012d91c5-3cdb-4d87-b0a3-e149890a937e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Pranešėja R. Bartašienė                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-506-357/2013Teisėja L. Muchtarovienė                                         Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05459-2012-0                                                               Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 95.7; 121.14; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 16 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-569/2013 pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovei Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai dėl 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal J. G. pareiÅ¡kimÄ bei įpareigoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ginant J. G. interesus ir siekiant panaikinti 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 65-10171.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį patikslino praÅ¡ydama teismo įpareigoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ginant J. G. interesus – kreiptis į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. Z.“ panaikinimo.IeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriuje yra surinkti dokumentai, patvirtinantys jos teisę atkurti nuosavybę į jos motinos A.

L. iki nacionalizavimo valdytÄ 7,5 ha žemę, esančia (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nuo 1991 m. rugsėjo 6 d. atitinkamai institucijai yra padavusi pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama atkurti nuosavybę, žemę jai grÄ Å¾inant natÅ«ra. 2004 m. kovo 16 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 65-13814 ieÅ¡kovei buvo atkurta nuosavybė į 5,20 ha žemės sklypÄ bei numatyta, kad nuosavybės teisė į likusiÄ 2,34 ha žemės dalį bus atkurta vėliau, parengus projektÄ .

Nuo tada ieÅ¡kovei yra siÅ«lomi žemės sklypai, esantys kitose vietose, bet ne A. L. valdytos žemės sklype, motyvuojant tuo, kad toje vietoje žemė užimta asmeninio Å«kio sklypais ir atkurti ieÅ¡kovei nuosavybės teisių nėra galimybės. IeÅ¡kovės teigimu, likusi jai priklausančios žemės dalis jai yra negrÄ Å¾inama todėl, kad dalis A. L. iki nacionalizacijos priklausiusio sklypo 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 65-101717 atiteko V. Z., t.y.

V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. K. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris įėjo į buvusios savininkės A. L. iki nacionalizavimo valdytÄ Å¾emės sklypÄ ir į kurį ieÅ¡kovė pretenduoja nuo 1991 m. rugsėjo 6 d. 2012 m. kovo 8 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama apginti jos interesus ir padėti atgauti jai priklausančiÄ jos motinos A.

L. iki nacionalizavimo valdytÄ Å¾emę, kuri užimta neteisėto administracinio akto pagrindu. 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nors ir pripažino, kad 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas yra neteisėtas, netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones motyvuojant tuo, kad materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas bei tuo, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas negali bÅ«ti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu.

Å is nutarimas buvo apskųstas aukÅ¡tesniajai prokurorei, kuri 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pripažino pagrįstu ir teisėtu. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡ioje byloje ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo imperatyvias nuostatas, todėl galiojant neatitinkančiam įstatymų reikalavimų administraciniam aktui yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ turi apginti.

Kilęs ginčas susijęs su teisingu 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359, įgyvendinimo užtikrinimu, ir atsakovė nepagrįstai to nelaiko konstitucine vertybe, kuriÄ turėtų ginti prokuroras. Pažymi, kad atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Tik iÅ¡ 2012 m. birželio 27 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo ieÅ¡kovei pirmÄ kartÄ nuo 1991 m. rugsėjo 6 d., kai ji kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į motinai priklausiusiÄ Å¾emę, tapo prieinama kažkiek iÅ¡samesnė informacija apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdyti įgaliotose institucijose vykusius procesus, trukdžiusius pareiÅ¡kėjai atgauti visÄ jos motinos nuosavybę. Teismų praktikoje galima rasti pakankamai pavyzdžių, kai prokuratÅ«ra, ir atsakovė tame tarpe, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipėsi į teismÄ dėl administracinių aktų, priimtų nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu, panaikinimo praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų po tokių aktų priėmimo, gindami vieno piliečio interesus.

IeÅ¡kovės atveju ieÅ¡kinio senatis nėra suėjusi. ProkuratÅ«ros kompetencijai priskirtų vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymas ieÅ¡kovei yra vienintelė galimybė apginti teisėtus interesus, kuriuos pažeidė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdyti įgaliotos institucijos.Atsakovė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka bei juos atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl galimo jos teisių pažeidimo Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas 2012 m. kovo 8 d.

Prokuroras pagal kompetencijÄ patikrino praÅ¡yme nurodytas faktines aplinkybes apie galimÄ pažeidimÄ , surinko tai patvirtinančius duomenis ir nustatė, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 65-10171 V. Z. atkurti nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypÄ Jovarų k., Pakruojo r., kuris įėjo į buvusios savininkės A.

L. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 20, buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi minėto sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2000-07-12 iki 2001-08-17) 13 straipsnio 8 punkte buvo įtvirtinta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji suteikta tarnybinėms daloms. Atsakovės surinkti faktiniai duomenys patvirtino, kad P. Z. žemės Å«kiui naudoti buvo suteikta tarnybinė dala, o ne asmeninio Å«kio žemė, todėl V.

Z. negalėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1.00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad nuo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-1017 priėmimo iki J. G. praÅ¡ymo gavimo prokuratÅ«roje praėjo vienuolika metų ir į formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl senaties, taip pat į tai, kad nustatytas pažeidimas yra susijęs su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, netenkino J.

G. praÅ¡ymo ir atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat pažymėjo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės J. G. argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties, kadangi nuosavybės teisės V. Z. į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės dalį buvo atkurtos 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 65-10171 ir nuo priimto administracinio akto praėjo daugiau nei deÅ¡imties metų laikotarpis, kuris virÅ¡ija maksimalius senaties terminus, ir kas sudaro teisines prielaidas atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Be to, atsakovės teigimu, nustatytas pažeidimas yra susijęs vien tik su konkretaus asmens teisių ar interesų gynimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas vieÅ¡asis interesas ir dėl Å¡ios priežasties prokuroras neturi teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu) siekdamas apginti privataus asmens interesus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J. G. pati neturėtų galimybės ginti savo teises ir interesus savarankiÅ¡kai, tai yra kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl administracinio akto panaikinimo, taip pat nebuvo ir nėra nustatyta, kad jos teisės bÅ«tų kažkaip apribotos.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė J. G., prieÅ¡ pateikdama Å iaulių miesto apylinkės teismui 2012 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kinį dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, nutylėjo apie tai, kad realizavo savo teises bei interesus savarankiÅ¡kai ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. skundu kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V.

Z.". Tačiau Å iaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1258-257/2012, pareiÅ¡kėjos J. G. praÅ¡ymas buvo netenkintas praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo terminÄ . Tuo pačiu teismas minėtoje nutartyje iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama savo procesines teises ir pareigas buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS6 -740/2012, pareiÅ¡kėjos J.

G. atskirasis skundas dėl Å iaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo principo įgyvendinimo reikÅ¡mę, taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja nuosekliai ir operatyviai siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Akcentavo, kad teismas nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ tik patikrina ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, teismas nesprendžia klausimo dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, nes Å¡is klausimas yra nagrinėjamas tik tada, kai prokuroras kreipiasi į teismÄ su reikalavimu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad nuo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-1017 priėmimo iki J. G. praÅ¡ymo gavimo prokuratÅ«roje praėjo vienuolika metų.  Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog tais atvejais, kai prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiasi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, turi bÅ«ti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui.

Jeigu nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, tai tokia situacija, kai kreipiamasi į teismÄ dėl administracinio akto panaikinimo, vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad jos motinai nuosavybes teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atstatytos nuosavybės teisės kitiems asmenims, turėjo galimybę sužinoti ir anksčiau, t.y. 2004 m. kovo 16 d., kuomet jai dalinai buvo atstatytos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo.

Teismas įvertinęs prokuratÅ«ros pateiktoje praÅ¡ymo nagrinėjimo byloje Nr. (10.12)-28 esančius duomenis, sprendė, kad prokuroras, priėmęs sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų - rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir ieÅ¡kovė nenurodė, kad prokuroras, priimdamas nutarimÄ atsisakyti kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡o intereso gynimo ieÅ¡kovės atžvilgiu, bÅ«tų pažeidęs procesines teisės normas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal J. G. pareiÅ¡kimÄ , įpareigoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ginant J.

G. interesus – kreiptis į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. Z.“ panaikinimo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantės manymu, teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir tai turėjo įtakos nepagrįstų iÅ¡vadų ir neteisėto sprendimo priėmimui. Kreiptis į teismÄ administracinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Tinkamas žemės reformos, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Be to vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai. Prokurorei pripažinus, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. Z.“ yra neteisėtas ir palikus galioti tokį neteisėtÄ administracinį aktÄ yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kurį ir turėtų ginti prokuroras.

Galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡asis interesas nepažeistas, nes ginčas kilo tarp privačių asmenų. Nagrinėjamas atvejis negali bÅ«ti vertinamas kaip ginčas tarp privačių asmenų, nes žemės nuosavybės klausimai sprendžiami pagal įstatymus, o ne pagal kokius nors apeliantės ir V. Z. sandorius.3. Teismo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i teisė pažeista.

Apeliantei nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie jos teisių pažeidimÄ , nes Pakruojo žemėtvarkos tarnyboje jai buvo paaiÅ¡kinta, kad žemė pagal įstatymus perduota kitiems asmenims, nes ten buvo suteikta asmeninio Å«kio žemė. Ä® prokuratÅ«rÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik darydama prielaidÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese gali bÅ«ti padaryti pažeidimai, nes procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai. Tik gavus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ apeliantė sužinojo, kad 1,00 ha žemės sklypas V.

Z. nuosavybėn perduotas neteisėtai, nes nei jai, nei jos sutuoktiniui nebuvo suteikta asmeninio Å«kio žemė.4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ . Prokurorė nustačiusi neteisėto administracinio akto priėmimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino kas surašė tikrovės neatitinkančias pažymas apie Zimbliams tariamai suteiktÄ asmeninio Å«kio žemę, kas privalėjo patikrinti Å¡iose pažymose nurodytų duomenų atitikimÄ tikrovei, kada Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui tapo žinoma apie tai, kad V.

Z. nuosavybėn 1,00 ha iÅ¡ A. L. iki nacionalizacijos priklausančios valdos perduota neteisėtai, kodėl paaiÅ¡kėjus 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 neteisėtumui apie tai nebuvo informuota apeliantė, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius neinicijavo neteisėto administracinio akto panaikinimo ir kas dėl to kaltas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju nebuvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, kadangi Å iaulių apylinkės teismas skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai pasisakė, kad nesant prokuroro pareikÅ¡to reikalavimo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas negali spręsti ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar jis gintinas. Teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to prokuroro reikalavimo.

Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, kurioje teismas yra pasisakęs dėl prokuroro kompetencijos sprendžiant dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir teismo nagrinėjimo ribų bei teisių, sprendžiant dėl prokuroro veiksmų, kuriais jis atsisakė teikti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės skundÄ dėl prokuroro atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir spręsdamas dėl vieÅ¡ojo intereso esmės, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymų normas ir neperžengė įstatymo nustatytas teismui ribas kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad prokuroro surinkti duomenys patvirtino, kad 2001 m. vasario 26 d. priimtas administracinis aktas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tačiau nustatyti pažeidimai nedavė pagrindo laikyti, kad kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. Z. turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir Å¡ios teisės niekas neginčijo, o ginčas buvo kilęs tik dėl teisių realizavimo, t.y. priimant ginčo administracinius aktus nebuvo iÅ¡laikyti tam tikri teisės aktų reikalavimai, V.

Z. nuosavybėn buvo perduotas žemės sklypas, į kurį atkurti nuosavybės teises natÅ«ra pretendavo apeliantė. Taigi nustatytas pažeidimas buvo susijęs vien tik su J. G. teisių pažeidimu, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Be to, nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo praėjo daugiau nei deÅ¡imties metų laikotarpis, kuris virÅ¡ija maksimalius senaties terminus, nustatytus materialaus teisinio intereso gynimui. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes (kad prokurorė nustačiusi neteisėto administracinio akto priėmimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino kas surašė tikrovės neatitinkančias pažymas apie Zimbliams tariamai suteiktÄ asmeninio Å«kio žemę, kas privalėjo patikrinti Å¡iose pažymose nurodytų duomenų atitikimÄ tikrovei ir kt.), kurios neturėtų bÅ«ti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismo bei pažymi, kad tyrimas dėl Å¡ių aplinkybių buvo atliktas ir tyrimo medžiagoje yra surinkti duomenys, kurių tarpe yra dokumentai apeliantės nurodytais klausimais.

Taip pat atsakovė pabrėžia, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ginant J. G. interesus, laikytinas prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo bei prokuroro įpareigojimo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, atsižvelgdama į J.

G. 2012 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kimÄ , pradėjo tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises į A. L. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytÄ 7,54 ha žemę (duomenys neskelbtini) (2 b.l., Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymo nagrinėjimo byla Nr. (10.12)-28). Tyrimo metu prokurorė nustatė, kad nėra pagrindo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, todėl 2012 m. birželio 27 d. nutarimu atsisakė tenkinti J. G. praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (7-9 c.b.l.). 2012 m. liepos 20 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui apeliantės atstovė advokatė D. B. pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. J. 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ ir pradėti taikyti vieÅ¡ojo intereso priemones ginant J. G. interesus ir siekiant panaikinti 2001 m. vasario 26 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 665-10171 (224-227 b.l., bylos Nr. (10.12)-28). IÅ¡nagrinėjusi skundÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012 m. birželio 27 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (10-14 c.b.l.). 2012 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo (1-6 c.b.l.).

Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė prokurorės veiksmuose nenustatęs proceso normų pažeidimų (97-102 b.l. c.b.l.). IeÅ¡kovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydama, jog teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad vieÅ¡asis interesas nepažeistas, netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymo nuostatas, nepagrįstai pripažino, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi prokurorė nepažeidė proceso normų (106-112 c.b.l.).

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo.Dėl teismo kompetencijos vertinant prokuroro veiksmus atsisakant taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesPažymėtina, kad prokuroro teises inicijuoti procesÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ reglamentuoja LR CPK 49 straipsnis bei LR prokuratÅ«ros įstatymas. LR prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

LR prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu, įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad prokuroras kreiptis į teismÄ tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Konstitucinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kiai apibrėžti, turi bÅ«ti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR CPK 49 straipsnio 1 dalies sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia diskrecijos teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne.

Prokuroras sprendimus priima savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams visi asmenys yra lygÅ«s nepaisant asmens socialinės ir Å¡eiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiÅ«rų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir iÅ¡silavinimo (LR ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas prokuroro, kaip specifinius valdingus įgaliojimus turinčio valstybės pareigÅ«no, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, statusas.

Tačiau prokuroro savarankiÅ¡kumas priimant sprendimus negali bÅ«ti vertinamas kaip prokuroro teisė veikti tik savo nuožiÅ«ra. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos.

Todėl spręstina, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas. Tačiau prokuroro, sprendimus priimančio savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai, veiksmai bei priimami sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami aukÅ¡tesniajam prokurorui ir teismui, t. y. teisė jų veiksmus bei sprendimus kontroliuoti ir pakeisti suteikta aukÅ¡tesniam prokurorui ir teismams (LR prokuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), tačiau tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai yra numatyta įstatyme.

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir negali nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės. Nagrinėjamu atveju, tai reiÅ¡kia, kad teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ .

Tačiau tik LR CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas. PrieÅ¡ingu atveju teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , negali pasisakyti dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginÄÄ iÅ¡ esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡to reikalavimo.

Tai reiÅ¡kia, kad kol prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent prokuroras, nustatęs teisės aktų pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, gali ir turi teisę spręsti, ar toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų spręstina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ , nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedÅ«ros. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra susiję su apeliantės prokuratÅ«rai pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, neturi reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.Dėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras, pažeidimųApeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai pripažino, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ (111 c.b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padariusi apeliantės skundÄ nagrinėjusi prokurorė. Nors apeliantė teigia, kad nustačius neteisėto administracinio akto priėmimÄ , nebuvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie nebuvo analizuoti ir neįvertinti, tačiau skundžiamuose nutarimuose bei byloje esantys duomenys paneigia Å¡iuos apeliantės argumentus.

IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros pateiktos praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.12)-28 matyti, kad 2012 m. kovo 9 d. prokurorė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrių dėl duomenų, susijusių su J. G. nuosavybės teisių atkÅ«rimu pateikimo (2 b.l. byla Nr. (10.12)-28). Prokurorė gavusi duomenis apie tai, kad J. G. pagal testamentÄ buvo paveldėjusi savo mirusios motinos A. D. (buvusios L.) nekilnojamÄ jį turtÄ (statinius), tačiau Å¡ie pastatai buvo perleisti VÄ® Pakruojo miÅ¡kų urėdijai, o 2011 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Å¡iuos statinius, kuriems buvo suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 1050-12, iÅ¡ Pakruojo rajono savivaldybės įsigijo P. Z., nustatė, kad į suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ pateko ne tik statiniais, kiemu užimtas žemės plotas, bet ir dalis ariamos žemės bei pastatas – pirtis, kuris nuosavybės teise priklauso J.

G.. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, 2012 m. gegužės 28 d. prokurorė vėl kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrių, praÅ¡ydama pateikti duomenis apie tai, ar minėtiems statiniams yra suprojektuoti žemės sklypai bei visÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ (43 b.l., bylos Nr. (10.12)-28). 2012 m. gegužės 28 d. taip pat kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ dėl administracinės bylos Nr. I-767-257/2011 pateikimo, kurioje buvo nagrinėtas P. Z. ir V.

Z. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimų panaikinimo (50 b.l.) ir į VÄ® Registrų centro Å iaulių filialÄ dėl visų dokumentų susijusių su nuosavybės teisės įgijimu į nekilnojamÄ turtÄ pateikimo (159 b.l. bylos Nr. (10.12)-28). Prokurorė taip pat rinko duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamo turto registro (203-210 b.l. bylos Nr. (10.12)-28). IÅ¡ 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones matyti, kad prokurorė, kaip jau minėta, rinko faktinius duomenis, tyrė pateiktus įrodymus, nustatė bylai svarbias aplinkybes bei priėmė sprendimÄ netaikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių (211-216 b.l. bylos Nr. (10.12)-28).

PriimtÄ nutarimÄ prokurorė motyvavo praleistu senaties terminu ginti materialųjį teisinį interesÄ bei vieÅ¡ojo intereso nebuvimu.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad prokurorė, tirdama apeliantės pateikto skundo pagrįstumÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , kadangi, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl duomenų pateikimo, o, gavusi reikiamus duomenis, juos bei apeliantės pateiktus duomenis iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, įvertino, dėl jų nutarime iÅ¡samiai pasisakė ir motyvuodama bei pateikdama konkrečius argumentus, pagrįstus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Apeliantė, visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog atsakovė nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, t.y. neiÅ¡siaiÅ¡kino kas surašė tikrovės neatitinkančias pažymas apie Zimbliams tariamai suteiktÄ asmeninio Å«kio žemę, kas privalėjo patikrinti Å¡iose pažymose nurodytų duomenų atitikimÄ tikrovei, kada Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui tapo žinoma apie tai, kad V. Z. nuosavybėn 1,00 ha iÅ¡ A. L. iki nacionalizacijos priklausančios valdos perduota neteisėtai, kodėl paaiÅ¡kėjus 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 neteisėtumui apie tai nebuvo informuota apeliantė, kodėl Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius neinicijavo neteisėto administracinio akto panaikinimo ir kas dėl to kaltas.

Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovė, bylos duomenys patvirtina, kad dėl apeliantės minimų aplinkybių tyrimas buvo atliktas. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra surinko duomenis apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumÄ V. Z. ir P. Z. (33-40, 44-49, 62-158 b.l. bylos Nr. (10.12)-28 ). Antra, iÅ¡ 2012 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Pakruojo skyriaus raÅ¡to Nr. 29SD-(14.29.31)-313 matyti, kad bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu minėtai institucijai ir tapo žinoma apie 2001 m. vasario 26 d. priimto administracinio akto neteisėtumÄ .

Byloje nėra duomenų paneigiančių šį faktÄ . Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Pakruojo skyriui apie apeliantės teisių pažeidimÄ tapo žinoma anksčiau. Sutiktina su atsakovės motyvu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Pakruojo skyriui nebebuvo pagrindo papildomai apie nustatytÄ pažeidimÄ informuoti apeliantę ir prokurorÄ , kadangi tyrimÄ dėl Å¡io fakto prokuroras jau atlikinėjo nuo 2012 m. kovo 8 d..Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliantės skundÄ tyrusi prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. nustačius, kad buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie iÅ¡analizuoti ir įvertinti, iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentuota, dėl ko nėra pagrindo naikinti prokurorės priimtÄ nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs proceso normų pažeidimo prokurorui priimant sprendimÄ dėl vieÅ¡o intereso negynimo, pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės skundÄ , o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, o kartu ir teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino ir jo eigos pradžios momento nustatymoTeisėjų kolegija sutinka tiek su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, tiek su atsakovės pozicija, kad tais atvejais, kai prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipiasi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, turi bÅ«ti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui.Pažymėtina, kad teisinės valstybės principas reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teisinių santykių stabilumas nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo.

Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ taptų praktiÅ¡kai neribota laiko požiÅ«riu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2758-12).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai nustatoma, kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismÄ dienos praėjo deÅ¡imties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima bÅ«tų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡ioje byloje, ieÅ¡kinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su vieÅ¡uoju interesu iÅ¡laikyti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Kasacinis teismas be to yra nurodęs, kad kartais reikia ieÅ¡koti ne tik vieÅ¡ojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrÄ arba rinktis, kurio vieÅ¡ojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (pvz. 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo doktrinÄ , suformuotÄ Lietuvos teismų praktikÄ , Konstitucijoje įtvirtintÄ teisingumo principÄ ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iÅ¡ valdžios institucijų individualių teisės aktų, nors ir priimtų pažeidžiant teisės normas, kurių neapgynus ir neapsaugojus, Å¡is asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalÄ , negu toji, kuriÄ Å¡is asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies apsaugotos ir apgintos.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiant panaikinant 2001 m. vasario 26 d. priimtÄ administracinį aktÄ , kuriuo V.

Z. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamo turto dalį – 1,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,00 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (34-35 b.l. bylos Nr. (10.12)-28). Pažymėtina, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, Å¡is žemės sklypas V. Z. faktiÅ¡kai priklausė nuo 2001 metų. Tyrimo metu prokurorė nustatė, kad V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypÄ , kuris įėjo į buvusios savininkės A.

L. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 20, t.y. nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praÅ¡ymas ginti galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ buvo gautas Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2012 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuo akto priėmimo datos iki kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei deÅ¡imt metų, t. y. nemažas laiko tarpas, virÅ¡ijantis bendrÄ jį ieÅ¡kininės senaties terminÄ , per kurį V.

Z. ginčo žemės sklypÄ valdė kaip savininkė, o tai reiÅ¡kia, jog pagrįstai tikėjosi, kad jos teisės jau tvirtai saugomos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek kitų teisės aktų. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. Z. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese elgėsi nesÄ Å¾iningai ir nėra pagrindo jos pripažinti nesÄ Å¾ininga turto įgijėja. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Z. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,00 ha žemės sklypÄ (38 b.l.), taigi pažeidimai buvo padaryti vykdant nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«ras, o ne sprendžiat teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ pagrįstumÄ .Apeliantė nurodo, kad senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama su subjektyviuoju momentu, t.y. nuo jos sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ ir teigia, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik gavusi 2012 m. birželio 27 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ Nr. 13P-93. Taip pat pažymi, kad 2012 m. kovo 8 d. į prokuratÅ«rÄ kreipėsi tik darydama prielaidÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese gali bÅ«ti padaryti pažeidimai, nes procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai (111 c.b.l.). Su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodo, „kad jai nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie jos teisių pažeidimÄ , nes Pakruojo žemėtvarkos tarnyboje jai buvo paaiÅ¡kinta, kad žemė pagal įstatymus perduota kitiems asmenims“.

Iš to daryta išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog 2004-03-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-13814 (p.b.l.

31) atkÅ«rus apeliantei nuosavybės teises iÅ¡ 7,54 ha žemės sklypo į 5,20 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), apeliantei turėjo bÅ«ti žinoma, kad jos motinai A. L. priklausančiame žemės sklype yra atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims ir jau nuo Å¡io momento apeliantė turėjo galimybę ginti galimai pažeistas savo teises. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek prokuroras, tiek pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl administracinio akto panaikinimo.Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei Å¡alių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185 straipsnis, 263 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeBylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovės skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Atsakovė nepateikė praÅ¡ymų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.`Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                 Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                                       Vilija Valantienė                                                                                                                     Egidijus Mockevičius