2020-08-05 Nr. AB-14478-3-61-3-00185-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1956-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundą atsakovams Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Subačiaus namai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Amatų kiemas“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Amatų kiemas“, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2R-407-(4R-758) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 2D-16183(7.9) dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo ir 2017 m. rugsėjo 18 d. skundo nagrinėjimo išvadų (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.17)-2D-3508 dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo (toliau – ir Departamento sprendimas); 4) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo patikrinimo per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2014 m. gegužės 6 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Subačiaus namai“ išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, o 2015 m. birželio 23 d. UAB „Subačiaus namai“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 (toliau – ir Leidimas). Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. užregistravo UAB „Subačiaus namai“ pranešimą apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 13 d. paaiškėjo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), statomo daugiabučio gyvenamojo namo vakarinėje dalyje statomas korpusas yra aukštesnis už žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), gyvenamojo namo rytinėje dalyje stovintį korpusą, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo sienos konstrukcijos buvo pastatytos užimant erdvę virš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pritraukiant sienos konstrukciją prie (duomenys neskelbtini) pastato dūmtraukių ir ortakių;

2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos departamentas) 2016 m. spalio 21 d. parengė išvadą Nr. 9.4-2753-(1.20.) dėl aktualių gaisrinės saugos klausimų civilinėje byloje Nr. e2-208068-235/2016 (toliau – ir Išvada), kurios 1 punkto 5 pastraipoje nurodoma, kad statoma 6 m aukštesnė siena iš dalies uždengia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo vėdinimo ir dūmų šalinimo angas (kaminus), esančius ne toliau kaip 50 cm nuo statomos sienos. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, pagal Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 24.2 punktą, namo dūmtraukių viršus turi būti iškeltas ne žemiau kaip 0,5 m virš aukštesnio pastato stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016 m. spalio 25 d. parengė ekspertizės aktą, kuriame nustatyta šildymo sistemų pažeidimų;

2.3. Statytojas nenagrinėjo gretimų pastatų situacijos, nors tai būtina pagal gaisrinę saugą reglamentuojančius aktus, o ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Šiuo atveju pučiant nepalankiam vėjui visi degimo produktai (dūmai, šiluma, kibirkštys ir pan.) bus išmetami tiesiogiai ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gali kilti gaisro persimetimo pavojus. Priešgaisrinės apsaugos departamentas 2017 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. (23.2)-20-3292 nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukiams Nr. 2, 3 ir 4 eksploatuoti nepažeidžiant Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 24.1 punkto trukdo naujai statomo statinio Žemės sklype Nr. 1 išorinė vakarinė siena;

2.4. Departamento sprendimu atsisakyta nagrinėti Leidimo teisėtumą. UAB „Subačiaus namai“ 2017 m. birželio 15 d. pakartotinai registravo prašymą Nr. PLNS-01-15-01209 išduoti statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“. Inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad nustatyta neesminių pažeidimų, kurie nedaro įtakos leidimo teisėtumui;

2.5. Inspekcija ir Departamentas, priimdami sprendimus, pažeidė teisės aktų nuostatas. Žemės sklypas Nr. 1 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuria disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT). Statytojo teisę gali įgyvendinti tik žemės sklypo savininkas, o šiuo atveju UAB „Subačiaus namai“ nėra žemės sklypo savininkė. Inspekcija sprendime padarė išvadą, kad UAB „Subačiaus namai“ pateikė visus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) nurodytus privalomus statinio projekto rengimo dokumentus. UAB „Subačiaus namai“ nebuvo gavusi Žemės sklypo Nr. 2 savininkų sutikimo dėl statybos arčiau kaip 3 metrai prie žemės sklypo ribų, kaip nustato Leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) 33.2 punktas ir 11 priedo 4 punktas;

2.6. Vilniaus senamiesčio reglamentu (duomenys neskelbtini) pažymėta kaip teritorija, išlaikiusi autentišką arba artimą autentiškai urbanistikai struktūrą. Pagal teritorijos reglamentus pastatai dengiami šlaitiniais stogais, naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų karnizo ir stogo kraigo lygis neturi viršyti aplinkinių pastatų karnizo ir stogo kraigo lygio. Parengtas naujo statinio projektas Žemės sklype Nr. 1 dėl aukštų skaičiaus ir statinio aukštingumo prieštarauja norminiams aktams;

2.7. Skundas dėl Inspekcijos sprendimo buvo paduotas Komisijai, ši skundo priėmimo stadijoje nustatė, kad ginčas kilęs dėl Leidimo, todėl, Komisijos nuomone, gali būti skundžiamas tik teismui. Pareiškėjo skundas buvo paduotas dėl viešojo administravimo funkcijos – priežiūros, o tokie skundai turėjo būti nagrinėjami ikiteismine tvarka Komisijoje, todėl Komisijos sprendimas yra naikintinas;

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. skundas iš esmės buvo grindžiamas gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimu vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybas. Departamentas sprendime nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog DNSB „Amatų kiemas“, kaip ieškovei, buvo žinomas minėtos bylos dalykas, t. y. ieškinys, be kita ko, buvo grindžiamas gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu išduodant minėtą statybą leidžiantį dokumentą, ir į tai, jog minėtas teismo sprendimas dėl statybos leidimo panaikinimo dar nebuvo įsiteisėjęs, Departamento sprendime pateikta nuoroda į teisme nagrinėjamą DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį buvo pakankama atsisakant nagrinėti skundą;

3.2. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtumą grindė naujais aspektais, kurie nebuvo nurodyti 2017 m. vasario 9 d. Departamentui teiktame skunde. 2017 m. vasario 9 d. skundas buvo motyvuojamas gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimu vykdant ginčo statybas, o 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde buvo keliami kiti klausimai: ar statybą leidžiantis dokumentas atitinka Vilniaus senamiesčio specialiojo plano patvirtintus paveldosauginius reikalavimus; kodėl išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo gauti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Inspekcija sprendimu nepripažino neteisėtu ir nepanaikino Departamento sprendimo, kadangi 2017 m. rugsėjo 15 d. skundas buvo grindžiamas naujais motyvais, kurie Departamentui teiktame 2017 m. vasario 9 d. skunde nebuvo nurodyti, todėl Departamentui priimant Sprendimą nebuvo nagrinėti. Įvertinusi tai, jog pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde keliami klausimai (dėl statybą leidžiančio dokumento atitikties Vilniaus senamiesčio specialiajam planui, dėl gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo) nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje pagal DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį (teisminio proceso Nr. 2-68-3-21408-2016-3)), Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą;

3.3. Pareiškėjui savo galbūt pažeistų teisių (taip pat ir dėl gaisrinės saugos) nepavyko įrodyti teisme, kadangi DNSB „Amatų kiemas“ ieškinys dėl Leidimo panaikinimo, kuriame, be kita ko, buvo keliami gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo klausimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016 buvo atmestas. Inspekcijai nebuvo teisinio pagrindo skundžiamame Inspekcijos sprendime statybą leidžiančio dokumento teisėtumą vertinti aspektais, kurie buvo išnagrinėti teisme;

3.4. Daugiabutis pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neviršija gretimo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukščio. Pareiškėjas skunde nenurodė, į kokius jos 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde keliamus klausimus Inspekcijos sprendimu nebuvo atsakyta ar atsakyta netinkamai. Pareiškėjui nepagrindžiant minėtų aplinkybių, prašymas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą negali būti tenkinamas.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija statytojui UAB „Subačiaus namai“ išdavė Leidimą Žemės sklype Nr. 1 statyti gyvenamosios paskirties pastatą, inžinerinius tinklus – vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, magistralinius šilumos ir pastatų įvadinius šilumos tinklus pagal UAB „Enero“ 2014 m. parengtą statybos projektą Nr. ENERO-18(2014) „Gyvenamosios paskirties (7.3) pastato su negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektas“ (toliau – ir Projektas). Statytojas Žemės sklype Nr. 1 užbaigęs daugiabučio gyvenamojo namo su negyvenamosiomis patalpomis statybą, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2018 m. sausio 31 d. pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Nuolatinė statybos užbaigimo komisija 2018 m. vasario 28 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-100-180228-00094 pripažino, jog Žemės sklype Nr. 1 pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas su negyvenamosiomis patalpomis ir šilumos (inžineriniai) tinklai atitinka Projekto sprendinius.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, Žemės sklypo Nr. 1 savininkė yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT su UAB „Subačiaus namai“ yra sudariusi Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutartis, kuriose nustatyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių statinių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir įrenginių naudojimo paskirties pasibaigus žemės nuomos terminui įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Minėtose sutartyse taip pat nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas – kitos paskirties žemė, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Naujų pastatų, statinių statyba UAB „Subačiaus namai“, kaip žemės valdytojai ir naudotojai, nuomojamame Žemės sklype Nr. 1 buvo leidžiama pagal žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei pobūdį;

6.2. Statybai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. vasario 28 d. buvo išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-180228-00094, kurį pasirašė visi statybos užbaigimo komisijos nariai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 68 punktą, statybos užbaigimo procedūrų metu komisijos nariai pagal kompetenciją privalo vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, esminiams statinio reikalavimams. Kadangi statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užbaigimo aktą pasirašė visi statybos užbaigimo komisijos atstovai, statyba atitinka teisės aktų reikalavimus;

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

7.1. Priešgaisrinės apsaugos departamentas IS „Infostatyba“ 2018 m. vasario 2 d. gavo paraišką dalyvauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos užbaigimo komisijoje. Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas 2018 m. vasario 20 d. pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-180228-00094 ir apie tai 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 3-17-(8.37-17)E informavo statybos užbaigimo komisijos pirmininką ir statytoją;

7.2. Priešgaisrinės apsaugos departamento 2016 m. spalio 21 d. rašte Nr. 9.4-2753-(1.20.) apie statomą 6 m aukštesnę sieną, iš dalies uždengiančią vėdinimo ir dūmtraukių angas, nurodomos aplinkybės (ne pažeidimas), kad, esant tokioms sąlygoms ir vadovaujantis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 24 ir 24.2 punktų nuostatomis, esami (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dūmtraukiai turėtų būti iškilę virš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo ne mažiau kaip 0,5 m. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse įtvirtintas reikalavimas, kad 5 m atstumas turi būti išlaikomas nuo natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaiso angos krašto iki gaisrinius skyrius arba gretimus pastatus atskiriančių priešgaisrinių sienų (ekranų) ir šis 5 m reikalavimas yra keliamas kitokio tipo – natūralios traukos dūmų ir šilumos valdymo sistemoms, o ne mechaniškai šalinamų dūmų ir šilumos valdymo sistemoms, kurios suprojektuotos pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

7.3. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekte, kuris buvo pateiktas statybos užbaigimo komisijai, nebuvo numatyti jokie gretimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dūmtraukių projektiniai sprendiniai (pvz., dūmtraukių pertvarkymas, išmontavimas ar pan.). Statybos užbaigimo komisija vertina pastatytą pastatą tik tiek, kiek yra numatyta statinio projekte ir statybą leidžiančiame dokumente. Statybos užbaigimo komisija neturi jokių teisinių instrumentų statybos užbaigimo procedūrų metu reikalauti atlikti statybos darbus, kurie nenumatyti statinio projekte arba kuriems nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į pateiktą atsiliepimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Dėl šių aplinkybių, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atskiras sutikimas vykdyti statinio statybą ar rekonstrukciją nereikalingas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Subačiaus namai“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

10.1. Komisijos sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir (ar) interesai. Pareiškėjo prašomas atlikti statybų teisėtumo patikrinimas buvo atliktas. Inspekcija sprendime pateikė išsamius argumentus ir atsakymus dėl pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo, konkrečiai dėl pastato, esančio Žemės sklype Nr. 2, karnizo ir stogo kraigo aukščio santykio su gretimuose sklypuose esančių statinių aukščiais, ir dėl Žemės sklypo Nr. 2 savininkų rašytinių pritarimų reikalingumo;

10.2. Pareiškėjas teiginius dėl galbūt netinkamai atliktų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybų grindžia šiuo metu galiojančiais, tačiau ne statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas statomas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba. UAB „Subačiaus namai“ nuomojamame žemės sklype buvo leidžiama statyba pagal žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei pobūdį;

10.3. Iki Leidimo išdavimo (duomenys neskelbtini) sklypas buvo užstatytas ne gyvenamaisiais pastatais, o garažais. Todėl aplinkybė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, 2014 m. gegužės 27 d. pakeisdama žemės nuomos sutartis, nustatė, kad sklype numatoma gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija, neabejotinai reiškia, jog taip Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė valią, jog šioje teritorijoje būtų pastatyti būtent tokios paskirties pastatai;

10.4. Kituose teismuose vyksta ginčai iš esmės dėl to paties dalyko. Pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo DNSB „Amatų kiemas“ skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.17)-29-350, Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 2D-16183(7.9) dalį, kuria nuspręsta, kad, išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai, buvo neprivaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundų dalis, kuriose pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus; kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius UAB „Subačiaus namai“ 2015 m. birželio 23 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751. Pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. pateikė Inspekcijai prašymą „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“, kuriame prašė privalomuoju nurodymu sustabdyti statybas pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751. Departamentas sprendimu atsisakė nagrinėti Leidimo teisėtumą, kadangi tuo pačiu klausimu yra išnagrinėta civilinė byla pagal DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį atsakovui UAB „Subačiaus namai“. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir prašė panaikinti Departamento sprendimą atsisakyti patikrinti Leidimo teisėtumą ir inicijuoti jo teisėtumo patikrinimą, privalomuoju nurodymu sustabdyti statybas pagal išduotą Leidimą bei neišduoti jokių pažymų apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcija 2017 m. lapkričio 4 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-263 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Leidimas išduotas teisėtai. Inspekcija sprendimu pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo netenkino bei nurodė, kad Patikrinimo akte nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie nedaro įtakos Leidimo teisėtumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento ir Inspekcijos sprendimais, dėl jų teisėtumo pateikė skundą Komisijai. Komisija 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad ji ginčą kelia dėl Leidimo teisėtumo.

13. Teismas, pasisakydamas dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vadovavosi

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalimi, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 54.2 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl Inspekcijos sprendimo, o ne dėl Leidimo panaikinimo. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Statybos priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 3, 9 punktais ir nustatė, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą, patikrino Leidimo išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priėmė sprendimą statybos valstybinės priežiūros srityje. Teismo nuomone, Komisijai pateiktas skundas dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo negali būti prilyginamas skundui dėl Leidimo teisėtumo Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalies prasme. Inspekcija priėmė administracinį sprendimą, kuris pagal teisinį reguliavimą gali būti skundžiamas pareiškėjo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba teismui. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad tokio pobūdžio Inspekcijos sprendimai statybos valstybinės priežiūros srityje gali būti ginčijami skundą paduodant tik teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju kreipimasis į Komisiją yra alternatyvi teisių gynimo priemonė ikiteismine tvarka, pareiškėjas neprašo įpareigoti Komisijos iš naujo nagrinėti jo skundą, taip pat į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybų procesas jau yra pažengęs (2018 m. vasario 28 d. buvo išduotas statybos užbaigimo aktas), vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga pareiškėjo skundą grąžinti Komisijai nagrinėti iš naujo.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Departamento sprendimo teisėtumo, nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. pateikė Inspekcijai prašymą „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“, kuriame prašė sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą. Pareiškėjas, remdamasis UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktu tyrimu, nurodė aplinkybes dėl galimų gaisrinės saugos pažeidimų (degių medžiagų naudojimo, poveikio dūmtraukiams ir kt.), prašė privalomuoju nurodymu sustabdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybas toje pastato dalyje, kurioje vykdoma statyba, besiribojanti su pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijomis ir virš pastato, neišduoti jokių pažymų apie statinio (duomenys neskelbtini) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. prašymą (Departamento sprendime padaryta techninė klaida, nurodant netikslią prašymo pateikimo datą – 2017 m. vasario 14 d.), 2017 m. kovo 17 d. sprendime nurodė, kad UAB „Subačiaus namai“ pranešė Departamentui, kad Vilniaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs teisminį ginčą, sprendimu atmetė ieškovės DNSB „Amatų kiemas“ reikalavimą panaikinti Leidimą bei įpareigoti atsakovą UAB „Subačiaus namai“ pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas, vadovaudamasis Statybos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skundas Inspekcijai, kurį nagrinėjo Departamentas, buvo paduotas ne dėl Leidimo panaikinimo, o dėl statybos procese statytojo vykdytų veiksmų teisėtumo patikrinimo.

Toks skundas Inspekcijoje turi būti nagrinėjamas neatsižvelgiant į tai, ar teismuose buvo nagrinėjamas klausimas dėl Leidimo teisėtumo. Teismų sprendimuose išdėstyti argumentai dėl Leidimo teisėtumo gali būti pagrindas vertinti, ar atliekami (atlikti) statybos darbai atitinka Leidimo ir statinio techninio projekto reikalavimus, ar jie neprieštarauja statybos procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Departamentas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo, kuris buvo paduotas dėl statybos vykdymo teisėtumo, o ne dėl Leidimo teisėtumo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Departamentas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, nors pagal Statybos priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėjo pareigą jį nagrinėti ir nebuvo pagrindo atsisakyti jį nagrinėti UAB „Subačiaus namai“ pranešime, kuris cituojamas Departamento sprendime, nurodytu pagrindu. Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas, dėl šio Departamento sprendimo Inspekcija apskritai nepasisakė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas padavė skundą Inspekcijai dėl Departamento sprendimo teisėtumo, t. y. pasinaudodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri atitinka Taisyklių 56.4.2 punkte nurodytą atvejį. Teismas pabrėžė, kad, Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo skundą, nebuvo keliamas klausimas dėl termino skundui dėl Departamento sprendimo pateikti, Inspekcija nenagrinėjo klausimo dėl galimo termino praleidimo, nepasakė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento sprendimo teisėtumo, todėl teismas sprendė, jog neturi pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skundo Inspekcijai dėl Departamento sprendimo teisėtumo padavimo terminu. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Inspekciją dėl Departamento sprendimo apskundimo. Teismas nurodė, kad Inspekcijos sprendimas priimtas 2017 m. lapkričio 20 d., pareiškėjas su pirminiu skundu į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 16 d., nepraleidęs skundo padavimo termino, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Teismas, konstatavęs, kad Inspekcija sprendime ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą, kuriame, be kita ko, buvo ginčijamas Departamento sprendimo teisėtumas, atsižvelgęs į pareiškėjo pirminiame ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, nesutinka ir su Departamento sprendimu. Teismas atmetė Inspekcijos ir Departamento argumentus dėl praleisto termino skundui dėl Departamento sprendimo paduoti.

16. Teismas, įvertinęs, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime nurodė, kad ji atliko Leidimo patikrinimą ir teikia pareiškėjui išvadas dėl jo 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių, priėjo prie išvados, kad Inspekcija nesutiko su Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, kuriame buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės. Teismas sprendė, kad Inspekcija, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais) nepasisakydama dėl Departamento sprendimo teisėtumo, tačiau iš esmės nesutikdama su juo ir nagrinėdama pareiškėjo skundą iš esmės, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą ir 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Inspekcija atliko Leidimo teisėtumo patikrinimą, taigi ji veikė priešingai, nei nurodyta Departamento sprendime, t. y. ji neatsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo Departamento sprendime nurodytu pagrindu. Teismas sprendė, kad, Inspekcijai išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir atlikus Leidimo teisėtumo patikrinimą ir taip nepritarus Departamento sprendime išdėstytai pozicijai dėl negalimumo atlikti Leidimo teisėtumo patikrinimą, nėra pagrindo grąžinti Inspekcijai pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento sprendimo teisėtumo nagrinėti iš naujo.

17. Teismas, įvertinęs, kad Departamentas privalėjo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skundą, kuris buvo pateiktas ne dėl Leidimo teisėtumo, o dėl statybos vykdymo teisėtumo, priėjo prie išvados, kad Departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino.

18. Teismas, pasisakydamas dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo, vadovavosi Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurį statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos, be kita ko, yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas, patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas, gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo abejones dėl Leidimo prieštaravimo Vilniaus senamiesčio specialiojo plano patvirtintiems paveldosaugos reikalavimams, pažymėjo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 764 patvirtinto Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo U1P – apsaugos specialiojo plano reikalavimais, nustatytais žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P – Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento – reikalavimais, įvertinusi (duomenys neskelbtini) statinio projekto Nr. ENERO-18(2004) brėžinius ir parametrus, nustatė, kad daugiabutis pastatas (duomenys neskelbtini) neviršija gretimo pastato (duomenys neskelbtini) aukščio (duomenys neskelbtini) išklotinėje. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Inspekcijos atliktas Projekto duomenų vertinimas neatitiktų realios situacijos. Nesant byloje pateiktų duomenų, kurie paneigtų, kad Inspekcija netinkamai nustatė pastato (duomenys neskelbtini) aukštį, teismas sprendė, jog neturi pagrindo pripažinti nepagrįstais Inspekcijos argumentų dėl pastato aukščio atitikties pareiškėjo skunde Inspekcijai ir teismui bei ginčijamame Inspekcijos sprendime nurodytiems Vilniaus senamiesčio apsaugą reglamentuojančių specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje gina savo galbūt pažeistas subjektines teises, o ne viešąjį interesą ABTĮ 55 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo galimybės ginčyti Inspekcijos sprendimo neteisėtumą siejamos su jo galbūt pažeistomis teisėmis.

21. Atsakydamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl to, kad išduodant Leidimą nebuvo gautas rašytinis gretimų žemės sklypo (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas, teismas nurodė, kad STR 1.07.01:2010 (redakcija, galiojusi 2015 m. birželio 23 d., Leidimo išdavimo metu) 33 punkte nustatyti atvejai, kai privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus), kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto.

Šie atvejai neatitinka byloje nagrinėjamo atvejo. Teismas sprendė, kad Inspekcija taikė STR 1.07.01:2010 33.2 punktą, kuris reglamentuoja kitus teisinius santykius, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas STR 1.07.01:2010 34 punktas, kuriame nustatyta, jog rašytiniai sutikimai (susitarimai) (įskaitant besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų) privalomi tais atvejais, kai privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus.

Nagrinėjamas atvejis patenka į Reglamento IV skyrių (leidimas statyti naują statinį). STR 1.07.01:2010 11 priede taip pat reglamentuojami atvejai, kai privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimai (susitarimai). STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte reglamentuotas atvejis atitinka byloje nagrinėjamą atvejį. Teismas priėjo prie išvados, kad pagal STR 1.07.01:2010 įtvirtintą reglamentavimą išduodant Leidimą statinio (duomenys neskelbtini) statybai buvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus).

Teismas nustatė, kad Inspekcija, spręsdama dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumo, taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004) 1931 punktą, kuris buvo papildytas aplinkos ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-460 (įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 2 d.), todėl Inspekcija taikė teisės normą, kuri negaliojo Leidimo išdavimo metu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Inspekcija netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumą, ir nepagrįstai nusprendė, kad išduodant Leidimą statinio (duomenys neskelbtini) statybai nebuvo reikalingi besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai). Tai, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu galiojo naujas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog išduodant Leidimą nebuvo reikalingi besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai).

22. Teismas nustatė, kad, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, Inspekcija rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos departamento 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9.4-688(9.6) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Inspekcija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo keliamų klausimų dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kurie atsirado pastačius gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendime nenagrinėjo aplinkybių, nurodytų Priešgaisrinės apsaugos departamento 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. 9.4-688(9.6), kadangi šis raštas buvo priimtas vėliau, nei patvirtinta 2017 m. kovo 7 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų Nr. ACUB-20-170307-00252, kurios teisėtumas buvo vertintas minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime. Teismas pabrėžė, kad Priešgaisrinės apsaugos departamento 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. 9.4-688(9.6) nustatyta, jog kai kurie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dūmtraukiai neatitinka Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. I-264, 24 punkto reikalavimų. Teismo posėdyje Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovai paaiškino, kad esama situacija, kuri neatitinka teisės aktuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, susidarė būtent dėl to, jog buvo pastatytas aukštesnis pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad, vertindamas statinio (duomenys neskelbtini) atitiktį teisės aktų reikalavimams, Priešgaisrinės apsaugos departamentas nenustatė pažeidimų dėl statinio (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų reikalavimų neatitinkanti situacija gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atsirado pastačius gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad Inspekcija nenagrinėjo šių aplinkybių iš esmės ir nevertino pasikeitusios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) situacijos, kuri atsirado pastačius statinį (duomenys neskelbtini), tai nurodyta ir Priešgaisrinės apsaugos departamento atsiliepime į skundą. Teismo vertinimu, Inspekcija, kuriai pagal kompetenciją priskirta valstybinė statybos priežiūra, privalo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų apsauga viso statybos proceso metu. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dalies dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kurie galbūt atsirado statinyje (duomenys neskelbtini), pastačius statinį (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. skunde išsamiai nurodė, jo nuomone, padarytus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai jo 2017 m. vasario 13 d. skundo nenagrinėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalis dėl galimų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdama šias skundo dalis, Inspekcija turi atsižvelgti į šiame teismo sprendime išdėstytas aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų) privalomumo išduodant Leidimą statinio (duomenys neskelbtini) statybai.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog išduodant Leidimą statinio (duomenys neskelbtini) statybai buvo neprivaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), yra nepagrįsta ir neteisėta, taip pat Inspekcija neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skunduose nurodytų galimų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, todėl Inspekcija įpareigota išnagrinėti šias skundų dalis.

24. Teismas pažymėjo, kad teisės aktais yra reglamentuoti asmenų teikiamų prašymų Inspekcijai nagrinėjimo terminai. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti terminą, per kurį turi būti išnagrinėtos pareiškėjo skundų, teiktų Inspekcijai, dalys.

25. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo argumentus dėl Leidimo neteisėtumo ir kitais aspektais, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skunde ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde Inspekcijai, ir kurių Inspekcija nenagrinėjo priimdama 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, t. y. pareiškėjas, teikdamas skundus Inspekcijai, nekėlė klausimų dėl statytojui taikomų reikalavimų, dėl UAB „Subačiaus namai“ perleistos daiktinės užstatymo teisės teisėtumo, dėl susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas Komisijos, Departamento ir Inspekcijos priimtų sprendimų teisėtumo klausimas, tačiau šioje byloje teismas nesprendė statinio (duomenys neskelbtini) statybai išduoto Leidimo teisėtumo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė nevertinti pareiškėjo argumentų, kurie nesusiję su byloje ginčijamais sprendimais, išeina už pareiškėjo teiktų prašymų Inspekcijai ir Komisijai ribų.

III. 26. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinti Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimas ir Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis ir Inspekcija įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundų dalis, kuriomis pareiškėjas nurodė galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, ir priimti naują sprendimą, nustatant, jog DNSB „Amatų kiemas“ skundas atmetamas visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl administracinės bylos proceso šalių, įtvirtintų ABTĮ 46 straipsnyje, neišanalizavo ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Juridinio asmens teritorinis skyrius negali būti nei šalimi, nei proceso dalyviu. Departamentas nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje, nes Departamentas yra tik juridinio asmens – Inspekcijos – administracijos (teritorinis) padalinys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Teismas skundžiamu sprendimu sudarė dviprasmišką situaciją, kadangi atsakovais byloje laikė tiek pačią Inspekciją, tiek ir jos teritorinį padalinį – Departamentą, tačiau išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundų dalis, kuriomis pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, įpareigojo tik Inspekciją;

26.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl Departamento sprendimo, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios net nebuvo susijusios su bylos dalyku (DNSB „Amatų kiemas“ pareikštu skundu teismui), dėl to bylos esmė dėl Departamento sprendimo panaikinimo nebuvo atskleista. Departamentas išnagrinėjo 2017 m. vasario 14 d. gautą Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. (toliau – ir Seimo narys) 2017 m. vasario 6 d. prašymą (be jokių priedų), kuriuo Inspekcijos buvo prašoma inicijuoti atskirą pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidimo teisėtumo patikrinimą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog 2017 m. sausio 23 d. išsiuntė Seimo nariui skundą dėl statybą leidžiančių dokumentų nepagrįsto išdavimo, kadangi Projektas ir esančios faktinės aplinkybės to neleido padaryti. 2017 m. vasario 6 d. Seimo narys pareiškėjo skundą persiuntė atsakovui su prašymu pakartotinai atlikti tyrimą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pagrįstumo daugiabučio statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas Departamento sprendimo neteisėtumą ir Departamento neatliktus statybos valstybinės priežiūros veiksmus konstatavo remdamasis ne Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymu, kurį Departamentas išnagrinėjo ir dėl kurio parengė Departamento sprendimą, bet pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymu „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“ (pateiktu 2017 m. vasario 13 d.), kurį Departamentas išnagrinėjo ir 2017 m. liepos 3 d. parengė į jį atsakymą Nr. (23.2)-2D-9480 „Dėl informacijos pateikimo, susijusios su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuris nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir dėl to pateikė netinkamus savo sprendimo motyvus. Rašytinio naujo įrodymo – Departamento 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. (23.2)-2D-9480 „Dėl informacijos pateikimo, susijusios su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, būtinybė atsirado tik susipažinus su teismo sprendimu. Į pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ (Inspekcijoje gautas 2017 m. vasario 13 d.), kuriuo rėmėsi teismas sprendime, buvo atsakyta prašomu pridėti nauju įrodymu;

26.3. Teismas, nenustatęs faktinių aplinkybių ir dėl to neatskleidęs bylos esmės, taip pat nepagrįstai nesivadovavo Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu bei ABTĮ 5 straipsnio bei 23 straipsnio 1 dalimi, todėl sprendimas naikintinas ir ABTĮ 147 straipsnio pagrindu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016 jau sprendė Leidimo teisėtumo klausimą t. y. nagrinėjo pareiškėjo ieškinį atsakovams Administracijai ir UAB „Subačiaus namai“ (išvadą duodanti institucija – Priešgaisrinės apsaugos departamentas).

Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas Leidimo išdavimo neteisėtumą, be kitų ieškinyje nurodytų teiginių, grindė ir gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo ieškinio netenkino ne tik dėl to, kad buvo praleistas terminas ginčyti administracinį aktą, tačiau šiame sprendime teismas pasisakė, kad ieškovo reikalavimai netenkintini ir dėl to, kad jie nepagrįsti iš esmės, t. y. bendrosios kompetencijos teismas analizavo ir vertino aplinkybes bei teisinį reglamentavimą dėl pareiškėjo nurodytų tariamų pažeidimų.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1188-275/2017 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Departamentas, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos teritorinis padalinys, remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016, priėmė Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, kuriuo informavo, kad Leidimo išdavimo teisėtumo klausimo nenagrinės. Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymas buvo pateiktas be jokių priedų, jame taip pat nebuvo nurodytų jokių faktinių ir / ar naujų aplinkybių dėl Leidimo išdavimo.

Departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintu principu bei atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl Leidimo išdavimo teisėtumo, pagrįstai nusprendė Leidimo išdavimo klausimo nenagrinėti, t. y. Inspekcijos Departamentas veikė laikydamasis VAĮ 3 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Departamento sprendimu nebuvo ir nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės;

26.4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentą – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, taikomas perimetrinis užstatymo tipas. Vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 31.3 punktu, perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę.

Nors kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, STR 2.02.01:2004 1931 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 2 d., t. y. negaliojo Leidimo išdavimo metu, tačiau Inspekcijos poziciją 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime remtis minėta nuostata ir vertinimą, jog nagrinėjamu atveju besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) nėra reikalingi, lėmė ir susiklosčiusi teismų praktika, be to, teisės principų taikymas. Teisės aktai atgal negalioja, tačiau, kai jie palengvina ar sušvelnina teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų padėtį, jie gali būti taikomi atgal, be to, visais atvejais tokie naujai priimti teisės aktai įvertintini, sprendžiant dėl pažeidimų pripažinimo ir galimybių juos šalinti bei įvertinant pažeidimo reikšmingumą.

Tokiais atvejais, kai teisinių santykių dalyvis nebeturi atitinkamos pareigos, vien tik formalus procedūros kartojimas ir priimto sprendimo panaikinimas neatitiktų protingumo principų, kadangi galutinis rezultatas, pakartojus procedūras, būtų toks pats, kaip ir panaikintas. Be to, svarbu ir tai, kad teisiniuose santykiuose dalyvaujantys asmenys, taip pat teismai kaip teisės šaltiniu turi vadovautis suformuota teismų praktika dėl teisės aktų taikymo analogiškuose arba panašiuose teisiniuose santykiuose (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse byloje Nr. e2-14714-592/2016, Nr. e2-14714-592/2016 įvertino po statybos leidimo išdavimo pasikeitusį teisinį reglamentavimą, t. y.

STR 2.02.01:2004 1931 punkto įsigaliojimą). Administraciniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su statybomis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat vertino teisinį reguliavimą, atsiradusį po sprendimų priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-681-525/2018; 2015 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-87/2014). Be to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo poziciją, kad Inspekcijai priimant 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą negalėjo būti taikoma minėta STR 2.02.01:2004 1931 punkto nuostata, kuri negaliojo Leidimo išdavimo metu, susidarytų situacija, kai galbūt būtų konstatuojamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai išduoto Leidimo neteisėtumas (dėl negautų besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimų), tačiau šalinant Leidimo neteisėtumo padarinius pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nagrinėjamai teritorijai galėtų būti išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kuriam išduoti pagal šiuo metu galiojančią STR 2.02.01:2004 1931 punkto nuostatą besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų sutikimai nebūtų reikalaujami.

Tokiu būdu būtų nepagrįstai švaistomi valstybės resursai ir pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas, nes daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba užbaigta ir minėtas statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, tokiu būdu tik formaliai būtų kartojamos procedūros pasiekiant identišką rezultatą, kas neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo principų. DNSB „Amatų kiemas“ ne kartą inicijavo teisminius procesus dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos, ginčydama su šia statyba susijusius administracinius aktus.

Pareiškėjui minėto pobūdžio klausimus keliant kai yra įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuotas nurodytų administracinių aktų teisėtumas, yra pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas ir reikalavimas savo teisėmis naudotis sąžiningai. 2018 m. vasario 28 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-180228-00094, kuriuo užbaigta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba, taip pat yra ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-2433-596/2018. Be to, teismas panaikino Inspekcijos sprendimo dalį, kuria buvo pasisakyta dėl sutikimų gavimo, tačiau neįpareigojo atsakyti pareiškėjui, todėl neaišku, koks minėtų argumentų ir Inspekcijos rašto dalies panaikinimo tikslas;

26.5. Gaisrinės saugos klausimų sprendimas nėra tiesiogiai priskirtas Inspekcijos kompetencijai. Inspekcijos kompetenciją tikrinant statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą reglamentuoja Statybos priežiūros įstatymo 10 straipsnis, o statybos patikrinimus minėto įstatymo 11 straipsnis. Minėtose nuostatose Inspekcijai nėra keliami reikalavimai vykdant statybos valstybinę priežiūrą tikrinti gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi. Pagal teisinį reguliavimą, tokia atsakomybė tenka leidimų išdavimo procese dalyvaujantiems profesionalams – statinių projektų ekspertams. (duomenys neskelbtini) statybos projekto sudėtyje yra ekspertizės rangovo UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ 2015 m. birželio 10 d. atliktos projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2545-124A(15)2/2015 (toliau – ir Ekspertizės aktas).

Ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizei atlikti be kitų ginčo objekto projekto dalių taip pat buvo pateikta projekto gaisrinės saugos dalis bei gaisrinės signalizacijos dalis. Ekspertizės akte pateikta ekspertizės rangovo išvada: „techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Techninį projektą galima tvirtinti“. Atsižvelgdama į ekspertizės akte pateiktą projekto įvertinimą, Inspekcija neturėjo kliūčių konstatuoti Leidimo teisėtumą.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Inspekcija, kuriai pagal kompetenciją priskirta valstybinė statybos priežiūra, privalo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų apsauga viso statybos proceso metu. Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktą projekto įvertinimą, darytina išvada, kad ekspertizės rangovas, be kita ko, įvertino statybos (duomenys neskelbtini) projekto sprendinių atitiktį trečiųjų asmenų (įskaitant ir pareiškėją) interesų apsaugos reikalavimams ir gaisrinės saugos aspektu.

Inspekcija vadovavosi Departamento atlikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo, į kurį buvo pakviesti ir Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovai, duomenimis. Minėto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su gaisrinės saugos reikalavimų laikymųsi, buvo išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytame Priešgaisrinės apsaugos departamento 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. 9.4-688(9.6). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ir į tai, jog su gaisrine sauga susijusių klausimų sprendimas nepriskirtas tiesiogiai Inspekcijos kompetencijai, teismo sprendimu Inspekcija nepagrįstai įpareigota atsakyti pareiškėjui į 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalį, kuria pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

Be to, teismas skundžiamu sprendimu įpareigodamas Inspekciją atsakyti į pareiškėjo Departamentui 2017 m. vasario 13 d. pateikto skundo dalį, kuria pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, peržengė teismui pateikto pareiškėjo skundo ribas.

27. Pareiškėjas DNSB „Amatų kiemas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

27.1. Departamentas savarankiškai teikė viešojo administravimo paslaugas nagrinėdamas pareiškėjo skundus ir išreikšdamas valią, todėl teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad šio subjekto sprendimas irgi turi būti apskųstas, kas ir buvo padaryta. Dėl Departamento sprendimo panaikinimo Inspekcija negali teikti apeliacinį skundą, nes tuo pažeidžiamos proceso dalyvių subjektinės teisės. Departamentas galėjo pateikti pats savarankiškai apeliacinį skundą, tačiau to jis nepadarė;

27.2. Pareiškėjas neprašė skunde panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, o prašė patikrinti pateiktų dokumentų atitikimą teisės aktams, kurie buvo pateikti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šis skundas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad patikrinimo aktuose buvo nustatytos klaidingos faktinės aplinkybės, kurios galbūt lėmė neteisėtą Leidimo išdavimą. Inspekcijos argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas;

27.3. Inspekcijos argumentas, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą dėl statybos neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos nėra privaloma, yra nepagrįstas. Inspekcija nesilaikė teisės aktų, kai tikrino statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą ir netaikė galiojančių teisės aktų;

27.4. Inspekcijos pareigas nustato ne tik Statybos priežiūros įstatymas, bet ir kiti teisės aktai, be kita ko, Inspekcijos nuostatai, kurių 10.2 punkte nustatyta, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, todėl Inspekcija negali vengti, kaip viešojo administravimo subjektas, savo pareigos nustatytos steigiamuosiuose dokumentuose.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti. Administracijos atsiliepimas į apeliacinį grindžiamas Inspekcijos apeliacinio skundo argumentais.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Inspekcijos pateiktus reikalavimus vertinti teismo nuožiūra.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 2D-16183(7.9) „Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo ir 2017-09-18 skundo nagrinėjimo išvadų“ ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (23.17)-2D-3508 „Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas DNSB „Amatų kiemas“ taip pat yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo patikrinimo per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), yra nepagrįsta ir neteisėta, jog Inspekcija neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skunduose nurodytų galimų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.17)-2D-3508, Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 2D-16183(7.9) dalį, kuria nuspręsta, kad išduodant Leidimą nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundų dalis, kuriose pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

33. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti minėti reikalavimai, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl administracinės bylos proceso šalių, nes Departamentas nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje; nagrinėdamas bylos dalį dėl Departamento sprendimo, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios net nebuvo susijusios su bylos dalyku (DNSB „Amatų kiemas“ pareikštu skundu teismui); Departamentas, vadovaudamasis Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintu principu bei atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl Leidimo išdavimo teisėtumo, pagrįstai nusprendė Leidimo išdavimo klausimo nenagrinėti; nors STR 2.02.01:2004 1931 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 2 d., t. y. negaliojo Leidimo išdavimo metu, tačiau Inspekcijos poziciją 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime remtis minėta nuostata ir vertinimą, jog nagrinėjamu atveju besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) nėra reikalingi, lėmė ir susiklosčiusi teismų praktika, teisės principų taikymas; su gaisrine sauga susijusių klausimų sprendimas nepriskirtas tiesiogiai Inspekcijos kompetencijai, teismo sprendimu Inspekcija nepagrįstai įpareigota atsakyti pareiškėjui į 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalį, kuria pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, be to, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Inspekciją atsakyti į pareiškėjo Departamentui 2017 m. vasario 13 d. pateikto skundo dalį, kurioje pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, peržengė teismui pateikto skundo ribas.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Inspekcijos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama Inspekcijos apeliacinio skundo ribų.

Dėl administracinės bylos proceso šalių

36. Dėl atsakovo Inspekcijos apeliacinio skundo teiginių, kad Departamentas yra tik juridinio asmens – Inspekcijos – administracijos (teritorinis) padalinys, todėl nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas) tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. AS-856-624/2015). Šiuo atveju vienas iš pareiškėjo skunde reikštų reikalavimų buvo panaikinti Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.17)-2D-3508. Departamentas, vykdydamas jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ir veikdamas teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose, priėmė ginčijamą administracinį aktą.

37. Akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimus, apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, matyti, jog būtent Departamentas nagrinėjo Seimo nario M. M. prašymą ir priėmė sprendimą, kurį ikiteismine tvarka ginčijo pareiškėjas, paduodamas Inspekcijai 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą, kaip tai nustato Taisyklių 56 punktas. Apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.). Taip pat pagrįstai šioje byloje atsakovu laikyta ir Inspekcija, nes ji išnagrinėjo aplinkybes ir padarė išvadas, kurios peržengė Departamento priimto sprendimo ribas.

Dėl Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo ir Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad išduodant Leidimą nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), pagrįstumo ir teisėtumo

38. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl Departamento sprendimo, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios net nebuvo susijusios su bylos dalyku. Inspekcijos teigimu, Departamento sprendimo neteisėtumą ir Departamento neatliktus statybos valstybinės priežiūros veiksmus pirmosios instancijos teismas konstatavo remdamasis ne Seimo nario M. M. 2017 m. vasario 6 d. prašymu, kurį Departamentas išnagrinėjo ir dėl kurio parengė sprendimą, bet pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymu „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“ (pateiktu 2017 m. vasario 13 d.), kurį Departamentas išnagrinėjo ir 2017 m. liepos 3 d. parengė į jį atsakymą Nr. (23.2)-2D-9480 „Dėl informacijos pateikimo, susijusios su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuris nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Inspekcija prie apeliacinio skundo pridėjo Departamento 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. (23.2)-2D-9480 „Dėl informacijos pateikimo, susijusios su vykdomais statybos darbais (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, iš kurio matyti, kad pareiškėjui atsakyta į 2017 m. vasario 9 d. prašymą, kuris Inspekcijoje buvo gautas 2017 m. vasario 13 d.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Departamento priimto sprendimo pagal Seimo nario prašymą, su tuo, kad Departamentas pagrįstai nenagrinėjo šiame prašyme nurodytų aplinkybių, vadovaudamasis Statybos priežiūros įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme, pažymi, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime visiškai neanalizavo šių aplinkybių ir dėl to nepasisakė. Priešingai, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Leidimo išdavimo pagrįstumu ir teisėtumu.

40. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Inspekcija, nepasisakydama dėl Departamento sprendimo teisėtumo, nagrinėdama aplinkybes, susijusias su Leidimo išdavimo pagrįstumu ir teisėtumu, nesutiko su Departamento sprendimu ir dėl to atliko Leidimo patikrinimą ir pateikė pareiškėjui išvadas dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Inspekcija atliko Leidimo teisėtumo patikrinimą, padarė išvadą, jog Departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

41. Įvertinus tai, kad Inspekcija neišnagrinėjo ir neįvertino Departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nors pareiškėjas skundu prašė panaikinti Departamento sprendimą, į Inspekciją jis kreipėsi kaip į ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, atsižvelgus į Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, į tai, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016, kuriuo nenustatyta, kad Leidimas išduotas neteisėtai, nepanaikintas dėl to, jog buvo reikalinga gauti gretimo namo butų savininkų sutikimą ir / ar buvo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, darytina išvada, jog Inspekcija neišnagrinėjo iš esmės pareiškėjo skundo dėl Departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. šio Departamento sprendimo nepanaikino.

42. Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių nustatyta, kad Seimo narys kreipėsi į Departamentą dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos (išnagrinėtos) bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti patikrintas Leidimo teisėtumas, t. y. nėra aišku, kokias konkrečias Seimo nario nurodytas aplinkybes Inspekcija patikrino.

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Seimo narys 2017 m. vasario 6 d. Inspekcijai pateikė prašymą, kuriame prašė inicijuoti atskirą pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidimo teisėtumo patikrinimą ir apie rezultatus informuoti suinteresuotus asmenis. Departamentas, išnagrinėjęs 2017 m. vasario 14 d. gautą Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymą patikrinti statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150623-00751 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumą, vadovaudamasis Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (23.17)-2D-3508 atsisakė nagrinėti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą. Departamento sprendime nenurodyti jokie kitų asmenų prašymai. Pareiškėjas, pareikšdamas teismui vieną iš reikalavimų – panaikinti Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, skunde nurodė, jog 2017 m. sausio 23 d. išsiuntė Seimo nariui skundą dėl statybą leidžiančių dokumentų nepagrįsto išdavimo, kadangi Projektas ir esančios faktinės aplinkybės to neleido padaryti, ir 2017 m. vasario 6 d. Seimo narys pareiškėjo skundą persiuntė atsakovui su prašymu pakartotinai atlikti tyrimą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pagrįstumo daugiabučio statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

44. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog į teismą pareiškėjas kreipėsi nesutikdamas su Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, kuriuo išnagrinėtas Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymas inicijuoti atskirą pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Leidimo teisėtumo patikrinimą, prašymas nebuvo siejamas su statybos vykdymo teisėtumo patikrinimu.

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymu „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“ (pateiktu 2017 m. vasario 13 d.), o ne Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymu inicijuoti atskirą pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Leidimo teisėtumo patikrinimą, ir todėl nesutiktina su išvada, kad pareiškėjo skundas Inspekcijai, kurį nagrinėjo Departamentas, buvo paduotas ne dėl Leidimo teisėtumo, o dėl statybos procese statytojo vykdytų veiksmų teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjo skundžiamas Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimas buvo priimtas būtent išnagrinėjus Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymą patikrinti Leidimo teisėtumą.

46. Taigi šiuo atveju ir Inspekcija turėjo patikrinti, ar Departamentas buvo teisus, atsisakydamas nagrinėti Seimo nario prašymą dėl pakartotinio Leidimo patikrinimo, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016 pagal DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo (atsakovai UAB „Subačiaus namai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) jau buvo išnagrinėjęs Leidimo išdavimo teisėtumo klausimą.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. suformuluotą prašymą inicijuoti atskirą pakartotinį statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Leidimo teisėtumo patikrinimą, atsižvelgdama į pirmiau aptartas bylos aplinkybes ir teisės akte (Statybos priežiūros įstatyme) įtvirtintas nuostatas, į tai, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime nenagrinėjo ir nevertinio šių aplinkybių, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikintas Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimas.

48. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, pasinaudodamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Inspekcijai pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas nesutiko su Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, prašė panaikinti šį Departamento sprendimą atsisakyti patikrinti Leidimo teisėtumą, inicijuoti Leidimo teisėtumo patikrinimą, surašant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, konkrečiai nustatant, ar patvirtinto (duomenys neskelbtini) techninio projekto, pagal kurį išduotas Leidimas, sprendiniai nepažeidė Leidimo išdavimo metu galiojančio Vilniaus senamiesčio specialiojo plano patvirtintų paveldosaugos reikalavimų, bei ar buvo Leidimo išdavimo metu gauti reikalingi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų rašytiniai pritarimai, ką numato STR 1.07.01:2010 33.2 ir 11 priedo 4 punktai; privalomuoju nurodymu sustabdyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybas ir tol, kol vyks patikrinimas, neišduoti dėl ginčo statybų jokių pažymų apie statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016 ieškinys buvo atmestas ne tais pačiais klausimais, dėl kurių buvo kreiptasi su skundu į Seimo narį. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nenagrinėjo, ar Leidimas atitinka Vilniaus senamiesčio specialiojo plano patvirtintus paveldosauginius reikalavimus, ar išduodant Leidimą nebuvo gautas rašytinis gretimų žemės sklypo (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas (susitarimas), nes statomas pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, blokuojamas su pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. ant greta besiribojančių sklypų ribos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Projekto sprendiniai pažeidžia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priešgaisrinės saugos reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik aplinkybėmis, susijusiomis su Leidimo neteisėtumu, o ne su statybos neteisėtumu.

49. Kaip jau minėta, Inspekcija pagal šį skundą turėjo patikrinti ir išsiaiškinti Departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Departamento sprendimas, panaikintina, o Inspekcija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo reikalavimą dėl Departamento sprendimo panaikinimo.

50. Kaip matyti iš atsakovo Inspekcijos apeliacinio skundo argumentų, Inspekcija sutinka su Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, kuriuo Departamentas, vadovaudamasis Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsisakė nagrinėti statybą leidžiančio dokumento (Leidimo) išdavimo teisėtumą, nes statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių yra išnagrinėtas teisme. Tačiau pati Inspekcija veikė priešingai, nei nurodyta Departamento sprendime, ir nenurodydama jokių teisiškai pagrįstų argumentų nagrinėjo aplinkybes dėl Leidimo teisėtumo, kurios, pasak Inspekcijos, buvo nagrinėjamos (išnagrinėtos) bendrosios kompetencijos teismuose, iš jų ir dėl reikalingų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimų (susitarimų).

51. Įvertinus atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, susijusius su Departamento sprendimo teisėtumu, kurie nebuvo nurodyti Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime, taip pat Inspekcijos nurodytus argumentus, susijusius su būtinumu taikyti Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir CPK 18 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016 dėl Leidimo išdavimo teisėtumo bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1188-275/2017, kuria paliktas galioti minėtas sprendimas (2017 m. balandžio 13 d. nutartyje be kita ko išnagrinėti pareiškėjo argumentai, jog išduodant Leidimą buvo reikalingas rašytinis besiribojančio pastato savininkams atstovaujančio pareiškėjo sutikimas, ir nustatyta, kad gretimo namo savininkų sutikimas nėra reikalingas), Inspekcijai taip pat perduotinas iš naujo nagrinėti klausimas ir dėl pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ar valdytojų raštinių sutikimų (susitarimų) gavimu.

52. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

53. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

54. Viešojo administravimo akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.).

55. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtomis bylomis dėl Leidimo teisėtumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-28068-235/2016; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-1188-275/2017), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtomis bylomis dėl Leidimo teisėtumo, padarydamas išvadą, kad Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad išduodant Leidimą nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), yra nepagrįsta ir neteisėta. Šių aplinkybių nagrinėjimas yra susijęs su Departamento sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti ir šias aplinkybes, susijusias su privalomumu gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus).

Dėl su gaisrine sauga susijusių klausimų

56. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodoma, kad Inspekcija nepagrįstai įpareigota atsakyti pareiškėjui į 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalį, kuria pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, be to, pirmosios instancijos teismas įpareigodamas Inspekciją atsakyti į pareiškėjo Departamentui 2017 m. vasario 13 d. pateikto skundo dalį, kuria pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, peržengė teismui pateikto DNSB „Amatų kiemas“ skundo ribas.

57. Teisėjų kolegija su šiais Inspekcijos argumentais sutinka, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde ginčijo Departamento sprendimą, kuris yra susijęs tik su Leidimo išdavimo teisėtumo patikra, o ne gyvenamųjų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba ir jos neteisėtumu. Byloje nėra ginčijamos Inspekcijos išvados, kad dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti Leidimo neteisėtumą.

58. Atsakydama į Inspekcijos apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Inspekciją atsakyti į pareiškėjo Departamentui 2017 m. vasario 13 d. pateikto skundo dalį, kurioje pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, peržengė teismui pateikto DNSB „Amatų kiemas“ skundo ribas, teisėjų kolegija pažymi, kad nutartyje buvo išdėstytos aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo ribų pagal pareiškėjo skundo reikalavimus ir dėl Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimas buvo priimtas būtent išnagrinėjus Seimo nario 2017 m. vasario 6 d. prašymą patikrinti Leidimo teisėtumą, o ne pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą „Dėl statinio statybos, vykdomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdymo“ (pateiktą 2017 m. vasario 13 d.).

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Inspekcija įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skundų dalis, kuriose pareiškėjas nurodo galimus gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

60. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad Inspekcijos apeliacinio skundo reikalavimai iš dalies tenkintini ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus); Inspekcija įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo aplinkybes, susijusias su tuo, kad išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai buvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 2D-16183(7.9) dalį, kuria nuspręsta, kad išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai nebuvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus).

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.17)-2D-3508, iš naujo išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo aplinkybes, susijusias su tuo, kad išduodant 2015 m. birželio 23 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751 statinio (duomenys neskelbtini) statybai buvo privaloma gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė