2018-12-18 Nr. AB-23388-3-61-3-02913-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-860-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02913-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 29 d. gautas pareiškėjo E. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 26 d. atskirasis skundas „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties“, kuriame pareiškėjas prašė: 1) atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos suklaidinimo pratęsti visus pareiškėjo skundų dėl žalos atlyginimo dėl pareigūnų veiksmų terminus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą 2018 m. spalio 26 d. atskirajam skundui paduoti netenkino. Atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. atskirąjį skundą.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo ir 2018 m. spalio 16 d. prašymo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi: atskirajame skunde nurodyta, kad šis teikiamas dėl teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties. Be to, teismas pažymėjo, kad atskirojo skundo dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo klausimas teismo yra išspręstas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. nutartį gavo 2018 m. spalio 11 d., o atskirąjį skundą dėl šios nutarties teismui išsiuntė 2018 m. spalio 26 d. (b. l. 34).

Teismas vadovavosi ABTĮ 151 straipsniu, 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, yra neįgalus asmuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. sunkiai sirgo, iki šiol gydosi bei atlieka įvairius tyrimus.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (teisinio išsilavinimo neturėjimas, neįgalumas (b. l. 30) nėra tokios, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs laiku, t. y. iki 2018 m. spalio 18 d., teismui išsiųsti atskirąjį skundą dėl 2018 m. spalio 5 d. nutarties. Nors gydymasis ir liga yra rimta ir svarbi priežastis, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė papildomų įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 26 d. sunkiai sirgo ar gydėsi.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl nurodė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Dėl to atskirąjį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas E. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį, atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo rugsėjo 5 d. nutarties padavimo terminą dėl svarbių priežasčių ir vadovaujantis in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu.

Atskirajame skunde nurodo, kad laišką su atskiruoju skundu išsiuntė paskutinę atskirojo skundo padavimo dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., pašto darbuotoja galimai per klaidą uždėjo ant voko kitos dienos datą, nes laišką pareiškėjas atnešė ir už jį sumokėjo darbo dienos pabaigoje. Prideda tai patvirtinančius K. D. paaiškinimus. Pareiškėjas akcentuoja, kad atskirojo skundo padavimo laikotarpiu stipriai sirgo, dėl ko negalėjo pasikonsultuoti su teisininkais ir geriau paruošti atskirojo skundo. Po vartotų antibiotikų, aukštos temperatūros, vėliau praradęs sąmonę poliklinikoje, dar ilgai jautėsi silpnai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą 2018 m. spalio 26 d. atskirajam skundui paduoti netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį gavo 2018 m. spalio 11 d., o atskirąjį skundą dėl šios nutarties teismui išsiuntė 2018 m. spalio 26 d. (b. l. 34), t. y. praleidęs ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-694-602/2018).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodo, jog terminas praleistas dėl ligos – po vartotų antibiotikų, aukštos temperatūros, vėliau praradęs sąmonę poliklinikoje, pareiškėjas dar ilgai jautėsi silpnai.

Pažymėtina, kad fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį gavo 2018 m. spalio 11 d., o atskirąjį skundą dėl šios nutarties teismui išsiuntė 2018 m. spalio 26 d., t. y. terminą atskirajam skundui paduoti praleidęs 8 dienas. Nors pareiškėjas nurodo, kad sirgo, tačiau jo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog būtent laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 26 d. pareiškėjas sunkiai sirgo ir kad prašyme nurodytos ligos (negalavimai) buvo tokio pobūdžio, jog apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas teises. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo nurodyta priežastis, kad jis terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl ligos, negali būti vertinama kaip pakankama priežastis atnaujinti praleistą terminą, įvertinus ir tai, kad pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai. Nesant duomenų apie objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam atskirojo skundo padavimo terminui atnaujinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo rugsėjo 5 d. nutarties padavimo termino praleidimo nėra susiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 26 d. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas priimtas dėl pareiškėjo kreipimosi, prašant dėl galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip buvo akcentuota ir minėtame atsakovo sprendime, jis neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė