01481ac2-e4f9-44d9-a263-060d69100c3d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1666-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25843-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 73.1; 73.2.5.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. Z. ieÅ¡kinį atsakovui E. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, dėl skolos priteisimo, bei pagal atsakovo E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui B. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Reikalavimas.LT“, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,                                                                                                                                                                   n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas B. Z. kreipėsi į teismÄ , su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 24 000 Lt skolÄ , 861,37 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011 m. kovo 15 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame numatė, kad atsakovas E. V. be sÄ lygų privalo sumokėti 2011 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovui B. Z. 24 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad vekselis yra vertybinis popierius ir jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo įsipareigoja be iÅ¡lygų tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis).

Nurodė, kad vekselio turėtojas turi teisę pasirinkti ar kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, ar į teismÄ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad vekselis traktuojamas kaip raÅ¡ytinis vienaÅ¡alis abstraktus sandoris, patvirtinantis skolos faktÄ . Nurodė, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas, kol neįrodyta kitaip, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.              Atsakovas E. V. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2011 m. kovo 15 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį pripažinti negaliojančiu bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B.

Z. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo iÅ¡gautas esant nesÄ Å¾iningiems B. Z. veiksmams. Jis paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovui priklausančioje įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Atsakovas palikdavo tuščių, tačiau savo ranka pasiraÅ¡ytų lapų, kuriuos ieÅ¡kovas turėjo galimybę paimti. Atsakovo nuomone, Å¡iais, jo pasiraÅ¡ytais lapais, ieÅ¡kovas galėjo padirbti vekselį. Atsakovas nurodė, kad jo tikroji valia, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ant tuščių lapų, nebuvo vekselio pasiraÅ¡ymas – jis net nenutuokė, kad ieÅ¡kovas gali pasinaudoti minėtais lapais, siekdamas neteisėtai praturtėti 24 000 Lt.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ (Å¡iuo atveju 2011 m. gruodžio 31 d.), turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi bÅ«ti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai (Ä®PVl 46 str. 1d.).

Ä®PVÄ® 47 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio turėtojas privalo praneÅ¡ti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įraÅ¡yta sÄ lyga „gražinti be iÅ¡laidų“ ar „neprotestuotinas“ - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Ä®PVÄ® 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sÄ lygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo.

Atsakovas teigė, kad vekselio turėtojas yra praleidęs nustatytus terminus pateikti apmokėti vekselį, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 d. 3 p., todėl neteko teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui pasinaudodamas vekselio privalumais. Atsakovas pažymėjo, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko - pinigų - perdavimo paskolos gavėjui momentas, o ieškovas net nenurodė, kad pinigų suma būtų perduota atsakovui.

Trečiasis asmuo UAB ,,Reikalavimas.LT“ palaikė ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, taip pat prašė iÅ¡ atsakovo E. V. trečiojo asmens UAB ,,Reikalavimas.LT“ naudai priteisti 3166 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 15 d. buvo pasiraÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame numatyta, kad atsakovas E. V. be sÄ lygų privalo sumokėti 2011 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovui B.

Z. 24 000 Lt bei konstatavo, kad Å¡is vekselis pasiraÅ¡ytas atsakovo E. V.. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje 2012 m. spalio 17 d. su ieÅ¡kiniu dėl negrÄ Å¾intos skolos priteisimo pagal minėtÄ vekselį kreipėsi UAB ,,Reikalavimas.LT“, nes tarp B. Z. ir UAB ,,Reikalavimas.LT“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo perleidimo sutartis Nr.

69. Tačiau 2014 m. kovo 5 d. tarp B. Z. ir UAB ,,Reikalavimas.LT“ buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo UAB ,,Reikalavimas.LT“ grÄ Å¾ino B. Z. reikalavimo teisę į atsakovo E. V. skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas ir kitus mokėjimus (T2, b. l. 22). Teismas atsakovo E. V. dėl vekselio suklastojimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 178 str. Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovui nepaaiÅ¡kinus, kodėl jam reikėjo E. V. parašų, kai pats dirbo komercijos direktoriumi ir todėl įmonės dokumentus galėjo pasiraÅ¡yti pats, taip pat nenurodžius, kokia jo valia buvo pasiraÅ¡ant ant tuščių lapų bei nesant paaiÅ¡kinimų, kokiems reikalams jie buvo palikti, teismas laikė vekselio suklastojimo faktÄ neįrodytu.

Dėl to teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti vekselį negaliojančiu.Teismas konstatavo, kad B. Z. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad Ä®VPÄ® nustatytu terminu vekselį pateikė apmokėti. Kadangi B. Z. nurodė, kad E. V. neradus, jis kreipėsi tiesiogiai į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Reikalavimas.LT“ tik 2012-08-24, tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vekselio turėtojas praleido įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminÄ (Ä®PVÄ® 40 straipsnis).Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008) iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatavo, kad ieÅ¡kovui praleidus Ä®PVÄ® 40 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , vekselis tapo paprastu skolos raÅ¡teliu.

Dėl to Å¡alių teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolinius. Teismas, nustatęs, kad vekselio pasiraÅ¡ymo metu pinigai perduoti nebuvo, konstatavo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.870 straipsnis). Nesant Å¡alių paskolos sutarties, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 24 000 Lt skolÄ bei kitus iÅ¡vestinius reikalavimus. III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai             Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas B. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų klausimo iÅ¡sprendimo (ieÅ¡kinio atmetimo) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 24 000 Lt pagrindinės skolos, 861,37 Lt palÅ«kanų ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens naudai; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų palikti nepakeistÄ ; atlyginti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiÅ¡kia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Tokiems teisiniams santykiams toliau Ä®VPÄ®, o ne paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad teismine tvarka ginant savo teises pagal vekselį jis tampa tik paprastu raÅ¡ytiniu paskolos dokumentu, Å¡alims turi bÅ«ti taikomos paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos, o vekselyje turi bÅ«ti nurodytas pinigų perdavimo–priėmimo faktas.

Paprastasis neprotestuotinas vekselis yra abstraktus sandoris, patvirtinantis skolos faktÄ , kuriame pagal Ä®VPÄ® nereikia nurodyti pinigų perdavimo fakto ir kurio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiÅ¡kia atsakovo skolinio įsipareigojimo pasibaigimo ar teisinių santykių kvalifikavimo kaip paskolinių. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas vekselio turėtoju, praleido įstatyme numatytÄ paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , todėl vekselis tapo paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kuriuo pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ .

Jei ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų grindžiamas vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, tai jis turėjo bÅ«ti pateikiamas apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, tačiau ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ , jis pripažino, kad reikalavimas kyla ne iÅ¡ vekselio, o iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, kuomet paskolos sutartis pripažįstama realine sutartimi. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir susiformavusia teismų praktika, ieÅ¡kovas, net ir tuo atveju jeigu atsakovas bÅ«tų pasirašęs vekselį (atsakovas Å¡iÄ aplinkybę ir toliau neigia) neįgijo teisės reikalauti nurodytos sumos vekselio pagrindu, o pateiktas dokumentas turi bÅ«ti vertinamas kaip paprastas raÅ¡ytinis skolos dokumentas.

Kadangi apeliantas 24 000 Lt niekada nebuvo perdavęs, tai atsakovui nekyla pareiga jų ir grÄ Å¾inti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ , teisingai ir teisėtÄ sprendimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Reikalavimas. LT“ prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Trečiasis asmuo sutiko su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir iÅ¡vadomis, palaikė apelianto reikalavimÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimo padarinių ir vekselio turėtojo, praleidusio šį terminÄ , teisių gynimo bÅ«dų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktikÄ taip, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; kt.). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir iÅ¡ jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Ä®PVÄ®) nustatyta tvarka, jis turi laikytis Å¡io įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus.Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Vekselio turėtojas gali davėjui pareikÅ¡ti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (Ä®PVÄ® 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įraÅ¡yta sÄ lyga „neprotestuotinas“ (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å ios normos, vadovaujantis Ä®PVÄ® 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia iÅ¡vadÄ , kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys atsiskaitymo datÄ vekselyje nustatė 2011 m. gruodžio 31 d., įraÅ¡yta sÄ lyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. Taigi apeliantas praleido įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , todėl neteko ir teisės notarui teikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko vykdomuoju įraÅ¡u, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ paskolos teisinių santykių, kurių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiÅ¡kinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos. Apeliantas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokiu pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis, ieÅ¡kovas negrindė ieÅ¡kinio reikalavimų paskoliniais Å¡alių teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad vekselyje nurodyta suma atsirado iÅ¡ darbinių santykių, kad jam atsakovas skolingas už atliktÄ darbÄ , kad atsakovas už darbÄ pažadėjo sumokėti priedÄ ar premijÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alys pripažino, kad apeliantas atsakovui pinigų neperdavė, ieÅ¡kovas neteigė, kad atsakovas turi prievolę grÄ Å¾inti jam vekselyje nurodytÄ sumÄ dėl to, kad jis Å¡iÄ sumÄ paskolino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, teisinis ryÅ¡ys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui iÅ¡duoti, gali bÅ«ti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad bÅ«tent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius Å¡alių ketinimus.

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip jau pažymėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to ne vekselio turėtojas (ieÅ¡kovas) turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas (atsakovas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja.

Vertinant byloje esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė jo iÅ¡dėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas vekselio turėtojo (ieÅ¡kovo) nesÄ Å¾iningas tyčinis veikimas skolininko (atsakovo) nenaudai. Pagal bylos medžiagÄ nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka įrodė pagrindÄ vekselio turėtojo teisėms nuginčyti pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnį, nes tokių duomenų byloje nėra. TokiÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose įvertinta Å¡alių – vekselio davėjo ir vekselio turėtojo – elgsena. IeÅ¡kovo ir atsakovo pozicijos dėl vekselio suraÅ¡ymo aplinkybių yra visiÅ¡kai skirtingos, netgi prieÅ¡ingos. Atsakovo paaiÅ¡kinimai teisme nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiant atsakovÄ pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 20 d. posėdyje jis Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nedetalizavo, nepaaiÅ¡kino, kodėl jam buvo pateikti tuÅ¡ti lapai, kodėl jis juos pasirašė, kokių tikslų ar rezultatų jis, juos pasiraÅ¡ydamas, siekė.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vekselį panaudojo siekdamas įrodyti skolos pagal darbo teisinius santykius egzistavimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo pas atsakovÄ komercijos direktoriumi. Nagrinėjamoje byloje pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. Nr. 1 darbo sutartis patvirtina ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alis siejo darbo santykiai. Tačiau ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje teigė, kad atsakovas turėjo pareigÄ sumokėti vekselyje nurodytÄ 24 000 Lt sumÄ kaip premijÄ arba priedÄ .Vekselio iÅ¡davimo metu galiojusiame Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad už gerÄ darbo pareigų vykdymÄ , našų darbÄ , geros kokybės produkcijÄ , ilgalaikį ir nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikÅ¡ti padėkÄ , apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.).

Teismų kasacinėje praktikoje yra konstatuota, kad DK 233 straipsnyje nurodyta, jog už gerÄ darbo pareigų vykdymÄ , našų darbÄ , geros kokybės produkcijÄ , ilgalaikį ir nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Å ioje teisės normoje nustatyta premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė mokėti tokiÄ premijÄ ar jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Z. v.

UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-523/2009).Nagrinėjamu atveju vekselio iÅ¡davimo laikotarpiu darbdavys, individualios įmonės vadovu, buvo atsakovas E. V., tačiau byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų atsakovas bÅ«tų priėmęs įsakymÄ dėl premijos ar priedo skyrimo. Tokių aplinkybių neteigė ir apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas, eidamas individualios įmonės komercijos direktoriaus pareigas, turėjo suprasti, kad dėl premijų ar priedų, kurios skiriamos kaip paskatinimas, turėjo bÅ«ti priimtas darbdavio įsakymas ar sprendimas, o ne pasiraÅ¡ytas vekselis, be to, jos turėjo bÅ«ti apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalis, 5 straipsnio 4 dalies 5 punktas, akto red., galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, akto red., galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad premija skirta neoficialių darbo santykių su darbdaviu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad neoficialÅ«s darbo santykiai apelianto pageidaujamų pasekmių nesukuria (vekselio iÅ¡davimo metu galiojusios Darbo kodekso redakcijos 93, 95, 98 straipsniai), pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieÅ¡kinį, priėmė teisingÄ sprendimÄ .Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alių ginčas kilo paskolos, o ne darbo sutarties pagrindu, todėl be pagrindo taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, tačiau kartu pažymi, kad kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamÄ teisės normÄ , rezultatas iÅ¡liktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ teismo sprendimÄ , nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimÄ formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ ir kt. v.

UAB „Ashburn International“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Pamario namas“ v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-448/2012). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apelianto ieÅ¡kovo B.

Z. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas E. V., pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 216,06 Eur (746 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas.

Netenkinus apeliacinio skundo, nurodyta suma iÅ¡ apelianto priteisiama valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ apelianto B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 216,06 eurų (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 6 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                    Antanas Rudzinskas