2018-12-18 Nr. AB-23392-3-62-3-01402-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-866-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01402-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 47; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybės tarybai, Kauno rajono savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūrai ir kt. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir nurodė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. spalio 22 d., pasiūlant pareiškėjui pateikti teismui skundą, išdėstytą raštu popieriniu variantu bei pasirašytą arba pateiktą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis).

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepašalino nurodytų atskirojo skundo trūkumų.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir nurodė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad visus procesinius dokumentus pateikė pasirašytus įstatymo nustatyta tvarka, o teismas nepagrįstai neigia teisinę elektroninio pareiškėjo parašo galią ir nepripažįsta pareiškėjo tapatybės patvirtinimo Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nurodytais būdais. Pareiškėjas vadovaujasi 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – ir Reglamentas Nr. 910/2014), 25 ir 46 straipsnių nuostatomis ir prašo dėl minėtų straipsnių nuostatų kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo bei į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 protokolo 13 ir 14 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo inicijuoti norminio teisės akto – Lietuvos Respublikos teisingumo 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo teisėtumo tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, nenaudodamas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemio. Pareiškėjas atskirajame skunde mano, kad jo pateiktas atskirasis skundas buvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl nepagrįstai laikytas nepaduotu.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Regionų apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties panaikinimo.

Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. spalio 22 d., pasiūlant pareiškėjui pateikti teismui skundą, išdėstytą raštu popieriniu variantu bei pasirašytą arba pateiktą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu.

Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą, nes atskirasis skundas, gautas teisme, buvo pateiktas ne raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o elektroniniu paštu, pasirašant pridedamus dokumentus elektroniniu parašu.

Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys, susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose.

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, šio skundo originalas pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui procesinių dokumentų pateikimo tvarka elektroninių ryšių priemonėmis buvo išaiškinta nustatant terminą trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog jo elektroninio parašo galiojimą teisme įtvirtina Reglamentas Nr. 910/2014, bei tai, kad pareiškėjo elektroniniu paštu teismui pateikti procesiniai dokumentai buvo pasirašomi elektroniniu parašu, nepaneigia pareigos teikti teismui dokumentus įstatymų nustatytu būdu, t. y. dokumentai turi būti pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-520/2018).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė atskirojo skundo, išdėstyto raštu popieriniu variantu bei pasirašyto arba pateikto naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir iš esmės atsisakė taisyti nurodytus atskirojo skundo trūkumus, todėl skundžiama 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Nagrinėjamu atveju teismo procesiniai sprendimai nustatyti trūkumus ir laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu grindžiami argumentais, susijusiais ne su pareiškėjo tapatybės nustatymu, o išimtinai su procesinio dokumento pateikimo teismui būdu, t. y. aplinkybe, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu (nepriklausomai nuo to, ar jie pasirašyti ar ne (saugiu) elektroniniu parašu). Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl pareiškėjo naudojamo elektroninio parašo tinkamumo, kas savaime eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Konvencijos ir Reglamento Nr. 910/2014 taikymu. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino Aprašo teisėtumo, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad, kiek tai susiję su procesinių dokumentų įteikimo būdu, Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad procesinių dokumentų teikimo elektronine forma tvarką nustato teisingumo ministras.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė