02aad63f-e6bf-489f-9213-f0edd2c81985 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-757-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01514-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Agroserviso kooperatinės bendrovės „Suvalkijos limuzinas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1522-153/2017, kuria teismas iÅ¡kėlė atsakovei bankroto bylÄ , ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas VSDFV Marijampolės skyrius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei AKB „Suvalkijos limuzinas“.Nurodė, kad atsakovės skola VSDF biudžetui pradėjo didėti nuo 2013 m. sausio mėnesio, įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė 19 521,97 EUR. PareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti VSD įmokų įsiskolinimÄ , taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau bankas pervedė iÅ¡ viso tik 2 988,29 EUR sumÄ , t. y. tik 15,31 proc. visos skolos.

PareiÅ¡kėjas taip pat siuntė atsakovei raginimus ir priminimus sumokėti skolÄ , tačiau skola liko nesumokėta. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių nesumokėjimo.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pagal VÄ® Registrų centro ir VÄ® Regitra duomenis atsakovės vardu yra registruota tik viena transporto priemonė – automobilis Mersedes Benz, v./n. (duomenys neskelbtini) registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovė paskutinį kartÄ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui teikė už 2013 metus.Atsakovės AKB „Suvalkijos limuzinas“ valdytojas V.

J. prašė bankroto bylos atsakovei nekelti. Nurodė, kad, nors bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau turi naujos veiklos planÄ , siekia sukurti naujÄ verslÄ , nori iÅ¡laikyti esamus ir naujai priimtus darbuotojus, su užsakovais yra sudarytos sutartys dėl naujų paslaugų teikimo, todėl planuoja skolas likviduoti dalimis per vienerius metus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ AKB „Suvalkijos limuzinas“; paskyrė AKB „Suvalkijos limuzinas“ administratoriumi MB „Bankroto paslaugos“.Teismas nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2017 m. sausio 3 d. sudarė 8 541,88 EUR (2017 m. sausio 10 d. duomenimis mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui bei fondams yra padidėjusi iki 10 861,68 EUR), 2017 m. sausio 8 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas pareiÅ¡kėjui nėra sumažėjęs ir sudarė 19 681,19 EUR. 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovės balanso duomenimis atsakovės turto vertė – 51 785 EUR, turtÄ sudaro 4 279 EUR ilgalaikis turtas (materialusis turtas), 47 506 EUR trumpalaikis turtas, o pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 103 983,38 EUR, t. y. virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovės veikla nebuvo pelninga – 2015 m. atsakovė patyrė 23 125 EUR nuostolį, o 2016 m.

– 7 827 EUR nuostolį. Atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, atsakovė turi tik vienÄ transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad atsakovės valdytojas pripažįsta, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, nurodo, jog turi galimybes atgaivinti bendrovės veiklÄ , tačiau apie sudarytas ir vykdomas komercines sutartis, iÅ¡ kurių gautos pajamos padės įmonei sumokėti įsiskolinimus kreditoriams, duomenų teismui nepateikė.Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė AKB „Suvalkijos limuzinas“ yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė AKB „Suvalkijos limuzinas“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti, esamos skolos kreditoriams mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, iÅ¡mokant jas per vienerius metus. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ AKB „Suvalkijos Limuzinas“ neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes, buvo formalus, neatliko tyrimo, kad nustatytų, kaip veikia, kuo užsiima įmonė, kÄ galvoja bendrovės darbuotojai.Bendrovė deda pastangas ieÅ¡kodama naujų galimybių ir mano, kad pati gali atsiskaityti su kreditoriais bei normaliai funkcionuoti.

Bendrovė 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. spalio 13 d. sudarė ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, kurias vykdydama kas mėnesį planuoja uždirbti 6 000 – 7 000 EUR, kurių bent pusę galės skirti susidariusių skolų grÄ Å¾inimui. Å iuo metu taip pat vedamos derybos su klientais iÅ¡ Ukrainos dėl ilgalaikio paslaugų teikimo. IÅ¡ Å¡ios sutarties bendrovė tikisi kas mėnesį uždirbti 12 000 – 15 000 EUR. Be to, investavus daugiau pajamų į patalpų remontÄ , Å¡iais metais bendrovė tikisi sulaukti daugiau poilsiautojų, uždirbti daugiau pelno, bei tapti mokia.BylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nes gynė tik kreditorių interesus, nesigilino į reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir ignoravo atsakovės interesus.PareiÅ¡kėjas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:DidžiÄ jÄ dalį į apeliantės balansÄ Ä¯traukto turto vertės sudaro per vienerius metus gautinos sumos (46 203 EUR iÅ¡ 517 875 EUR). Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais.

Apeliantė yra pateikusi įmonės debitorių sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį didžiausias įmonės skolininkas yra V. J. (jis yra AKB „Suvalkijos limuzinas“ direktorius), jo skola sudaro 30 003,20 EUR, skolos atsiradimo data 2016 m. lapkričio 30 d., įvykdymo – 2016 m. gruodžio 31 d. Minėtas sandoris kelia pagrįstų abejonių, kadangi įmonė, bÅ«dama nepajėgi atsiskaityti su VSDF biudžetu jau nuo 2013 m. ir per tÄ laikÄ nerodydama jokių pastangų bent sumažinti įsiskolinimÄ , 30 003,20 EUR sumÄ perleido AKB „Suvalkijos limuzinas“ direktoriui.

Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kada ir kokiu bÅ«du AKB „Suvalkijos limuzinas“ direktorius V. J. ruoÅ¡iasi padengti susidariusį įsiskolinimÄ . Apeliantė taip pat nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi ar ketina imtis ateityje, kad iÅ¡siieÅ¡kotų debitorių skolas, įrodymais nepagrindė Å¡ių skolų kaip įmonės turto realumo. Be to, balanse yra nurodyta, kad atsargų, iÅ¡ankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių vertė – 1 087 EUR, tačiau nėra pateikta jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, koks konkretus turtas yra nurodytas Å¡ioje balanso pozicijoje, kokia Å¡io turto reali vertė.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantės turimi skoliniai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę bendrovės turimo turto vertės, kadangi trumpalaikis turtas, kaip realus bendrovės turimas turtas, nepatvirtintas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016 m. liepos 1 d. sudarytÄ konsultavimo paslaugų teikimo sutartį bei 2016 m. spalio 13 d. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį. Nors konsultavimo paslaugų teikimo sutartis galioja jau 7 mėnesius, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal minėtas sutartis buvo gauta per mėnesį 6 000 – 7 000 EUR ir bent dalinai atsiskaityta su kreditoriais.

Apeliantės sudarytos sutartys dėl tam tikros veiklos vykdymo savaime nelemia iÅ¡vados, kad jos bus realiai vykdomos ateityje, kad apeliantė gaus pelnÄ ir galės atsiskaityti su kreditoriais.Apeliantės argumentai, kad vedamos derybos su klientais iÅ¡ Ukrainos dėl ilgalaikio paslaugų teikimo ir iÅ¡ Å¡ios sutarties tikimasi kas mėnesį uždirbti 12 000 – 15 000 EUR, grįsti deklaratyviomis prielaidomis ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti bendrovės mokumÄ ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės teiginys, kad Å¡iais metais sulauks daugiau poilsiautojų, bendrovė uždirbs daugiau pelno ir taps moki, taip pat yra deklaratyvaus pobÅ«džio, paremtas prielaidomis ir neįrodo, kad apeliantė ateityje bus moki bei galės atsiskaityti su kreditoriais.

Minėti apeliantės argumentai nepaneigia apeliantės pradelstų įsipareigojimų egzistavimo ir nustatyto jų santykio su realia turimo turto verte fakto.Bendrovė turėjo realias galimybes nuo 2013 m. rasti bÅ«dų padengti skolÄ , tačiau to nedarė, nedėjo jokių pastangų. Apeliantės įsiskolinimo VSDF biudžetui augimas nuo 2013 m. rodo apeliantės finansinių sunkumų tęstinumÄ , tuo pačiu ir trunkamÄ jį VSDFV Marijampolės skyriaus, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimÄ . IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantė AKB „Suvalkijos limuzinas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylÄ naujus įrodymus – 2016 m. liepos 1 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį bei 2016 m. spalio 13 d. paslaugų teikimo sutartį.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso bankroto bylose egzistavimÄ , bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualÅ«s vertinant įmonės mokumÄ , priima apeliantės pateiktus į bylÄ naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumÄ , iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyvia rinkos dalyve.Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei AKB „Suvalkijos limuzinas“.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ egzistavimo bei atsakovės nemokumo, vertino įmonės pradelstus įsipareigojimus, jų santykį su įmonės turimo turto verte ir šį klausimÄ , kaip ir klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, iÅ¡sprendė teisingai. Atskiruoju skundu pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra paneigtos.Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovės AKB „Suvalkijos limuzinas“ 2016 m. lapkričio 30 d. balanso, kurio duomenis, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė turėjo turto už 51 785 EUR, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 107 313 EUR, iÅ¡ kurių pradelsti įsipareigojimai – 103 983,38 EUR.

Taigi, bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai atsakovės pradelsti įsipareigojimai ne tik kad virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis), tačiau jie buvo net daugiau kaip du kartus didesni nei visas atsakovės turimas turtas, o atsakovės veikla buvo nuostolinga. Be to, minėto atsakovės balanso duomenimis pagrindinę atsakovės turimo turto dalį – 46 203 EUR, sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Kaip teisingai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo pareiÅ¡kėjas, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

Å iuo atveju atsakovė nei bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie realias galimybes iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei į atsakovės balansÄ Ä¯trauktas atsakovės per vienerius metus gautinas sumas (CPK 178 straipsnis, nutarties 22 punktas). Pastebėtina, kad remiantis vieÅ¡ais draudėjų duomenimis atsakovės skola VSDF biudžetui 2017 m. kovo 27 d. jau sudarė net 21 287,47 EUR (ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje fiksuota 19 681,19 EUR atsakovės skola VSDF biudžetui), o atsakovės skola VMI (mokestinė nepriemoka) 2017 m. kovo 29 d. duomenimis siekia 13 390,59 EUR (ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta 10 861,68 EUR atsakovės skola VMI (mokestinė nepriemoka)).

Taigi, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina vis blogėjančiÄ jau nemokios atsakovės finansinę padėtį ir yra papildomas įrodymas, patvirtinantis ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadų dėl atsakovės nemokumo pagrįstumÄ . Minėtų aplinkybių nepaneigia atskirojo skundo teiginiai apie atsakovės sudarytas sutartis, su klientais vykdomas derybas, bei naujai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktos atsakovės sutartys yra sudarytos dar 2016 m. liepos bei spalio mėnesiais, tačiau į bylÄ duomenys apie tai, kad Å¡ios sutartys realiai buvo pradėtos vykdyti, kaip ir duomenys apie su klientais vykdomas derybas, nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis, nutarties 22 punktas).

Atsakovei nepateikus įrodymų apie bent dalinį atsiskaitymÄ su kreditoriais arba esminį teigiamÄ atsakovės turimo turto pokytį, nėra pagrindo daryti kitokių iÅ¡vadų, susijusių su atsakovės nemokumu, nei ginčijama nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2010).

Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė bylos Å¡aliai nepalankų procesinį sprendimÄ , nesudaro pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Atskirajame skunde nėra nurodytos jokios aplinkybės leidžiančios pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, todėl Å¡is atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                    Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė