2K-233/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-233/2012

Teisminio proceso Nr.1-54-1-00230-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.2; 1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.; 2.3.54.3.; 2.3.6.2.; 2.3.6.3.; 2.4.5.2.2.;

2.6.7.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant L. B.,

dalyvaujant prokurorui A. K.,

nuteistojo V. L. gynėjui advokatui R. K.,

nukentėjusiajai V. C.,

nukentėjusiųjų V. C. bei D. Č. atstovui advokatui V. A.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmesti nuteistųjų V. L. ir I. M. apeliaciniai skundai dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 64 straipsnio 5 dalimi, šios bausmės ir bausmė, paskirta Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir V. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį V. L. išteisintas.

Priteista iš V. L. ir I. M. solidariai D. Č. 4 850 Lt turtinei ir 130 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; V. C. - 15 985,73 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir I. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo V. L. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiosios V. C., nukentėjusiųjų V. C. bei D. Č. atstovo advokato V. A., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. L. ir I. M. nuteisti už tai, kad 2010 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, Biržų rajone, Z kaime, L. Č. priklausančios sodybos kieme, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, ypačai žiauriai nužudė du žmones, iš kurių vienas buvo bejėgiškos būklės. Nustatytos tokios šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

V. L. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam Š. Č. į veidą, dėl to jis parkrito ant žemės, po to I. M. metaliniu ratlankiu smogė Š. Č. į galvos sritį. Abu nutempė nukentėjusįjį į kitą vietą, veikdami bendrai, metaliniu profiliu (kampuočiu), mediniu pagaliu ir kastuvu jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos, pilvo ir kitų kūno vietų, iš viso sudavė ne mažiau kaip devyniolika smūgių, taip padarė muštines žaizdas kaktoje, kairiame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžius, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kairiame klube ir nugaroje, dėl to Š. Č. nuo daugybinių galvos sužalojimų visumos mirė.

Po to V. L. ir I. M., tęsdami nusikalstamą veiką, per neužrakintas duris įsibrovė į toje pačioje sodyboje esantį gyvenamąjį namą, kur V. L. grėbliu, o I. M. metaliniu laužtuvu tyčia, veikdami bendrai, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smūgius į kitas kūno vietas kambaryje lovoje miegojusiam L. Č., taip jam padarė muštines žaizdas kaktoje, smakre, viršugalvio ir pakaušio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste, kraujosruvas kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, skeveldrinius kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pagrindo kaulų – nosikaulių, viršutinio ir apatinio žandikaulių, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio lūžius su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas kairio peties sąnario srityje ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje; dėl to nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė. Po to, I. M. ir V. L. iš kambario pagrobė nukentėjusiajam L. Č. priklausančio automobilio „V“ raktelius, iš namo verandos – du akumuliatorius, kurių bendra vertė 550 Lt, variklio užvedimo rakteliais užvedė ir pagrobė kieme buvusį lengvąjį automobilį „VW Golf“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 500 Lt, 20 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 50 Lt, t. y. pagrobė turto už 3 100 Lt bei dokumentą, t. y. automobilio „V“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C , kurį panaudojo parduodami automobilį. Tokiu būdu V. L. ir I. M. plėšimo metu panaudodami metalinį ratlankį, metalinį profilį (kampuotį), medinį pagalį, kastuvą, metalinį laužtuvą ir grėblį tyčia dėl savanaudiškų paskatų, sukeldami nukentėjusiesiems didelį fizinį skausmą bei kančias, padarydami daugybinius kūno sužalojimus, itin žiauriai nužudė du žmones: Š. Č. ir bejėgiškos būklės L. Č..

Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai įvertino Č nužudymo aplinkybes, nes jis pats save yra apkalbėjęs dėl šio nusikaltimo. Nuteistasis prašo laikyti, kad Panevėžio apygardos teisme jis davė teisingus parodymus, kurie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jo duotų melagingų parodymų. Nuteistasis neneigia buvęs įvykio vietoje ir patvirtina matęs, kad Č sodybos teritorijoje I. M. susikivirčijo su Š. Č., susistumdė, susimušė. Jis į muštynes nesikišo, buvo likęs ant kelio vienas, o I. M. buvo kažkur dingęs. I. M. V. L. pasikvietė, liepė sėsti į automobilį ir abu išvažiavo į Panevėžį. Kasatorius prisipažįsta dalyvavęs automobilio pardavime žinodamas, kad parduodamas svetimas automobilis.

Skunde nuteistasis V. L. dėsto savą versiją, tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs savęs apkalbėjimo priežastis, t. y., tai, kad dar būdamas laisvėje gavo iš jau sulaikyto I. M. laišką, kuriame buvo prašoma prisiimti dalį kaltės dėl Č nužudymo. Kasatorius teigia, jog jis pats prisistatė į Biržų rajono policijos komisariatą ir davė melagingus parodymus, vėliau melagingus parodymus patvirtino įvykio vietoje. Be to, teigia, kad jis maždaug žinojo įvykio aplinkybes, be to, jos buvo nurodytos I. M. laiške. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai atmetė jo versiją apie įvykio aplinkybes kaip neįtikėtiną tuo pagrindu, kad nėra laiško ar kitų įrodymų, neteisingai konstatavo, kad jis apie nužudymo aplinkybes (laiką, vietą, kuris iš nukentėjusiųjų buvo nužudytas pirmiau, o kuris vėliau, apie panaudotus įrankius, apie kuro įpylimą iš traktoriaus) galėjo žinoti tik aktyviai dalyvaudamas atliekant konkrečius nusikalstamus veiksmus.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio proceso metu I. M. nurodė, jog Č nužudė jis vienas. Nuteistasis tvirtina, kad I. M. laišką, kuriame prašė prisiimti dalį kaltės dėl Č nužudymo, perdavė asmeniui, paleidžiamam iš Biržų rajono policijos komisariato areštinės (iš areštinės tą dieną buvo paleisti tik 2 asmenys). Esant tokioms aplinkybėms, V. L. gynėjas prašė teismo padaryti pertrauką apeliacinio skundo nagrinėjime, nustatyti, kokie asmenys tą dieną buvo paleisti iš Biržų rajono policijos komisariato areštinės, juos apklausti, arba bylą grąžinti Panevėžio apygardos teismui, kuris šią procedūrą atliktų (BPK 324 straipsnio 2 dalis). BPK 324 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Kasatorius mano, kad Apeliacinio teismo atsisakymas atlikti tokius veiksmus prieštarauja ne tik BPK 324 straipsnio 7 dalies, bet ir 295, 300, 301 straipsnių reikalavimams. Anot kasatoriaus, nenustačius ir neapklausus I. M. nurodyto asmens, bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą, teisingą bylos ištyrimą. Nuteistojo V. L. nuomone, dėl to už Č nužudymą jis nuteistas nepagrįstai. Kasatorius skunde teigia, kad šie baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai yra esminiai.

Skunde kasatorius pažymi, kad jam priimtų teismų sprendimų dėl veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, kasacine tvarka jis neskundžia.

Nuteistojo V. L. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 295, 300, 301 straipsnių, 324 straipsnio 7 dalies taikymo

Kasatorius skundo teiginį, kad bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą, iš esmės grindžia vienu argumentu: tuo, kad liko nenustatytas ir neapklaustas asmuo, kuris, kasatoriaus tvirtinimu, perdavė jam I. M. rašytą laišką. Anot kasatoriaus, laiške I. M. jo prašė prisiimti dalį kaltės dėl Č nužudymo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog pirmuosius parodymus (kai dar prisipažino kaltu dėl Č nužudymo) davė pagal duomenis iš I. M. perduoto laiško, V. L. buvo nurodęs dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei pats V. L., nei jo gynėjas neprašė papildyti tyrimą, nustatant ir apklausiant asmenį, kuris, V. L. teigimu, perdavė jam I. M. rašytą laišką. To nebuvo prašoma ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde V.

L. nurodė, kad save apkalbėdamas ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimų padarymo aplinkybes nurodė tokias, kokias sužinojo iš I. M., kuris apie nusikaltimų padarymo aplinkybes jam pasakojo po įvykio (kol dar nebuvo suimtas), be to, I. M. nusikaltimų aplinkybes nurodė ir areštinėje surašytame laiške. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo V. L. gynėjas pareiškė teismui prašymą nustatyti asmenį, kuris perdavė I. M. rašytą laišką V. L.. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas tokius motyvus: prašomo nustatyti asmens anketiniai duomenys nežinomi, I.

M. rašyto laiško byloje nėra (nuteistasis teigia jį išmetęs); iš V. L. parodymų matyti, kad apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, esant laisvėje, jam pasakojo I. M., kuris tuo metu neprašė V. L. prisiimti kaltės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išvardyti apeliacinės instancijos teismo motyvai, atmetant nuteistojo V. L. gynėjo prašymą, atitinka bylos medžiagą. Iš abiejų nuteistųjų parodymų matyti, kad jokių prašomo kaip liudytojo apklausti asmens anketinių duomenų (net vardo) negalėjo nurodyti nei I.

M., nei V. L.. Paties I. M. neva rašyto laiško byloje nėra, jį surasti taip pat nėra galimybės, nes nuteistasis V. L. tvirtina, kad tą laišką išmetė. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme I. M. neparodė, kad jis būtų prašęs V. L. taip save apkalbėti. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad ir apeliacinės instancijos teisme nuteistasis I. M. nepalaikė nuteistojo V. L. gynėjo prašymo dėl laišką perdavusio asmens nustatymo. Iš prie bylos pridėtų procesinių dokumentų apie ankstesnius V.

L. bei I. M. teistumus matyti, kad abiem nuteistiesiems buvo žinoma, jog nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl nelogiškas nuteistųjų teiginys, kad prašymu prisiimti dalį kaltės, t. y. prisipažinti bendrininkavus nužudyme, buvo siekiama palengvinti I. M. padėtį. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas prašymas buvo atmestas pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad motyvuotas prašymo atmetimas nereiškia teisės į gynybą pažeidimo. Teisė į gynybą būtų pažeista, jeigu kaltinamajam (nuteistajam) ar jo gynėjui nebūtų leista pareikšti prašymo arba toks prašymas liktų neišspręstas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso dalyvių prašymų išsprendimą reglamentuoja BPK 324 straipsnio 2 dalis, todėl kasacinio skundo teiginys, kad prašymo atmetimu buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 7 dalies nuostatos, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 295, 300, 301 straipsnių reikalavimus. Minėtos normos reglamentuoja įrodymų tyrimo atnaujinimą, todėl šioje byloje aptariamu atveju jos nebuvo aktualios. Apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą apklausiant nuteistuosius ir liudytoją V. A.. Nuteistojo V. L. gynėjas prašymą nustatyti liudytoją pareiškė įrodymų tyrimo metu, todėl, ir patenkinus šį prašymą, įrodymų tyrimo atnaujinti neprireiktų. Tokiu atveju galėtų prireikti tik padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką (BPK 324 straipsnio 2 dalis).

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuteistojo V. L. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, nes esminių BPK reikalavimų pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir priimant nutartį, nebuvo padaryta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Vytautas Greičius

Valerijus Čiučiulka