2024-10-09 Nr. CB-6434-2-68-3-18948-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3730

DOK-3741

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 3 d. paduotu pareiškėjo A. J. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. C. ieškinį atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž. ir UAB „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys byloje – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., „Lloyd's of London sindicat“. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Parduoto nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė viršija jo pardavimo iš varžytynių sumą kelis kartus ir pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, todėl byla turėjo būti atnaujinta pagal pareiškėjo prašymą paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms (jų visumai). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje suformuluota taisyklė, kad „siekiant įvertinti, ar antstolis tinkamai įvykdė antstolio pareigą teisingai bei pagal įstatymo reikalavimus įkainoti areštuotą turtą, turi būti lyginami du nustatyti turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė su kita nustatyta turto verte, kuria pareiškėjas įrodinėja netinkamą turto vertės nustatymo vykdymo procese faktą, t. y. su ekspertizės akte pateikta eksperto išvada dėl turto tikrosios vertės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023). Byloje siekiant įvertinti, ar atsakovas antstolis tinkamai įvykdė antstolio pareigą teisingai bei pagal įstatymo reikalavimus įkainoti areštuotą turtą, turėjo būti lyginami du nustatyti turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė su kita nustatyta turto verte, kuria pareiškėjas įrodinėjo netinkamą turto vertės nustatymo vykdymo procese faktą, t. y. su ekspertizės akte pateikta eksperto J. U. išvada dėl turto tikrosios vertės. Eksperto išvada nebuvo tiriama pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atnaujintoje byloje yra skirtina kilnojamojo turto, buvusio parduotame iš varžytynių nekilnojamojo turto objekte, ekspertizė, siekiant nustatyti to kilnojamojo turto vertę.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodinėjimo proceso teisės normas, nes nepagrįstai taikė prejudiciją, atsisakė byloje apklausti ieškovo prašomą ekspertą J. U.

3. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus), todėl tai buvo nutarties absoliutus negaliojimo pagrindas. Teismas nutartyje neteisėtai vertino, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Tačiau aplinkybės dėl esminių teisės aiškinimo klaidų ir dėl antstolio neįtraukimo į bylą pareiškėjui tapo žinomos per tris mėnesius iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo.

4. Pirkėjas iki varžytynių nepasidomėjo turtu, nebendravo nei su ieškovu, nei su antstoliu, nei su kitais bylos dalyviais, turto neapžiūrėjo, todėl pirkėjas yra nesąžiningas. Nesąžiningai sutarties šaliai (pirkėjui) teko sandorio negaliojimo neigiami turtiniai padariniai, apribojant nesąžiningam asmeniui galimybę turėti bet kokios naudos iš jo tokio pobūdžio veiksmų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyse netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė