2022-04-06 Nr. AB-8633-3-61-3-01428-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1040-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (19)SN-186)S-802 (toliau – ir Sprendimas 1, 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas), Kontrolieriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (19)SN-186)S-9 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas 2, 2020 m. sausio 7 d. sprendimas) ir įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundą (su papildymais ir paaiškinimais) dėl diskriminacijos darbe.

2. Skunde Komisijai pareiškėja nurodė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 24 d. teikė skundą dėl diskriminacijos darbe dėl (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė skundo papildymą. Skunde atsakovui pareiškėja nurodė, kad diskriminacija darbe pasireiškia tuo, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Tarnybai siuntė 2019 m. gruodžio 30 d. papildomus paaiškinimus, kurie susiję su skundu. Nors Tarnyba turi kompetenciją ir privalėjo nagrinėti pareiškėjos skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, tačiau skundžiamu 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Kontrolierius nutraukė ir atsisakė nagrinėti skundą, motyvuodamas, jog skundo nagrinėjimas priskirtas (duomenys neskelbtini) kompetencijai. Kitu, 2020 m. sausio 7 d. sprendimu, Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktus papildomus paaiškinimus. Pareiškėja tvirtino, kad minėti sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, o atsakovas privalėjo nagrinėti jos skundus ir tenkinti.

3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, įvertinusi pareiškėjos skundo Kontrolieriui nagrinėjimo medžiagą, 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 21R-231(AG-95/03-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) panaikino Kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria nutrauktas pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo dėl galimos diskriminacijos nagrinėjimas, panaikino Kontrolieriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. teiktus papildomus paaiškinimus.

4. Komisija sprendime konstatavo, kad Kontrolierius pagal pareiškėjos skundą buvo pradėjęs tyrimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, Komisija nurodė, kad iš 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo matyti, jog Kontrolierius nutraukė tyrimą tik atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, konstatuojant, jog trūksta įrodymų, tačiau nevertinęs Kontrolieriui teiktų pareiškėjos įrodymų, kitų (duomenys neskelbtini) paaiškinimų. Komisija sprendė, kad dėl Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitikimo Kontrolierius nutraukti pareiškėjos skundo dėl galimos diskriminacijos nagrinėjimą Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo. Dėl 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Komisija nurodė, kad Kontrolierius nepagristai pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. kreipimąsi vertino kaip pareiškėjos naują skundą, nes jame pareiškėjos buvo aiškiai nurodyta, jog teikiami papildomi paaiškinimai, susipažinus su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teiktais atsakymais į Kontrolieriaus paklausimus dėl pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo. Komisija sprendė, jog Kontrolieriaus atsisakymas nagrinėti pareiškėjos teiktus papildomus paaiškinimus negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi. Likusią pareiškėjos skundo dalį Komisija atmetė.

5. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikinta Kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (19)SN-186)S-802 dalis, kuria nutrauktas pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo dėl galimos diskriminacijos nagrinėjimas, bei dalį, kuria panaikinta 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (19)SN-186)S-9 „Dėl Jūsų skundo“ dalis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. teiktus papildomus paaiškinimus.

6. Atsakovas nurodė, kad Komisija, panaikindama Sprendimo 1 dalį, nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimo 1 priėmimui turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalis, o ne Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Ginčo atveju tyrimas pagal skundą nebuvo baigtas, nes buvo nuspręsta visą skundo medžiagą persiųsti (duomenys neskelbtini). Priimant Sprendimą 1, buvo vadovaujamasi ne Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, o Įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, jog sprendimas nutraukti tyrimą gali būti priimamas ne tik atlikus tyrimą, bet ir tyrimo metu.

7. Atsakovo teigimu, Komisija Sprendimo 2 dalies panaikinimą grindžia klaidinga prielaida, kad pareiškėjos pateiktas skundo papildymas buvo įvertintas kaip naujas skundas. Pareiškėjos pateiktas skundo papildymas nebuvo laikomas nauju skundu ir tai pagrindžia jų įregistravimas kaip „papildoma medžiaga prie skundo“. Lygių galimybių kontrolierius, nustatęs, jog pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, paneigiančių Sprendime 1 išdėstytus teisinius argumentus bei faktines aplinkybes dėl tyrimo nutraukimo, pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti skundą ir skundo papildymą.

8. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė prašymą atmesti.

9. Pareiškėja atkreipė teismo dėmesį, kad Komisijos sprendime nėra nurodyta, jog Komisija sutinka su Tarnybos pozicija. Komisijos sprendime cituojamos šalių pozicijos, argumentai, teikiamas Komisijos vertinimas dėl Tarnybos sprendimų neteisėtumo, prieštaravimo Įstatymui, tačiau Komisija nenurodo, jog Tarnyba, nutraukdama skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimą ir perduodama jo dalį (duomenys neskelbtini), veikė tinkamai. Komisija, naikindama Tarnybos sprendimus, aiškiai nurodė, jog jie buvo neteisėti, todėl nėra pagrindo teigti priešingai. Tarnybos sprendimų, kuriais nutrauktas tyrimas ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjos papildomus paaiškinimus, panaikinimas reiškia, jog skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimas turi būti atnaujintas, Tarnyba turi nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą dėl diskriminacijos.

10. Pareiškėja paaiškino, kad jai užtenka nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, jog būtų taikoma palankesnė pareiškėjui įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – įrodinėjimo našta, kad pažeidimas nebuvo atliktas, perkeliama skunde nurodomam pažeidėjui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo aktyviais veiksmais įrodyti, jog jie nepažeidė lygių galimybių principo. Kadangi jie atsisakė teikti atsakymus į Tarnybos paklausimus, Įstatymo numatyta prezumpcija nebuvo paneigta.

11. Pareiškėja palaikė Komisijos sprendime nurodomus argumentus, kad Sprendimas 2 atsisakyti nagrinėti papildomus paaiškinimus neteisėtas, jis negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi. Papildomi paaiškinimai negalėjo būti traktuotini kaip pakartotinai pateiktas skundas, nes Sprendimas 1 buvo priimtas tik po papildomų paaiškinimų gavimo Tarnyboje, teikiant papildomus paaiškinimus joks sprendimas dėl skundo dėl diskriminacijos nebuvo priimtas.

12. Pareiškėja pateikė argumentus, kurie, jos vertinimu, įrodo, kad Tarnyba turi kompetenciją ir pareigą tirti skundus dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), vykdančių viešojo administravimo funkcijas, veiksmų, kuriais pažeidžiamas Įstatymas. Be to, pareiškėja nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini), kaip valstybės valdžios institucijos, yra subjektai, kurių veiksmus pagal savo kompetenciją gali tirti įvairios valstybės valdžios institucijos. (duomenys neskelbtini), kaip viešojo administravimo institucijos, yra atsakovai bylose, kuriose ginčijami (duomenys neskelbtini), kaip valstybės valdžios institucijų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmai (neveikimas).

13. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) patvirtino taisykles, kurios turėtų užtikrinti lygių galimybių principą ir draudimą varžytis (duomenys neskelbtini) dirbančių darbuotojų teises arba teikti jiems privilegijas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitais pagrindais. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju subjektams privalu vadovautis Įstatymu, kuris numato visiems vienodą apsaugą, pareigas, o (duomenys neskelbtini) gali būti taikomas kaip analogija, pavyzdys, įrodymas, kuris nepaneigiamai įrodo, jog Tarnyba, nagrinėdama skundus dėl diskriminacijos (duomenys neskelbtini), nepažeidžia (duomenys neskelbtini), jog Tarnyba turi kompetenciją nagrinėti (duomenys neskelbtini) veiksmų atitiktį Įstatymui.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė atsakovo prašymą atmesti ir Komisijos sprendimą, papildytą motyvais dėl Kontrolieriaus kompetencijos, palikti nepakeistą.

15. (duomenys neskelbtini) laikėsi pozicijos, kad skunde nurodytų aplinkybių, kildinamų iš (duomenys neskelbtini), tyrimas nepriklauso Kontrolieriaus kompetencijai. Tokios pozicijos, (duomenys neskelbtini) vertinimu, laikosi ir Komisija, nurodžiusi, jog skunde ir skundo papildyme pareiškėja kėlė klausimus, kuriuos, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) nuostatomis, turi teisę tikrinti tik (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad Kontrolierius neturi teisės kompetencijos nagrinėti skundą, atitinkamai pagal skundo nagrinėjimo stadiją, Kontrolierius turi teisę priimti vieną iš Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų – atsisakyti nagrinėti skundą ar tyrimą dėl tokio skundo nutraukti. Pažymėjo, kad Sprendimu 1 nutrauktas skundo nagrinėjimas ne tik Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Tokia situacija reiškia, kad Kontrolierius tą skundo dalį, kurią nutraukė Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės turi teisę nagrinėti, tačiau nutraukia tyrimą, nes jam trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Tačiau, kaip nustatė Komisija, skunde keltus klausimus turi teisę nagrinėti ne Kontrolierius, o (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog iš Sprendimo 1 turinio neaišku, kokia skundo dalis yra nutraukiama Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o kokia Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Neaiškumą kelia ir tai, kad šiuo atveju skundo nagrinėjimą nutraukdama skirtingais Įstatymo pagrindais, Kontrolierė nusprendė visą skundą, o ne jo dalį persiųsti nagrinėti (duomenys neskelbtini).

16. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį ir į tai, kad Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas pritaikytas visiškai nepateikiant jo taikymą pagrindžiančių argumentų, t. y. iš Sprendimo 1 dalies turinio neaišku, kokių dokumentų trūko, nes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyvavę (duomenys neskelbtini) teikė Kontrolierei paaiškinimus apie skunde išdėstytas aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Komisijos išvada, kad panaikinta Sprendimo 1 dalis neatitinka ne tik Įstatyme keliamų tokio pobūdžio sprendimams taikytinų formos reikalavimų, bet ir kiekvienam viešojo administravimo subjektui keliamo reikalavimo priimti individualius administracinius aktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

17. Akcentavo, kad laikantis nuoseklios pozicijos, jog Kontrolierius neturi kompetencijos nagrinėti skunde išdėstytų aplinkybių dėl pareiškėjos galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini), sutiktina su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Sprendimo 1 dalis, kuria nutrauktas skundo nagrinėjimas Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinta. Šiuo atveju Kontrolierė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nutraukti dalį skundo nagrinėjimo, o turėjo nutraukti skundo nagrinėjimą visa apimtimi Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

18. Prašyme išdėstyti argumentai dėl Komisijos sprendimo motyvų, kuriais ji panaikino Sprendimo 1 dalį, yra išimtinai procedūrinio pobūdžio, kurie, konstatavus, jog skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Kontrolieriaus kompetencijai, neturi teisinės reikšmės.

19. Įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, ištyrus skundą, pakartotinai pateiktas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami nauji faktai. Šiuo atveju Kontrolierė, susipažinusi su skundo papildymu, padarė išvadą, jog jame nėra pateiktos jokios naujos faktinės aplinkybės dėl skundo tyrimo Tarnyboje nutraukimo. Nors Prašyme nurodoma, kad skundo papildymas nebuvo įvertintas kaip pakartotinai teikiamas skundas, tačiau akivaizdu, kad, pritaikius Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatą, skundo papildymas buvo įvertintas kaip pakartotinai teikiamas dėl to paties, nes skirtingais Įstatymo pagrindais jo nagrinėjimą nutraukė. Todėl teisėtai ir pagrįstai Komisija pripažino, kad Sprendimo 2 dalis priimta pritaikius netinkamą teisės normą.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 24 d. sprendimu atsakovo Tarnybos prašymą atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai (duomenys neskelbtini)iš atsakovo Tarnybos 599,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

21.1. (duomenys neskelbtini).

21.2. Pareiškėjos skunde Tarnybai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

21.3. Atsakovas Sprendime 1, įvertinęs pareiškėjos skunde pateiktos informacijos patikrinimo metu gautą informaciją, konstatavo, kad dėl duomenų trūkumo nėra galimybės objektyviai įvertinti skunde nurodytų teiginių, susijusių su pareiškėjos galimu diskriminavimu (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagrįstumo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, šios pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimas tarnyboje buvo nutrauktas.

21.4. Komisija sprendimu (pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė Komisijos sprendimo turinį) nusprendė panaikinti Sprendimo 1 dalį, kuria, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, buvo nutrauktas pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo dėl galimos diskriminacijos nagrinėjimas, bei panaikinti Sprendimo 2 dalį, kuria, vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. teiktus papildomus paaiškinimus; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

22. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, teismas nurodė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos skundą, buvo surinkęs medžiagą, susijusią su (duomenys neskelbtini), buvo pateikta (duomenys neskelbtini), buvo gautas (duomenys neskelbtini). Taip pat Kontrolieriui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini).

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ir atsakovo iniciatyva buvo teikiami papildomi pareiškėjos paaiškinimai, Kontrolierius aktyviai rinko rašytinius paaiškinimus iš (duomenys neskelbtini), vis dėlto skundžiamame akte tik abstrakčiai apibendrinus (duomenys neskelbtini) paaiškinimų turinį, padaryta išvada, kad dėl duomenų trūkumo nėra galimybės objektyviai įvertinti skunde nurodytų teiginių, susijusių su pareiškėjos galimu diskriminavimu (duomenys neskelbtini) pagrindu pagrįstumo. Taigi, teismas pažymėjo, kad negalima konstatuoti, jog tik atlikus aktyvų įrodymų rinkimą, tačiau neparengus motyvuoto, išsamaus sprendimo, Kontrolieriaus tarnyboje būtų buvęs atliktas išsamus, visapusiškas pareiškėjos skundo tyrimas.

24. Teismas sutiko su Komisijos pozicija, kad, neatlikus išsamaus pareiškėjos pateiktų įrodymų ir kitų (duomenys neskelbtini) vertinimo, Kontrolierius negalėjo Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nutraukti tyrimą, nes trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, todėl Komisijos sprendimas, kuriuo panaikinta Sprendimo 1 dalis yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas.

25. Sprendime 2 nurodoma, kad Įstatymo 27 straipsnio 3 dalį pakartotinai pateiktas skundas Tarnyboje nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ir pateikiami nauji faktai. Atsakovo Sprendime 2 nurodoma, kad pareiškėjos rašte nėra pateikiamos naujos aplinkybės, paneigiančios sprendime išdėstytus teisinius argumentus bei faktines aplinkybes dėl skundo tyrimo tarnyboje nutrauktinumo, todėl vadovaudamasi minėta Įstatymo nuostata, atsisakoma nagrinėti pareiškėjos rašte išdėstytas aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad, Spendimas 1 buvo priimtinas atsižvelgiant tik į dalį turimų rašytinių paaiškinimų. Be to, pareiškėjos pateikti 2019 m. gruodžio 30 d. papildomi paaiškinimai, susiję su (duomenys neskelbtini) (klausimas išspręstas (duomenys neskelbtini)), taip pat pateikiami papildomai argumentai dėl (duomenys neskelbtini) raštuose išdėstytų argumentų. Taigi, teismas nesutiko su atsakovo Sprendime 2 nurodytais argumentais, kad pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose nėra pateikiamos naujos aplinkybės, susijusios su Sprendimo 1 argumentais. Teismas apibendrino, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. kreipimąsi vertino kaip naują skundą ir neteisėtai atsisakė nagrinėti 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinimus Įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teismui teiktame atsiliepime akcentuota, jog skundą dėl diskriminacijos ji padavė ne kaip (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) veiklos, o kaip negalią turintis asmuo dėl Įstatymo įvykdytų pažeidimų, jog skunde dėl diskriminacijos nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjos atžvilgiu vykdoma diskriminacija bei (duomenys neskelbtini), kaip darbdavio, funkcijų įgyvendinimas, niekaip nėra susiję su (duomenys neskelbtini).

27. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į Kontrolierių, o pastarajam yra suteikti įgaliojimai atlikti Įstatymo vykdymo priežiūrą (Įstatymo 14 str. 1 d.). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skundą Kontrolieriui dėl lygių galimybių pažeidimo turi teisę pateikti kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys. Taigi asmuo, manantis, kad buvo atlikti Įstatyme nurodyti, jį diskriminuojantys veiksmai, turi teisę kreiptis į Tarnybą. Teisė kreiptis į Kontrolierių nėra priklausoma nuo asmens socialinės padėties (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje socialinė padėtis apibrėžiama kaip fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai), tokie šio Įstatymo netaikymo pagrindai dėl kreipimosi su skundu dėl galimos diskriminacijos darbo vietoje, sietinos su fizinio asmens negalia, nėra numatyti ir baigtiniame Įstatymo 3 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos įtvirtina asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, teisinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, teismo nuomone, šie apribojimai neturėtų būti sietini su teise kreiptis su skundu į ombudsmeną (lygių galimybių kontrolierių) dėl galimos diskriminacijos darbo vietoje, sietinos su fizinio asmens negalia.

28. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Tarnybos prašymą atmetė.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė 599,98 Eur iš atsakovo pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar jie ves bylą patys, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą.

III. 30. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Komisijos sprendimą panaikinti.

31. Atsakovas visų pirma teigia, kad teismas, nesilaikydamas ABTĮ 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų pareigų, nepagrindė savo sprendimo ir neatsakė į Tarnybos pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas nenagrinėjo Tarnybos pateikto argumento, kad Komisija, argumentuodama sprendimą naikinti Sprendimą 1 netinkamai ir nepagrįstai taikė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymi, kad minėta Įstatymo nuostata nustatoma tik tiems sprendimams, kurie surašomi baigus tirti skundą. Sprendimas 1 buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, t. y. nutraukus tyrimą, o ne jį baigus.

32. Teismas nevertino Tarnybos nurodytos aplinkybės, kad Komisija, prieštaraudama pati sau, konstatavo, jog 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos kreipimesi į Tarnybą yra nurodytos naujos aplinkybės dėl jos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) (dėl (duomenys neskelbtini)), tačiau nepagrįstai nusprendė, jog tai nelaikytina nauju pareiškėjos skundu. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Sprendimas 2 priimtas 2020 m. sausio 7 d., t. y. jau priėmus Sprendimą 1 dėl pareiškėjos skundo Tarnybai tyrimo nutraukimo (priimtas 2019 m. gruodžio 30 d.), todėl Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjos pateiktų faktinių aplinkybių apie jos diskriminaciją neregistruoti kaip skundo.

33. Atsakovas pažymi, kad teismui palikus galioti Komisijos sprendimą, kuriuo naikinamos Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 dalys, tačiau atsisakoma tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybai tirti pareiškėjos skundą dėl jos diskriminacijos (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija ir pareiškėjai, ir Tarnybai.

34. Atsakovas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą pareiškėjai iš Tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas, nevertino Tarnybos 2021 m. vasario 22 d. teismui pateiktame prašyme nurodytų argumentų dėl pareiškėjos nurodytų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad tai yra kiekvieno proceso dalyvio teisė. Be to, Tarnyba teismo prašė įvertinti pareiškėjos atstovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ir aplinkybę, kad pareiškėjos atstovas nerengė procesinių dokumentų, kas yra nurodyta bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

35. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pareiškėjai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėja teigia, kad aplinkybė, jog teismas nepasisakė dėl visų Tarnybos išdėstytų motyvų, nelemia, jog teismas jų neįvertino priimdamas sprendimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

37. Priešingai negu teigia Tarnyba, Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato ne reikalavimus sprendimo formai, o jo turiniui, jame yra nustatyta, jog baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Kaip nurodė Komisija, būtent šie reikalavimai ir buvo pažeisti, kadangi Tarnyba nevertino pareiškėjos, liudytojų pateiktų įrodymų, sprendimas nutraukti tyrimą buvo priimtas atsižvelgus tik į (duomenys neskelbtini) raštus. Tuo buvo pažeistos ne tik Įstatymo normos, bet ir Viešojo administravimo įstatymo normos, įpareigojančios tinkamai motyvuoti sprendimus. Tinkamas motyvavimas apima ir visų aktualių įrodymų įvertinimą, aptarimą.

38. Tarnyba formaliai apeliuoja tik į tyrimo procesų etapų įvardijimą, t. y. „sprendimas nutraukti tyrimą priimtas užbaigus tyrimą“ ar „sprendimas nutraukti tyrimą priimtas tyrimo metu“. Šių veiksmų pasekmės yra vienodos – tyrimas yra nutraukiamas, tai sukuria vienodas teisines pasekmes.

39. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nurodė, jog (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimas yra galimas Tarnyboje, ji yra pasiryžusi atnaujinti skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimą. Tačiau, akivaizdu, jog tokie veiksmai Tarnybos negalėtų būti atliekami, kadangi skundo dėl diskriminacijos tyrimas nutrauktas vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuris užkerta kelią pakartotiniam skundo nagrinėjimui esant tapačioms aplinkybėms. Vadovaujantis Tarnybos pozicija, būtų sukurta tokia nepagrįsta situacija, kuomet skundas dėl diskriminacijos nebūtų nagrinėjimas nei (duomenys neskelbtini) (jei ši nuspręstų, jog tokią kompetenciją turi Tarnyba), nei Tarnyboje (nes ši skundo tyrimą būtų nutraukusi). Tai akivaizdžiai įrodo, jog Tarnybos užimta pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, Tarnybos argumentų ydingumą liudija ir tai, jog Įstatyme nėra numatyta Tarnybos kompetencija skundo nagrinėjimo stadijoje savo iniciatyva jį perduodi kitam subjektui, šiuo konkrečiu atveju – (duomenys neskelbtini). Prašymo atlikti tokius veiksmus, t. y. perduoti pareiškėjos skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini), pareiškėja neteikė, tam sutikimo nedavė (davė tik sutikimą perduoti (duomenys neskelbtini) medžiagą, kad (duomenys neskelbtini) galėtų susipažinti, koks tyrimas buvo atliekamas). Pareiškėja visada laikėsi pozicijos, jog, esant poreikiui, į (duomenys neskelbtini) kreipsis pati, todėl Tarnybos atlikti veiksmai nutraukti skundą pagal Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą, reglamentuojančiu skundo nutraukimą dėl įrodymų stokos, negali būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti.

40. Pareiškėja akcentuoja, kad pagrindo nutraukti skundo dėl diskriminacijos tyrimą nebuvo, kadangi 2019 m. gruodžio 30 d. Tarnybos sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, numatančiu, jog tyrimo metu ar jį atlikęs lygių galimybių kontrolierius gali nutraukti tyrimą, kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą. Tarnyba nurodo, jog objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą trūksta dėl to, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip asmenys, kurių neteisėti diskriminaciniai veiksmai pareiškėjos atžvilgiu yra skundžiami, nepateikė informacijos į Tarnybos suformuotus klausimus, susijusius su skunde dėl diskriminacijos nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau Tarnyba neturėjo teisės nutraukti skundo dėl diskriminacijos nagrinėjimo, jį turėjo išnagrinėti iš esmės ir jį tenkinti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo savo aktyviais veiksmais įrodyti, jog jie nepažeidė lygių galimybių principo, tačiau, kaip buvo nurodžiusi pareiškėja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tai nebuvo padaryta, todėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsisakius teikti informaciją, t. y. nepaneigus Įstatymo numatytos prezumpcijos, Tarnyba privalėjo taikyti Įstatymo prezumpciją ir skundą dėl diskriminacijos išnagrinėti bei tenkinti.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad nekvestionuoja nei Komisijos sprendimo, nei Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo, nes iš esmės ir Komisijos, ir teismo buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo keliamų klausimų turi kreiptis į (duomenys neskelbtini).

42. (duomenys neskelbtini) pažymi, jog konstituciniai imperatyvai lemia tai, kad (duomenys neskelbtini).

43. Komisijos posėdyje, taip pat teismo posėdyje minėtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad skunde nurodytų aplinkybių, (duomenys neskelbtini), tyrimas nepriklauso Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

44. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad dar 2020 m. spalio 9 d. byloje teikė prašymą spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi šis prašymas nebuvo išspręstas, 2021 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) teikė pakartotinį prašymą spręsti dėl šios bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Esminis prašymo motyvas – (duomenys neskelbtini). Prašymo teismas netenkino.

45. (duomenys neskelbtini) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka teismui spręsti savo nuožiūra.

46. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. kovo 29 d. gautas (duomenys neskelbtini) prašymas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad ši administracinė byla su apeliaciniu skundu būtų perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Prašyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pažymi, kad jau buvo byloje teikęs prašymus dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, šiuo išskirtiniu atveju turi būti siekiama išvengti bet kokių abejonių dėl administracinio ginčo baigties, todėl palaikoma pozicija, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Byloje ginčas kilo dėl lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (19)SN-186)-802 bei 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (19)SN-186)S-9 teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalimi (šią dalį iš dalies tenkinusi pareiškėjos skundą panaikino išankstine ne teismo tvarka ginčą nagrinėjusi Komisija, pirmosios instancijos teismas Komisijos sprendimą paliko nepakeistą) pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimas Tarnyboje buvo nutrauktas vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu konstatavus, kad nagrinėjamu atveju dėl duomenų trūkumo nėra galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjos skunde nurodytų teiginių, susijusių su galimu diskriminavimu (duomenys neskelbtini) pagrindu.

49. Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalimi (šią dalį iš dalies tenkinusi pareiškėjos skundą panaikino išankstine ne teismo tvarka ginčą nagrinėjusi Komisija, pirmosios instancijos teismas Komisijos sprendimą paliko nepakeistą), vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos Tarnybai teiktus 2021 m. gruodžio 30 d. papildomus paaiškinimus, kadangi juose nebuvo pateikta naujų aplinkybių, paneigiančių 2019 m. gruodžio 30 d. sprendime išdėstytus teisinius argumentus ir faktines aplinkybes dėl skundo tyrimo Tarnyboje nutrauktinumo.

50. Teisėjų kolegija, visų pirma, įvertinusi (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. prašyme nurodytus argumentus, kuriais grindžiama būtinybė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad byla būtų perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, pažymi, kad ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia specialioji teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

51. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo. (duomenys neskelbtini) aptariamo prašymo argumentai iš esmės susiję su (duomenys neskelbtini). Tačiau įvertinus kilusio ginčo pobūdį, ypač tai, kad skundžiami lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai kvestionuotini procedūriniu aspektu, iš esmės atsakovas tyrimo dėl pareiškėjos skundo dalies, susijusios su jos galimu diskriminavimu (duomenys neskelbtini) pagrindu, nebuvo atlikęs, šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir tiriamos vykdant (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 29 d. prašyme nurodyti motyvai nepagrindžia būtinybės kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad administracinė byla būtų perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Aptartų motyvų pagrindu (duomenys neskelbtini) netenkinamas.

52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

54. Kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis, kuria buvo nutrauktas pareiškėjos skundo dalies dėl galimos diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindu nagrinėjimas ir kuri, apelianto teigimu, Komisijos panaikinta nepagrįstai, buvo priimta, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

55. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Įstatymo 1 st. 1 d.). Lygių galimybių kontrolieriui priskirta kompetencija, vadovaujantis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tirti skundus, atlikti tyrimus savo iniciatyva ir teikti konsultacijas dėl paklausimų (Įstatymo 17 str. 1 d.). Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kokius sprendimus dėl priimto tirti skundo turi kompetenciją priimti lygių galimybių kontrolierius. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius gali nutraukti tyrimą, be kita ko, kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą (Įstatymo 29 str. 3 d. 2 p.).

56. Bylos duomenys patvirtina, kad priėmęs tirti pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundą, 2019 m. lapkričio 22 d. skundo papildymą, lygių galimybių kontrolierius pradėjo tyrimą – kreipėsi dėl informacijos pateikimo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, atsakyti į klausimus, nurodyti kitą svarbią informaciją. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kontrolierės prašomi paaiškinimai buvo pateikti, t. y. buvo pateikti duomenys dėl pareiškėjos skunde nurodomų galbūt diskriminacinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiksmų. Surinkti duomenys atsakovo privalėjo būti įvertinti, tačiau to nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad lygių galimybių kontrolierius 2019 m. gruodžio 30 d. sprendime niekaip nemotyvavo, kokių objektyvių duomenų jam trūko pareiškėjos skundo daliai dėl diskriminacijos (duomenys neskelbtini) pagrindu ištirti, todėl darytina išvada, kad minėta 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis yra be motyvų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl minėto sprendimo dalies nepagrįstumo lieka nepaneigta.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skunde (kartu su 2019 m. lapkričio 22 d. skundo papildymu) dalis išdėstytų nusiskundimų akivaizdžiai patenka į lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją tirti skundus dėl diskriminacijos Įstatyme nustatytais pagrindais. Sutiktina su šalių pozicija, jog dalis pareiškėjos skunde nurodytų argumentų (pvz., susijusių su (duomenys neskelbtini); kt.) gali būti laikomi kaip tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) ir lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai pagal Įstatymą nepaskirti. Tačiau pareiškėjos skunde buvo argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nesusiję su (duomenys neskelbtini) – pvz., 2019 m. spalio 24 d. pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nereaguojama į prašymą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir pan. Atsižvelgiant į Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą jo paskirtį, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje asmuo (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) negali prarasti teisės naudotis savo galbūt pažeistų teisių gynimu kreipiantis į lygių galimybių kontrolierių vien dėl savo profesinės veiklos, todėl konstatuotina, kad kontrolierius turi kompetenciją nagrinėti pareiškėjos skundą dėl galbūt patiriamo diskriminavimo (duomenys neskelbtini) pagrindu (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje eA-949-415/2019).

58. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų nenustatė pagrindo nesutikti su išvada, kad Komisija pagrįstai panaikino ir vėlesnio, lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktus papildomus paaiškinimus. Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad ištyrus skundą, pakartotinai pateiktas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami nauji faktai.

59. Pripažinus, jog 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis, kuria nutrauktas pareiškėjos skundo dėl galimos diskriminacijos tyrimas nemotyvuota, konstatuotina, jog atsakovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad juose pasisakoma dėl atsakovo kompetencijos nagrinėti pareiškėjos skundą, pateikiami paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) pateiktų paaiškinimų lygių galimybių kontrolieriui, tvirtinama, jog ir toliau atliekami pareiškėją diskriminuojantys veiksmai. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą vertinti ginčo situaciją kitaip nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

60. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad ginčo šalys atsiduria teisiškai neapibrėžtoje situacijoje pirmosios instancijos teismui palikus galioti Komisijos sprendimą, kuriame atmestas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl diskriminacijos (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareigą išnagrinėti asmenų skundus ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą atsakovui nustato Įstatymas (Įstatymo 1 str. 2 d., 17 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamų sprendimų dalis, dėl pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. skundo (įskaitant jo papildymą bei 2019 m. gruodžio 30 d. papildomus paaiškinimus) turi būti priimtas naujas administracinis sprendimas Įstatyme nustatyta tvarka.

61. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

63. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pateiktais įrodymais, kuriais grindžiamas prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir juos įvertinusi (ABTĮ 56 str.), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu ir sprendžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jas paneigiančių teisinių argumentų ir faktų. Byloje esančių įrodymų visuma (2019 m. spalio 25 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties (1 t., b. l. 72), 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra ir teisines paslaugas pareiškėjai teikusios advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašas (2 t. b. l. 30–31) patvirtina, kad prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, faktiškai patirtos, byloje teiktų teisinių paslaugų pobūdis atitinka išraše iš teisinių paslaugų sutarties apibrėžtų teikiamų teisinių paslaugų ( be kita ko, konsultavimo teisiniais klausimais, procesinių dokumentų rengimo; kt.) pobūdį. Aplinkybė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, nepaneigia ir neriboja ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės savo interesus teisme ginti per atstovą.

64. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

65. Atmetus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėja prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti 484 Eur.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateiktus įrodymus ir atsižvelgusi į Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti už advokato suteiktas teisines paslaugas maksimalius dydžius, sprendžia, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos, neviršija maksimalių, pagal Rekomendacijas galimų priteisti sumų už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl priteistinos iš atsakovo pareiškėjai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė