02ae7957-2e40-4f09-b0a0-2cbb1d69aa09 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1 – 40 – 888 / 2013Teisminio proceso Nr. 1-20 – 2– 00303-2011-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.; 1.1.6.2.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; (S) 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.1.; 2.4.1.2.KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajai J.

P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 4 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., ir n u s t a t ė : kaltinamoji M. P. suklastojo dokumentÄ ir jį panaudojo:ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo savo vyro V.

P. paraÅ¡Ä , už jį pasiraÅ¡ydama 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J., kuriÄ panaudojo pateikiant 2011 m. gegužės 25 d. į Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. 2-970-540/2011.M. P. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡ esmės dalinai prisipažino ir parodė, jog jos vyras V. P. padovanojo jų namÄ , kuriame jie gyvena, savo sÅ«nui G. P.. Galvojo, kad sÅ«nus ir nukentėjusioji, kuri tuo metu buvo jos marti, juos senatvėje prižiÅ«rės. Tačiau iÅ¡irus jų santuokai, namas liko buvusiai marčiai ir prasidėjo dėl turto nesutarimai, marti pradėjo reikalauti, kad jie iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jų pačių namų, aiÅ¡kino, kad namas yra jos ir, kad jie atsidurs senelių prieglaudoje.

Pasitarusi su vyru V. P., jie nusprendė susigrÄ Å¾inti užraÅ¡ytÄ ir jų pačių bendrai statytÄ namÄ , kuriame jie gyveno visÄ gyvenimÄ . Jos vyras pasakė jai, jog reikia kreiptis į teismÄ . Kadangi V. P. sveikata labai prasta, ji susirado advokatÄ E. J.. Nuvykus pas advokatÄ , Å¡is jai paaiÅ¡kino, kad reikės pasiraÅ¡yti jos vyrui ant paruoÅ¡tų teismui dokumentų, juos jai padavė ir liepė atvažiuoti vėliau. Grįžusi į namus ji davė vyrui pasiraÅ¡yti advokato duotus dokumentus. Ant vieno lapo pasirašė jos vyras V.

P., tačiau labai prastai, todėl paprašė jos, kad ant kito lapo ji pasiraÅ¡ytų už jį. Ji pasirašė už savo vyrÄ V. P. ant atstovavimo sutarties sudarytos su advokatu E. J., kadangi jis jos labai prašė. Suprato, kad pasirašė ant atstovavimo sutarties, ir, kad pasirašė už savo vyrÄ V. P.. Kaip viskas vyko vėliau ir ar dar ant kokio dokumento ji pasirašė - neprisimena, tačiau ant ieÅ¡kinio ji nepasirašė. Šiuos dokumentus atidavė advokatui E. J., kad juos pateiktų teismui, vėliau jos vyras gavo Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ , tačiau dėl prastos sveikatos bÅ«klės jis į teismÄ nuvykęs nebuvo.

Su Vyru V. P. santuokoje gyvena jau 52 metus, sutaria gerai, ji jį slaugo.Nukentėjusioji J. P. parodė, jog kaltinamoji yra jos buvusi uoÅ¡vienė. 2002 metais ji su vyru, kaltinamosios sÅ«numi G. P., pasidalino turtÄ . Jis užsirašė sau verslÄ , o jai užrašė nekilnojamÄ jį turtÄ , namÄ kurį jam padovanojo jo tėvai V. P. ir M. P.. Po kurio laiko prasidėjus nesutarimams ji su G. P. iÅ¡siskyrė, prasidėjo teismai dėl jai užraÅ¡yto nekilnojamojo turto. Atvykus į teismÄ , jai susipažinus su civilinėje byloje esančiais dokumentais, ji pastebėjo, jog ant ieÅ¡kinio ir atstovavimo sutarties su advokatu E. J., padirbti dieduko - V.

P. paraÅ¡ai. Kad paraÅ¡ai galėjo bÅ«ti padirbti pagalvojo dėl to, jog Å¡iuose dokumentuose buvo pasiraÅ¡yta labai gražiu raÅ¡tu. Tuo tarpu V. P. sveikatos bÅ«klė yra bloga, jis yra neįgalus ir pats tų dokumentų pasiraÅ¡yti negalėjo. Todėl nusprendė kreiptis į prokuratÅ«rÄ ir praneÅ¡ti apie dokumentų klastojimÄ . V. P. ir M. P. karu gyvena apie 52 metus, sutaria gerai, jis ja pasitiki.Liudytoja V. B. parodė, jog yra V. P. gydytoja. V. P. yra daug metų ligonis, po insulto, neįgalus, jį reikia slaugyti, jis iÅ¡tisai guli lovoje, bet nėra visiÅ¡kai paralyžuotas. Jis suvokia klausimus ir yra orientuotas.

Paskutinį kartÄ pas jį lankėsi 2012 m. pavasarį. Ar jis galėjo 2011 m. ir ar gali jis pats raÅ¡yti, pasiraÅ¡yti, pasakyti negali, jo raÅ¡ančio nematė, tačiau rankas V. P. kažkiek valdo. V. P. ir jo žmonos santykiai yra geri, ji juo rÅ«pinasi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai buvo pateikti kaltinime nurodyti dokumentai: 2011 m. vasario 7 d. Kauno rajono apylinkės teismui suraÅ¡ytas ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.), 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartis, kuria  advokatui E. J. pavedama atstovauti V.

P. Kauno rajono apylinkės teisme (1 t. 57 b.l.). Kaltinamoji apklausta teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad ji pasirašė ant minėto ieškinio, tačiau patvirtino, kad ant atstovavimo sutarties už V. P. pasirašė ji pati (2 t. 5 b.l.).2012 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-2796 (11) konstatuota, jog:

1. ar 2011 m. vasario 7 d. V. P. ieÅ¡kinio „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo“ pareiÅ¡kime V. P. vardu pasirašė V. P., G. P. ar M. P. nustatyti negalima; 2. 2011 m. gegužės 19 d. advokato E. J. atstovavimo V. P. sutartyje skiltyje „Klientas“ pasirašė M. P. (1 t. 52-54 b.l.).IÅ¡ V. P. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog V. P. nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. vizitavo į namus gydytoja V. B., ligonio bÅ«klė sunki (1 t. 108-112 b.l.).             BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Å iame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo ir užtikrina tinkamÄ dokumentų apyvartÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos patikimumÄ . Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sÄ voka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008).

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam atsiranda sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytÄ dokumentÄ .

Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebÅ«tinai visa informacija turi bÅ«ti melaginga, svarbu, kad Å¡ios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam Å¡io nusikaltimo požymiui – kaltei yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad pagamindamas netikrÄ ar klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).             Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus: pačios kaltinamosios M.

P. parodymus, kuriuose ji apklausta teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog pasirašė už savo vyrÄ V. P. 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J. ir kuri buvo pateikta Kauno rajono apylinkės teismui (2 t. 4-5 b.l.), nukentėjusiosios J. P., liudytojos V. B. parodymus (2 t. 6-9 b.l.), specialisto iÅ¡vadÄ (1 t. 52-54 b.l.), apžiÅ«rėjus iÅ¡sireikalautÄ civilinę bylÄ Nr. 2-2436/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011), nustatyta, jog M. P. 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J., padirbo savo vyro V.

P. paraÅ¡Ä , pasirašė jo vardu, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir Å¡iÄ sutartį atidavė advokatui E. J., ir tokiu bÅ«du jÄ panaudojo - paleido suklastotÄ Â dokumentÄ Â Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ , pateikti jÄ Â kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu Kauno rajono apylinkės teismui. Jos vyrui V. P. dėl sunkios sveikatos bÅ«klės negalint pasiraÅ¡yti atstovavimo sutartyje, kaltinamoji M. P. galėjo kreiptis į notarÄ , kad Å¡is patvirtintų įgaliojimÄ jai atstovauti savo vyrÄ V.

P. (CK 2.137 str. - 2.138 str.) ir taip teisėtu bÅ«du atstovauti savo vyrÄ , ginant jo turtinius interesus arba galėjo pati savo vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir joje pasiraÅ¡yti, kad Å¡is gintų jos vyro interesus teisme. Tačiau kaltinamoji pasielgė neteisėtai, pasirašė pati atstovavimo sutartyje savo vyro V. P. vardu ir panaudojo jÄ pateikiant advokatui Å¡iÄ sutartį teismui ir taip pažeidžiant BK 300 str. saugomÄ ir užtikrinamÄ tinkamÄ dokumentų apyvartÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos patikimumÄ .

Atstovavimo sutartis, tai raÅ¡ytinis teisinis dokumentas, sudarytas tarp kliento ir advokato, kuriuo įtvirtinamos advokato teisės ir pareigos bei jų apimtis (CPK 57 str. 3d.) ir todėl laikytina nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalyku. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, taigi, kaltinamoji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti: ji teismui paaiÅ¡kino, jog suvokė, kad pasiraÅ¡o savo vyro vardu ant atstovimo sutarties, suvokė, kad suklastotas dokumentas (atstovavimo sutartis) bus panaudotas vėliau teisme ir norėjo taip elgtis bei veikti.

             Tokie kaltinamosios M. P. veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau, teismo nuomone, Å¡io nusikaltimo požymiai kaltinamosios veiksmuose įžiÅ«rimi tik formaliai.              Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Taigi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, bet Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.             Pagal kasacinio teismo BK 37 straipsnio taikymo praktikÄ , jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007).

Konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).             BK 300 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos sudėtis - formali, t. y. padariniai nėra bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento.

Pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, kurių sudėtis formali, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra bÅ«tinas, tačiau, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis. BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veikÄ kaip mažareikÅ¡mę pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, kurių sudėtis formali (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2012).

             Šioje byloje iÅ¡tyrus įrodymus matyti, jog kaltinamosios M. P. padarytoje veikoje yra visi BK 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji J. P. yra kaltinamosios M. P. buvusi marti. Po nukentėjusiosios ir kaltinamosios sÅ«naus G. P. santuokos nutraukimo J. P. atiteko visas kaltinamosios M. P. ir jos vyro V. P. užgyventas nekilnojamasis turtas - jų nuosavas namas, kurį jie bendrai statė ir jame visÄ laikÄ gyveno.

Šį namÄ jos sutuoktinis V. P. buvo dovanoję savo sÅ«nui G. P., tikėdamiesi, kad senatvėje jis juos su marčia prižiÅ«rės. Po G. P. ir nukentėjusiosios J. P. santuokos nutraukimo nuo 2007 m. prasidėjo civiliniai ginčai tarp G. P. ir nukentėjusiosios J. P. teismuose, dėl minėto turto ir neskundžiama LAT nutartimi visas V. P. ir M. P. turtas – jų gyvenamasis namas liko nukentėjusiajai J. P.. Po Å¡io teismo sprendimo J. P. buvo iÅ¡siuntusi raginimÄ V. P. ir M. P. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ dabar jau jai priklausančio namo, dėl ko tiek kaltinamoji, tiek jos vyras V.

P. labai iÅ¡gyveno. Nenorėdamas bÅ«ti iÅ¡kraustytas iÅ¡ savo namo V. P. nutarė ginti savo teises civilinio proceso tvarka, o bÅ«damas sunkios sveikatos ir negalėdamas pats pasiraÅ¡yti ant atstovavimo sutarties, paprašė tai padaryti savo sutuoktinės M. P.. Tai pat nustatyta, jog M. P. su vyru V. P. kartu gyvena santuokoje 52 metus, gerai sutaria, veda bendrÄ Å«kį, ji jį slaugo. Tai, kad V. P. gerai sutaria su kaltinamÄ jÄ ir ja labai pasitiki, atstovavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo ir Å¡iuo metu yra sunkios sveikatos bÅ«klės, patvirtino apklaustos nukentėjusioji J.

P. bei liudytoja – V. P. gydytoja V. B.. Taip pat iÅ¡ V. P. sveikatos istorijos įrašų matyti, jog V. P. nuo 2011 m. balandžio 28 d., 2011 m. birželio 28d. vizitavusi gydytoja V. B., nurodė, jog ligonio bÅ«klė sunki, vargina silpnumas, jis neatsikelia iÅ¡ lovos (1 t. 110 -111 b.l.). Byloje nenustatyta, jog M. P. pasiraÅ¡ydama atstovavimo sutartyje už savo sutuoktinį V. P., kuriÄ panaudojo pateikiant teismui, padarė esminės ar didelės žalos asmeniui už kurį ji pasirašė, tai yra jos sutuoktiniui V.

P. ar nukentėjusiajai J. P.. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios M. P. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga jÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Tokiu atveju, kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl padaryto nusikaltimo atleistina, taikant BK 37 str. nuostatas.             Pažymėtina ir tai, jog M.

P. taip pat buvo kaltinama tuo, jog ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo savo vyro V. P. paraÅ¡Ä , už jį pasiraÅ¡ydama 2011 m. vasario 7 d. V. P. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo“, kurį panaudojo pateikdama 2011 m. vasario 22 d. Kauno rajono apylinkės teismui. Å i kaltinimo dalis Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, kadangi iÅ¡tyrus teisiamojo posėdžio metu byloje esančius įrodymus Å¡ios aplinkybės nepasitvirtino. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios J.

P. civilinis ieÅ¡kinys (1 t. 82 b. l.), kuriuo ji praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ nusikaltimÄ padariusios M. P. 2 000 litų jai padarytÄ neturinę žalÄ . Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, jog civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir paaiÅ¡kino teismui, jog civilinį ieÅ¡kinį grindžia tuo, jog nuo 2007 metų turi vaikščioti po teismus, dėl to ji patiria daug iÅ¡laidų, mokėdama advokatams, turi nuolat atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo, darbe pasiaiÅ¡kinti, be to jai paÅ¡lijo sveikata.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieÅ¡taraujančios civilinio proceso normos. Pagal Å¡iÄ normÄ gali bÅ«ti taikomos ne tik civilinio proceso normos, bet ir Civilinis kodeksas (toliau – CK), kiti teisės aktai, neprieÅ¡taraujantys BPK.             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, tai yra kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

             Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusioji J. P. nurodo, jog jai padaryta 2 000 litų neturtinė žala, tačiau šios sumos civiliniame ieškinyje nepagrindė jokiais argumentais (1 t. 82 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji paaiškino, jog neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog jai tiek kainavo dalyvavimas teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, dėl teismo posėdžių turėjo dažnai išeiti iš darbo.

Taip pat teigė, jog dėl nuo 2007 m. besitęsiančių teisminių procesų jai paÅ¡lijo sveikata. Taigi neturtinės žalos dydį nukentėjusioji iÅ¡ esmės grindžia bendro pobÅ«džio argumentais, nurodydama visų ankstesnių teismo procesų metu patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir pasekmes, neįvardindama, kokiÄ neturtinę žalÄ patyrė bÅ«tent dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydis neįrodinėjamas, o jį nustato teismas pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Civilinės ieškovės pareiga yra pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.             Vadovaujantis CK 6.250 str. nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesukėlė realios žalos kitų asmenų interesams ir dėl aukščiau nuosprendyje išdėstytų motyvų veika pripažintina mažareikšme, turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo.

Be to, nukentėjusioji taip pat nepaaiškino, kaip jos patirti išgyvenimai įtakos jos gyvenimo kokybę ateityje. Taigi dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji nepatyrė nei fizinio, nei psichologinio smurto, nėra pateikta įrodymų ir dėl sveikatos pablogėjimo.              Kaip jau minėta aukščiau šiame nuosprendyje, šioje byloje nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek ir pati nukentėjusioji. Nesutarimai prasidėjo po nukentėjusiosios J.

P. ir kaltinamosios sÅ«naus G. P. santuokos nutraukimo, prasidėjus ginčams dėl kaltinamajai ir jos sutuoktiniui anksčiau priklausiusio nekilnojamojo turto. Nukentėjusioji ir kaltinamosios buvęs sutuoktinis G. P. Å¡iuos ginčus sprendžia nuo 2007 metų teismuose civilinio proceso tvarka, dėl ko, kaip nurodė nukentėjusioji, ji patyrė daug iÅ¡laidų ir prarado sveikatÄ . Dėl Å¡ių pasekmių ji labiausiai kaltina savo buvusį sutuoktinį G. P. (2 t. 6 - 8 b. l.).Atsižvelgiant į tai, jog J.

P. neturtinės žalos dydį pagrindė tik bendro pobÅ«džio argumentais, nesusijusiais su nagrinėjama baudžiamÄ jÄ byla, nenurodė, kokia konkreti žala jai buvo padaryta dėl kaltinamosios M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., teismo nuomone nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, ir todėl atmestinas. Dėl daiktų (dokumentų), turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.) ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartis (1 t. 57 b.l.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1 – 40 – 888/2013 (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

IÅ¡sireikalauta apžiÅ«rai civilinė byla Nr. 2 – 2436 – 475/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina Kauno apylinkės teismui. n u s p r e n d ž i a : M. P. vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleisti dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir šiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.M. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiosios J.

P. civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atmesti. Daiktus (dokumentus), turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.) ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį (1 t. 57 b.l.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-888/2013. IÅ¡sireikalautÄ apžiÅ«rai civilinę bylÄ Nr.2-2436-475/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Kauno apylinkės teismui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja        Laima Šeputienė