Legislator Case Law & Legislation
2018-11-06 Nr. AB-19912-3-61-3-01471-2018-7 AI generated

2018-11-06 Nr. AB-19912-3-61-3-01471-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-11-06 Nr. AB-19912-3-61-3-01471-2018-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui V. I. dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-11-06 Nr. AB-19912-3-61-3-01471-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BR6-229 „Dėl mokėtinos išmokos sumų ir taikomų sankcijų“ dalis dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) ir Agentūra įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo V. I. 2015 m. paraiškos dalį pagal Priemonę (parama už daugiametes žoles) bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-750-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui V. I. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BR6-229 „Dėl mokėtinos išmokos sumų ir taikomų sankcijų“ dalis dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė) ir Agentūra įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo V. I. 2015 m. paraiškos dalį pagal Priemonę (parama už daugiametes žoles) bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Pareiškėjas V. I. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 330 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė maksimaliai sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo V. I. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 641 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai pateikė skundą, kuriame prašė: 1) Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimą „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-229; 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktą 2015 m. birželio 15 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką. Komisija 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 3R-134(AG-89/07) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimo „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-229 dalį dėl kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (daugiametės žolės ekologiniam) (paramos lentelės Eil. Nr. 7 bei dalį 2.2. Priemonė (daugiametės žolės ekologiniam)); 2) įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjui 2015 m. birželio 15 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos Nr. 15-1005519387 dalį pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, parama už daugiametes žoles. Vilniaus apygardos administraciniam teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Komisijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 3R-134 ( AG-89/07 ) paliko nepakeistą, taigi iš esmės sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę reikalauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija patenkino tik dalį pareiškėjo skundo reikalavimų. Įvertinęs pareiškėjo skundo, Agentūros sprendimo ir Komisijos sprendimo turinį, teismas sprendė, kad Komisija patenkino 70 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais dydžiais, pažymėjo, jog už skundo parengimą ir pateikimą maksimaliai gali būti priteista 2 127 Eur, o pareiškėjas prašė 300 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjo reikalavimų, priteisė 210 Eur pareiškėjo naudai.

Dėl pasirengimo ir atstovavimo Komisijos posėdyje teismas nurodė, kad tai užtruko 4,12 val., maksimaliai gali būti priteisiama 350,53 Eur, todėl šią sumą sumažinęs 30 proc., pirmosios instancijos teismas už pasirengimą posėdžiui Komisijoje ir dalyvavimą posėdyje pareiškėjui priteisė 231 Eur.

Už atsiliepimo teismui parengimą, įrodymų surinkimą ir sukomplektavimą pareiškėjas prašė priteisti 1 700 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui už atsiliepimo teismui parengimą ir pateikimą maksimaliai gali būti priteista 2 212 Eur. Tačiau pareiškėjo atstovas dėl Agentūros 2018 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. BR6-229 rengė skundą Komisijai, o atsiliepime nepateikė naujų įrodymų ar svarbių naujų argumentų, kurių nebuvo aptaręs skunde Komisijai, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo atstovas jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga, išanalizavęs situacija bei teisinę bazę ir tai padėjo rengiant atsiliepimą. Be to, skundas Komisijai ir atsiliepimas teismui savo turiniu iš esmės sutapo. Atsižvelgęs tai, kad už atsiliepimo teismui parengimą prašoma priteisti sumą (1 700 Eur) yra per didelė, šią sumą teismas sumažino iki 200 Eur.

Atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių pobūdį, įvertinęs specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią gynybą, pasirengimą Komisijos posėdžiui ir atstovavimą jame, atsiliepimo į skundą teismui parengimą ir pateikimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog priteistina 641 Eur suma yra adekvati.

III. Pareiškėjas V. I. atskirajame skunde prašo apkeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir visiškai patenkinti pareiškėjo V. I. 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymo dalį dėl 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo teismui parengimą.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjo prašomą 1 700 Eur sumą už atsiliepimo teismui parengimą iki 200 Eur. Jis negali būti finansiškai baudžiamas už tai, kad pasirinko ginčą spręsti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje priteisimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.1 punktą. Vadovaujantis skundžiamoje teismo nutartyje pateiktu ydingu vertinimu, susiklostytų situacija, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, ginčui persikėlus į teismą, būtų kaip pagrindas bylos nagrinėjimo teisme patirtas išlaidas mažinti tiek, kad jos neviršytų Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyto 0,3 koeficiento. Tačiau pareiškėjo vertinimu, tokia situacija ir skundžiamoje teismo nutartyje pateiktas ydingas vertinimas, akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartyje buvo padarytos visiškai nepagrįstos išvados, kad skundas ir atsiliepimas teismui savo turiniu sutampa. Nors abiejų dokumentų apimtis lapų skaičiumi sutampa, tačiau jų turinys skiriasi. Teismas nesivadovavo savo nutartyje cituota jau suformuota praktika. Į bylą pateiktoje paslaugų ataskaitoje nėra išskirtos tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su bylos medžiaga, situacijos teisinė analizė, teisinės bazės analizė ir pan. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo skundžiamoje teismo nutartyje teigti, kad tokie darbai neva buvo atlikti atskirai nuo atsiliepimo teismui parengimo. Norint parengti atsiliepimą teismui, buvo būtina atlikti Agentūros pateikto skundo teisinę analizė, Komisijos priimto Sprendimo teisinę analizę Agentūros pateikto skundo kontekste, taip pat peržiūrėti ir sutikrinti Agentūros pateiktame skunde nurodomą teisinę bazę, peržiūrėti likusią bylos medžiagą, parengti strategiją, kokia apimtimi bus pateikiami atsikirtimai į Agentūros skundą ir pan. Be to, skundo Komisijai rengimas ir atsiliepimo teismui rengimas yra iš esmės skirtingos kategorijos, kurių suvienodinti negalima, kadangi atsiliepimo teismui rengimo etape procesas yra iš esmės pažengęs į priekį, objektyviai yra reikalinga atlikti didesnės apimties medžiagos teisinę analizę norint parengti procesinį dokumentą.

Pareiškėjas mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ginčo teisinių santykių pobūdį, ginčo sudėtingumą, neįvertino specialių žinių poreikį ir dviejų advokatų darbo bei laiko sąnaudų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria pareiškėjui V. I. iš atsakovo Agentūros priteista 200 Eur už atsiliepimo teismui parengimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. liepos 12 d. priėmus pareiškėjui palankų sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-288-811/2018 (b. l. 125–130), pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas A. M. 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 135–137). Šiame prašyme nurodyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas patyrė 2 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 700 Eur už atsiliepimo teismui parengimą. Su prašymu buvo pateikta klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (b. l. 142) ir mokėjimo kvitas (b. l. 143), kurie patvirtino, jog už atsiliepimo parengimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 1 700 Eur.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomą priteisti 1 700 Eur sumą už atsiliepimo teismui parengimą sumažino iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo teismui parengimą sumažinimo, pažymi, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsiliepimą pateikė 2018 m. gegužės 24 d., o pagal Statistikos departamento duomenis, 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 884,8 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą gali būti 2 212 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, įvertino pareiškėjo atsiliepimo, pateikto teismui, turinį ir priėjo prie išvados, kad skundas Komisijai ir atsiliepimas teismui iš esmės sutapo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovas atsiliepime atkartojo savo poziciją, nurodyta skunde Komisijai. Be to, pareiškėjo atstovas jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga bei išanalizavęs pateiktus dokumentus, bylai aktualius teisės aktus, reglamentuojančius paramos skyrimą ir administravimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sumažino pareiškėjui priteistiną sumą už atsiliepimo teismui parengimą iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė