02bb4e41-67a2-47b5-a252-9296c2e6822d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                             Administracinė byla Nr. I-1016-815/2017                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03576-2016-3                             Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I 1. PareiÅ¡kėjas R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 1–5).2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), buvo sudarytos netinkamos gyvenimo sÄ lygos, t. y.

LAVL jam buvo sudarytos antisanitarinės, nežmoniÅ¡kos, žiaurios, kankinimo, dėl socialinės padėties jį diskriminuojančios sÄ lygos, jis buvo baudžiamas kankinant, nors LAVL pagal teisės aktus turi užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buities sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam teko bÅ«ti kameroje Nr. 29 su dar 3 asmenimis, o dar 2 kartus LAVL palatoje jis laikytas su dar 6 asmenimis, taigi, labai trÅ«ko erdvės, laisvo ploto, nes palata buvo perpildyta, o pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymÄ Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane (toliau – ir Planas) numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui ligoninėje tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 m2, į Å¡iÄ ploto normÄ neįskaičiuojamas praustuvės ir unitazo užimamas plotas. Pažymėtina, kad asmeninės erdvės trÅ«kumas reiÅ¡kia ir mažesnį privatumÄ , sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sÄ lygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ ir tinkamumÄ , be to, tarp kalinamųjų kyla didesnė įtampa.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje, palatoje sienas ir lubas vietomis buvo pažeidęs pelėsis.Pasak pareiÅ¡kėjo, jis ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į LAVL administracijÄ dėl blogų sÄ lygų, tačiau į jo nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio.2.2. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsniais, Jungtinių Tautų Standartinėmis minimalias elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „RÅ«kymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir HN 122:2006), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PÄ® taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Peers prieÅ¡ GraikijÄ , Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ ), nurodo, kad dėl paminėtų aplinkybių jam padaryta neturtinė žalÄ , t. y. jis patyrė intensyvų vidinį diskomfortÄ , psichologinius sukrėtimus, turėjusius įtakos jo elgesiui ir mÄ stymui, jį palaužė dvasiÅ¡kai, sugniuždė kaip asmenybę, kad neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ tyčinių ir sÄ moningų LAVL veiksmų, taigi, jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, priteisiant 1 000 Eur.

II Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 11–13, 31–34).1. LAVL yra asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems bÅ«tinas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas, be to, Vilniaus VSC ne kartÄ tikrino LAVL patalpų atitikimÄ higienos normų reikalavimams.2.

Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 3 ir Nr. 4, nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr.

29. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos, pagal PÄ® taisyklių 111.4 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2, o pagal įsakymÄ Nr. 124 iki Plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ (administracinės bylos Nr. A492-1600/2012, Nr. A525-197/2013)).4.

LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®statymas, PÄ® taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, taip pat privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .5. Pagal PÄ® taisyklių 35.5 punktÄ sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m ir atitinka minėto punkto reikalavimus.

Be to, sanitariniai mazgai atitverti tik kamerų tipo patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo atveju – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29.6. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas, apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / ar neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ , be to, niekuo nėra pagrįsta praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 15, 35).2.

Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡davė LAVL leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 14, 34).3. PareiÅ¡kėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriuje, palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, yra 6 vieno aukÅ¡to lovos) buvo atliekami plaučių tyrimai, konstatuota, kad gydymas nereikalingas (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 3328-598) (b. l. 64); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-984 (b. l. 28, 48)).4.

PareiÅ¡kėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, yra 6 vieno aukÅ¡to lovos) ir Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, yra 8 vieno aukÅ¡to lovos) gydytas dėl abiejų kojų venų varikozės (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 2565-1379) (b. l. 63); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-985 (b. l. 29, 49)).5. PareiÅ¡kėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriuje, kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, yra 4 dviaukÅ¡tės lovos), turėjo įvykti kraujagyslių chirurgo konsultacijų dėl abiejų kojų venų varikozės, tačiau neįvyko dėl režiminių priežasčių (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 1502-736) (b. l. 65); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-983 (b. l. 30, 50)).6.

Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2), yra 4 dviaukÅ¡tės lovos, 7 spintelės, 1 stalas, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas (b. l. 30, 50); remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2) yra: 6 vieno aukÅ¡to lovos, 6 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, 3 pakabos (b. l. 28, 48); remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2) yra: 6 vieno aukÅ¡to lovos, 6 spintelės, 2 stalai, po 1 kėdę, lentynėlę ir pakabÄ , o Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas – 34,06 m2) yra: 8 vieno aukÅ¡to lovos, 8 spintelės, po vienÄ stalÄ , lentynėlę ir pakabÄ (b. l. 29, 49).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo, esÄ , netinkamas laikymo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas R. G. LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, kad R.

G. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:1) PareiÅ¡kėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriuje, palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, yra 6 vieno aukÅ¡to lovos) buvo atliekami plaučių tyrimai, konstatuota, kad gydymas nereikalingas (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 3328-598) (b. l. 64); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-984 (b. l. 28, 48)).2) PareiÅ¡kėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, yra 6 vieno aukÅ¡to lovos) ir Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, yra 8 vieno aukÅ¡to lovos) gydytas dėl abiejų kojų venų varikozės (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 2565-1379) (b. l. 63); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-985 (b. l. 29, 49)).3) PareiÅ¡kėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d.

Režiminio korpuso Chirurgijos skyriuje, kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, yra 4 dviaukÅ¡tės lovos), turėjo įvykti kraujagyslių chirurgo konsultacijų dėl abiejų kojų venų varikozės, tačiau neįvyko dėl režiminių priežasčių (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 1502-736) (b. l. 65); atsiliepimÄ (b. l. 11–13, 31–34); pažymÄ Nr. BD-983 (b. l. 30, 50)).Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes R. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn.Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas LAVL buvo iÅ¡ viso 15 parų. Ä®vertinus Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 3, Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 3 bei Nr. 4, taip pat Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 29 plotus bei jose esančių lovų skaičių (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktÄ ), darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje įstaigoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai.Nors pareiÅ¡kėjas taip pat atkreipė dėmesį, kas nurodytose palatose yra pelėsio, tačiau teismas tokių duomenų nenustatė.4. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl pažeidimų nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.4.1.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LAVL palatose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl LAVL kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.4.2. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas patalpose, kuriose nebuvo iÅ¡laikyti teisės aktuose nustatyti ploto reikalavimai, o atsakovei neįrodžius, jog patalpos nebuvo perpildytos, negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (pareiÅ¡kėjas R.

G. LAVL 15 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

– 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimÄ Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimÄ Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)), bei gyvenimo sÄ lygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat įvertinęs kompleksiÅ¡kai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų bÅ«klę), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 140 eurų, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos LAVL.

Teismo vertinimu, didesnės negu 140 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (su pertraukomis) nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. liepos 28 d.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Ernestas Spruogis