2020-08-26 Nr. AB-15465-3-62-3-00804-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4414-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00804-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. T. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 būryje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad ankštoje 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotą mažino baldų užimamas plotas. Dėl patalpų perpildymo trūko sanitarinių įrenginių (tualetų ir praustuvių), dalis pisuarų neveikė, dėl to kilo konfliktai. Žiemą oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje nesiekė 12°C, vėdinimo sistema neįrengta, sienos ir lubos aptrupėjusios, buvo pelėsio. Būryje neįrengta drabužių džiovinimo vieta, dėl to drabužius džiovino gyvenamojoje patalpoje, dėl ko patalpoje kaupėsi drėgmė. Gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo tik 35 lx, dėl to negalėjo skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas senas, jo konstrukcijoje buvo asbesto, kuris kenkia sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, atsirado nemiga, baimė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujam Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui gyvenant 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma atskirais laikotarpiais buvo pažeista, tačiau šioje patalpoje jis gyveno neilgai. Ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius patalpoje kito ir ne visuomet visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl faktiškai nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Būriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai patalpos vėdinamos per langus. Ginčo patalpos šildomos centralizuotai, jose užtikrinama tinkama oro temperatūra. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai. Įstaiga užtikrina bendrą dirbtinį apšvietimą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, patalpas privalo tvarkyti ir valyti patys nuteistieji. Įstaiga užtikrina sanitarinio inventoriaus kiekį pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Patalpų stogo dangoje yra asbesto, tačiau jo pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. Įstaigoje ginčo laikotarpiu tokie darbai nebuvo vykdomi. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo E. T. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios 35,34 kv. m, atskirais laikotarpiais patalpoje gyveno nuo 7 iki 12 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 2,94 iki 5,04 kv. m ploto. Laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iš viso 312 parų, pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje teko 2,94 kv. m ploto, taigi jam nebuvo užtikrinta nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

9. Pareiškėjas skunde teigė, kad būryje neįrengta drabužių džiovinimo vieta, oro vėdinimo sistema, nepakankamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, oro temperatūra, sienos aptrupėjusios, ant jų susikaupęs pelėsis. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo akto (b. l. 109–120) matyti, kad 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengti atveriami langai, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Remdamasis bylos duomenimis teismas nenustatė, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti patalpos per atveriamą langą, todėl nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl vėdinimo sistemos neįrengimo. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.810)PA-256 (b. l. 110) matyti, kad patikrinimo metu 3 būrio 2 gyvenamoji patalpa buvo švari, vizualiai matomo pelėsio nerasta, oro drėgmės ir temperatūros parametrai atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėta gyvenamoji patalpa ginčo laikotarpiu buvo nešvari, netvarkinga, neprižiūrėta. Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 56, 103) matyti, kad 3 būrio atskiroje patalpoje yra skalbimo ir džiovinimo patalpa, be to, drabužių džiovinimo vietos įrengtos pasivaikščiojimų kieme. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neturėjimo kur džiovinti asmeninius drabužius. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturėjimo kur džiovinti asmeninius drabužius. Teismas pažymėjo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas patvirtintino pareiškėjo argumentus dėl seno būrio pastato, seniai remontuotų patalpų ir nepakankamo apšvietimo (b. l. 111), tačiau pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl šių aplinkybių, todėl jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, jog trūko sanitarinių įrenginių, teismas pažymėjo, jog nors atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi 3 būrio sanitariniais įrenginiais, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

11. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl aplinkoje esančio asbesto. Atsakovas neneigė, kad Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau pažymėjo, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių teismas atmetė.

12. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčui išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

14. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, jas netinkamai pritaikė ir neteisingai išsprendė bylą.

15. Atsakovas neginčija, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau šis pažeidimas buvo toks nežymus ir nereikšmingas, kad nesukėlė pareiškėjui reikšmingų neigiamų padarinių, nepakenkė jo sveikatai, nesukėlė fizinių kančių ir kitokių nepatogumų. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tik 0,155 kv. m ploto trūkumas. Per ginčo laikotarpį 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pagal jos plotą gali būti įrengtą 11 gyvenamųjų vietų, t. y. gali būti pastatyta 11 vienaaukščių lovų ir dėl to gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebūtų pažeista. Šiuo atveju pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo pastatytos standartinės dviejų aukštų lovos, taigi lovų buvo tik 6, o ne vienuolika, todėl lovos užėmė mažiau ploto. Be to, pareiškėjas buvo įdarbintas ūkio brigadoje ir kasdien dirbo po 8 val., gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku turėjo galimybę išeiti į kiemą, sportuoti įrengtose sporto aikštelėse, lankytis bibliotekoje, naudotis internetu, dalyvavo resocializacijos priemonėse. Pareiškėjas nebuvo izoliuotas visas 24 val. per parą.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta nuo 2017 m. balandžio 28 d., tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2019 m. balandžio 15 d. Beveik du metus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo jis nesikreipė nei į pataisos įstaigos administraciją, nei į kitas institucijos, o tai reiškia, jog jis jokių nepatogumų, jokios žalos realiai nejautė ir nepatyrė.

17. Vykdydamas teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį atsakovas pateikė duomenis apie tai, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi 3 būrio sanitariniais įrenginiais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad įstaiga užtikrino nustatytą klozetų, pisuarų ir praustuvų skaičių. Teismas atsakovo pateiktų duomenų neįvertino, dėl jų nepasisakė ir nepagrįstai padidino priteistinos neturtinės žalos sumą.

18. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui ypatingai didelio dydžio neproporcingą ir neadekvačią neturtinės žalos kompensaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pravieniškių PN-AK.

20. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką – 312 parų, nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kamerų tipo patalpose, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 2 000 Eur – dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

22. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, ir kt.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 312 parų buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 2 000 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė