012deef9-6301-4579-855a-2c47da80ac8f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-216-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00869-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.12.12.2; 3.3.1.19.8; 3.1.12.15 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, ArtÅ«ro Driuko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Alta“ ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1034-264/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, ieÅ¡kinį atsakovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „KDS grupė“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos administratoriai“, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Inter Alta“ sudarytÄ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau ir – ginčo, ginčijama sutartis) dėl 659 977,58 Eur reikalavimo teisės į UAB „Elektros gelmė“ perleidimo; sutartį pripažinus negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti BUAB „KDS grupė“ visas sumas, kurias UAB „Elektros gelmė“ iÅ¡mokėjo UAB „Inter Alta“ sutarties pagrindu, bei kitas likusias reikalavimo teises į UAB „Elektros gelmė“ pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutartis bei priteisti ieÅ¡kovei BUAB „KDS grupė“ iÅ¡ atsakovės UAB „Inter Alta“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad įmonei 2018 m. sausio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“. Bankroto administratorius, patikrinęs ieÅ¡kovės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė (pradinis kreditorius) perleido atsakovei (naujajam kreditoriui) visas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Elektros gelmė“, kilusias 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutarčių pagrindu. Perleistų reikalavimo teisių apimtis – 659 977,58 Eur.

3. Ieškovės teigimu, ginčijama sutartis buvo sudaryta esant įregistruotam ir galiojančiam ieškovės turto areštui bei taikomiems turto disponavimo apribojimams, todėl ji prieštarauja Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 ir 7 dalims, ir turi būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovės turtui 2017 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 visų galimų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areÅ¡tuotas jai nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje ir sÄ skaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo. Minėta nutartimi teismas uždraudė areÅ¡tuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡io turto perdavimu tretiesiems asmenims.

Ieškovės turto areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2017 m. spalio 27 d. 15.05 val.

4. Atsakovė UAB „Inter Alta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad TAARÄ® 2 straipsnyje, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, nėra įtvirtinta imperatyvių reikalavimų, kuriuos, pasak ieÅ¡kovės, pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Nurodytame straipsnyje apibrėžiamos tik įstatyme vartojamos sÄ vokos, todėl neegzistuoja ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepime pažymima, kad iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 matyti, kad kreditorius AB „Luminor Bank“ nurodė, jog ieÅ¡kovė jam skolinga 7 185 503,69 Eur. Vadinasi, bÅ«tent nurodytos sumos apimtyje turėjo bÅ«ti antstolio apraÅ¡ytas konkretus ieÅ¡kovės areÅ¡tuojamas turtas. Informacijos apie tai, koks ieÅ¡kovės turtas buvo apraÅ¡ytas antstolio, ieÅ¡kovė nepateikė, todėl, atsakovės manymu, negalima teigti, kad ginčijamos sutarties sudarymas patenka į Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties taikymo apimtį. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji apie 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones nežinojo.

6. Trečiasis asmuo UAB „Elektros gelmė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad ieÅ¡kovė nenurodė, ar buvo sudarytas areÅ¡tuoto turto apyraÅ¡as, kuriame bÅ«tų detalizuota, koks konkrečiai turtas areÅ¡tuojamas. UAB „Elektros gelmė“ manymu, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netrukdė ir neribojo Å¡alių teisės sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį; sutartį pripažinus negaliojančia, teismas taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino BUAB „KDS grupė“ reikalavimo teises į UAB „Elektros gelmė“ įsiskolinimÄ pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. paskolų sutartis.

8. Priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės bei trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Teismas nustatė, kad apie nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimÄ teisme jų vadovams praneÅ¡ta, iÅ¡ jų gauti atsiliepimai, procesiniai dokumentai teismo siųsti jų nurodytais adresais, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems iÅ¡siųsti teismo praneÅ¡imai, todėl laikė, kad atsakovei bei trečiajam asmeniui apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

9. Ä®vertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes teismas nurodė, kad ginčo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta galiojant Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2871-436/2017 pritaikytam viso ieÅ¡kovės turto areÅ¡tui. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«džio matyti, kad ieÅ¡kovei buvo uždrausta disponuoti visu turtu, t. y. ir turtinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡to įregistravimÄ paskelbti vieÅ¡ai, todėl laikė, kad atsakovei apie ieÅ¡kovės turtui taikomÄ areÅ¡tÄ turėjo bÅ«ti žinoma.

10. Nustatęs, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieÅ¡kovei disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, teismas nusprendė, jog ginčo sandoris yra neteisėtas, todėl naikintinas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 11. Atsakovė UAB „Inter Alta“ ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Elektros gelmė“ apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

12. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, todėl jie aptariami kartu. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. sprendimas buvo priimtas atsakovės ir trečiojo asmens neinformavus apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , Å¡alims nedalyvaujant bylos nagrinėjime, taip apribojus jų teisę bÅ«ti iÅ¡klausytoms.

13. IeÅ¡kovė BUAB „KDS grupė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratoriai“, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus, kuriame prašė skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantėms buvo įteikti procesiniai dokumentai, informuojant jas apie pradėtÄ procesÄ , todėl joms kilo pareiga domėtis proceso eiga ir nevilkinti bylos nagrinėjimo. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad apeliantės yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) vartotojos, kurios prisijungdamos prie Å¡ios sistemos patvirtino sutikimÄ gauti joms siunčiamus procesinius dokumentus savo paskyroje. Apeliantės nebuvo atÅ¡aukusios savo sutikimų gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl laikytina, kad jos buvo tinkamai informuotos apie paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinių skundų ribų.

16. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teigdamos, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas apribojus vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese, t. y. teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam.

17. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iÅ¡ atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . PagrindÄ grÄ Å¾inti tokiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro Å¡ios sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 33 punktÄ ).

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , taip pat tam, kad Å¡alys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir bÅ«ti tinkamai informuotos apie pradėtÄ teisminį procesÄ , apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų Å¡alių praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismÄ , bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigÄ užtikrinti tinkamÄ Å¡alių informavimo apie pradėtÄ teisminį procesÄ , yra nurodęs, kad tam, jog Å¡i teisė į teismÄ bÅ«tų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

19. Apibendrinant nurodytÄ teismų praktikÄ laikytina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pabrėžiama, kad viena iÅ¡ pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese yra teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas gali priimti sprendimÄ tik atidžiai iÅ¡klausęs abi ginčo Å¡alis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos Å¡aliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismÄ bei iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, teisminės gynybos, bÅ«ti iÅ¡klausytam, įgyvendinimo sÄ lygų.

Å ių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga nulėmė, kad nustačius, jog civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta nesant nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , konstatuojama, kad tinkamo civilinio proceso iÅ¡ viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybÄ , ir tai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019, 22 punktÄ ).

20. Todėl, vertinant ginčijamo teismo sprendimo teisėtumÄ aptariamu aspektu, bÅ«tina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ ir įvykdė pareigÄ tinkamai ir laiku praneÅ¡ti bylos Å¡alims apie pradėtÄ procesÄ , užtikrino Å¡alių teisę naudotis esminėmis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise bÅ«ti informuotai apie pradėtÄ civilinį procesÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai.

21. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ ir bÅ«dus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotÄ ja paÅ¡to siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais Å¡iame kodekse nurodytais bÅ«dais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis).

Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami Å¡io juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raÅ¡tinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo iÅ¡siuntimo (CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalys).

22. Kasacinio teismo praktikoje, iÅ¡aiÅ¡kinant pirmiau aptartų teisės normų taikymÄ , pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi bÅ«ti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylÄ inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktÄ ).

23. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė BUAB „KDS Grupė“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Inter Alta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvauti byloje buvo įtraukta UAB „Elektros gelmė“. IeÅ¡kinį priėmus nagrinėti, civilinę bylÄ inicijuojantis dokumentas su priedais buvo iÅ¡siųstas atsakovei ir trečiajam asmeniui ieÅ¡kinyje nurodytais adresais – atsakovei UAB „Inter Alta“ registruotu buveinės adresu Vilniuje, AdutiÅ¡kio g. 3-3 (b. l. 30), trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ registruotu buveinės adresu – Kaune, Palemono g. 171A (b. l. 32).

Procesinių dokumentų su priedais nepavykus įteikti nurodytais adresais (atsakovė bei trečiasis asmuo neatsiėmė siuntinių per siuntų saugojimo terminÄ ) (b. l. 40, 42), atsakovei skirti procesiniai dokumentai su praneÅ¡imais apie inicijuotÄ teisminį procesÄ buvo iÅ¡siųsti UAB „Inter Alta“ vadovui V. N. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). UAB „Elektros gelmė“ skirti procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami kitu galimu įmonės veiklos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

24. Byloje esančios AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pažymos patvirtina, kad UAB „Inter Alta“ skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės vadovui V. N. 2018 m. lapkričio 23 d. (b. l. 58). Pažymėtina, kad nurodytu adresu buvo siunčiamas ir 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovės vadovui įteiktas ir Å¡aukimas į 2019 m. sausio 16 d. parengiamÄ jį teismo posėdį (b. l. 81, 92).

25. Trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ procesinių dokumentų nepavykus įteikti ir kitu galimu įmonės veiklos adresu (b. l. 68), procesiniai dokumentai buvo iÅ¡siųsti įmonės vadovui P. S., jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), nurodytu Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡e (b. l. 59-65). UAB „Elektros gelmė“ procesinių dokumentų neįteikus ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (procesiniai dokumentai buvo neatsiimti per siuntos saugojimo terminÄ ) (b. l. 70), įmonei skirti procesiniai dokumentai pakartotinai buvo iÅ¡siųsti įmonės vadovo P. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 105) ir buvo jam asmeniÅ¡kai įteikti 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 120).

26. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu buvo tinkamai informuotos apie pradėtÄ teisminį procesÄ ir tai sudarė joms sÄ lygas naudotis įstatymu suteikiamomis procesinėmis teisėmis, kuriomis, kaip patvirtina bylos medžiaga, Å¡alys aktyviai naudojosi. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 72), bei patvirtino, kad įmonės korespondencijos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). Trečiojo asmens atsiliepimas į ieÅ¡kinį gautas 2019 m. vasario 4 d. (b. l. 115-116), atsiliepime be kita ko nurodant, kad įmonės korespondencijos adresas yra Kaune, Palemono g. 171A.

Be to, Å¡alys teikė teismui praÅ¡ymus atidėti paskirtÄ teismo posėdį (b. l. 97, 123), kas įrodo, kad tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui buvo žinoma apie pradėtÄ teisminį procesÄ bei paskirtus teismo posėdžius. Å i aplinkybė taip pat suponavo bylos Å¡alių pareigÄ domėtis proceso eiga, jo nevilkinti ir praneÅ¡ti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo adreso pasikeitimÄ (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis).

27. Bylos Å¡alių praÅ¡ymu atidėjus 2019 m. sausio 16 d. ir vasario 13 d. teismo posėdžius, teismas bylos nagrinėjimÄ paskyrė 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 128-19). PraneÅ¡imai apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ buvo iÅ¡siųsti atsakovės ir trečiojo asmens vadovams, adresais, kuriais buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, t. y. UAB „Inter Alta“ vadovui V. N., adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Elektros gelmė“ vadovui P. S., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). PaÅ¡to siuntų įteikimo pažyma patvirtina, kad UAB „Inter Alta“ praneÅ¡imas apie teismo posėdį grįžo neįteiktas, neatsiėmus paÅ¡to siuntos per jos saugojimo terminÄ (b. l. 138). Duomenų apie praneÅ¡imo įteikimÄ UAB „Elektros gelmė“ byloje nėra.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Å¡alys yra tinkamai informuotos apie pradėtÄ teisminį procesÄ , 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „KDS grupė“ ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose teigiama, kad Å¡alių neinformavus apie teismo posėdį, kurio metu byla buvo iÅ¡nagrinėta, buvo suvaržytos jų teisės bÅ«ti iÅ¡klausytoms, apribota teisė teikti paaiÅ¡kinimus ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors aptarta procesinių dokumentų įteikimo seka neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad Å¡alims (juridiniams asmenims) procesiniai dokumentai, informuojant apie 2019 m. kovo 20 d. paskirtÄ teismo posėdžio datÄ buvo iÅ¡siųsti laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (kaip nurodyta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, iÅ¡skyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o Å¡iuo atveju praneÅ¡imai apie teismo posėdžio datÄ Å¡alis buvo siunčiami įmonės vadovų gyvenamosios vietos adresais), tačiau Å¡is nukrypimas nuo teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai įvykdė pareigÄ informuoti bylos Å¡alis apie pradėtÄ procesÄ ir taip neužtikrino Å¡alių procesinių teisių.

EŽTT jurisprudencijoje be pirmiau aptartos praktikos taip pat pažymima, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali bÅ«ti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesÄ bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo pozicijÄ , pastabas byloje (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34).

30. Å iuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad procesinių dokumentų įteikti CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepavyko, todėl pirmosios instancijos teismas, praneÅ¡imus apie paskirtÄ teismo posėdį iÅ¡siųsdamas atsakovės ir trečiojo asmens vadovų gyvenamosios vietos adresais, teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinko susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ geriausiai atitinkantį procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ , kuris užtikrino Å¡alių susižinojimÄ apie vykstantį teismo procesÄ ir jame atliekamus procesinius veiksmus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant dėl bylos Å¡alies informavimo tinkamumo, svarbu nustatyti, ar buvo užtikrintas realus jos žinojimas apie pradėtÄ teismo procesÄ , ar jai buvo suteikta veiksminga teisė gintis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 47 punktÄ ). Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad bylos Å¡alis bent vienÄ kartÄ tinkamu bÅ«du ir laiku informuota apie teismo procesÄ .

Teismas neprivalėjo informuoti byloje dalyvaujančių asmenų apie kiekvienÄ byloje atliekamÄ procesinį veiksmÄ , kadangi nustačius, kad tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo buvo tinkamai ir laiku informuoti apie pradėtÄ teisminį procesÄ , bei nustačius, jog jos dalyvavo procese, teikė atsiliepimus ir kitus praÅ¡ymus, bylos Å¡alims kilo pareiga užtikrinti sklandžiÄ proceso eigÄ , domėtis jo eiga (CPK 7 straipsnis). Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens procesines galimybes susižinoti apie proceso eigÄ , svarbi ir aplinkybė, jog teismo posėdis, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, vyko po to, kai ankstesni teismo posėdžiai du kartus buvo atidėti pačių apeliančių praÅ¡ymu.

32. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus Å¡ių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečiÄ civilinę bylÄ (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje.

Å i proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad Å¡ių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 15 punktÄ ).

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui apie procesÄ buvo žinoma (jie teikė procesinius dokumentus: atsiliepimÄ , praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , apeliacinius skundus), tačiau atsakovės ir trečiojo asmens vadovai, žinodami apie pradėtÄ teisminį procesÄ , ignoravo teismo siunčiamas siuntas (neatsiėmė jų), nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis) ir taip atsisakė domėtis procesu. Toks jų procesinis elgesys sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ remiantis Å¡alių atsiliepimuose iÅ¡dėstyta pozicija ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia pritarti apeliantėms, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje sprendžiamu klausimu, bei panaikinti skundžiamÄ nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės, teigdamos, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ nepranešęs apie teismo posėdį, apribojo jų teisę teikti paaiÅ¡kinimus dėl byloje nagrinėtinų aplinkybių, teikdamos apeliacinius skundus nepasinaudojo teise nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, susijusių su ginčo esme. PrieÅ¡ingai, apeliaciniai skundai grindžiami iÅ¡imtinai procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimÄ , pažeidimu, tačiau jiems nepasitvirtinus teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo ir jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir tuo pagrindu, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais per EPP sistemÄ . Teisėjų kolegijai nustačius, kad teismas pareigÄ informuoti atsakovę bei trečiÄ jį asmenį įvykdė iÅ¡ esmės tinkamai, įteikdamas paÅ¡to siuntos praneÅ¡imus su procesiniais dokumentais įmonių vadovams asmeniÅ¡kai, nurodyti atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai plačiau nevertinami kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės ginčo nagrinėjimui.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, nustatančiu procesinių dokumentų įteikimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 1751 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡as), teismas bylos Å¡alims, kurios pagal įstatymÄ neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 1751 straipsnio 9 dalis), gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019 21 punktas).

Å iuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡alys buvo iÅ¡reiÅ¡kusios sutikimÄ gauti procesinius dokumentus byloje per EPP sistemÄ , todėl procesiniai dokumentai joms buvo siunčiami ir laikomi įteiktais tinkamai registruotÄ ja paÅ¡to siunta (CPK 117 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Marius Bajoras Artūras Driukas Egidija Tamošiūnienė