja atsakovas, kuris turi įgaliojimus pasiraÅ¡yti rangos sutartį. Ä®vertinta ir rangos sutarties 5 punkte nustatyta sÄ lyga, kad rangos sutarties kaina bus sumokėta bÅ«tent atsakovui, ta pati sÄ lyga numatyta ir jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punkte. 12.6. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad gali susiklostyti situacija, kai jungtinės veiklos dalyviai turės sumokėti už kito partnerio įnaÅ¡us į jungtinę veiklÄ .

Rangos sutarties 9 punkte ieÅ¡kovės darbų dalis priskirta 1-ajam darbų etapui ir turėjo bÅ«ti apmokėta pagal 1-Ä jį tarpinį mokėjimÄ , pateikus atliktų darbų (etapo) aktÄ , sÄ skaitÄ tarpiniam mokėjimui bei kitus pagal rangos sutartį numatytus dokumentus. 12.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė turi teisę gauti naudÄ tik kaip bendros jungtinės veiklos pelno dalį, kai jos prisiimti darbai įvykdyti, o perkančioji organizacija yra už juos sumokėjusi. Apmokėjimo ieÅ¡kovei tvarka ir terminai yra įvardyti bÅ«tent projektavimo sutarties l.l, 2 ir 5 punktuose.

Todėl atsakovas turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovei už atliktus darbus pagal galiojančiÄ , Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ projektavimo sutartį. 12.8. Perkančioji organizacija patvirtino, kad ieÅ¡kovės atlikta projektinė dokumentacija atitinka konkurso reikalavimus, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl techninio darbo projekto trÅ«kumų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl Å¡alių sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimo 13.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.

Sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013).

14. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja Å¡alis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

15. Atskiros sutarčių rūšys, joms būdingi požymiai yra numatyti ir aptarti CK 6 knygoje. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto NE International GmbH ir ieškovės AB ,,Energetikos tinklų institutas“ sudarytų bei jų kartu su kitais juridiniais asmenimis sudarytų sutarčių aiškinimo, t. y. dėl jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių atitinkamų nuostatų vertinimo, kiek tai susiję su atsiskaitymo tvarka už ieškovės suteiktas projektavimo paslaugas.

16. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnaÅ¡ais į bendrÄ veiklÄ gali bÅ«ti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 26 punktas; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 22 punktas).

19. CK 6.700 straipsnyje yra pateikta projektavimo ir tyrimų darbų sutarties samprata. Pagal Å¡iÄ sutartį rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatÄ ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už atliktÄ darbÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieÅ¡kos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Civilinėje teisėje projektavimas reiÅ¡kia techninį statybos dokumentavimÄ , nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 27 punktas).

20. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Å¡alių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sÄ lygų, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 25 punktas).

21. Taigi, viena iÅ¡ sutarčių, dėl kurios aiÅ¡kinimo ir, atitinkamai, vykdymo kilo nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas, yra 2016 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovės, apeliantės ir trečiojo asmens, dabar jau bankrutavusios UAB ,,Saulės energija“, sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. 20160106. Å ia sutartimi jos Å¡alys, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas vykdo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€“ projekto ,,Pirkimas 259025 – 510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos ir įrengimo darbų pirkimas“ pirkimÄ ir Å¡iuo tikslu pakvietė tiekėjus pateikti pasiÅ«lymus, susitarė kartu dalyvauti minėtame pirkime ir pateikti jame bendrÄ pasiÅ«lymÄ dėl konkurso dokumentuose numatytų darbų atlikimo.

22. Sutarties dalykÄ Å¡alys aptarė 1.1 punkte. Jame nurodoma, kad partneriai, kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai ir dalyvauti perkančiosios organizacijos paskelbtame konkurse pateikiant bendrÄ pasiÅ«lymÄ , o laimėjus konkursÄ , pasiraÅ¡yti su perkančiÄ ja organizacija rangos sutartį ir tinkamai vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus. Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.3.1 punktÄ partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įnešė į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai.

23. Partneriai taip pat susitarė, kad, laimėjus šį konkursÄ , įsipareigojimų vertės dalis bendroje pasiÅ«lymo kainoje sudarys: (i) AB ,,Energetikos tinklų institutas“ – 6 proc., atliekamų darbų sritis – projektavimas, statybos–montavimo darbai ir projekto vykdymo priežiÅ«ra; (ii) UAB ,,Saulės energija“ – 10 proc., atliekamų darbų sritis – statybos–montavimo darbai; (iii) NE International GmbH – 84 proc., atliekamų darbų sritis – įrangos tiekimas.

24. Pagal jungtinės veiklos sutarties 3.2.3 punktÄ , konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų tikslu bendrus reikalus tvarko ir partneriams atstovauja pagrindinis partneris NE International GmbH. Partneriai taip pat sulygo, kad konkurso pasiÅ«lymÄ pasiraÅ¡o ir pateikia, o jį laimėjus, rangos sutartį pasiraÅ¡yti yra įgaliojamas pagrindinis partneris NE International GmbH. Pagrindinio partnerio įgaliojimai ir jų apimtis detalizuoti sutarties 3.2.4 punkte. Ginčo dėl to, kad Å¡i sutartis atitinka visus jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus ir bÅ«tent taip ji teisiÅ¡kai ir kvalifikuotina, byloje nėra. Teisėjų kolegija pagrindo kitokiai iÅ¡vadai padaryti neturi.

25. Kita nagrinėjamo ginčo dalykÄ sudaranti sutartis yra ieÅ¡kovės ir apelianto 2017 m. liepos 27 d. pasiraÅ¡yta atskira projektavimo paslaugų sutartis Nr. P17-017. Å ios sutarties 1.1 punkte, kuriame aptartas sutarties objektas, nurodyta, kad vykdytoja (ieÅ¡kovė AB ,,Energetikos tinklų institutas“) įsipareigoja sutartyje nurodytomis sÄ lygomis paruoÅ¡ti objekto ,,510 kW galios saulės ir 37,5 kW galios vėjo elektrinės projektavimo paslaugos“ techninį projektÄ , o užsakovas (apeliantas NE International GmbH) įsipareigoja priimti atliktas projektavimo paslaugas ir sumokėti sutartyje nurodytomis sÄ lygomis per sutartyje nustatytus terminus.

26. Å ios sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad sutarties bendra kaina – 40 000 Eur be PVM, o jÄ sudaro 4 000 Eur atlyginimas už projekto pasiÅ«lymÄ , 14 000 Eur – už techninį projektÄ , 20 000 Eur – už poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ , 2 000 Eur – už statybos leidimÄ (sutarties 2.1–2.1.4 punktai). Pagal Å¡ios sutarties 5.1 punktÄ užsakovas sumoka vykdytojai už visiÅ¡kai atliktas paslaugas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo užsakovui datos. pagrindas sÄ skaitai iÅ¡raÅ¡yti – abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas.

Akivaizdu, kad Å¡ia sutartimi jos Å¡alys sulygo dėl tarpusavio teisių ir pareigų balanso, vykdant kitÄ â€“ bendrai su trečiuoju asmeniu pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos sutartį. Tokie miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai pagal įstatymÄ nėra draudžiami. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alies, t. y. apelianto, pasikeitusi po jos pasiraÅ¡ymo pozicija bei iÅ¡sakomos abejonės, kad taip ieÅ¡kovė gali nepagrįstai praturtėti (reikalauti dvigubo atlygio pagal dvi sutartis).

27. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių aiÅ¡kinimo bei jų tarpusavio ryÅ¡io, kiek tai susiję su atsiskaitymo tvarka už ieÅ¡kovės atliktus projektavimo darbus. IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, tvirtino, kad apeliantui kilo pareiga atsiskaityti su ja už atliktus projektavimo ir kitus su tuo susijusius darbus pagal projektavimo paslaugų sutarties 5.1 punktÄ . Apeliantas laikosi pozicijos, kad abi Å¡ios sutartys negali bÅ«ti vertinamos atskirai viena nuo kitos, nes projektavimo sutartis, jo nuomone, nėra savarankiÅ¡kas sandoris, apeliantas atsiskaitymo su ieÅ¡kove asmeninės prievolės neturi, Å¡i galėtų tikėtis gauti atlygį už atliktus darbus tik kaip jungtinės veiklos viena iÅ¡ dalyvių, kai su pagrindiniu partneriu (t. y. apeliantu) pagal rangos sutartį atsiskaitys perkančioji organizacija.

Kitaip tariant, apeliantas yra įsitikinęs, kad iki užsakovė Sodininkystės ir daržininkystės institutas nesumokės už darbus pagal rangos sutartį pačiam apeliantui, tai ir ieÅ¡kovė neįgis teisės į atlyginimÄ , nepriklausomai nuo projektavimo sutarties sÄ lygų ir joje numatytos atsiskaitymo tvarkos.

28. Tokia apelianto pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo. Asmenys gali sudaryti bet kokius įstatymo nedraudžiamus susitarimus, o laisvai sudarydami sutartis bei savo nuožiūra nusistatydami tarpusavio teises bei pareigas jie sukuria, pakeičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius, savo valia įgyja atitinkamų teisių ir pareigų (žr. šios nutarties 15,16 punktus). Asmenys laisvi pasirinkti ir sudaryti labiausiai jų interesus atitinkančio turinio ir formos susitarimus (sandorius), kurie jiems tampa privalomi ir vykdytini tol, kol šie susitarimai nebus pakeisti ar pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.

Sandoriai yra ne tik pagrindinis civilinių teisinių santykių atsiradimo, bet ir jų pakeitimo bei pabaigos pagrindas. Tiek įstatymų leidėjas, tiek civilinės apyvartos subjektai, sudarantys sandorius, siekia, kad sandorių pagrindu susiklostę santykiai iÅ¡liktų stabilÅ«s, bÅ«tų saugomi sÄ Å¾iningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėti lÅ«kesčiai, o sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nekvestionuojamos.

29. Abi pirmiau aptartos sutartys – jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų – yra galiojančios ir nė viena jų neginčijama, bet keliamas Å¡ių sutarčių aiÅ¡kinimo klausimas. Tačiau nė vienoje iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra tokių sÄ lygų, kurios lemtų apelianto prievolių projektavimo paslaugų sutarties kontrahentei (ieÅ¡kovei) įvykdymÄ priklausomai nuo jungtinės veiklos sutarties įvykdymo ar neįvykdymo arba leistų pirmÄ jÄ sutartį interpretuoti taip, kaip jos sudarymÄ bei vykdymÄ aiÅ¡kina apeliantas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių elgesys iki sutarčių pasiraÅ¡ymo, jas vykdant bei jose numatytos visiÅ¡kai aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos sÄ lygos, susijusios su atsiskaitymu, teikia pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės pozicija bei pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apelianto įsipareigojimas ieÅ¡kovei pagal projektavimo sutartį sietinas vien su joje numatytų darbų bei suteiktų paslaugų atlikimu, bet ne su užsakovės atsiskaitymu pagal rangos sutartį.

30. Sutiktina su apeliantu tik tuo aspektu, kad jungtinės veiklos ir projektavimo paslaugų sutarčių sÄ lygos aiÅ¡kintinos kompleksiÅ¡kai. Jungtinės veiklos sutarties 3.1.4 punkte sutarties Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė, kad konkurso laimėjimo atveju partneriai įsipareigoja pasiraÅ¡yti atskirÄ patikslintÄ paprastos raÅ¡ytinės formos susitarimÄ dėl statybos darbų apimčių ir ribų, įnašų į bendrÄ veiklÄ , partnerių gaunamos pajamų dalies ir kitų su projekto vykdymu susijusių įsipareigojimų.

Vadinasi, pačios Å¡alys 3.1.4 punkte įtvirtino pareigÄ ateityje sudaryti dar ir atskirus susitarimus, konkretizuojančius jų teises bei pareigas bendroje veikloje, o tokia pareiga Å¡ios bylos Å¡alių buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 27 d. projektavimo paslaugų sutartimi. PrieÅ¡ingai nei įrodinėjo apeliantas, ieÅ¡kovei sumokėtinas atlyginimas už projekto parengimÄ pačių Å¡alių valia nebuvo siejamas su perkančiosios organizacijos pareigų, susijusių su rangos sutartimi, įvykdymu. Pažymėtina ir tai, kad pagal jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovės įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ sudarė ir statybos-montavimo darbai, projekto vykdymo priežiÅ«ra (jungtinės veiklos sutarties 3.1.2 (i) punktas).

31. Apelianto teiginius, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo projektavimo paslaugų sutarties sudarymo iniciatorė ir taip sukÅ«rė iÅ¡imtinai tik jai naudingÄ situacijÄ , akivaizdžiai paneigia minėtas jungtinės veiklos sutarties 3.1.4 punktas, iÅ¡ kurio matyti, kad visų Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių valia buvo tokia, jog ateityje bus sudaromi jų tarpusavio susitarimai. Nepagrįstais pripažintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad, patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, yra susidariusi teisiÅ¡kai ydinga ir jungtinės veiklos sutarties prigimčiai prieÅ¡taraujanti situacija, ieÅ¡kovei įgijus teisę į atlyginimÄ tiek pagal jungtinės veiklos, tiek pagal projektavimo paslaugų sutartį.

Apeliantas bendru partnerių susitarimu buvo paskirtas pagrindiniu partneriu, bÅ«tent jam į jo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ pagal jungtinės veiklos sutarties 3.6.2 punktÄ perkančioji organizacija sumokės rangos sutartyje numatytÄ atlyginimÄ už darbus, taigi apeliantas administruos lėšas ir jomis disponuos.

32. Be to, ir apelianto elgesys, apmokėjus vienÄ iÅ¡ trijų ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų už darbus, atliktus pagal projektavimo paslaugų sutartį, t. y. sumokėjus 4 840 Eur už projektinius pasiÅ«lymus pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 02653, sudaro pagrindÄ tokiai labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad Å¡ioje sutartyje įtvirtintus susitarimus abi Å¡alys suprato vienodai, jie buvo apeliantui priimtini, tik vėliau jis ėmė vengti susitarimų vykdymo. Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė, apelianto elgesiui, vykdant projektavimo paslaugų sutartį, įtakos galėjo turėti aplinkybė, susijusi su vienai iÅ¡ partnerių, t. y. UAB ,,Saulės energija“ iÅ¡kelta bankroto byla ir jos pasitraukimu iÅ¡ jungtinės veiklos.

33. Kitaip tariant, sudarytų sutarčių turinys ir reikšmė apeliantui buvo aiškūs ir priimtini iki tol, kol neiškilo grėsmė dėl projekto įgyvendinimo. Visgi apeliantas, būdamas profesionaliu verslininku, kuris, be kita ko, veikė ir kaip pagrindinis partneris, kurio įnašo dalis sudarė net 84 proc. visų įnašų, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tiek jungtinės veiklos, tiek projektavimo paslaugų sutarties skirtumus ar galimus jų nevykdymo teisinius padarinius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam sutarčių nuostatų aiškinimui ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad apeliantas privalėjo vykdyti projektavimo darbų sutarties 5.1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su sumokėjimu ieškovei už paslaugas.

Dėl darbų kokybės kaip atsiskaitymo sÄ lygos 34. AtsiskaitymÄ už atliktus projektavimo darbus reglamentuojančio  CK 6.704 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytÄ kainÄ užbaigus visus darbus iÅ¡ karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.

35. AiÅ¡kindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainÄ turi bÅ«ti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016, 28-29 punktai).

36. Apelianto teigimu, ieškovė projektavimo darbus atliko netinkamai, todėl dar ir dėl šios priežasties reikalaujamas užmokestis pagal projektavimo paslaugų sutartį negalėjo būti iš jo priteistas. Mano, kad kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, be kita ko, teismo eksperto išvadas. Teisėjų kolegija ir su šia apeliacinio skundo argumentų grupe negali sutikti.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

38. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teismo ekspertizės iÅ¡vados reikÅ¡mė, kurios, apelianto teigimu, teismas tinkamai neįvertino, pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnio nuostatas  eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų visumos iÅ¡tyrimu. 39. Å iuo konkrečiu atveju, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino teismo eksperto iÅ¡vadÄ kitų bylos įrodymų kontekste, pasisakė dėl jos įrodomosios reikÅ¡mės, padaręs teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai nepaneigia apelianto pareigos atsiskaityti už iÅ¡ esmės tinkamai atliktus darbus.

40. Kaip matyti iÅ¡ teismo eksperto prof. dr. S. Mitkaus 2019 m. liepos 24 d. atliktos saulės jėgainės techninio–darbo projekto ekspertizės akto iÅ¡vadų, ekspertas nustatė, kad parengtas techninis darbo projektas (projekto sprendiniai) neatitinka vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, t. y. suprojektuoti laikikliai neatitinka pirkimo sÄ lygose numatyto konstrukcijos medžiagiÅ¡kumo; saulės elementų montavimo kampas (15°) neatitinka pirkimo sÄ lygose numatyto saulės elementų montavimo kampo (20°); ant plokščiųjų stogų montuojamų saulės elementų laikančiosios konstrukcijos (laikikliai) neturi tvirtinimo angų rėme (žr. 1–2 iÅ¡vadas). Kita vertus, atsakydamas į 4-Ä jam užduotÄ klausimÄ nurodė, kad techninio–darbo projekto projektinių sprendinių, neatitinkančių esminiams statinių reikalavimams, ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta.

41. Apklausiamas teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 11 d., teismo ekspertas paaiškino, kad jo išvadoje pirmuoju klausimu nurodyti trūkumai laikytini formaliais (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:13:08) bei pažymėjo, kad išvada pateikta nevertinant objekto faktinės būklės ar jame atliktų darbų ir panaudotų medžiagų, tyrimo objektu buvo šalių pateikta pirminė dokumentacija, tokia, kaip techninė specifikacija, nevertinant aiškinamųjų raštų ar kitų išvestinių dokumentų (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:18:50). Be to, teismo ekspertas pažymėjo ir tai, kad nustatyti neatitikimai nėra susiję su esminiais statinio reikalavimais, t. y. jiems neprieštarauja (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:25:46).

42. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad eksperto nurodyti projektavimo darbų trÅ«kumai – netinkamai suprojektuotas saulės elementų montavimo kampas, laikytini formaliais, juolab kad ir pats ekspertas tÄ pripažino, patvirtinęs, jog rengdamas iÅ¡vadÄ nevertino stogo nuolydžio, kuris galėjo turėti įtakos elementų montavimo kampui. Kitokių leistinų įrodymų, susijusių su projektavimo darbų trÅ«kumais, iÅ¡skyrus paties apelianto subjektyvius pasvarstymus, į bylÄ nepateikta. Atitinkamai, apelianto pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove nebuvo paneigta.

43. Vertindamas eksperto iÅ¡vadas, susijusias su tvirtinimo detalių atitiktimi vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms ir jose nurodytiems techniniams reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad nors eksperto iÅ¡vadoje ir nurodyta, kad suprojektuoti laikikliai neturi tvirtinimo angų rėme, tačiau projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te Å¡iuo aspektu pasisakyta, jog ant pastatų stogų įrengiamų saulės fotoelementų montavimas numatomas naudojant specialius gamyklinius plastikinius balansinius laikiklius, kurie neturi jokių fiksavimo prie stogo konstrukcijos elementų, taip iÅ¡vengiant esamos stogo dangos sugadinimo (žr. projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 9 lapÄ ). Kaip minėta, ekspertas pripažino aiÅ¡kinamojo raÅ¡to nevertinęs ir vadovavęsis tik pirmine dokumentacija.

44. Taigi, visiÅ¡kai sutiktina su teismo pozicija, kad dalis identifikuotų trÅ«kumų nėra esminiai, paneigiantys ieÅ¡kovės reikalavimo teisę į sutartyje numatyto atlygio gavimÄ , o kiti projekto sprendiniai atitinka Å¡alių aptartus patikslintus reikalavimus, nurodytus vėlesniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad nustatyti darbai su trÅ«kumais sudaro tik nedidelę ieÅ¡kovės atliktų darbų dalį.

45. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei užmokestį už Å¡ios atliktus darbus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam sprendimui dėl Å¡io ginčo priimti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 46. Apeliacinį skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , jį rengiant patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neatlygintinos. Tačiau atlygintinos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, patirtos jai rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

47. IeÅ¡kovė prašė priteisti 1 452 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, pateikė tokių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos Å¡iuo konkrečiu atveju nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ galėtų bÅ«ti 1 765,40 Eur (1 358 Eur x 1,3). Atitinkamai, ieÅ¡kovei kompensuotinos jos praÅ¡omos ir maksimalių dydžių nevirÅ¡ijančios 1 452 Eur iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo NE International GmbH (juridinio asmens kodas HRB6221) ieškovei akcinei bendrovei ,,Energetikos tinklų institutas“ (juridinio asmens kodas 132129036) 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė