2021-11-03 Nr. AB-23005-4-45-3-00339-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4091-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00339-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

Sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai Dovilei Baliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistatančio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistatantis asmuo (toliau – ir Užsienietis), veikdamas asmenų grupėje, atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi neturėdamas tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis R. O., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, buvo laikinai apgyvendintas Centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priėmė nagrinėti skubos tvarka. 2021 m. rugsėjo 19 d. Užsienietis savavališkai pasišalino iš Centro, bet tą pačią dieną buvo sugrąžintas į Centrą. 2021 m. rugsėjo 22 d. 16.05 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 val. Atsižvelgęs į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas, savavališkai pasišalino iš Centro ir taip bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, Departamentas darė išvadą, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo prieglobsčio prašytojo tikslas, Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl nurodė, kad yra tikimybė, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negalimas, nes Užsienietis piktybiškai nesilaikė teisės aktų ir nustatytos tvarkos, jis nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, todėl prašė sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

Paaiškino, kad Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes nesibaigė apskundimo terminas. Gyvenimo sąlygos Centre atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, todėl Užsieniečio teiginiai apie blogas gyvenimo sąlygas Centre yra nepagrįsti.

2. Užsienietis prašė jo nesulaikyti. Nurodė, kad iš Centro pabėgo, nes netenkino gyvenimo sąlygos. Manė, kad buvimas sulaikytu ilgą laiko tarpą gali paveikti jo psichikos būklę. Jis yra nepilnametis, nesutinka su medikų išvada, jog jam yra 23 metai, bendraudamas su pareigūnais nurodė visas aplinkybes, galinčias padėti jį identifikuoti. Užsieniečio atstovė prašė netenkinti teikimo, nes sulaikymas yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu teikimą tenkino ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 1 d. apie 00.00 val. pasienio užkardos pareigūnai sulaikė iš viso 32 asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp minėtų asmenų buvo Užsienietis. Jis neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį Departamentas nutarė nagrinėti skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio prašytojo byloje nėra priimtas, teismas darė išvadą, kad jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo jis buvo laikinai apgyvendintas Centre, tačiau 2021 m. rugsėjo 19 d. 18.37 val. Užsienietis pasišalino iš Centro, bet tą pačią dieną buvo sugrąžintas. 2021 m. rugsėjo 22 d. 16.05 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Įvertinęs, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, nagrinėjančiais jo prašymo suteikti prieglobstį, kad Departamentas dar neišnagrinėjo jo prašymo suteikti prieglobstį, teismas darė išvadą, kad motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nėra atskleisti ir egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.

III. 5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

7. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad apelianto asmens tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais, negali būti pagrindu taikyti jam pačią griežčiausią judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui, kadangi asmens judėjimas yra maksimaliai suvaržytas. Užsienietis neturėjo tyčios pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Nurodo, kad Centre buvo prastos gyvenimo sąlygos, pasišalindamas iš Centro jis rūpinosi savo sveikata ir gerove. Apeliantas suprato, kad pasielgė netinkamai ir nebeketina tokio elgesio kartoti. Pasišalinimas iš centro buvo vienintelis epizodas, kitų tvarkų ar taisyklių apeliantas nėra pažeidęs.

8. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę ir nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to prašė jo atstovė. Sprendime teismas nepasisakė apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymo priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti. Asmens tapatybės konkretus nenustatymas, motyvų aiškinimasis yra tik formalūs pagrindai, kurie patys savaime neturėtų būti priežastimi sulaikyti žmogų. Pareiškėjas pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė. Teismas nesprendė, ar asmens sulaikymas yra būtinas ir neišvengiamas.

9. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundu prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Centras nurodo, kad yra didelė tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti, nes jau yra pabėgęs iš Centro teritorijos. Centras atkreipia dėmesį, kad neigiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas jo prieglobsčio byloje suponuoja, kad Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje, dėl to jam kyla papildomi motyvai pabėgti. Centras pabrėžia, kad negalima vertinti, jog Užsienietis bendradarbiauja su valdžios institucijomis, dėl to skirti jam alternatyvios sulaikymui priemonės negalima.

11. Centras pažymėjo, kad Užsienietis nėra laikomas pažeidžiamu asmeniu.

12. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.

13. Teismo posėdyje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį iki 2021 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ar buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, pažeidė apgyvendinimo Centre sąlygas – buvo iš jo pabėgęs, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose numatytais pagrindais.

18. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, kad Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, bandė bėgti iš apgyvendinimo vietos, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.

21. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės suvaržymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio tapatybę, prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu R. O. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė