2017-08-02 Nr. AB-14696-3-61-3-01604-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-586-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01604-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. M., I. S., E. S. (E. S.), J. S. (J. S.), Z. S. (Z. S.), Č. S. (Č. S.) ir V. S. (V. S.) ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. M., I. S., E. S., J. S., Z. S., Č. S. ir V. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai G. M., I. S., E. S., J. S., Z. S., Č. S. ir V. S. su 2017 m. gegužės 13 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49S-323-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. S.“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49S-324-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei G. L.“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49S-325-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. S.“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49S-326-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. S.“; 5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių suformuoti žemės sklypus natūra gražinimui pretendentams buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, kuri nėra miškas, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d.

Pareiškėjai pažymėjo, kad apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2017 m. balandžio 13 d. gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. 49SF-972-(14.49.104.) į savo 2017 m. kovo 29 d. prašymą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. raštą Nr. I-3673-535/2017, nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius balandžio 6 d. raštai Nr. 49SF-1275-(14.49.104.), Nr. 49SF-1276-(14.49.104.), Nr. 49SF-1277-(14.49.104.) ir Nr. 49SF-1278-(14.49.104.) buvo siunčiami paštu. Pažymėjo, kad pareiškėjai, prieš priimant nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus, yra supažindinami su jų projektais, kuriuose išreiškia savo valią (pritarimą, nepritarimą) būsimam minėtam sprendimui, t. y. sužino, kad artimiausiu metu bus priimtas nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius jį informavo, jog apie ginčijamų sprendimų priėmimą pareiškėjai buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 7 d. raštais Nr. 49SF-1275-(14.49.104.), Nr. 49SF-1276-(14.49.104.), Nr. 49SF-1277-(14.49.104.) ir Nr. 49SF-1278-(14.49.104.). Minėtais raštais pareiškėjai taip pat buvo kviečiami iki 2016 m. birželio 17 d. jiems patogiu laiku atsiimti sprendimus nurodytu adresu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje. Pareiškėjai buvo įspėti, kad atsiimant sprendimą, būtina su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą dėl piniginės kompensacijos pervedimo už žemę. Pareiškėjams taip pat buvo išaiškinta, kad neatvykus iki nurodyto termino, sprendimai bus išsiųsti registruotu laišku.

Įvertinęs aplinkybę, kad apie ginčijamus sprendimus pareiškėjai sužinojo 2017 m. balandžio 13 d., gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. 49SF-972-(14.49.104.) į 2017 m. kovo 29 d. prašymą, teismas sprendė, jog jie neatvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių pasiimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl konstatavo, kad sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti registruotais laiškais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjams registruotu paštu siųstus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pašto įstaiga būtų grąžinusi siuntėjui, todėl sprendė, kad pareiškėjams ginčijami sprendimai, jiems neatvykus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių pasiimti sprendimų, buvo išsiųsti registruotu paštu po 2016 m. birželio 17 d. ir jiems įteikti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, atsakydamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo paklausimą, taip pat informavo, kad pareiškėjai prieš priimant nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus yra supažindinami su jų projektais, kuriuose išreiškia savo valią (pritarimą, nepritarimą) būsimam minėtam spendimui, t. y. pareiškėjai sužino, kad artimiausiu metu bus priimtas nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas. Šios institucijos pateiktuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams projektuose jų išreikšti nesutikimai su sprendimų projektais, patvirtinti parašais, teismui leido spręsti, kad pareiškėjai su sprendimų projektais susipažino atitinkamai 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. gegužės 7 d., taigi jau tuo metu jie žinojo apie sprendimų turinį ir jų priėmimo datą.

Be to, pranešimai „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“ jiems buvo išsiųsti 2016 m. birželio 7 d., sprendimai registruotu paštu, neatvykus pareiškėjams jų pasiimti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių, buvo išsiųsti po 2016 m. birželio 7 d., o duomenų apie ginčijamų sprendimų neįteikimą byloje nėra. Teismas pareiškėjų teiginius, kad jie apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2017 m. balandžio 13 d. gavę Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. 49SF-972-(14.49.104.) į 2017 m. kovo 29 d. prašymą, vertino tik kaip jų gynybinę poziciją ir pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjų teigimu, jie ginčijamus aktus gavo 2017 m. balandžio 13 d., nesudaro pagrindo teigti, kad iki šios datos jie apie administracinių aktų egzistavimą nežinojo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti ginčijamus aktus paduoti. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti ginčijamus aktus paduoti bei reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus esant išvestiniam, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai G. M., I. S., E. S., J. S., Z. S., Č. S. ir V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir tęsti jų skundo nagrinėjimą.

Pareiškėjai remdamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktu, teigė, kad individualius aktus Nr. 49SF-1275-(14.49.104.), Nr. 49SF-1276-(14.49.104.), Nr. 49SF-1277-(14.49.104.) ir Nr. 49SF-1278-(14.49.104.) jie gavo 2017 m. balandžio 13 d., o ne 2016 m. birželio 7 d. ar vėliau. Būtent tada jie susipažino su konkrečiais dokumentais. Pažymi, kad teismo išvados, jog sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti registruotais laiškais, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjams registruotu paštu siųsti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pašto įstaigos būtų grąžinti pareiškėjui, ir kad jiems neatvykus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių pasiimti sprendimų, jie buvo išsiųsti registruotu paštu po 2016 m. birželio 17 d. ir įteikti, nėra pagrįstos jokiais duomenimis ir nelogiškos, nenurodant kitos nei 2017 m. balandžio 13 d. žinomos dokumentų išsiuntimo dienos. Nurodo, kad asmeniškai pasirašytinai registruoti laiškai su aptariamais sprendimais pareiškėjams nebuvo įteikti. Kadangi nei 2016 m. birželio 7 d. nei vėliau sprendimai pareiškėjams nebuvo išsiųsti, negali būti duomenų dėl jų neįteikimo. Pažymi, kad 2016 m. birželio 7 d. sprendimuose Nr. 49SF-1275-(14.49.104.), Nr. 49SF-1276-(14.49.104.), Nr. 49SF-1277-(14.49.104.) ir Nr. 49SF-1278-(14.49.104.) buvo nurodyta, jog pareiškėjams neatvykus iki nurodyto termino, sprendimai bus išsiųsti registruotu laišku, tačiau tai iki 2017 m. balandžio 13 d. nebuvo padaryta. Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi pareiškėjams laiku neišsiuntė ginčijamų sprendimų ir, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, apie priimtus sprendimus 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 49SF-1277-(14.49.104.) informavo (duomenys neskelbtini) mirusią G. L., o ne jos turto paveldėtoją Č. S..

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų G. M., I. S., E. S., J. S., Z. S., Č. S. ir V. S. skundą, nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Aptarta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja išvadą, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo piliečiams privalo būti įteikti. Už duomenų, patvirtinančių tokių sprendimą įteikimą, yra atsakingos minėtus sprendimus priėmusios institucijos. Administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjų prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimai Nr. 49S-323-(14.49.3.), Nr. 49S-324-(14.49.3.), Nr. 49S-325-(14.49.3.) ir Nr. 49S-326-(14.49.3.) jiems buvo įteikti anksčiau nei 2017 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, būtent ši diena turi būti laikoma prašomų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimų Nr. 49S-323-(14.49.3.), Nr. 49S-324-(14.49.3.), Nr. 49S-325-(14.49.3.) ir Nr. 49S-326-(14.49.3.) įteikimo pareiškėjams diena. G. M., I. S., E. S., J. S., Z. S., Č. S. ir V. S. skundą teismui paštu išsiuntė 2017 m. gegužės 13 d., todėl skundo padavimo termino nepraleido. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. M., I. S., E. S. (E. S.), J. S. (J. S.), Z. S. (Z. S.), Č. S. (Č. S.) ir V. S. (V. S.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų G. M., I. S., E. S. (E. S.), J. S. (J. S.), Z. S. (Z. S.), Č. S. (Č. S.) bei V. S. (V. S.) skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė