2020-06-23 Nr. AB-12763-3-63-3-01737-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-898-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01737-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. Š. 25,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centrui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovas 25,60 Eur vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu prašymą patenkino iš dalies ir priteisė 25,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Kitą prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

5. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274)). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

6. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 30 d. atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu jis buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

7. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apmokestintas 25,60 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d. atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, prašymas dalyje tenkintinas ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 25,57 Eur (25,60-0,03=25,57) vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog asmuo neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. A556-1729/2014). Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui neįrodžius, jog nekilnojamojo turto objektu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovas faktiškai naudojosi 2018 m. liepos 31 d., prašymą dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo V. Š. 25,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą apskaičiuotą už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

10. Pareiškėjas teigia, kad Nuostatai numato, jog vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėtiną rinkliavą, vadovaujantis nuostatais, apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius. Šių Nuostatų 20 punktas numato, kad pasikeitus Vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos. Tokiu būdu, vadovaujantis šia nuostata, naujam mokėtojui vietinės rinkliavos mokėjimo pradžia, o buvusiam mokėtojui vietinės rinkliavos mokėjimo pabaiga nustatoma priklausomai nuo duomenų pasikeitimo datos: jei mokėtojas pasikeičia iki mėnesio 15 dienos, tai rinkliavą už tą mėnesį sumoka naujasis rinkliavos mokėtojas, o jei mokėtojas pasikeičia nuo mėnesio 16 dienos, tai rinkliavą už tą mėnesį sumoka buvęs mokėtojas. Vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra galiojantys ir nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Pareiškėjas, vietinės rinkliavos administratorius, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovui butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklausė iki 2018 m. liepos 30 d., tai yra iki buvo parduotas iš varžytinių. Vadovaujantis Nuostatų 50 punktu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas pasikeitė nuo 16 mėnesio dienos, teisėtai ir pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pabaiga nustatyta iki 2018 m. liepos 31 d., ir naujam savininkui vietinės rinkliavos mokėjimo pradžia nustatyta nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. Š. 25,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

14. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovui V. Š. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas.

15. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. ABTĮ 77 straipsnio į dalyje įtvirtinta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 74 str. 5 d.).

16. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą.

17. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

19. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Ka. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr.38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

20. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nepranešęs atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys