02b3da2b-852f-46f4-9038-9b3db98ec7eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2670/2013                                         Procesinio sprendimo kategorija: 126.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. L. firmos „Alivila“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria A.

L. firmai „Alivila“ iÅ¡kelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4703-656/2013 pagal ieÅ¡kovo AS „Reverta“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos A. L. firmai „Alivila“ iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Rhenus svoris“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ A. L. firmai „Alivila“, administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“.

Nurodė, kad AB Parex bankas ir A. L. firma „Alivila“ 2008 m. sausio 25 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/809, pagal kuriÄ A. L. firmai „Alivila“ buvo suteiktas 116 000 EUR kreditas apyvartinėms lėšoms. Skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreditavimo sutartis 2010 m. liepos 16 d. buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Nuo 2010 m. liepos 31 d. buvo perleistos pradinio kreditoriaus AB Parex banko reikalavimo teisės pagal banko ir A. L. firmos „Alivila“ sudarytÄ kreditavimo sutartį su visomis užtikrinimo priemonėmis naujam kreditoriui AS Parex banka (dabar pavadinimas AS „Reverta“).

Atsakovo įsiskolinimas sudaro 136 212,34 EUR. Atsakovas buvo įspėtas, jog neatsiskaičius bus kreiptasi į teismÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo. Trečiasis asmuo UAB „Eurocom“ prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“.Trečiasis asmuo UAB „Rhenus svoris“ prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iÅ¡kėlė A.

L. firmai „Alivila“ bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovui skirti procesiniai dokumentai tris kartus siųsti ir neįteikti registracijos adresu (kuris yra ir savininko adresas), vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis laikomi įteiktais. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra galimybės nustatyti dabartinio atsakovo mokumo, kadangi A. L. firma „Alivila“ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų.

Teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo bei trečiųjų asmenų pradelstas skolas, skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui bei Valstybinės mokesčių inspekcijai, sprendė, kad A. L. firma „Alivila“ galimai atitinka nemokios įmonės kriterijus. Skirdamas bankroto administratorių, teismas lemiamais kriterijais laikė administratoriaus patirtį, užimtumÄ bylose bei įmonės buveinės vietÄ . Sprendė, kad nurodytus kriterijus labiausiai atitinka UAB „Vermosa“.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ A. L. firmai „Alivila“. Nurodo, kad įmonė vykdo veiklÄ kitu, nei registruota buveinė adresu ir kreditorius Å¡iÄ aplinkybę žinojo. Teismas apie atsakovo finansinę bÅ«klę sprendė vien tik pagal vieÅ¡ai žinomus įmonės kreditorinius įsiskolinimus, neįvertino įmonės turto.

Ä®monė yra moki, turi pakankamai turto, vykdo veiklÄ . Kadangi atsakovo teisinė forma – individuali įmonė, todėl jai nėra privalomas finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas juridinių asmenų registrui. Pagal atsakovo 2013 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, įmonės ilgalaikio turto vertė yra 1 588 221 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 402 500 Lt. Dėl ekonominės krizės įmonės veikla buvo sulėtėjusi ir atsirado sunkumų grÄ Å¾inant bankui (kreditoriui AS „Reverta“) paimtÄ paskolÄ .

Tačiau įmonės reikalavimas yra užtikrintas įmonės nekilnojamuoju turto (vertė 1 046 000 Lt) hipoteka, kreditoriaus naudai yra įkeista 376 188,88 Lt reikalavimo teisė į vienÄ iÅ¡ įmonės debitorių. Ä®monė gamina poliuretano putas aerozoliniuose flakonuose. Å iuo metu įmonės veikla atsigauna, baigiama kurti nauja, Europoje dar neužpatentuota, aukÅ¡to spaudimo įrenginiu purÅ¡kiamų poliuretano putų žaliavų gaminimo sistema. Ä®monei nėra iÅ¡kelta bylų teismuose, sÄ skaitos neareÅ¡tuotos.IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad procesiniai dokumentai buvo tinkamai siųsti atsakovui, tačiau dėl paties atsakovo kaltės nebuvo įteikti. Pažymėjo, kad į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė neatspindi realios turto vertės. Ä®keitimo metu buvusi nekilnojamojo turto vertė yra pasikeitusi ir balanse nurodyti duomenys neatitinka realios turto vertės. IeÅ¡kovas prieÅ¡ pateikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kreipėsi į UAB „Centro kubas“, kuri pateikė pažymÄ , jog 2013 m. gegužės 16 d. atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra tik 250 000 Lt.

Å iuo metu ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui sudaro 486 803,83 Lt. Teigia, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų neaiÅ¡ku, ar reikalavimo teisė į debitorių UAB „C.O.M.“ realiai egzistuoja. Atsakovas dirbtinai padidino turimo turto vertę ir sumažino pradelstų įsiskolinimų dydį, taip iÅ¡kreipdamas įmonės turto ir įsiskolinimų santykį. Nuo 2010 m. įmonė neatsiskaito su ieÅ¡kovu ir nededa pastangų grÄ Å¾inti kreditÄ gera valia, todėl mano, kad A. L. firma „Alivila“ yra nemoki.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®). Bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).Byloje kilo ginčas dėl atsakovo nemokumo nustatymo.Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Taigi, nustatant įmonės (ne)mokumÄ , esminės reikÅ¡mės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, o nustatydamas minėtus rodiklius, teismas privalo bÅ«ti aktyvus ex officio ir iÅ¡naudoti visas įmanomas galimybes jiems kuo tiksliau nustatyti.

Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų įmonės realiÄ turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės rodiklius ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2135/2013).

Sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, labai svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sÄ lygas jiems patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti nekeliant bankroto bylos ir iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, nepagrįstai rėmėsi vien tik vieÅ¡ai žinomais įsiskolinimais kreditoriams, nevertino atsakovo turimo turto. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto argumentais.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui apeliantas nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų, todėl teismas rėmėsi ieÅ¡kovo, trečiųjų asmenų pateiktais pareiÅ¡kimais, LITEKO duomenų bazės duomenimis bei pats rinko informacijÄ .

Apeliantui procesiniai dokumentai kelis kartus buvo siunčiami įmonės registracijos adresu, tačiau jų nepavyko įteikti. Dėl to teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo, neturėjo galimybės vadovautis naujausiais finansinės atskaitomybės dokumentais. Juridinių asmenų registrui šie dokumentai irgi nebuvo pateikti, kadangi individualiai įmonei finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir jų pateikimas registrui nėra privalomas (Individualių Įmonių įstatymo 9 str. 2 d.). Pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti dabartinio atsakovo mokumo.

Å ios aplinkybės nulėmė, kad įmonės nemokumas buvo nustatytas remiantis formaliais pagrindais. Todėl sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikia visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansÄ , sudarytÄ 2013 m. rugsėjo 31 d. (t. 1, b. l. 154-155). Remiantis Å¡iuo balansu A. L. firmos „Alivila“ turtas sudaro 2 117 838 Lt, iÅ¡ kurio pastatai ir statiniai – 1 046 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 402 500 Lt.

Apeliantas taip pat pateikė kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us (t. 1, b. l. 156, 157). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad A. L. firmos „Alivila“ įsiskolinimas kreditoriams, kurių skolos terminas jau suėjęs, sudaro 402 499,64 Lt. Apeliantui trys bendrovės yra skolingos 383 964,88 Lt, iÅ¡ kurių didžiausias skolininkas yra UAB „C.O.M.“ (376 188,88 Lt). Tačiau ieÅ¡kovas pažymėjo, kad jo reikalavimas apeliantui iÅ¡augo iki 486 803,83 Lt, kas reiÅ¡kia, kad apelianto pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as nėra visiÅ¡kai tikslus.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad balanse įraÅ¡yta A. L. firmai „Alivila“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė neatspindi tikrosios vertės. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad apeliantui priklausančių pastatų ir žemės sklypo, esančių Pakryžės k., Sužionių sen, Vilniaus r., vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2007-2008 metais, sudaro 433 300 Lt (t. 1, b. l. 37-39). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacinę pažymÄ , nurodyta, jog to paties nekilnojamojo turto nuomos teisės galima rinkos vertė 2013 m. gegužės 16 d. galėtų bÅ«ti 250 000 Lt (t. 1, b. l. 36).

Pastebėtina, jog iÅ¡ Å¡ios konsultacijos turinio nėra aiÅ¡ku, kieno vertė nustatoma – nuomos ar pardavimo. Be to, tokia konsultacinė iÅ¡vada neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos ir neturi juridinės galios, tad ji ir negalėtų bÅ«ti tinkamu įrodymu, pagrindžiant apelianto nekilnojamojo turto vertę. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų apie tikrÄ jÄ apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Å ios aplinkybės lemia, kad besÄ lygiÅ¡kai vadovautis pateikto balanso duomenimis nėra pagrindo, todėl jos turėtų bÅ«ti tikslinamos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.

Kaip pripažįsta pats apeliantas, įmonės finansinė padėtis po ekonominės krizės buvo pablogėjusi, tačiau dabar turi vilčių, kad įdiegus naujÄ technologijÄ , įmonės finansinė padėtis pagerės. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios įmonės finansinės padėties, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės jų įvertinti, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas turėtų aiÅ¡kintis, kokia tikroji viso atsakovo turto vertė, kiek įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsta, ar įmonė Å¡iuos įsipareigojimus mažina, kokios įmonės veiklos perspektyvos.

Atkreiptinas dėmesys, kad aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (t. 1, b. l. 176-177) apeliantas nurodė, jog turi verslo planÄ ir raÅ¡tiÅ¡kÄ banko sutikimÄ skirti lėšų naujo projekto įgyvendinimui, tačiau į bylÄ Å¡ie dokumentai nėra pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra pakankamai atskleistos.Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį galima iÅ¡siaiÅ¡kinti bankroto bylos metu iÅ¡nagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumÄ , patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumÄ , nustačius tiksliÄ realiÄ Ä¯monės turto vertę.

Teismas gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jei tam yra tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal Å¡alių pateiktus ar teismo iÅ¡reikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , įvertinant jo svarbÄ procesiniams sprendimams, kurie yra itin reikÅ¡mingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, kiekvienu atveju Å¡alių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamÄ vykdymÄ , prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklÄ , perspektyvas ir pan. turi bÅ«ti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus Å¡ioje stadijoje duomenis apie realiÄ Ä¯monės situacijÄ .

Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi realia į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne balanse įraÅ¡yta turto verte), taigi, turi bÅ«ti nustatyta reali į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisme negalima iÅ¡nagrinėti apelianto mokumo klausimo, taip pat objektyviai įvertinti, ar vienintelis tinkamas sprendimas yra faktinis įmonės paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui A. L. firmai „Alivila“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                  Alė Bukavinienė