02b44a43-e6ba-45df-89f1-a3a335204bb5 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                     Â

        Civilinė byla Nr. 2-11281-253/2010

                                                                        Â

       (Proceso Nr. 2-57-3-00090-2010-9)

                                                                             Â

Procesinio sprendimo kategorijos

19.2; 116.4. (S)

                Â

                                                 Â

Â

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 25 d.

                                                                      Â

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui Algimantui Galminui, atsakovui T. D., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos

statyba“ administratoriaus įgalioto asmens ieškinį atsakovui T. D. dėl 90 543 Lt žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo

T. D. priteisti 90 543 Lt žalos atlyginimÄ . Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi UAB „Selkos statyba“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovas T. D. buvo įmonės vadovu

laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11. Savo darbo laikotarpiu jis su O. M. sudarė statybos rangos sutartį dėl darbų atlikimo name,

esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2005-03-24 atsakovas bendrovės vardu su užsakove O. M. suderino lokalinę sÄ matÄ kaip priedÄ prie rangos sutarties. SÄ matoje nurodytų darbų kaina name buvo numatyta 143 040 Lt. Statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojami UAB „Selkos statyba“ transportas, statybinės medžiagos, darbus atliko bendrovės darbuotojai. 2006-09-01 atsakovas kaip bendrovės vadovas pateikė užsakovei pažymÄ , kurioje nurodė, kad atliktų darbų name adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 108 776 Lt su PVM. 2008-01-29 Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ O. M. pagal Å¡iÄ rangos sutartį priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ pagal pažymÄ sumÄ - 90 543 Lt.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neatvykus į parengiamÄ jį teismo posėdį, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, 2010-07-20 buvo priimtas sprendimas už akių (b. l. 73-74).

2010-08-11 teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl 2010-07-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

2010-09-08 buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-20 sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, jog teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ , negali remtis civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008 priimtu sprendimu, kadangi atsakovas              T. D. nebuvo joje dalyvaujantis asmuo. Mano, jog civilinėje byloje Nr. 2-390-479/2008 ieÅ¡kovė nebuvo aktyvi, nors teismas ir buvo suteikęs galimybę teikti papildomus įrodymus, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia galimybe nepasinaudojo, priimto sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi rangos sutartis tarp UAB „Selkos statyba“ ir O. M. sudaryta 2005-03-24, sutartyje nurodyti statybos darbai užbaigti 2005-06-01. Tokiu bÅ«du sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2005-06-01 ir baigėsi 2008-06-01.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-08-25 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Selkos statyba“ bankroto bylÄ (b. l. 6). Atsakovas laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2006-10-11 ėjo UAB „Selkos statyba“ direktoriaus pareigas (b. l. 8, 37). 2005-03-24 tarp UAB „Selkos statyba“ ir O. M. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Selkos statyba“ įsipareigojo vykdyti statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovė O. M. įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti pagal pasiraÅ¡ytus įvykdytų darbų aktus, pažymÄ apie atliktų darbų vertę ir PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ( b. l. 9-11). Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-29 priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ O. M. pagal Å¡iÄ rangos sutartį priteisė 18 223 Lt. Bankrutavusios įmonės administratorius praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ pagal pažymÄ sumÄ - 90 543 Lt.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Už Å¡ių pareigų nevykdymÄ juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d.). LR Akcinių bendrovių 37 straipsnio 10 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ . Å io įstatymo 19 straipsnio

8 dalis įtvirtina bendrovės valdymo organų pareigÄ veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai.

CPK 4 straipsnis nustato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog akcinės bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „OptimalÅ«s finansai“ ieÅ¡kinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „ Previlsta“, bylos Nr. 3K-7-444/2009).

IeÅ¡kovas kaip neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo - netinkamÄ rangos sutarties sudarymÄ ,

netinkamai vykdytÄ medžiagų apskaitÄ , netinkamÄ kitų UAB „Selkos statyba“ įsipareigojimų

vykdymÄ ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieÅ¡kinį atsakovės O. M. atžvilgiu.

Su tokiais ieÅ¡kovo argumentais teismas nesutinka. Vien formalus rangos sutarties trÅ«kumas ( datos nebuvimas sutartyje, nors O. M. pripažino, jog sutartyje yra jos paraÅ¡as, pridėta civilinė byla Nr. 2-390-479/2008, b. l. 72-74) nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios. Kitų rangos sutarties sudarymo trÅ«kumų ieÅ¡kovas nenurodė. Pagal rangos sutarties nuostatas atliktų darbų aktus sustatė UAB „Selkos statyba“ darbuotojai D. L., V. A., E. K. (b. l. 28-32), o pažymÄ apie atliktų darbų vertę – atsakovas T. D. (b. l. 27). IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė CK normas, reglamentuojančias rangos sutarties sudarymÄ ir vykdymÄ . PrieÅ¡ingai, registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntus įvykdytų darbų aktus ir per

5 dienas negavus jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ O. M. (pridėta civ. byla Nr. 2-390-479/2008, b. l. 28), atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jo veiksmai yra neteisėti ar prieÅ¡ingi bendrovės interesams. Pažymėtina, kad po darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „Selkos statyba“ direktoriumi dirbo tik keletÄ mėnesių, t. y. iki 2006-10-11. Todėl po

šios datos teisę įgyvendinti rangos sutartį turėjo kitas vadovas – V. T., o po bankroto bylos iškėlimo – bankroto

administratorius. Dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas tik iÅ¡ dalies tenkino bankroto administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį O. M. atžvilgiu, nėra neteisėtų atsakovo T. D. veiksmų. PrieÅ¡ingai 2008-01-29 sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovei, t. y. UAB „Selkos statyba“, buvo sudaryta galimybė pateikti raÅ¡ytinius įrodymus apie ieÅ¡kovės turėtas faktines iÅ¡laidas, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė teismui nepateikė, tuo pačiu nevykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos, dėl ko teismas konstatavo, jog UAB „Selkos statyba“ neįrodė, jog rangos sutartis buvo vykdoma (b. l. 24-25).

Nors ieškovas nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai ir žala atsirado ir dėl to, kad vykdant darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vėlavo pagrindinių objektų, esančių Klaipėdoje, statyba, tačiau šio fakto patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė, todėl šie ieškovo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė medžiagų apskaitÄ , kadangi atsakovo vadovavimo UAB „Selkos statyba“ metu galiojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas nustatė, jog .Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko Å«kio subjekto apskaitos tarnyba (struktÅ«rinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str.). Todėl ne direktoriaus funkcija buvo tvarkyti medžiagų apskaitÄ , tÄ darė kiti asmenys. Todėl jeigu tiek ginčo objekte, tiek kituose objektuose nebuvo tinkamos medžiagų apskaitos negalima teigti, kad bÅ«tent jis yra už tai atsakingas ir turėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų nėra įrodyti. Tokiu bÅ«du tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ nėra pagrindo.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad

ieÅ¡kovas jÄ praleido ir ieÅ¡kinį atmesti ir tuo pagrindu. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovų argumentais ir mano,

kad senaties termino nepraleido.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trijų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pa­gal CK 1.127 straips­nio 1 da­lį ieš­ki­nio

se­na­ties ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da nuo tos die­nos, kai as­muo su­ži­no­jo

ar tu­rė­jo su­ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pa­žei­di­mÄ .

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti UAB, kuriÄ atstovauja teismo paskirtas administratorius. Laikytina, kad administratorius apie sandorius, prieÅ¡ingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.). UAB

„Selkos statyba“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-25 nutartimi, kuri įsiteisėjo po 7

dienų, t. y. 2008-09-02. Iš to darytina išvada, kad senaties termino eiga prasidėjo 2008-09-03, o tai reiškia, kad ieškovas senaties termino nepraleido, nes ieškinys Klaipėdos apygardos teisme gautas 2010-01-25 (b. l. 3). Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto senaties termino.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 str.

1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbÄ sumokėjo 2

420 Lt (b. l. 95-97). Tačiau pažymėtina, kad apmokėjimo dokumentuose nurodyta suma virÅ¡ija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nurodytas maksimalias galimas iÅ¡laidas. Už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ suraÅ¡ymÄ (rekomendacijų 8.4 p.), atstovavimo teisme laikÄ (rekomendacijų 8.18p.), atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , nustatytina, kad Å¡iuo atveju 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra pakankamas, atitinkamai atsakovo naudai priteistina 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį atmesti.

          Priteisti iš bankrutavusios UAB ,,Selkos statyba‘‘ T. D. 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2010-01-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

          SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                  Â

                      Albina Pupeikienė                                Â