Legislator Case Law & Legislation
0143605a-e2d9-4e1a-9818-18ac5475c339 AI generated

0143605a-e2d9-4e1a-9818-18ac5475c339 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0143605a-e2d9-4e1a-9818-18ac5475c339
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo galiojanti reikalavimo teisė yra akivaizdi ir įrodyta, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė yra ginčijama, nes atsakovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį Vilniaus miesto I apylinkės teisme dėl UAB „SEB lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Be to, lizingo bÅ«du atsakovo įsigyto turto ieÅ¡kovas nėra atsiėmęs, todėl ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , kad atsiimtas turtas yra nuostolingai pardavinėjamas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia nepagrįstai diskredituoti atsakovÄ kaip įmonę.

Legislator headnote

AI generated

0143605a-e2d9-4e1a-9818-18ac5475c339 · Lietuvos apeliacinis teismas: 13 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui E. P. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat areÅ¡tavo atsakovui UAB „Forbija Logistics“ priklausančias negyvenamas - administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei gamybinį cechÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1239/2010 Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Forbija“, uždarosios akcinės bendrovės „Forbija logistics“ ir K.

P. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-924-124/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingo“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo 2009 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. 2350, sudarytÄ tarp K. P. ir E. P., kuria buvo perleistas K. P. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2101, sudarytÄ tarp UAB „Forbija“ ir „Forbija Logistics“, pagal kuriÄ buvo perleistos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2096, sudarytÄ tarp UAB „Forbija“ ir UAB „Forbija Logistics“, pagal kuriÄ buvo perleistas gamybinis cechas, esantis (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti minėtus pastatus buvusiems savininkams. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė ginčo objektams taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė atsakovams yra galiojanti, nes pastarieji nėra įvykdę prievolės (K. P. – pagal laidavimo sutartis). Lizingo sutartys su atsakovu UAB „Forbija“ yra nutrauktos 2009 m. balandžio 23 d., pastarajam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, lizinguotas turtas iÅ¡ atsakovo UAB „Forbija“ atsiimtas. Jis bus parduotas, tačiau tikėtina, kad tai bus padaryta nuostolingai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovams tik dar labiau padidės. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai neteisėtai įgytÄ turtÄ gali bandyti dar kartÄ perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti restitucijos taikymo galimybę bei priimto sprendimo įvykdymÄ . Kad atsakovai gali imtis neteisėtų veiksmų ir mėginti paslėpti ginčo turtÄ , liudija ir tai, kad atsakovai tarpusavyje yra susiję (yra arba giminaičiai, arba susijusios įmonės), o tai dar labiau didina rizikÄ , kad atsakovai gali imtis veiksmų, prieÅ¡ingų ieÅ¡kovo interesams.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės

13 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui E. P. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat areÅ¡tavo atsakovui UAB „Forbija Logistics“ priklausančias negyvenamas - administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei gamybinį cechÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma (343 000 Lt) yra labai didelė ir dėl to yra preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. IeÅ¡kovui nutraukus lizingo sutartis, lizinguotas turtas buvo atsiimtas ir bus parduotas, tačiau labai tikėtina, kad tai bus padaryta nuostolingai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai gali bÅ«ti nepatenkinti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dovanojimo sutartis bei pirkimo-pardavimo sutartys tarp atsakovų sudarytos bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovas pranešė apie Lizingo sutarčių nutraukimÄ su atsakovu UAB „Forbija“. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai, sužinoję apie jiems pareikÅ¡tus reikalavimus, ginčo turtÄ gali bandyti perleisti dar kartÄ , siekdami apsunkinti restitucijos taikymÄ , o esant neužtikrintiems ieÅ¡kinio reikalavimams, teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ginčo turtÄ gali dar kartÄ perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padaryti jų taikymÄ neįmanomu, laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepraneÅ¡us atsakovams (LR CPK 148 str. 1 d.).Â

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Forbija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir gamybinio cecho, esančio (duomenys neskelbtini), arešto panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo galiojanti reikalavimo teisė yra akivaizdi ir įrodyta, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisė yra ginčijama, nes atsakovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį Vilniaus miesto I apylinkės teisme dėl UAB „SEB lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Be to, lizingo bÅ«du atsakovo įsigyto turto ieÅ¡kovas nėra atsiėmęs, todėl ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , kad atsiimtas turtas yra nuostolingai pardavinėjamas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia nepagrįstai diskredituoti atsakovÄ kaip įmonę.

2.  UAB „Forbija“ ir UAB „Forbija logistics“ yra niekuo nesusijusios įmonės, o atsakovai turėjo ir turi tik verslo interesų santykiuose su UAB „Forbija logistics“.

3. Ieškovo reikalavimo teisė yra abejotina ir dėl ieškinio senaties termino, kuris yra vieneri metai, o ieškinys pareikštas praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo ginčijamų sandorių.

4. Skundžiama teismo nutartimi areštas uždėtas turtui, kurio vertė daugiau kaip 14 kartų didesnė nei ieškovo reikalavimas, kas prieštarauja CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

5. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos esant akivaizdžiai pagrįstai ir galiojančiai ieÅ¡kovo reikalavimo teisei, kuri nagrinėjamu atveju yra ginčijama. Atsakovas yra sukÅ«ręs 21 darbo vietÄ , o jam sužlugus, visi Å¡ie darbuotojai neteks darbo ir pajamų, todėl valstybei teks dar didesnis bedarbių paÅ¡alpų poreikis.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Forbija logistics“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir gamybinio cecho, esančio (duomenys neskelbtini), arešto panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. UAB „Forbija logistics“ areÅ¡tuotam turtui įsigyti iÅ¡ UAB „Forbija“ atsakovas UAB „Forbija logistics“ paėmė paskolÄ ir gautais pinigais apmokėjo už įsigytÄ turtÄ , todėl jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų bent jau iÅ¡ atsakovo UAB „Forbija logistics“ pusės tikrai nėra ir nebuvo.

2. Atsakovus sieja tik verslo santykiai ir šios įmonės nėra tarpusavyje susijusios.

3. IeÅ¡kinys pateiktas praleidus vienerių metų senaties terminÄ , o ieÅ¡kovo nurodyti motyvai, kad apie sandorį sužinojo tik 2010 metų sausio mėnesį, yra abejotini.

4. Skundžiama nutartis nepagrįstai suvaržo atsakovo kaip sÄ Å¾iningo turto įgijėjo teises laisvai disponuoti savo turtu, o taip pat nukenčia ir įmonės reputacija.

5. Areštuoto vien atsakovo UAB „Forbija logistics“ turto vertė daugiau kaip 12 kartų didesnė už ieškovo reikalavimus (CPK 145 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės

13 d. nutarties dalį dėl E. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arešto. Nurodo šiuos argumentus:

1. IeÅ¡kovo reikalavimo teisė yra ginčijama, nes atsakovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl UAB „SEB lizingas“ lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Be to, lizingo bÅ«du atsakovo įsigyto turto ieÅ¡kovas nėra atsiėmęs. Atitinkamai pagrindinis ieÅ¡kovo skolininkas yra UAB „Forbija“, kuri yra veikianti įmonė ir turi pakankamai turto bei finansinių galimybių įvykdyti visus savo įsipareigojimus, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta yra teismo nutartis areÅ¡tuoti atsakovo sÅ«nui E. P. dovanotÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ , kuris pagal susitarimÄ su sÅ«naus motina buvo padovanotas kaip vaikui skiriamas iÅ¡laikymas turtu. Be to, minėtas žemės sklypas buvo įsigytas atsakovui gavus paskolÄ iÅ¡ AB „Parex bankas“.

2. ReikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovo motyvai dėl vėlesnio sužinojimo apie sandorį, yra abejotini.

3. Skundžiama teismo nutartimi areÅ¡tas uždėtas turtui, kurio vertė daugiau kaip 14 kartų didesnė nei ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 145 str. 2 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jau yra areÅ¡tavęs atsakovui K. P. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kurio vidutinė rinkos vertė yra 111 213 Lt (visi duomenys apie areÅ¡tuoto turto vertes bei kitų teismų areÅ¡tus yra paties ieÅ¡kovo pridedamuose ieÅ¡kinio prieduose). Tokiu bÅ«du skirtinguose teismuose dvigubai taikomos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ tų pačių lizingo sutarčių kylančių ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimo užtikrinimui.

4. Atsakovai K. P. ir E. P. kaip fiziniai asmenys yra visiškai nesusiję su ieškovo ir UAB „Forbija“ turtiniais ginčais, todėl tokia teismo nutartis, kuria yra areštuojamas atsakovo E. P. turtas, yra neteisėta ir visiškai nepagrįstai ribojanti asmens teises laisvai disponuoti savo asmenine nuosavybe.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atskiraisiais skundais apeliantai nepaneigė aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nebÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovui palankaus bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas. Apeliantų atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai yra susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimu, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡ie argumentai nėra reikÅ¡mingi. Akivaizdu, kad tik užtikrinus, jog turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims, bus galima įvykdyti restitucijÄ , o apeliantai nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad areÅ¡tas neproporcingai pažeistų jų teises ar kad ieÅ¡kovo reikalavimÄ galimÄ bÅ«tų užtikrinti kitomis, mažiau apeliantų teises varžančiomis, priemonėmis. Be to, keistai atrodo ir apeliantų tvirtinimai, kad jie tarpusavyje nėra susiję asmenys, nes Å¡ias abejones patvirtina tai, jog UAB „Forbija“ ir UAB „Forbija Logistics“ buveinės yra toje pačioje vietoje, ginčijami sandoriai buvo sudaryti bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovas ketino nutraukti lizingo sutartis, o atskiruosius skundus teikia tie atsakovai (UAB „Forbija“, K. P.), kurių teisėms ir pareigoms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl areÅ¡to taikymo nedaro jokios įtakos.

Atskirieji skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartimi areÅ¡tuoto turto vertė yra daug didesnė negu paties ieÅ¡kovo reikalavimas, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl sandorių, kurių objektai yra nekilnojamasis turtas ir kurį perleidus tretiesiems asmenims, bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1039/2009). Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, Å iaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuojant visÄ ginčo objektais esantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tiesa, pagal CK

145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, o taikant kelias laikinÄ sias apsaugos priemones, bendra jų suma neturi bÅ«ti iÅ¡ esmės didesnė už ieÅ¡kinio sumÄ . Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , paties ieÅ¡kinio pagrįstumo (kiek pagrįstai praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais net kelis sandorius) nevertina. Be to, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su vienos iÅ¡ Å¡alių teisių apribojimu, apeliantai nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kokias bÅ«tent teises į ginčo turtÄ (teisę perleisti turtÄ kokiam konkrečiam asmeniui ar pan.) pažeidžia pastarajam pritaikytas areÅ¡tas. Atitinkamai, nevertindamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, Å¡iuo metu teismas nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties, ieÅ¡kovo reikalavimo teisės pagrįstumo, atsakovų UAB „Forbija logistics“ ir K. P. veiksmų sÄ Å¾iningumo ir pan., nes visi Å¡ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties aiÅ¡ku, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, įvertino ne tik preliminarų paties ieÅ¡kovo nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dydį (b. l. 1), tačiau ir ginčijamų sutarčių sudarymo momentÄ (bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovas pranešė apie lizingo sutarčių nutraukimÄ ). Visgi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas jokios iÅ¡vados dėl atsakovų sÄ sajų nepadarė. IÅ¡ kitos pusės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra ne tik ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, neįvykdymÄ , o ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovo K. P. atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jau yra areÅ¡tavęs atsakovui K. P. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kurio vidutinė rinkos vertė yra 111 213 Lt, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėto atsakovo turto areÅ¡to negalima sieti su kitų atsakovų (UAB „Forbija logistics“ ir E. P.) turto areÅ¡tais nagrinėjamoje byloje, nes Å¡iuo atveju areÅ¡tai taikyti pagal ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o atsakovo K. P. atskirajame skunde nurodytu atveju – dėl skolos priteisimo (informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų E. P. ir UAB „Forbija logistics“ turtui, dėl atsakovų atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Konstantinas Gurinas

                                                                                                           Audronė Jarackaitė

                                          Kazys Kailiūnas