02b8a54b-ebff-4d37-a052-3410cd239dba · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-1500-1083/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23009-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorui Broniui Å iaudiniui, gynėjui advokatui Manvydui Å ivickui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ten pat), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, iÅ¡situokusi, turinti specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį nustatė:

1. R. B. 2018 m. gegužės 16 d., apie 15.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (2018 m. gegužės 16 d. 15.34 val. alkoholio matuokliu jai nustatytas 2,85 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. gegužės 23 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jos kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,72 ‰).

2. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 2.1. Kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. popietę ji kartu su savo sugyventiniu buvo pas kaimynę, Å¡ventė pastarosios sÅ«naus sugrįžimÄ iÅ¡ užsienio. Tuo metu ji vartojo alkoholį – gėrė vynÄ , o taip pat, jos supratimu, kažkokiÄ stipriÄ degtinę. Jiems bebÅ«nant pas kaimynę, jos sugyventiniui į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino kažkokia moteris ir pranešė, kad jo mama, gyvenanti (duomenys neskelbtini) gatvėje ir turinti psichikos sutrikimų, vaikÅ¡tinėja po jos gyvenamÄ jį mikrorajonÄ .

Po trečio skambučio sugyventiniui ji pasiėmė savo automobilio raktelius ir kartu su sugyventiniu automobiliu iÅ¡važiavo ieÅ¡koti jo mamos. Automobilį vairavo ji. Tuo metu jautėsi apsvaigusi ir suprato, kad dėl apsvaigimo vairuoti automobilio ji negali, tačiau vis tiek automobilį vairavo. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę jie sugyventinio mamÄ surado jos namuose. Sugyventinis su savo mama liko pastarosios namuose, o ji sėdo už automobilio vairo ir važiavo link savo namų. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jos vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nės, kurios patikrino jos girtumÄ ir nustatė sunkų jos girtumÄ .

Dėl savo veikos gailisi, jÄ vertina labai blogai. PraÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jos laiduotoja paskirti mamÄ V. D.. 2.2. Ä®rodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jÄ nutrauktas, nes kaltinamoji R. B. prisipažino esanti kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji ir jos gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2.3.

BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡vardinti: tarnybiniai praneÅ¡imai (5, 7, 15–16 b. l.), apžiÅ«ros protokolas (8–11 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (12 b. l.), praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis (17–22 b. l.), duomenys apie transporto priemonę (23 b. l.), VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio rinkos kainÄ Lietuvoje (24 b. l.) (Å¡i pažyma prokuroro praÅ¡ymu perkaityta visa), liudytojos R. A. apklausos protokolas (26–27 b. l.), liudytojos G.

K. apklausos protokolas (29–30 b. l.), liudytojos V. D. apklausos protokolas (33–34 b. l.), specialisto iÅ¡vada (37 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas (38 b. l.), kaltinamÄ jÄ R. B. charakterizuojantys duomenys (40–44, 47, 53–56, 97 b. l.), kaltinamosios R. B. apklausos protokolas (64, 70 b. l.), įtariamojo laikino sulaikymo ir paleidimo į laisvę protokolai (73, 75 b. l.), nutarimo skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti protokolas (76–77 b. l.), nutarimo skirti kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ protokolas ir pažyma apie dokumento paėmimÄ (79–80, 82, 84 b. l.), į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiÅ«ros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiÅ«ros talonas (85–86 b. l.), kaltinamosios R.

B. ir liudytojos V. D. praÅ¡ymai dėl kaltinamosios R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (93–95 b. l.), liudytojÄ V. D. charakterizuojantys duomenys (98–99 b. l.). 2.4. IÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiÅ¡ko prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji R.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. 2.5. Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 3.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. B. ir jos mama V. D. pateikė praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ pagal laidavimÄ mamos V. D. atsakomybei (93–96 b. l.). 3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga – laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. 3.3.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. ir laiduotoja V. D. savo praÅ¡ymus palaikė. Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su savo mama yra labai artima, jos bendrauja kasdien ir mama jai darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Laiduotoja V. D. nurodė, kad sutinka bÅ«ti savo dukters laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka bausta, santykiai su dukra yra labai geri ir glaudÅ«s, dukra atsižvelgia į jos nuomonę, tik padariusi nusikalstamÄ veikÄ dukra iÅ¡kart paskambino jai pasiguosti dėl to.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ už smulkų nusižengimÄ (paskirtÄ nuobaudÄ sumokėjo nedelsdama) (98–99 b. l.). Å ios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios mamos V. D. galimybe bÅ«ti laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo dukrai – kaltinamajai R. B.. 3.4. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras sutiko su kaltinamosios ir laiduotojos praÅ¡ymais, prašė atleisti kaltinamÄ jÄ R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 3.5.

Kaltinamoji R. B. nuo pat pirmosios apklausos savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, ji visas įvykio aplinkybes iÅ¡dėstė nuosekliai ir iÅ¡samiai bei gailėjosi dėl savo poelgio (64, 70 b. l.). TÄ patį ji padarė ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir ji gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Be to, kaltinamoji R. B. anksčiau neteista, nusikalto pirmÄ kartÄ (43–44 b. l.). Nusikalstama veika kaltinamoji R. B. žalos niekam nepadarė. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji R.

B. dirba, darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, kaip komunikabili, darbÅ¡ti, pareiginga, korektiÅ¡ka darbuotoja, laiku ir atsakingai atliekanti jai paskirtas užduotis (55, 97 b. l.), per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebausta (54 b. l.). Visos Å¡ios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtÄ pagrindÄ manyti, kad kaltinamoji R. B. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. 3.6. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes (kaltinamoji R. B. nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, žalos niekam nepadarė, dirba, charakterizuojama teigiamai, laiduotoja V.

D. sutinka laiduoti už kaltinamÄ jÄ , nėra pagrindo abejoti ir nepasitikėti V. D., kaip laiduotoja ir yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji R. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų) teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju galima kaltinamÄ jÄ R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jÄ pagal laidavimÄ laiduotojos V. D. atsakomybei be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). 3.7.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė laidavimÄ taikyti 2 metų laikotarpiui, gynėjas šį terminÄ prašė sutrumpinti iki 1 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kaltinamajai R. B. nustatytÄ girtumo laipsnį (jai nustatytas sunkus girtumas), į jos padarytos veikos pavojingumÄ (kaltinamoji, bÅ«dama sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio, Å¡viesiu paros metu, kuomet automobilių eismas mieste pakankamai intensyvus, vairavo automobilį mieste pakankamai didelį atstumÄ ), o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jÄ taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , teismas laidavimo terminÄ nustato 2 metams.

4. Dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones 4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtÄ priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus. 4.2.

Šiuo atveju kaltinamoji R. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas sunkus girtumas. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių šios nusikalstamos veikos pasekmių. Praeityje ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi.

NusikalstamÄ veikÄ ji padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamosios R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajai R. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

5. Dėl automobilio konfiskavimo 5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo. 5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas.

Pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). 5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas.

Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). 5.4.

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. nurodė, kad nors automobilis registruotas jos vardu, Å¡iuo automobiliu taip pat naudojasi jos sugyventinis, automobilis naudojamas jų abiejų poreikiams tenkinti, sugyventinis savo automobilio neturi. IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad kaltinamosios R. B. sugyventinio mama turi rimtų sveikatos sutrikimų, todėl automobilis yra bÅ«tinas skubiam nuvykimui pas jÄ .

Å iuo konkrečiu atveju konfiskavus automobilį, be kita ko, nukentėtų kitų, su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusių asmenų interesai. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju konfiskuoti kaltinamosios R. B. automobilį netikslinga, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamosios R. B. automobilis grÄ Å¾inamas kaltinamajai, o iÅ¡ kaltinamosios, panaudojusios minėtÄ automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, valstybei iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma – 1330 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

6. Dėl kitų klausimų 6.1. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajai R. B. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (76–77, 79–80, 82, 84 b. l.), panaikinamos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) vykdančiai institucijai – VÄ® „Regitra“. 6.2. Byloje esantys automobilio dokumentai – registracijos liudijimas ir techninės apžiÅ«ros talonas (85–86 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inami automobilio savininkei – kaltinamajai R.

B.. 6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamosios R. B. į valstybės pajamas iÅ¡ieÅ¡komos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidos (36,30 Eur už nuvežimÄ ir po 0,28 Eur už kiekvienÄ saugojimo dienÄ , skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 16 d.) (17–22 b. l.) bei 3,80 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia:

R. B., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojos V. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. B. valstybei iÅ¡ieÅ¡koti automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1330 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt) eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus: - R. B. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , panaikinti; - vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) vykdančiai institucijai – VÄ® „Regitra“;

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. B. grÄ Å¾inti: - automobilį (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ UAB (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje; - automobilio dokumentus – registracijos liudijimÄ ir techninės apžiÅ«ros talonÄ . Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. B. į valstybės pajamas: - automobilio (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas (36,30 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 30 ct) už nuvežimÄ ir po 0,28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis ct) už kiekvienÄ saugojimo dienÄ , skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 16 d.); - 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti R. B., kad tuo atveju, jeigu ji, bÅ«dama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti panaikintas ir gali bÅ«ti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai V. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas