02a6c857-e55a-450b-b3ed-bade2dadd57a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B Teisėja Aurelija Petkevičienė Civilinė byla Nr. 2S-328-267/2013     Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08675-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.  (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų L. K. ir V. A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nutarta netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai L. K. ir V. A. K. kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Raseinių rajono apylinkės teisme 2013-02-18 buvo gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ bendravimo su vaikaite D. K. tvarkÄ â€“ leidžiant jiems matytis ir bendrauti su vaikaite Kauno m. VPK patalpose, dalyvaujant Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, kas antrÄ sekmadienį nuo 12 iki 16 val. Nurodė, kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra bÅ«tina, nes prieÅ¡ingu atveju bus pažeisti vaiko ir ieÅ¡kovų interesai, atsiras žala, nutrÅ«ks ryÅ¡ys su vaiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2013-02-20 nutartimi praÅ¡ymo netenkino. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra nustatęs ieÅ¡kovų bendravimo tvarkÄ su anÅ«ke (2012-06-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas), pagal kuriÄ ieÅ¡kovai su anÅ«ke bendrauja laiÅ¡kais. Dėl to, teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė tenkinti.

Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiamoje teismo nutartyje net neužsiminta apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartį civilinėje byloje dėl D.

K. gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodyta, kad vaikÄ ir senelius sieja artimas, tvirtas emocinis ryÅ¡ys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nepaneigia giminaičių, su kuriais vaikÄ sieja glaudÅ«s ryÅ¡iai, teisės su juo bendrauti. Apeliantų vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti vaiko interesai. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė L. S. nurodo, kad ieÅ¡kovų bendravimui su anÅ«ke kelias nėra užkirstas, jie bendrauja su mažamete D. K. laiÅ¡kais, nors gali ir kitomis priemonėmis.

Atkreipia dėmesį, kad visuose ieÅ¡kovų praÅ¡ymuose taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir skunduose dėl atsisakymo jas taikyti nurodomi tokie patys argumentai ir motyvai, kuriuose yra atkartojami ieÅ¡kinio reikalavimai. Tokiais veiksmais, kai nesant jokių naujų aplinkybių, neatsiradus jokiems naujiems pagrindams pakartotinai vėl praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o atsisakius tai daryti duodami skundai, ieÅ¡kovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Todėl siekiant užkirsti keliÄ ieÅ¡kovams ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis, vadovaujantis CPK 95 str., teismo praÅ¡o skirti ieÅ¡kovams 5000 Lt dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Atskirasis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o Å¡io kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Prioritetine tokio pobÅ«džio bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi yra nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai iÅ¡tirti ir visapusiÅ¡kai įvertinti praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumas.

Nagrinėjamoje byloje jau buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Raseinių rajono apylinkės teismas 2012-08-10 nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Å iuo praÅ¡ymu buvo praÅ¡oma nustatyti laikinÄ bendravimo su vaikaite D. K. tvarkÄ , leidžiant jiems matytis ir bendrauti su vaikaite Kauno m. VPK patalpose, dalyvaujant Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, kiekvienÄ pirmadienį nuo 15 iki 17 val.

Å iaulių apygardos teismas 2012-11-05 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Nors teismo atsisakymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neatima iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu praÅ¡ymu, taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis), tai nereiÅ¡kia, kad teikiami nauji praÅ¡ymai gali bÅ«ti nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pažymėtina, kad pakartotinius praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar jų pakeitimo Å¡alys gali teikti teismui iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujų aplinkybių (CPK 146, 147, 150 str.).

Pagrindinis ieÅ¡kovų argumentas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta yra tai, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartį. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡ioje nutartyje konstatuotas vaikÄ ir senelius siejantis artimas, tvirtas emocinis ryÅ¡ys, ir tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nepaneigia giminaičių, su kuriais vaikÄ sieja glaudÅ«s ryÅ¡iai, teisės su juo bendrauti. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovų ir jų anÅ«kės teisė bendrauti iÅ¡ esmės nėra paneigta, jiems suteikta teisė bendrauti laiÅ¡kais, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nevykdo VTAS sprendimo dėl įpareigojimo užtikrinti vaiko bendravimÄ su artimaisiais giminaičiais nustatyta forma.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieÅ¡kovų nurodytas argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę esamoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Pagal CPK 178 str. proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti jų bÅ«tinybę, tačiau ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės jokių kitų argumentų, naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ar juos pagrindžiančių leistinų įrodymų nepateikė. Tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir atskirajame skunde apeliantai nurodo analogiÅ¡kus teiginius, kuriuos iÅ¡ esmės sudaro cituojami teisės aktai ir teismų praktika, tačiau tai jokiu bÅ«du neįrodo bÅ«tinybės keisti nustatytÄ laikinÄ ieÅ¡kovų bendravimo su anÅ«ke tvarkÄ .

Be to, vien tai, kad tarp ieškovų ir jų anūkės yra stiprus ir tvirtas emocinis ryšys, o šis ryšys palaikomas bendraujant laiškais, paneigia teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo ar neįmanomumo grėsmę netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir 2013-04-16 bus skelbiamas teismo sprendimas, kuriame bus įvertinta visa bylos medžiaga, šalių pateikti įrodymai, bus pasisakyta dėl ieškovų ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, jų teisių ir teisėtų interesų anūkės atžvilgiu, vaiko prisirišimo prie apeliantų ir emocinio ryšio puoselėjimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje, nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tokia laikinoji apsaugos priemonė netikslinga ir neproporcinga siekiamiems tikslams. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, todėl ieÅ¡kovų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nutartis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti mokamas 100 Lt žyminis mokestis, į tai, kad apeliantai pateikdami atskirÄ jį skundÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo, atmetus ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ jų priteistinas 100 Lt žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str. 2 d.). Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė teismo ieÅ¡kovams skirti 5000 Lt dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ymų byloje reiÅ¡kimas savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismÄ realizavimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė siekdami apginti, jų manymu, nepilnamečio vaiko bei savo, kaip vaiko senelių, interesus. PraÅ¡ymas per visÄ bylos nagrinėjimo procesÄ pakartotinai pateiktas pirmÄ kartÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovai piktnaudžiavo procesu ir kad dėl to jiems turėtų bÅ«ti skirtina bauda.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovams atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 50 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teisėja                                                                                                                  Danutė Burbulienė