2022-04-06 Nr. AB-8815-3-61-3-05084-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1908-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05084-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. K. A. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S37140 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento sudarytos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2306 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl politinių priežasčių ir grėsmės gyvybei. Pareiškėjo kilmės valstybėje yra diktatūra, rinkimų balsai klastojami, žmonės persekiojami, dažnai vyksta manifestacijos. Pareiškėjas dalyvavo opozicijos judėjime ir manifestacijose prieš prezidentą ir esamą valdžią. 2017 m. rugpjūčio 17-21 d. dalyvavo manifestacijose, po dalyvavimo, 2017 m. rugpjūčio 23 d., policija įsiveržė į pareiškėjo namus ir jį stipriai sumušė. Po manifestacijų, 2019 m. vasario 5 d., pareiškėjas nuėjo į pliažą ir ten sutiktas draugas pasakė nebegrįžti namo, nes policija areštavo kartu manifestacijoje dalyvavusius draugus. Pareiškėjas sulaukdavo grasinimų, jo močiutei atnešė pranešimą, kad pareiškėjas yra ieškomas.

2.2. Pareiškėjas nuoširdžiai ir nuosekliai pasakojo savo istoriją ir biografijos faktus. Atsakovo rinkta informacija apie kilmės valstybę nebuvo susijusi su jo pasakojimu ir nurodytais faktais. Dėl šios priežasties atsakovo tyrimas ir priimtas Sprendimas neišsamus, naudota informacija apie kilmės valstybę nesusijusi su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį argumentai iš esmės liko neištirti ir individualiai neįvertinti kilmės valstybės kontekste.

2.3. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, jo dalyvavimas opoziciniuose judėjimuose didžiąja dalimi apsiribojo dalyvavimu manifestacijose. Pareiškėjo vertinimu, svarbu yra tai, kokias savybes ir statusą jam priskiria persekiotojas. Pareiškėjas praeityje yra susidūręs su prievarta ir smurtu dėl dalyvavimo manifestacijose, todėl jam turėjo būti suteiktas prieglobstis dėl politinių įsitikinimų ir persekiojimo. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, todėl turėjo būti suteikta papildoma apsauga pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio nuostatas.

2.4. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad turėtų būti taikomos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimtinės aplinkybės.

2.5. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nebuvo užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami per labai trumpą laiką, sutrumpintas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.6. Migracijos departamentas, nusprendęs pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, pažeidė jo teisę savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. nesudarė galimybės pačiam savanoriškai išvykti. Be to, atmetus pareiškėjo prieglobsčio prašymą, negali būti pakankamas pagrindas taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Todėl 5 metų draudimo atvykti laikotarpis taikomas išimties atveju, kai yra ypatingos užsieniečio atžvilgiu aplinkybės. Konkrečioje byloje dėl ankščiau nurodytų priežasčių, jų nėra. Sprendžiant dėl išsiuntimo taikymo turi būti teikiama pirmenybė savanoriškam grįžimui, kaip numato Direktyva 2008/115/EB. Mano, kad nustatytas išsiuntimas ir draudimo atvykti terminas yra neproporcingi pareiškėjo atžvilgiu, todėl turi būti peržiūrėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, buvo abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio, prieštaringas (painiojosi datose, kada vyko manifestacijos, nelabai suprato kokiose manifestacijose dalyvavo ir kam buvo skirtos manifestacijos; pasakodamas apie tariamą policijos paiešką, iš pradžių nurodė, kad po 2019 m. sausio manifestacijų mokėsi, gyveno ir niekas jo neieškojo, tik kartais sulaukdavo grasinimų iš kvartalo seniūno, o vėliau jau aiškino, kad po išvykimo močiutė gavo raštą, tačiau yra beraštė ir negali jam išsiųsti; taip pat nurodė, kad duomenų bazėje tarp paieškomų asmenų matė savo pavardę, tačiau, paprašius patikslinti, kokioje duomenų bazėje, paaiškinti negalėjo. Be to, pareiškėjo pasakojimas nebuvo patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais (pareiškėjas nepateikė nei močiutei tariamai siųsto raštelio, nei nurodė duomenų bazę, kurioje matė duomenis apie savo paskelbtą paiešką, taip pat nepateikė jokių dokumentų nei apie savo tariamą dalyvavimą demonstracijose, nei apie tariamą sulaikymą, nei apie tariamą paiešką).

4.2. Pareiškėjui apklausos metu buvo nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo jis gali atsiųsti visus turimus dokumentus, tačiau jokių dokumentų nei iki Sprendimo priėmimo, nei kartu su skundu Komisijai, nei kartu su skundu teismui pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją apie 2017 m. ir 2019 m. vykusias demonstracijas. Todėl, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, kurie buvo abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės šalies, pagrįstai įvertintas kritiškai ir savaime nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą.

4.3. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą ir vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie jo dalyvavimą demonstracijose, surinko kilmės valstybės informaciją tiek apie 2017 m., tiek apie 2019 m. vykusius protestus, jų priežastis, įvykius po protestų ir įvertino šią informaciją pareiškėjo pasakojimo, kuris nebuvo paremtas jokiais įrodymais, kontekste. Pažymėjo, kad prieglobstis nėra „kompensacija“ už praeityje patirtą persekiojimą, t. y. apsauga, kuri suteikiama nuo ateityje asmeniui kilmės valstybėje kylančių grėsmių dėl jo individualių savybių. Migracijos departamentas pagrįstai surinko naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybėje vykstančias demonstracijas ir su tuo susijusius demonstracijose dalyvavusių asmenų atžvilgiu vykdomus veiksmus, t. y. įvertino, ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus grįžimo į kilmės valstybę atveju yra visiškai pagrįsta. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, opozicinių partijų nariai buvo areštuojami 2020 m. balandžio mėn., kilus protestų bangai po 2020 m. vasario 22 d. prezidento rinkimų, tačiau pareiškėjo tuo metu šalyje jau nebuvo. Iš viso 2020 m. balandžio mėn. buvo suimtas 51 aktyvistas ir opozicinių partijų lyderiai. Visi suimti protestų metu žmonės buvo paleisti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tyrimo metu nenustatyta faktų apie šiuo metu opozicinių partijų narių persekiojimą ar naujus sulaikymus. Remiantis tarptautinių organizacijų ataskaitomis, 2020 m. dauguma sulaikymų bei pernelyg didelės jėgos valstybinių saugumo pajėgų panaudojimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties ir komendanto valandos vykdymu suvaldant koronaviruso pandemiją.

4.4. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės valstybės informacija jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina, o tokie teiginiai vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, pareiškėjo daromos hipotetinės prielaidos, paremtos jo subjektyviomis prielaidomis. Migracijos departamentui surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta faktų apie šiuo metu opozicinių partijų narių persekiojimą ar naujus sulaikymus. Jokios aktualios kilmės valstybės informacijos, galinčios paneigti šias išvadas, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.5. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitiko papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

4.6. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus Sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

4.7. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir remdamasis byloje pateiktais duomenimis, pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog apklausos metu pareiškėjas pagrindine išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimi nurodė smurtą (vykusį iš pareigūnų pusės), baimę būti nužudytam. Pareiškėjas teigė, kad grėsmė kyla dėl dalyvavimo protesto demonstracijose, 2017 m. rugpjūčio 23 d. policija įsiveržė į jo namus, jis buvo stipriai sumuštas, ilgai gydėsi, 2019 m. vasario 5 d. paplūdimyje draugas pasakė nebegrįžti namo, nes policija areštavo kartu dalyvavusius manifestacijoje draugus. Pareiškėjas mokėsi, gyveno įprastą gyvenimą, niekas jo neieškojo, tačiau sulaukdavo grasinimų iš kvartalo, kuriame jis gyveno, vadovo (seniūno). Pareiškėjas iš šalies išvyko 2019 m., kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur sužinojo, kad per (duomenys neskelbtini) galima patekti į Europą.

7. Iš į bylą pateiktos kilmės valstybės informacijos teismas nustatė, kad 2017 m. pareiškėjo kilmės šalyje vyko opozicijos narių protestai, valdžia nepagrįstai naudodavo per didelę jėgą. 2020 m. po prezidento rinkimų vėl vyko protestai, opozicinių partijų nariai buvo areštuojami, tačiau pareiškėjo tuo metu šalyje nebuvo. Iš viso 2020 m. balandžio mėn. buvo suimtas 51 aktyvistas (įskaitant ir opozicinių partijų lyderius), tačiau visi suimti žmonės buvo paleisti iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tyrimo metu nenustatyta faktų apie šiuo metu opozicinių partijų narių persekiojimą ar naujus sulaikymus. Remiantis tarptautinių organizacijų ataskaitomis, 2020 m. dauguma sulaikymų bei pernelyg didelės jėgos valstybinių saugumo pajėgų panaudojimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties ir komendanto valandos vykdymu suvaldant koronaviruso pandemiją.

8. Įvertinęs pareiškėjo teiktus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, dalyvavimas opoziciniuose judėjimuose didžiąja dalimi apsiribojo dalyvavimu manifestacijose. Pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktūs, nedetalūs, bendro pobūdžio. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, o paaiškinimai apie įvykius, paskatinusius išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protesto akcijose, yra bendro pobūdžio, neišsamūs. Be to, pareiškėjas teigė, kad iš kilmės šalies išvyko 2019 m., kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur sužinojo, kad per (duomenys neskelbtini) galima lengvai patekti į Europą. Siekdamas pagrįsti savo prašymą, pareiškėjas referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie įvykius kilmės šalyje ir akivaizdžiai painiojosi tarp datų ir įvykių. Pareiškėjo paaiškinimai nėra nei pagrįsti kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandūs, nelaikytini patikimais, patvirtinančiais pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Teismo vertinimu, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Bylos medžiaga nepagrindžia tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

9. Teismas akcentavo, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, dalyvavimas partijos veikloje didžiąja dalimi apsiribojo dalyvavimu protestuose, jo paaiškinimų nuoseklumas apie įvykius neatitinka kilmės valstybės informacijos. Taigi, kaip nurodė teismas, vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie įvykius (duomenys neskelbtini), kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, matyti, kad jie neatitinka tikrovės, negali būti laikytini patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Todėl, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė teismo nelaikyta visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nesąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas priėjo prie išvados, kad prieglobsčio prašytojas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

10. Teismo vertinimu, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Todėl pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindė išvados, kad tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime nulėmė atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

11. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl įvertinus surinktą informaciją, prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta ir faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Bylos medžiaga taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas įvertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui.

12. Pareiškėjo teigimu, Komisija nepagrįstai skundo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, dėl ko nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo nagrinėjimas. Teismas pažymėjo, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio, apskundimas ikiteisminėje stadijoje vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas buvo apklaustas, savo paaiškinimus galėjo teikti apklausos metu, taip pat teismo posėdyje, todėl jo argumentai dėl teisės būti išklausytam principo pažeidimo teismo atmesti.

13. Nagrinėjamu atveju asmens prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką asmuo atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra asmens tikslas. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, tikėtina, jog atsisakius suteikti asmeniui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, asmuo gali pasislėpti. Teismas taikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė laikotarpio savanoriškai išvykti.

14. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Todėl, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Teismas pažymėjo, kad draudimo atvykti termino nustatymo argumentai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Taip pat svarbu, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Teismo vertinimu, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

15. Taigi, teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimo dėl papildomos apsaugos pagal 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo pasakojimą dėl jo persekiojimo politiniu pagrindu patvirtina kilmės šalies informacija. Pareiškėjo vertinimu, kilmės šalies informacija patvirtina jo prieglobsčio prašymo motyvus dėl persekiojimo. (Duomenys neskelbtini)valdžia netoleruoja kritikos ir į ją reaguoja represinėmis priemonėmis, persekioja opoziciją, žurnalistus, šalyje nėra užtikrinamos žodžio ir kitos pilietinės teisės ir laisvės.

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Asmenys persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl šiuo atveju atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir politinių įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei.

20. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien tik kaip ekonominės, nes gali būti sąlygotos ir kitų aplinkybių (kaimo ir genties tradicijos, religiniai įsitikinimai, policijos ir valdžios institucijų neveiklumas, nusikalstamumas ir bendrai nesaugi situacija šalyje).

21. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą r jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

27. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

31. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti (žr., pvz. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011).

33. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) tyrimą, atsižvelgė į pareiškėjo pasakojimą, kad dalyvavo manifestacijose, į Lietuvą atvyko dėl politinio persekiojimo. Vertinant pareiškėjo situaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas painiojosi tarp datų, nelabai suprato, kokiose manifestacijose dalyvavo ir kam jos buvo skirtos; pasakojimui trūko detalumo ir tikslumo; opozicinių partijų nariai buvo areštuojami 2020 m. balandžio mėnesį, kilus protestų bangai, tačiau pareiškėjo kilmės šalyje jau nebuvo; pareiškėjas nebuvo aktyviu politikos veikėju, dalyvavimas opoziciniuose judėjimuose didžiąja dalimi apsiribojo dalyvavimu manifestacijose.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimo dalis, susijusi su vykusiais protestais (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio ir neišsami, o atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad nėra nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų argumentų ir tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytoją, t. y. nėra faktinių ir individualių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, jo, kaip politinės opozicijos aktyvisto, priskyrimo padidintos rizikos grupei savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę. Pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Be to, Migracijos departamento atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, joje priimti įstatymai ir jų taikymas, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis pareiškėjo norimais aspektais. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

38. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos, įvertino, kad nėra duomenų, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyktų ginkluotas konfliktas, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

39. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento išvadoms, kad sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėtos ir pagrįstos. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką maksimaliam draudimo atvykti termino taikymui.

40. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgus į tai, jog Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento Sprendimo bei Komisijos sprendimo dalys dėl draudimo atvykti ir duomenų įvedimo į C.SIS sistemą yra keistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. A.apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo K. K. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S37140 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2306.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė