02a7c73b-e167-4ff0-988c-2c00deaf6f3f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-752-323/2016(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11668-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.16.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai JuÅ¡enkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui Andrej ProÅ¡kin, atsakovės atstovams I. V., advokatui Nedui Å ilaikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gloksinija“ ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija dėl įpareigojimo sudaryti uosto žemės nuomos sutartį, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , ir praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kove 0,0883 ha ploto Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tino pastato (duomenys neskelbtini), naudojimui, nuomos sutartį 30 (trisdeÅ¡imties) metų terminui, bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006 m. įsigijo administracinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį pirko siekiant plėsti įmonės komercinę veiklÄ . Investavus lėšų pastatas buvo pagerintas, įrengtos poilsio patalpos, taip pat pastate nuomoja patalpas ir vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ eilė privačių įmonių. Iki 2012 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovė ir atsakovė turėjo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį dėl 0,0883 ha ploto žemės sklypo. Nuomos sutarties terminui pasibaigus, nauja sutartis sudaryta nebuvo, tačiau nuo 2012 m. balandžio mėn. iki dabar ieÅ¡kovė tinkamai bei laiku moka atsakovei žemės nuomos mokestį pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Taip pat nurodė, kad 2015-07-03 kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu sudaryti Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį, tačiau iÅ¡ atsakovės atsakymo gauta nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovei nesudarant žemės nuomos sutarties ieÅ¡kovės praÅ¡omam terminui, ieÅ¡kovės teisinė padėtis tampa neapibrėžta, negalima planuoti įmonės veiklos plėtojimo, investicijų pritraukimo ilgalaikėje perspektyvoje. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2012-04-18 pasibaigus Å¡alių sudarytos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutarties terminui, 2012-03-12 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei 2012-03-09 Sutarties pakeitimo projektÄ Nr. 20-20/2012ž, kurio 1.1 p. buvo siÅ«loma pakeisti Sutartyje numatytÄ nuomos terminÄ ir jį nustatyti iki 2013-04-18. Tačiau ieÅ¡kovė 2012-05-04 raÅ¡tu atsisakė pasiraÅ¡yti pateiktÄ Sutarties pakeitimÄ , nurodydama, kad atsakovė privalo „įvykdyti savo įsipareigojimus“ – iÅ¡pirkti ieÅ¡kovei priklausantį Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje esantį pastatÄ . 2012-05-24 raÅ¡tu Nr. UD-9.6.3-2531 informavo ieÅ¡kovę, kad Å¡iuo metu neturi poreikio ir teisinio pagrindo iÅ¡pirkti ieÅ¡kovei priklausantį pastatÄ .

Tokiu bÅ«du po Sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos ieÅ¡kovei atsisakius pasiraÅ¡yti Sutarties pakeitimÄ , ir ieÅ¡kovei toliau naudojant uosto žemės sklypÄ , tarp Å¡alių susiklostė faktiniai uosto žemės nuomos santykiai, ieÅ¡kovei apmokant teisės aktų pagrindu atsakovės apskaičiuotÄ uosto žemės nuomos mokestį. Taip pat nurodė, kad įstatymo leidėjas nuo 2012 metų (laikotarpio, kada pasibaigė ieÅ¡kovės su atsakove sudarytos Sutarties terminas) kryptingai ir sÄ moningai ribojo galimybę uosto žemės nuomininkui atnaujinti ar pratęsti pasibaigusios uosto žemės nuomos sutarties galiojimÄ â€“ nuo 2015-01-01 tokia galimybė apskritai nenumatyta.

PaaiÅ¡kino, kad toks teisinis reglamentavimas buvo keičiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pozicijÄ dėl galimo Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 49 str. pažeidimo. Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 49 str. nustato, kad vadovaujantis toliau iÅ¡dėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Europos Komisija 2011-2014 m. Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijos adresuotuose dokumentuose (raÅ¡tuose ir pagrįstose nuomonėse) iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad Uosto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kiek suteikia galimybę Uosto žemės nuomininkams automatiÅ¡kai neribotÄ laikÄ atnaujinti sudarytas žemės nuomos sutartis, jei nuomojamoje žemėje yra jiems priklausančių pastatų ar statinių, neatitinka Sutarties dėl ES veikimo 49 str. reikalavimų.

Nors įvardintos Europos Komisijos nuomonės nėra galutinės ir privalomos (nėra priimtas Teisingumo Teismo sprendimas minėtų Uosto įstatymo nuostatų klausimu), vis dėlto, Europos komisijoje yra pradėta galimo ES teisės pažeidimo nagrinėjimo procedÅ«ra, o Lietuvos Respublika tokiÄ Europos komisijos nuomonę bent iÅ¡ dalies yra pripažinusi ir 2012-2014 m. pakeitusi Uosto žemės nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių reglamentavimÄ . Laiko, kad Å¡iuo metu egzistuojantis pakankamai neaiÅ¡kus teisinis reglamentavimas (įvertinant ir teisinį neapibrėžtumÄ dėl Europos komisijos pradėtos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedÅ«ros) nesudaro pagrindo atsakovei tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir ne konkurso tvarka sudaryti naujÄ Uosto žemės nuomos sutartį.

Vertinant iÅ¡ ieÅ¡kovės pozicijų, tokios sutarties sudarymas, esant neapibrėžtai teisinei situacijai, negalėtų sukurti ieÅ¡kovės pageidaujamo teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių, kadangi, tuo atveju, jei ateityje bÅ«tų pripažinta, kad pasibaigusios Uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimas ar pratęsimas prieÅ¡tarauja Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 49 str., tokia sutartis turėtų bÅ«ti panaikinta. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Nurodė, kad remiantis Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. turi teisę dar kartÄ su atsakove sudaryti uosto žemės nuomos sutartį ne konkurso bÅ«du. Pažymėjo, kad Å¡ios įstatyminės nuostatos galiojimas nėra sustabdytas, ji nėra panaikinti, todėl turi bÅ«ti taikoma ginčo atveju. PaaiÅ¡kino, kad siekia uosto žemės nuomos sutartį pratęsti trisdeÅ¡imčiai metų tam, kad galėtų plėtoti verslÄ , investuoti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė jau pasinaudojo Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teise ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį, tuo tarpu teisę atnaujinti pasibaigusiÄ sutartį numato Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 24 str., kuris apskritai nenumato teisės ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį. Tačiau Å¡iuo metu yra kilęs klausimas dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 24 str. ir apskritai teisės ne konkurso bÅ«du iÅ¡sinuomoti valstybinio uosto žemę atitikimo Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimams, Europos Komisijoje yra pradėta Europos SÄ jungos teisės pažeidimo procedÅ«ra.

Taip pat nurodė, kad nors uosto žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi uosto žemės sklypu, turi galimybę naudotis pastatu pagal jo paskirtį, kas užtikrina einamÄ jį pastato naudojimÄ ir eksploatavimÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-08 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-124/2009ž/20-2009-505 (su pakeitimais), pagal kuriÄ atsakovė už užmokestį laikinai perdavė ieÅ¡kovei naudotis ir valdyti 883 kv.m.

žemės plotÄ , kurio ribos nurodytos Uosto žemės sklypo plane, esantį Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje, o ieÅ¡kovė įsipareigojo naudoti uosto žemę pagal sutartį ir laiku mokėti uosto žemės nuomos mokestį (Sutarties 1 punktas). Uosto žemės sklypo nuomos terminas nurodytas iki 2012-04-18 (Sutarties 4 punktas). 2012-03-12 raÅ¡tu Nr. UD-7.2.11.57-1192 atsakovė pasiÅ«lė pakeisti 2009-09-08 Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-124/2009ž pagal pridedamos 2012-03-09 Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 20-20/2012Ž/20-2012-119 sÄ lygas, kuriomis uosto žemės sklypo nuomos terminas bÅ«tų pratęstas iki 2013-04-18.

IeÅ¡kovė 2012-05-04 raÅ¡tu atsisakė pasiraÅ¡yti 2012-03-09 Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-20/2012Ž/20-2012-119 ir pratęsti uosto žemės sklypo nuomos terminÄ vieneriems metams. IeÅ¡kovė 2015-07-03 kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu sudaryti su ieÅ¡kove Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės sklypo, bÅ«tino pastato (duomenys neskelbtini), naudojimui, nuomos sutartį 30 (trisdeÅ¡imties) metų terminui.CK 6.545 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat žemės sklypų, esančių laisvosiose ekonominėse zonose, jÅ«rų uosto teritorijoje ar kitose specifinėse vietovėse, nuomos ypatumus.

Taigi, Å¡i Civilinio kodekso norma yra blanketinė. Uosto žemės nuoma reglamentuojama specialiame Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatyme, jo trečiojo skyriaus pirmajame skirsnyje. Å io įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog uosto žemė ne konkurso tvarka iÅ¡nuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Å iuo atveju jiems iÅ¡nuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, bÅ«dama administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, pasinaudodama Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta teise ne konkurso tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartį, su atsakove 2009-09-08 sudarė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-124/2009ž/20-2009-505, pagal kuriÄ uosto žemę iÅ¡sinuomojo iki 2012-04-18 (Sutarties 4 punktas).

CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pažymėtina, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sÄ lygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokiÄ teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010).

Taigi, ieÅ¡kovė nuo 2012-04-19 iki Å¡ios dienos uosto žeme naudojasi be teisinio pagrindo, ir atsakovei pagal jos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras apmoka už faktinį jos naudojimÄ . Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas, sudarydama 2009-09-08 uosto žemės nuomos sutartį, privalėjo spręsti teisės į žemės sklypÄ , reikalingÄ pastatyto statinio veiklai, ilgalaikio užtikrinimo klausimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė 2009-09-08 uosto žemės nuomos sutartį sudarė dviem su puse metų terminui, kas vertintina kaip trumpalaikė uosto žemės nuomos sutartis, ir nepagrįstai tolesnio naudojimosi uosto žeme įteisinimo siekia reikalaudama įpareigoti atsakovę dar kartÄ ne konkurso tvarka su ja sudaryti ilgalaikę uosto žemės nuomos sutartį.Sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, teismas, tokia pareiga gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Pažymėtina, kad civiliniai santykiai, susiklostantys tarp uosto teritorijoje veikiančių Å«kio subjektų bei tarp Å¡ių subjektų ir Uosto direkcijos, turi iÅ¡skirtinį pobÅ«dį, subjektų teisių ir pareigų turinį bei apimtį detaliau nei įprasta civiliniuose santykiuose apibrėžia įstatymai, Å¡alių sutarties laisvė yra ribojama specialiųjų įstatymų reikalavimų. Å alys, sudarydamos sutartis dėl uosto žemės nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama pagal specialiuosius įstatymus, nes jos yra varžomos įstatymų nustatytų sÄ lygų, kurių privalo laikytis.

Taigi sutarties laisvės principas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti derinamas su vieÅ¡ojo intereso apsaugos ir gynimo principu bei įstatymų reikalavimais, iÅ¡plaukiančiais iÅ¡ uosto žemės statuso, uosto paskirties bei Å«kinės veiklos uoste specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 24 straipsnis numato, jog pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnyje nustatyta pirmumo teisė sudaryti naujÄ uosto žemės nuomos sutartį buvusiam nuomininkui nesuteikiama.

Taigi, pasibaigus 2009-09-08 Å¡alių sudarytai uosto žemės nuomos sutarčiai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reikalauti įpareigoti atsakovę sudaryti naujÄ uosto žemės nuomos sutartį ne konkurso tvarka ieÅ¡kovė neturi teisės (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 24 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatyminės pareigos atsakovei sudaryti su ieÅ¡kove uosto žemės nuomos sutartį nėra. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ Ä¯pareigoti atsakovę sudaryti su ieÅ¡kove uosto žemės nuomos sutartį ieÅ¡kovė nenurodė.

Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ aiÅ¡kina taip, kad uoste esančių statinių savininkui yra garantuojama teisė į tolesnę uosto žemės nuomÄ , t. y. kad uoste esančių statinių savininkas turi teisę neribotÄ skaičių kartų reikalauti sudaryti su juo uosto žemės nuomos sutartį. Taip aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ bÅ«tų paneigti reikalavimai valstybinio uosto žemę naudoti racionaliai ir efektyviai, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos valstybinio jÅ«rų uosto žemės nuomininkams piktnaudžiauti teise (pvz., nuomininkai galėtų nevykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tai jiems iÅ¡ esmės nesukeltų sutarties nevykdymo teisinių padarinių, kadangi jie galėtų reikalauti sudaryti naujÄ uosto žemės nuomos sutartį).IÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Genovaitė Vaizgėlienė