2019-04-03 Nr. AB-8414-3-61-3-04725-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-03 Nr. AB-8414-3-61-3-04725-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) Miesto plėtros departamento 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7) (toliau – Raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-315-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04725-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) Miesto plėtros departamento 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7) (toliau – Raštas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. spalio 18 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybę dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbiami), Vilniuje, aneksijos ir kitų teisių pažeidimų valdoje. Nesulaukęs atsakymo kreipėsi su paklausimu pakartotinai 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjo nuomone, atsakovas 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7) jo prašymo iš esmės neišnagrinėjo, buvo duotas nepagrįstas ir neišsamus atsakymas, todėl tokie veiksmai laikytini neveikimu.
3. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašė administracinę bylą nutraukti..
4. Atsakovas paaiškino, kad Savivaldybės administracijoje 2016 m. spalio 18 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas „Dėl sklypo dalies aneksijos ir šeimos kitų teisių pažeidimų valdoje“, o 2016 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjo paklausimas, kuriuo prašoma kuo skubiau pateikti atsakymą į jo 2016 m. spalio 18 d. prašymą. Į minėtą prašymą bei paklausimą pareiškėjui buvo atsakyta Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7). Pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašyme pateikiamos įvairių institucijų, teismų, skirtingų laikotarpių dokumentų ir atskirų jų fragmentų, susijusių su žemės sklypu bei pastatais (duomenys neskelbiami), Vilniuje, kopijos bei pareiškėjo retoriniai aprašomojo pobūdžio spausdinti ir ranka rašyti sunkiai įskaitomi jų komentarai (samprotavimai). Ginčijamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad į klausimus, susijusius su sklypo (duomenys neskelbiami), Vilniuje, suformavimu, buvo atsakyta Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-3303/16(2.14.2.12-MP8), 2016 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-15196/16(2.14.2.12-MP8), 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. A51- 42581/16(2.14.2.12-MP8). Dėl statinių statybos sklype (duomenys neskelbiami), Vilniuje, pareiškėjas buvo informuotas, kad Savivaldybės administracija nuo 2002 metų nėra išdavusi jokių statybą leidžiančių dokumentų statybos darbams vykdyti minėtame sklype, paaiškinta, kad statybos leidimus nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, tuo metu išduotų statybos leidimų archyvą dabar administruoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, kuris taip pat vykdo ir neteisėtai atliekamų statybos darbų kontrolę.
5. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodo skundžiamo rašto nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašyme (rašte) pateikiami įvairūs faktai, susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, bei jame esančiais pastatais, tačiau nekeliamos konkrečios problemos ar konkretūs klausimai, į kuriuos būtų prašoma atsakyti ar paaiškinti, todėl šis prašymas (raštas) laikytinas kreipimusi, t. y. dokumentu, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį. Tokie kreipimaisi nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 47.4 punkto tvarka ir atsakoma laisvos formos raštu, tai buvo padaryta atsakant pareiškėjui Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7). Pareiškėjas nepagrįstai šį atsakymą skundžia teismui, kadangi juo nepažeidžiamos pareiškėjo teisės, raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundė atsakovo 2016 m. lapkričio 9 d. raštą tuo pagrindu, kad juo nebuvo išnagrinėtas jo prašymas, kad šis raštas yra nepagrįstas ir neišsamus, t. y. iš esmės tuo, kad buvo pažeistos jo teisės į tinkamą jo prašymo išnagrinėjimą viešojo administravimo institucijoje. Nurodė, kad dėl to byloje būtina įvertinti, ar iš tiesų skundžiamu atsakovo raštu tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, ar juo nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nurodomu aspektu. Todėl atsakovo prašymas nutraukti administracinę bylą atmestas kaip nepagrįstas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymo (rašto) turinį konstatavo, kad jis negali būti kvalifikuojamas kaip skundas ar pranešimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio taikymo prasme. Nurodė, kad pareiškėjas šiame prašyme (rašte) iš esmės išsakė nuomonę apie nuo 1976 m. institucijų priimtus sprendimus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ribomis, plotu, jo naudojimo aplinkybėmis, bendrasavininkės elgesiu. Nors šiame prašyme (rašte) pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad pažeista teisė privatizuoti žemę po statiniais, tačiau jokio su tuo susijusio reikalavimo (prašymo), atitinkančio atsakovo kompetenciją, nepareiškė, galimai pažeistų savo ar kitų asmenų teisių neprašė apginti, o tik pateikė nuomonę, kad neginamas viešasis interesas bei kad sudarytos sąlygos „aneksuoti“ dalį valstybės žemės, nurodė, kad laukia išvadų, atsakymo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo prašymas (raštas) atsakovo turėjo būti kvalifikuojamas kaip prašymas Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, kurio nagrinėjimui taikytinos Taisyklės.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymą, laikėsi Taisyklių nuostatų. Kadangi pareiškėjo prašyme buvo išsakyta jo nuomonė apie nuo 1976 m. institucijų priimtus sprendimus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ribomis, plotu, jo naudojimo aplinkybėmis, bendrasavininkės elgesiu ir kt., tačiau jame nebuvo prašoma nei suteikti administracinę paslaugą, nei pateikti informaciją, nei priimti administracinį sprendimą, atsakovas į šį pareiškėjo prašymą (raštą) pagrįstai atsakė laisva forma. Atsakovas, atsižvelgęs, kad tai nebuvo pirmasis pareiškėjo kreipimasis į atsakovą dėl klausimų, susijusių su sklypo (duomenys neskelbiami), Vilniuje, suformavimu, jo ribomis, plotu, naudojimo aplinkybėmis, pareiškėjui pagrįstai nurodė, kad į šiuos klausimus pareiškėjui jau buvo atsakyta 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-3303/16(2.14.2.12-MP8), 2016 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-15196/16(2.14.2.12-MP8), 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. A51-42581/16(2.14.2.12-MP8). Atsakovo 2016 m. sausio 14 d. raštu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2015 m. gruodžio 8 d. panašaus turinio pareiškimą ir jam paaiškinta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbiami) yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl keisti žemės sklypo ribų nėra teisinio pagrindo, o valstybinės žemės pardavimas ir žemės sklypo dalių, tenkančių bendraturčiams, nustatymas nėra priskirtas Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai, dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, dalies pirkimo pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių.
10. Nustatyta, kad į iš esmės analogiško turinio pareiškėjo prašymus (raštus) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami) suformavimo, jo dalių nustatymo ir pardavimo aplinkybių pareiškėjui jau buvo atsakyta minėtais atsakovo raštais, o naujų aplinkybių 2016 m. spalio 18 d. rašte pareiškėjas nenurodė, atsakovas skundžiamame 2016 m. lapkričio 9 d. rašte pagrįstai informavo, kad į klausimus, susijusius su sklypo suformavimu, jau buvo atsakyta minėtais atsakovo raštais. Kadangi pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. rašte buvo pateikiami įvairūs faktai, susiję su žemės sklype (duomenys neskelbiami), Vilniuje, esančiais pastatais, skundžiamame 2016 m. lapkričio 9 d. rašte atsakovas pagrįstai pareiškėjui suteikė informaciją apie tai, kad Savivaldybės administracija nuo 2002 metų nėra išdavusi jokių statybą leidžiančių dokumentų statybos darbams vykdyti minėtame sklype, ir pareiškėjui paaiškino, kad statybos leidimus nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, bei pateikė informaciją, kokia institucija administruoja tuo metu išduotų statybos leidimų archyvą, o taip pat kuri institucija atlieka statybos darbų kontrolę.
11. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisingai pagal Viešojo administravimo įstatymą įvertino pareiškėjo kreipimosi turinį bei jį išnagrinėjo ir į jį atsakė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame atsakovo atsakyme ir kituose atsakovo atsakymuose pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija pareiškėjo rašte nurodytais klausimais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamą jo 2016 m. spalio 18 d. rašto (prašymo) išnagrinėjimą nebuvo pažeista ir pagrindų panaikinti skundžiamą atsakovo raštą nenustatyta. Dėl šių argumentų pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skunde bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo ir trečiojo asmens R. M. bendrai valdomo žemės sklypo sumažėjimo, įvykusio po kadastrinių matavimų, aplinkybių.
13. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą akcentuodamas, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į atsakovą pateikdamas daug informacijos, kitų dokumentų fragmentų, tačiau konkrečiai nesuformulavo konkrečių problemų ir klausimų Savivaldybei. Nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta pagal galiojančius teisės aktus, nustatančius Savivaldybės kompetenciją ir disponuojama informacija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. A51-83677/16(2.15.2.52-MP7) pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog atsakovas teisingai pagal Viešojo administravimo įstatymą įvertino pareiškėjo kreipimąsi, jį išnagrinėjo ir į jį atsakė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
16. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad teismas neišnagrinėjo jo prašymo iš esmės ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo prasme.
19. 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 – 16 dalyse nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas eilinį kartą kreipėsi į atsakovą, prašyme nurodydamas įvairius faktus, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbiami),Vilniuje pasidalijimu, naudojimu, privatizavimu ir statybomis šiame sklype, tačiau nenurodė konkrečių savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo ir kitų žemės sklypo bendrasavininkų ginčai tęsiasi nuo 1976 metų, pareiškėjas daugkartiniais raštais, skundais ir kitokio pobūdžio prašymais į įvairias institucijas siekia išspręsti ginčytinus klausimus. Vilniaus miesto savivaldybėje panašaus turinio pareiškėjo raštai buvo gauti 2015 m. gruodžio – 2016 m. gegužės mėnesiais, į juos buvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Pareiškėjas savo 2016 m. spalio 18 d. kreipimesi nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų atsakovui, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, galėtų pagal savo kompetenciją įvykdyti. Atsakovas nėra įgaliotas nustatyti privataus žemės sklypo ribas, padalinti sklypą ar nustatyti jo naudojimosi tvarką, atlikti geodezinius matavimus, išspręsti sklypo privatizavimo klausimus ar inicijuoti galimai neteisėtų statinių nugriovimą. Pareiškėjas teigia, kad negavo reikalingos informacijos, tačiau nenurodo jokio konkretaus dokumento, kuriuo, jo manymu, disponuoja atsakovas ir kuris neteikiamas pareiškėjui.
22. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Taisyklių 47.4 punkte nurodyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma.
23. Pareiškėjui būtent tokia forma ir buvo atsakyta į jo kreipimąsi, kiti imperatyvūs Taisyklių reikalavimai taip pat nėra pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo veiksmus teisėtais, o pareiškėjo skundą atmetė. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. raštas gali būti laikomas pakartotiniu kreipimusi Taisyklių 12 punkto prasme, naujų faktinių duomenų pareiškėjas jame nepateikė, todėl atsakovas nebuvo įpareigotas išsamiai į jį atsakinėti.
24. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ar proceso šalių siūlomu byloje esančių įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
25. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytam išaiškinimui, kad pareiškėjas jam rūpimais klausimais turėtų kreiptis į tas viešojo administravimo institucijas, kurios pagal įstatymus kompetentingos atlikti jo reikalaujamus veiksmus.
26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė