2022-03-02 Nr. AB-5015-3-61-3-05273-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-121-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05273-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę (toliau – ir Generalinė prokurorė) ginti pareiškėjo pažeistas teises skunduose nurodytų neteisėtų veiksmų pagrindu: 1.1) dėl tvenkinio dambos ir užtvankos nuniokojimo, pievų ištrypimo, kelio sugadinimo; 1.2) dėl Nacionalinės žemės tarnybos įvykdyto mamos V. N. dalies žemės nusavinimo apgaule; 1.3) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atlikto sklypelių ženklinimo ir melavimo teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1512-189/2018; 1.4) dėl NŽT melavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-1347-602/2010, Nr. I-5918-815/2020, Nr. I2-1285-809/2021; 1.5) dėl nelegalaus riboženklio pastatymo; 2) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) priteisti 38 100 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės neteisėtų veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. skundu-pranešimu kreipėsi į Generalinę prokurorę pranešdamas apie, jo nuomone, akivaizdžius pareigūnų, prokuroro, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir NŽT nusikalstamus veiksmus. Šio skundo pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2021 m. spalio 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 2 d. skundu-pranešimu kreipėsi į Generalinę prokurorę, kuriame išdėstė nesutikimą dėl 2021 m. spalio 28 d. nutarimo atsisakyti pridėti ikiteisminį tyrimą ir jo skundo persiuntimo nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2021 m. lapkričio 14 d. skunde-pranešime Generalinei prokurorei pareiškėjas nurodė, kad Generalinės prokuratūros Operatyvinės veiklos ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras sukčiauja, tyčia vilkina pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, todėl Generalinės prokurorės prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto prokuroro, NŽT ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nusikalstamų veiksmų. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kreipimųsi į Generalinę prokuratūrą turinį ir juose suformuluotus reikalavimus, teismas sprendė, kad pareiškėjo pirmasis skundo reikalavimas siejamas būtent su Generalinės prokuratūros / Generalinės prokurorės veiksmais, susijusiais su pareiškėjo inicijuojamų ikiteisminių tyrimo nepradėjimu dėl, pareiškėjo nuomone, padarytų ir pranešimuose-skunduose nurodytų nusikalstamų veiksmų. Taigi ginčas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti ginti jo teises, susiję su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne su viešojo administravimo subjekto funkcijomis, todėl šis reikalavimas nėra priskirtinas administraciniam teismui.

Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą teismas nurodė, jog žalą pareiškėjas kildina iš jau aptartų Generalinės prokurorės procesinių veiksmų, nepradedant pareiškėjo inicijuojamų ikiteisminių tyrimų. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Pareiškėjas neturtinę bei turtinę žalą kildina iš Generalinės prokurorės procesinių veiksmų, kurie pagal ABTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą nelaikytini veiksmais, atliekamais viešojo administravimo srityje, todėl teismas atsisakė priimti ir antrąjį skundo reikalavimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad bylose, nagrinėjamose ABTĮ nustatyta tvarka, teismas nesprendžia valstybės mokamo advokato skyrimo klausimo. Pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba turėtų savarankiškai kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar jo skyrių.

III. Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir nurodyti teismui spręsti skundo priėmimo klausimą ABTĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu, teismo atsisakymas priimti skundą grįstas klaidingu jo nurodytų faktų ir faktinių aplinkybių vertinimu bei teisės aktų normų aiškinimu ir taikymu, yra šališkas ir užkerta kelią bylos dėl Generalinės prokurorės vilkinimo ginti pareiškėjo pažeistas teises ir teisėtus interesu nagrinėjimui.

Apie prokurorų neteisėtus veiksmus pareiškėjas pranešė Generalinei prokurorei, kuri nereagavo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 169 straipsnį bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Generalinė prokurorė skundus-pranešimus dėl prokurorų neteisėtų veiksmų persiuntė prokurorams, neturintiems teisinių įgaliojimų atlikti procesinius veiksmus. Nei policijos pareigūnai, nei prokurorai, išskyrus R. B., BPK nustatytų procesinių veiksmų neatliko. Generalinės prokurorės pavaduotojas, atsisakydamas pradėti ikiteisminius tyrimus, pažeidė Konstitucijos 30 ir 118 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareiškėjo teises.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal ABTĮ 22 straipsnį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Taigi, teismas negalėjo atsisakyti priimti skundą vien dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, konstatavo, kad jo keliamas ginčas nepriskirtinas viešojo administravimo sričiai, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, buvo šališkas, Generalinės prokurorės neveikimas pažeidžia to teises ir teisėtus interesus, be to, ABTĮ nenumato pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas ir žalos, kildinamos iš tokių veiksmų, priteisimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Generalinę prokurorę ginti jo pažeistas teises ir iš to prašomos žalos priteisimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, kadangi susijęs ne su viešuoju administravimu, bet veiksmais, atliekamais baudžiamojo proceso tvarka. Prašomą atlyginti žalą pareiškėjas kildina iš prokuratūros veiksmų, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus.

Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, ir suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas), matyti, kad pareiškėjas teikia skundą ne dėl viešojo administravimo veiklų. Skundo argumentacija ir suformuluoti reikalavimai leidžia daryti išvadą, kad siekiama inicijuoti bylą administraciniame teisme dėl veiklų, priskirtinų Generaliniam prokurorei dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Generalinės prokurorės neturtinės žalos atlyginimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019). Taigi su ikiteisminiu tyrimu susijusiais veiksmais / neveikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus).

Pareiškėjo teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų jau minėto EŽTT praktikoje nurodyto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra siejami su teismo priimtais pareiškėjui nepalankiais procesiniais veiksmais. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, išaiškino, į kokias institucijas pareiškėjas gali kreiptis, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė