2019-09-18 Nr. AB-17660-3-61-3-01785-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-491-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01785-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Teisės skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (2.2.)NO-2-2414 (toliau – ir Raštas); 2) nustatyti faktą, kad Tarnyboje dirbo advokatė G. R., neturinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuo 2004 m. kovo 14 d. iki 2010 metų; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Teisės skyriaus, priteisti 50 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą.

Nagrinėdamas pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, teismas, įvertinęs Rašto turinį, nurodė, kad skundžiamas Raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio raštas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia, jame nėra jokių Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio raštas, skundą dėl Rašto panaikinimo teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šis skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 ir 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–90 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.). Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ABTĮ 88 straipsnis nenumato tokio galimo administracinio teismo sprendimo kaip fakto pripažinimo ar nustatymo. Sistemiškai vertinant ABTĮ nuostatas galima daryti išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Todėl ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas taip pat atsisakė priimti.

Trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti nurodęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3331-789/2018 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Kadangi yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas pažymi, jog apskundė Raštą dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų, nes jame nėra numatyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamu Raštu, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, informavo jį apie tai, jog advokatė G. R. neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir tai Tarnybai tapo žinoma pareiškėjui inicijavus teisminį procesą administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas pagal savo turinį yra tik informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

Dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. reikalavimai pripažinti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą, kuriuo išsprendžiamas administracinis ginčas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo jis prašė nustatyti faktą, jog Tarnyboje dirbo advokatė G. R., neturinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą, prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl to, kad advokatė G. R., neturėdama privalomo civilinės atsakomybės draudimo, neturėjo teisės dirbti advokate, ji pareiškėjui teikė nekokybišką antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą ir jį tenkino iš dalies, tačiau reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimo paliko nepakeistą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra išspręstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė